Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-504-425-2007].doc
Bylos nr.: 2A-504-425/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                                         Civilinė byla Nr. 2A-504-425 /2007

                                                 Procesinio sprendimo kategorija  78.2.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. lapkričio 28 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Rimanto Savicko,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, (pranešėjas) ir Margaritos Dzelzienės,

sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,

dalyvaujant ieškovui A. L.

atsakovui A. L.,

trečiajam asmeniui L. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-589/2007, pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui A. L., trečiajam asmeniui – L. L. dėl išlaikymo priteisimo, ir

 

n u s t a t ė :

Ieškovas A. L. su ieškiniu 2005-12-07 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo savo tėvo A. L. paramą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 250 Lt. kas mėnesį nuo 2004 m. lapkričio  26 d. iki 2009 m. birželio  30 d. Savo prašymą motyvavo, kad santuoka tarp jo tėvų nutraukta 2004 m. kovo 7 d.  Nors ieškovas studijuoja Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto bakalauro studijose, tačiau atsakovas gera valia išlaikymo neteikia. Išlaikymas iki 18 metų buvo priteistas teismo sprendimu. Kadangi ieškovas studijuoja architektūrą, jam reikalinga daug priemonių studijoms. Savarankiškų pajamų ieškovas negauna ir neturi, nes dirbti neturi galimybės, kadangi tenka daug mokytis ir ruoštis studijoms. 

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo A. L. ieškovui A. L. paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2005 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m.  balandžio 2 d., o 90 Lt žyminio mokesčio ir 25,60 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Tesimas padarė išvadą, kad ieškovui A. L. yra reikalinga parama ir atsakovas tokią paramą gali teikti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu  „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 straipsnio  3 dalies ( 2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“  3.194 straipsnio  3 dalies nuostatai, kad „išlaikymą teismas priteisia kai vaikui būtina parama, kai jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesini mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų“.

Atsakovas A. L. apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Mano, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, nes teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir neteisingai taikė materialines teisės normas. Nurodo, jog teismas rėmėsi Civilinio kodekso 3.3 str. 1 d. nuostatomis, kurios skirtos nepilnamečiams vaikams ir negali būti taikomas pilnamečiams asmenims. Teismas iš esmės ėmė nagrinėti klausimus, kurie pirmiau turėjo būti sprendžiami Lietuvos Seime. Teismas labai vienpusiškai išaiškino įstatymo, nustatančią tėvų prievolę mokėti pilnamečiam vaikams išlaikymą, nes nagrinėjo ir gilinosi tik į ieškovo A. L. teiginius apie jo turimas išlaidas, o ne aiškinosi pagrindinį klausimą ar iš tiesų atsakovo sūnui būtina jo prašoma parama. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad sūnus A. L. yra sveikas, gali dirbti ir gali užsidirbti lėšų būtinų pragyvenimui ir studijoms. Teismas nesiaiškino, ieškovo A. L., kaip studento užimtumo ir jo galimybių pačiam užsidirbti bei nenagrinėjo sūnaus Aurimo galimybių užsidirbti studijoms atostogų metu. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad sūnus A. L. turi galimybę gauti paskolą studijoms, o šios paskolos pilnai pakaktų studijoms tęsti. Teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, kurie rodo, kad jis pats neturi galimybės teikti pilnamečiam sūnui išlaikymą, nes atsakovo vidutinis mėnesinis uždarbis sudaro 1052 Lt per mėnesį, o jis turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, todėl nepadarydamas esminės žalos savo nepilnamečių vaikų teisei į išlaikymą, apskritai neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Be to, teismas nevertino fakto, kad sūnus Aurimas su juo, kaip su tėvu, visiškai nebendrauja, apie savo tariamai sunkią turtinę padėtį nepraneša, atsakovo lėšų pragyvenimui neprašo, o ieškinį reiškia tik norėdamas jį pažeminti. Todėl iš tiesų jis piktnaudžiauja savo teisėmis. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad sūnus Aurimas, jau ilgą laiką, 2005 m. gruodžio mėnesio - 2007 m. rugsėjo mėnesio eigoje, savarankiškai gyveno, pragyveno ir sėkmingai studijavo Kauno technologijos Statybos ir architektūros fakultete kas rodo, kad tėvų parama jam nebereikalinga.  

