Civilinė byla Nr. 2A-504-425 /2007
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 28 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Rimanto
Savicko,
kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, (pranešėjas) ir Margaritos Dzelzienės,
sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,
dalyvaujant ieškovui A. L.
atsakovui A. L.,
trečiajam asmeniui L. L.,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-589/2007,
pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui A.
L., trečiajam asmeniui – L. L. dėl išlaikymo priteisimo,
ir
n u s t a t ė :
Ieškovas A. L. su ieškiniu 2005-12-07 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo savo tėvo A. L. paramą periodinėmis
kasmėnesinėmis išmokomis po 250 Lt. kas mėnesį nuo 2004 m. lapkričio 26 d. iki 2009 m. birželio 30 d. Savo prašymą motyvavo, kad santuoka tarp jo tėvų
nutraukta 2004 m. kovo 7 d. Nors ieškovas studijuoja Kauno technologijos
universiteto Statybos ir architektūros fakulteto bakalauro studijose, tačiau atsakovas
gera valia išlaikymo neteikia. Išlaikymas iki 18 metų buvo priteistas teismo
sprendimu. Kadangi ieškovas studijuoja architektūrą, jam reikalinga daug priemonių
studijoms. Savarankiškų pajamų ieškovas negauna ir neturi, nes dirbti neturi
galimybės, kadangi tenka daug mokytis ir ruoštis studijoms.
Panevėžio miesto
apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo A. L. ieškovui A. L. paramą kas mėnesį
mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2005 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. balandžio 2 d., o 90 Lt žyminio mokesčio ir 25,60 Lt. išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Tesimas padarė išvadą, kad
ieškovui A. L. yra reikalinga parama ir atsakovas tokią
paramą gali teikti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194
straipsnio 3 dalies ( 2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 3.194 straipsnio
3 dalies nuostatai, kad „išlaikymą teismas priteisia kai vaikui būtina parama, kai
jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesini mokyklų dieniniuose skyriuose ir
yra ne vyresnis negu 24 metų“.
Atsakovas A. L. apeliaciniame
skunde, apeliacinės instancijos teisme prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Mano, jog
teismo sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, nes teismas
netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir neteisingai taikė materialines
teisės normas. Nurodo, jog teismas rėmėsi Civilinio kodekso 3.3 str. 1 d.
nuostatomis, kurios skirtos nepilnamečiams vaikams ir negali būti taikomas
pilnamečiams asmenims. Teismas iš esmės ėmė nagrinėti klausimus, kurie pirmiau
turėjo būti sprendžiami Lietuvos Seime. Teismas labai vienpusiškai išaiškino
įstatymo, nustatančią tėvų prievolę mokėti pilnamečiam vaikams išlaikymą, nes
nagrinėjo ir gilinosi tik į ieškovo A. L. teiginius apie jo
turimas išlaidas, o ne aiškinosi pagrindinį klausimą ar iš tiesų atsakovo sūnui
būtina jo prašoma parama. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad sūnus A. L. yra sveikas, gali dirbti ir gali užsidirbti lėšų būtinų
pragyvenimui ir studijoms. Teismas nesiaiškino, ieškovo A. L.,
kaip studento užimtumo ir jo galimybių pačiam užsidirbti bei nenagrinėjo sūnaus
Aurimo galimybių užsidirbti studijoms atostogų metu. Teismas neatkreipė dėmesio
ir į tai, kad sūnus A. L. turi galimybę gauti paskolą
studijoms, o šios paskolos pilnai pakaktų studijoms tęsti. Teismas netinkamai
vertino atsakovo pateiktus įrodymus, kurie rodo, kad jis pats neturi galimybės
teikti pilnamečiam sūnui išlaikymą, nes atsakovo vidutinis mėnesinis uždarbis
sudaro 1052 Lt per mėnesį, o jis turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus,
todėl nepadarydamas esminės žalos savo nepilnamečių vaikų teisei į išlaikymą,
apskritai neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Be to, teismas nevertino
fakto, kad sūnus Aurimas su juo, kaip su tėvu, visiškai nebendrauja, apie savo
tariamai sunkią turtinę padėtį nepraneša, atsakovo lėšų pragyvenimui neprašo, o
ieškinį reiškia tik norėdamas jį pažeminti. Todėl iš tiesų jis piktnaudžiauja
savo teisėmis. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad sūnus Aurimas, jau ilgą
laiką, 2005 m. gruodžio mėnesio - 2007 m. rugsėjo mėnesio eigoje, savarankiškai gyveno, pragyveno ir sėkmingai studijavo Kauno technologijos Statybos ir architektūros
fakultete kas rodo, kad tėvų parama jam nebereikalinga.
