Administracinė byla Nr. eA-942-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03303-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 25.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir L. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir Administracija) sprendimus, kuriais nuspręsta 2019–2020 mokslo metais Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gėlynas“ (toliau – ir Darželis) neformuoti grupių 1,5 metų amžiaus vaikams ir nepriimti pareiškėjų sūnaus L. M. į Darželį; 2) panaikinti Administracijos Komisijos vaikų priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas klausimams nagrinėti (toliau – ir Komisija) sprendimą, išdėstytą 2019 m. birželio 20 d. protokolo Nr. A17-726/19 (3.1.16-KS) (toliau – ir Protokolas) 30 punkte; 3) panaikinti Administracijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. A63-214/19(3.2.1E-EM4) (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas). Taip pat pareiškėjai pateikė prašymą priteisti 721 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

1.1.       Pareiškėjai gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vyr. specialistės pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog, vadovaujantis Komisijos Protokolo 30 punktu, yra nutarta nepritarti pareiškėjų pateiktam prašymui priimti jų sūnų į Daželį, nes tam nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjai Komisijai buvo apskundę tiek Administracijos sprendimą nepriimti pareiškėjų sūnaus į Darželį, tiek Administracijos sprendimą, kuriuo nuspręsta 2019–2020 mokslo metais Darželyje neformuoti grupių 1,5 metų vaikams. Su Protokolo 30 punkte išdėstytu sprendimu pareiškėjai nesutiko, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl pareiškėjai 2019 m. liepos 31 d. pateikė Administracijos direktoriui skundą. Pareiškėjai gavo Administracijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti jų skundą. Minėtame sprendime nurodyta, kad pagal galiojančius teisės aktus nėra teisinio pagrindo priimti pareiškėjų sūnų į Darželį.

1.2.       Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendindama savarankišką funkciją, t. y. ikimokyklinio ugdymo organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3, 9 ir 13 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo principus: proporcingumo, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; lygiateisiškumo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių; ir išsamumo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

1.3.       Administracija nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų Protokolo 30 punkte priimtą sprendimą nepriimti pareiškėjų sūnaus į Darželį. Deklaratyvus teisės aktų Administracijai suteiktos kompetencijos nurodymas jokiu būdu negali būti laikomas tinkamu administracinio akto pagrindimu. Priešingu atveju būtų įtvirtinta situacija, leidžianti viešojo administravimo subjektui ignoruoti piliečių teises ir vienašališkai priimti visiškai nepagrįstus ir nemotyvuotus sprendimus. Todėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas naikintinas kaip priimtas pažeidžiant proporcingumo, lygiateisiškumo, išsamumo ir gero administravimo principus.

1.4.       Protokolo 30 punktas ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Darželio nuostatų 33.1 punkte aiškiai nurodyta, kad Darželio struktūra: lopšelio grupė (s) – 1–3 metų vaikams. Tokia praktika buvo ilgą laiką – kiti du pareiškėjų vaikai lankė Darželį nuo 1,5 metų. Atsakovas nepagrįstai ir nemotyvuotai įvertino poreikį pagal vaikų amžių ir nesiremdamas jokiais realiais įrodymais padarė išvadą, kad 2–7 metų vaikams trūksta vietų darželiuose Senamiesčio seniūnijoje. Nei 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendime, nei Protokole nėra nurodyta, koks yra konkretus Darželio poreikis 1,5 amžiaus grupės vaikams. Nesant šios informacijas, apskritai nėra galimybės įvertinti sprendimo Darželyje neformuoti grupių 1,5 metų amžiaus vaikams pagrįstumą. Todėl, remiantis nusistovėjusia praktika ir nesant jokių kitų ekstraordinarių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vaikų grupės nuo 1,5 metų panaikinimui, pareiškėjai turėjo teisėtą lūkestį, kad jų sūnus bus priimtas į Darželį nuo 1,5 metų amžiaus. Pareiškėjų ir jų sūnaus teisėtų lūkesčių pažeidimą patvirtinta ir tai, kad pareiškėjams buvo nuolatos nurodoma, jog sūnus yra eilėje į Darželį, netgi buvo nurodyta, kad eilėje jo vieta pasikeitė nuo 52 iki 6, o 2019 m. balandžio 29 d. Savivaldybės darbuotoja nurodė, kad grupės formuojamos iki 2019 m. balandžio 30 d. ir kad pareiškėjai turi palaukti. Būdamas šeštas eilėje pareiškėjų sūnus turėjo patekti į Darželį. Be to, Darželis yra priskirtas pareiškėjų sūnui pagal jo gyvenamąją vietą. Tačiau atsakovas, pažeisdamas pareiškėjų ir jų sūnaus teisėtus lūkesčius, neteisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą.

1.5.       Protokolo 30 punkte išdėstytas Komisijos sprendimas ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas diskriminuoja 1,5 metų vaikus dėl amžiaus, įskaitant pareiškėjų sūnų. Nagrinėjamu atveju pažeistas lygių galimybių principas. Tokie sprendimai nėra socialiai teisingi, neužtikrina vienodų sąlygų ir nelaiduoja švietimo prieinamumo pareiškėjų sūnui vien dėl to, kad jam yra 1,5 metai.