Ieškovas A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą motyvavo:

1. Civilinio kodekso 3.3 str. 1 d. numato šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus. Joje nėra pasakyta, kad turimi omeny tik nepilnamečių vaikų interesai, o kalbama apskritai apie vaikų prioritetinius interesus.

2. Apeliantas savo skunde akcentuoja tik savo poreikius, savo interesus. Ieškovas prašydamas jam priteisti tik po 250 Lt per mėnesį, atsižvelgė ir į apelianto poreikius ir galimybes ir į savo būtinuosius poreikius ir prašė priteisti pačia minimaliausią sumą, kurią apeliantas tikrai išsigali teikti. Be tėvų paramos ieškovas negalėtų įsigyti išsilavinimo, todėl ir reiškia ieškinį, nes atsakovas gera valia neteikia išlaikymo. Ieškiniu nesiekė pažeminti atsakovo. Pats atsakovas nebendrauja su ieškovu, šaiposi iš jo, nepasikviečia pas save į svečius.

3. Ieškovui dirbti nelieka nei laiko nei galimybių, nes paskaitos vyksta iki 18 val., iki 16.30 val. vasaros metu lieka vienas laisvas mėnuo, per kurį ne tik užsidirbti pragyvenimui, bet ir susirasti tokį trumpalaikį darbą realių galimybių nėra.

4. Ieškovas dalyvavo konkurse paskoloms gauti, bet neturėjo prioritetų gauti paskolai ir konkurso nelaimėjo, paskolos negavo.

5. Įvertinant ir kitas apelianto būtina reikmes, tikrai išsigalėtų teikti ieškovui po 250 Lt per mėnesį, nes išvedus vidurkį iš paskutinių trijų mėnesių, apelianto darbo uždarbis yra 1516 Lt, kuris turi tendenciją nuolat didėti.

6. Apeliantui nereikia vienam išlaikyti savo šeimą, nes prie to ženkliai prisideda ir jo sutuoktinė.

7. Apeliantas turi nekilnojamo turto – butą, kurį įsigijo 2007-05-09 bei jame negyvena, todėl gali gauti dar iš buto ir pajamų jį išnuomodamas. Apeliantas gyvena ūkiškai bei gauna tam tikras pajamas. Apelianto iš antrosios santuokos trijų metų vaikui dar didelių sumų nereikia, o ieškovo seseriai Justinai apeliantas moka tik po 125 Lt kas mėnesį, tačiau  broliui Pauliui tėvas jokio išlaikymo neteikia.

8. Ieškovo pragyvenimo ir mokymosi išlaidos šiais metais dar padidėjo, nes pasikeitė mokymosi pakraipa.

9. Apeliantas ironizuoja, kad ieškovas kažkaip pragyveno visą šitą laiką, kol jis nemoka, kol vyksta bylos procesas. Ieškovo mama iki šiol ir skolinasi, ir visais kitais būdais stengėsi jį išlaikyti. Neteisinga, kad viena mama ieškovą turi išlaikyti, jai tai yra labai sunku.

Apeliacinis skundas atmestinas, o 2007 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio miesto  apylinkės teismo sprendimas paliktinas  nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1d. 1p.).

2007 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 171-6319) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

   Nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, nes iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), Konstitucinis Teismas nurodė, jog yra akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu (12.2 p.). Tačiau kitaip vertino galimybę įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, inter alia jų dieniniuose skyriuose, nes šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių  asmenų - aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų (12.3 p.). Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, taip pat negalima suvaržyti, juo labiau paneigti, teismo įgaliojimų vykdyti teisingumą. Antai įtvirtinant minėtą tėvų pareigą negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo iš esmės pabloginti tėvų ar kitų asmenų padėtį, juo labiau nustatyti tokią tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, kurios tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų įvykdyti. Taip pat negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas visais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų turi pajamų ar kito turto, ypač kai tos pajamos ar kitas turtas nėra dideli (pabrėžtina, kad jų dydis ar pakankamumas negali būti vertinamas vien pagal šiuo metu teisės aktuose nustatytus tokius formalius kriterijus kaip minimalus gyvenimo lygis, minimali mėnesinė alga, vidutinis darbo užmokestis ir pan.), turėtų pareigą priteisti išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje.