Ieškovas A. L. atsiliepime į
apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme su apeliaciniu skundu
nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti
nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą motyvavo:
1. Civilinio kodekso 3.3 str. 1 d. numato šeimos
santykių teisinio reglamentavimo principus. Joje nėra pasakyta, kad turimi
omeny tik nepilnamečių vaikų interesai, o kalbama apskritai apie vaikų prioritetinius
interesus.
2. Apeliantas savo skunde akcentuoja tik savo
poreikius, savo interesus. Ieškovas prašydamas jam priteisti tik po 250 Lt per
mėnesį, atsižvelgė ir į apelianto poreikius ir galimybes ir į savo būtinuosius
poreikius ir prašė priteisti pačia minimaliausią sumą, kurią apeliantas tikrai
išsigali teikti. Be tėvų paramos ieškovas negalėtų įsigyti išsilavinimo, todėl
ir reiškia ieškinį, nes atsakovas gera valia neteikia išlaikymo. Ieškiniu
nesiekė pažeminti atsakovo. Pats atsakovas nebendrauja su ieškovu, šaiposi iš
jo, nepasikviečia pas save į svečius.
3. Ieškovui dirbti nelieka nei laiko nei galimybių,
nes paskaitos vyksta iki 18 val., iki 16.30 val. vasaros metu lieka vienas
laisvas mėnuo, per kurį ne tik užsidirbti pragyvenimui, bet ir susirasti tokį
trumpalaikį darbą realių galimybių nėra.
4. Ieškovas dalyvavo konkurse paskoloms gauti, bet
neturėjo prioritetų gauti paskolai ir konkurso nelaimėjo, paskolos negavo.
5. Įvertinant ir kitas apelianto būtina reikmes,
tikrai išsigalėtų teikti ieškovui po 250 Lt per mėnesį, nes išvedus vidurkį iš
paskutinių trijų mėnesių, apelianto darbo uždarbis yra 1516 Lt, kuris turi
tendenciją nuolat didėti.
6. Apeliantui nereikia vienam išlaikyti savo šeimą,
nes prie to ženkliai prisideda ir jo sutuoktinė.
7. Apeliantas turi nekilnojamo turto – butą, kurį
įsigijo 2007-05-09 bei jame negyvena, todėl gali gauti dar iš buto ir pajamų jį
išnuomodamas. Apeliantas gyvena ūkiškai bei gauna tam tikras pajamas. Apelianto
iš antrosios santuokos trijų metų vaikui dar didelių sumų nereikia, o ieškovo
seseriai Justinai apeliantas moka tik po 125 Lt kas mėnesį, tačiau broliui
Pauliui tėvas jokio išlaikymo neteikia.
8. Ieškovo pragyvenimo ir mokymosi išlaidos šiais
metais dar padidėjo, nes pasikeitė mokymosi pakraipa.
9. Apeliantas ironizuoja, kad ieškovas kažkaip
pragyveno visą šitą laiką, kol jis nemoka, kol vyksta bylos procesas. Ieškovo
mama iki šiol ir skolinasi, ir visais kitais būdais stengėsi jį išlaikyti.
Neteisinga, kad viena mama ieškovą turi išlaikyti, jai tai yra labai sunku.
Apeliacinis skundas atmestinas, o 2007 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas
paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1d. 1p.).
2007 m. birželio 7 d. Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija)
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriuo pripažino, kad Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 171-6319) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad
teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą
paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar
profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24
metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109
straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Nutarime
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir
paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar
profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs,
jie iš esmės skiriasi, nes iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių
subjektai. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas
paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), Konstitucinis
Teismas nurodė, jog yra akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti
vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai
mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį
išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu (12.2 p.). Tačiau
kitaip vertino galimybę įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti
savo pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, inter alia jų
dieniniuose skyriuose, nes šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp
pilnamečių asmenų - aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų
tėvų (12.3 p.). Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjui
apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo
paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose,
negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter
alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų
interesų, taip pat negalima suvaržyti, juo labiau paneigti, teismo įgaliojimų
vykdyti teisingumą. Antai įtvirtinant minėtą tėvų pareigą negalima nepaisyti
tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams,
kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Negalima nustatyti tokio teisinio
reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų
pareigos vykdymo iš esmės pabloginti tėvų ar kitų asmenų padėtį, juo labiau
nustatyti tokią tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus
pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, kurios tėvai,
nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų
įvykdyti. Taip pat negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas
visais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų turi pajamų ar kito turto, ypač kai
tos pajamos ar kitas turtas nėra dideli (pabrėžtina, kad jų dydis ar
pakankamumas negali būti vertinamas vien pagal šiuo metu teisės aktuose
nustatytus tokius formalius kriterijus kaip minimalus gyvenimo lygis, minimali
mėnesinė alga, vidutinis darbo užmokestis ir pan.), turėtų pareigą priteisti
išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje
mokykloje.
Sutiktina su
ieškovo nurodytomis pinigų sumomis, reikalingomis įsigyti mokymo priemones,
apmokėti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, maisto įsigijimui, transporto
išlaidos ir t.t., kurios per mėnesį sudaro apie 900 Lt. Ieškovo nurodytos
išlaidos yra reikalingos ir protingos, jos nepripažintinos kaip aiškiai per
didelės. Pats ieškovas A. L. savarankiško pragyvenimo
šaltinio neturi, jokių kitų pajamų neturi, todėl tėvų parama jam yra būtina. Nagrinėjamoje
byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens ieškovo motinos
gaunamą darbo užmokestį (3500 Lt) bei atsakovo-apelianto gaunamas pajamas,
turėjo pagrindą iš atsakovo priteisti tik apie 21 proc. sūnaus išlaikymui studijų
aukštojoje mokykloje reikalingų lėšų.
Iš byloje
esančios UAB „Panevėžio hidroprojektas“ 2007-09-03 pažymos Nr. 38 nustatyta,
kad atsakovo A. L. darbo užmokestis 2007 m. buvo toks:
sausio mėnesį – 890,14 Lt; vasario mėnesį – 790,72 Lt; kovo mėnesį – 790,72 Lt;
balandžio mėnesį – 790,72 Lt; gegužės mėnesį – 1490,72 Lt; birželio mėnesį –
1140,72 Lt; liepos mėnesį – 1840,72 Lt ir rugpjūčio mėnesį – 1567,41 Lt (b. l. 48).
Atsakovas A. L. su dabartine žmona V. L. 2007-05-09
įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1 kambario (15,47
kv.m.) butą, esantį (duomenys neskelbtini), (b. l. 52-53) bei asmeninės
nuosavybės teises garažą (duomenys neskelbtini), (b. l. 50-51). Byloje nėra
įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas iš žemės ūkio kaip, kad atsiliepime į
apeliacinį skundą teigia ieškovas (b. l. 82-84). Apelianto A.
L. paskutinių trijų mėnesių atlyginimų vidurkis – 1515 Lt. Iš šios sumos
atsakovas moka 125 Lt savo dukros Justinos, gim. (duomenys neskelbtini), (ieškovo
sesuo), išlaikymui. Be to, atsakovas-apeliantas turi teikti išlaikymą savo
dukrai iš antrosios santuokos Evelinai, gim. (duomenys neskelbtini), (b. l.
56). Tokiu būdu nustatytina, kad atsakovas-apeliantas kas mėnesį turi skirti
vaikų išlaikymui tokias pinigų sumas: dukroms Justinai ir Evelinai po 125 Lt,
iš viso 250 Lt. Priteisus sūnaus Aurimo išlaikymui studijų aukštojoje mokykloje
metu reikalingą 250 Lt sumą, ieškovui pragyvenimui liktų apie 1000 Lt.
Atsakovui-apeliantui likusi suma pripažintina pakankama patenkinti minimalius atsakovo
poreikius, todėl darytina išvada, kad atsakovas-apeliantas yra pajėgus teikti
sūnaus Aurimo išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį iki pastarasis mokysis aukštosios mokyklos dieniniame
skyriuje iki 24 metų amžiaus. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme
metu atsakovas-apeliantas išsakė savo nuoskaudą dėl netinkamo ieškovo A. L. požiūrio į tėvą, kuris neatitinka
normalaus elgesio standartų. Tuo pačiu ir ieškovas A. L. išsakė savo nepasitenkinimą dėl netinkamo atsakovo
elgesio. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo-apelianto
nenorą teikti išlaikymą sūnaus Aurimo studijoms iš dalies sąlygoja paties
ieškovo aiškiai neigiamas nusiteikimas tėvo atžvilgiu, kuris jaučiamas net
teismo posėdžio metu. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina ne tik tėvų
pareigų auklėti ir išlaikyti savo vaikus, tačiau numato pareigą vaikams gerbti
tėvus (Konstitucijos 38 str. 7 p.).
Apeliacinio skundo
motyvai nėra pakankamai pagrįsti, kad jų pagrindu būtų galima naikinti ar
keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos
teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (Civilinio proceso kodekso
263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti
iš A. L. 16 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.
teisėjai
Rimantas Savickas
Nuorašas tikras
teisėjas
(pareigų
pavadinimas) A.V.
.
(parašas)
Laimantas Misiūnas .
(vardas,
pavardė)
2007 m. lapkričio 28d. .
|
|
Laimantas
Misiūnas
Margarita Dzelzienė