Sutiktina su ieškovo nurodytomis pinigų sumomis, reikalingomis įsigyti mokymo priemones, apmokėti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, maisto įsigijimui, transporto išlaidos ir t.t., kurios per mėnesį sudaro apie 900 Lt. Ieškovo nurodytos išlaidos yra reikalingos ir protingos, jos nepripažintinos kaip aiškiai per didelės. Pats ieškovas A. L. savarankiško pragyvenimo šaltinio neturi, jokių kitų pajamų neturi, todėl tėvų parama jam yra būtina. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens ieškovo motinos gaunamą darbo užmokestį (3500 Lt) bei atsakovo-apelianto gaunamas pajamas, turėjo pagrindą iš atsakovo priteisti tik apie 21 proc. sūnaus išlaikymui studijų aukštojoje mokykloje reikalingų lėšų.

Iš byloje esančios UAB „Panevėžio hidroprojektas“ 2007-09-03 pažymos Nr. 38 nustatyta, kad atsakovo A. L. darbo užmokestis 2007 m. buvo toks: sausio mėnesį – 890,14 Lt; vasario mėnesį – 790,72 Lt; kovo mėnesį – 790,72 Lt; balandžio mėnesį – 790,72 Lt; gegužės mėnesį – 1490,72 Lt; birželio mėnesį – 1140,72 Lt; liepos mėnesį – 1840,72 Lt ir rugpjūčio mėnesį – 1567,41 Lt (b. l. 48). Atsakovas A. L. su dabartine žmona V. L. 2007-05-09 įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1 kambario (15,47 kv.m.) butą, esantį (duomenys neskelbtini), (b. l. 52-53) bei asmeninės nuosavybės teises garažą (duomenys neskelbtini), (b. l. 50-51). Byloje nėra įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas iš žemės ūkio kaip, kad atsiliepime į apeliacinį skundą teigia ieškovas (b. l. 82-84). Apelianto A. L. paskutinių trijų mėnesių atlyginimų vidurkis – 1515 Lt. Iš šios sumos atsakovas moka 125 Lt savo dukros Justinos, gim. (duomenys neskelbtini), (ieškovo sesuo), išlaikymui. Be to, atsakovas-apeliantas turi teikti išlaikymą savo dukrai iš antrosios santuokos Evelinai, gim. (duomenys neskelbtini), (b. l. 56). Tokiu būdu nustatytina, kad atsakovas-apeliantas kas mėnesį turi skirti vaikų išlaikymui tokias pinigų sumas: dukroms Justinai ir Evelinai po 125 Lt, iš viso 250 Lt. Priteisus sūnaus Aurimo išlaikymui studijų aukštojoje mokykloje metu reikalingą 250 Lt sumą, ieškovui pragyvenimui liktų apie 1000 Lt. Atsakovui-apeliantui likusi suma pripažintina pakankama patenkinti minimalius atsakovo poreikius, todėl darytina išvada, kad atsakovas-apeliantas yra pajėgus teikti sūnaus Aurimo išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį iki pastarasis mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje iki 24 metų amžiaus. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovas-apeliantas išsakė savo nuoskaudą dėl netinkamo ieškovo A. L. požiūrio į tėvą, kuris neatitinka normalaus elgesio standartų. Tuo pačiu ir ieškovas A. L. išsakė savo nepasitenkinimą dėl netinkamo atsakovo elgesio. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo-apelianto nenorą teikti išlaikymą sūnaus Aurimo studijoms iš dalies sąlygoja paties ieškovo aiškiai neigiamas nusiteikimas tėvo atžvilgiu, kuris jaučiamas net teismo posėdžio metu. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina ne tik tėvų pareigų auklėti ir išlaikyti savo vaikus, tačiau  numato pareigą vaikams gerbti tėvus (Konstitucijos 38 str. 7 p.).

            Apeliacinio skundo motyvai nėra pakankamai pagrįsti, kad jų pagrindu būtų galima naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu  punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš A. L. 16 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.   

 

teisėjai                                                                                         Rimantas Savickas

                             

Nuorašas tikras

teisėjas                                           

                        (pareigų pavadinimas)                     A.V.

                                                                 .

 (parašas)

Laimantas     Misiūnas                        .

(vardas, pavardė)

2007 m. lapkričio 28d.                        .

 

 

 

                                                                                                    Laimantas Misiūnas 

 

                                                                                                                   Margarita Dzelzienė