2.       Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1.       Administracija, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-57 patvirtinu Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 40 punktu, nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki 15 d. analizavo gautus duomenis ir jų pagrindu nustatė atitinkamų grupių tipų ir skaičiaus poreikį, formuojamų grupių tipus ir skaičių. Nagrinėjamu atveju išanalizavus gautus prašymus priimti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas paaiškėjo, kad 2019–2020 mokslo metais visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose dvimečių eilėje buvo penkis kartus daugiau negu 1,5 metų amžiaus vaikų eilėje, todėl, vadovaujantis Aprašu ir higienos normomis, Darželyje, siekiant užtikrinti vaikų dienos ir ugdymo režimo fiziologinius, amžiaus ypatumus bei teisės aktais nustatytas vaikų ugdymo sąlygas, 1,5–3 metų vaikų amžiaus grupės 2019–2020 mokslo metais nuspręsta neformuoti, o prioritetas šiais mokslo metais buvo teikiamas kitoms vaikų amžiaus grupėms, kurių poreikis pagal surinktus duomenis buvo didesnis. Šiuo pagrindu atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti pareiškėjų argumentai, kuriais teigiama, jog Administracija nemotyvuotai įvertino poreikį formuoti grupes pagal vaikų amžių ir nesiremdama jokiais realiais įrodymais padarė išvadą, kad 2–7 metų amžiaus vaikams trūksta vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose Senamiesčio seniūnijoje. Administracija pareiškėjams nurodė aplinkybes, kliudančias jų sūnui 2019–2020 mokslo metais lankyti jų pasirinktą Darželį, todėl pareiškėjų teiginys, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendime nėra nurodytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu atmestas jų skundas, vertintinas kaip akivaizdus mėginimas suklaidinti teismą. Sprendimai dėl atitinkamų vaikų grupių poreikių konkrečiais mokslo metais yra priimami išimtinai analizuojant esamą grupių poreikį, o vien tai, kad pareiškėjų sūnus nepateko į pareiškėjų pageidaujamą lankyti Darželį, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovas selektyviai, o ne kompleksiškai vertina turimus duomenis ir nemotyvuotai nustato tam tikros amžiaus grupės poreikį Darželyje.

2.2.       Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios įrodytų jų skunde išdėstytų aplinkybių pagrįstumą, arba įrodytų, kad Administracija pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių vaikų priėmimą į Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo grupes, nuostatas. Pareiškėjams buvo sudarytos visos sąlygos pasirinkti kitą alternatyvią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje 2019– 2020 mokslo metais teikiamos ikimokyklinio ugdymo paslaugos vaikams nuo 1,5 metų. Pareiškėja elektroniniu laišku buvo informuota apie tai, kad 2019–2020 mokslo metams Darželis formavo grupes nuo 2 metų, todėl jos sūnus negalėjo pretenduoti į šios ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą. Informaciją apie tai, kad pareiškėjos sūnaus amžiaus grupė pasirinktoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje šiemet nebuvo formuojama, pareiškėja taip pat galėjo matyti centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje iki pat grupių formavimo pradžios, t. y. iki balandžio 18 d. Pareiškėjai, nepaisant suteiktos informacijos apie galimybę pateikti prašymus į kitas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kuriose yra formuojamos pareiškėjų sūnaus amžiaus grupės, pateikė tik 1 prašymą dėl priėmimo į Darželį, nors teisės aktai nedraudė pateikti prašymus į kitas Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Ne tik pareiškėjų sūnus buvo nepriimtas į Darželį, tai buvo taikoma visiems 1,5 metų vaikams, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti pareiškėjų argumentai dėl to, kad Administracija neužtikrina vienodo patekimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikams ir nelaiduoja švietimo prieinamumo pareiškėjų sūnui vien dėl to, kad jam buvo 1,5 metų. Be to, teisės aktai nenustato tokios Savivaldybės švietimo sistemos, pagal kurią yra garantuojamas ikimokyklinio ugdymo užtikrinimas, valstybėje įstatymu užtikrinamas tik pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas, o ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, todėl ikimokyklinio ugdymo užtikrinimas yra tėvų, o ne Savivaldybės prievolė. Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti Administracijos kompetencijos ribose.

II.

3.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

4.       Teismas nurodė, kad bylos ginčo dalykas yra Administracijos sprendimo nepriimti pareiškėjų sūnaus į Darželį bei sprendimo, kuriuo nuspręsta 2019–2020 mokslo metais Darželyje neformuoti grupių 1,5 metų vaikams, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjai iš esmės ginčija 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, kuriuo nepatenkintas jų skundas dėl minėtų sprendimų.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. sausio 2 d. per centralizuotą informacinę sistemą pateikė prašymą dėl sūnaus priėmimo į Darželio 1,5–3 metų amžiaus grupę nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Komisijos Protokolo 30 punktu yra nutarta nepritarti pateiktam prašymui priimti pareiškėjų sūnų į Darželį, kadangi tam nėra teisinio pagrindo, nes minėtoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje 2019–2020 mokslo metais nėra formuojama grupė nuo 1,5 metų amžiaus vaikams. Protokole taip pat nurodoma, kad tėvai nuo balandžio 1 d. iki 10 d. matė informacinėje sistemoje, jog grupė nėra formuojama ir galėjo redaguoti prašymą, nurodant kitas įstaigas; pasiūlyta tėvams redaguoti prašymą ir nurodyti įstaigas, formuojančias grupes nuo 1,5 metų amžiaus. Nesutikdama su sprendimu nepriimti sūnaus į Darželį bei su sprendimu Darželyje 2019–2020 mokslo metais neformuoti ikimokyklinio ugdymo grupės vaikams nuo 1,5 metų amžiaus, pareiškėja 2019 m. liepos 31 d. skundu kreipėsi į Administracijos direktorių ir prašė panaikinti Administracijos sprendimą, kuriuo nuspręsta nepriimti jos sūnaus į Darželį, panaikinti sprendimą, kuriuo nuspręsta 2019–2020 mokslo metais Darželyje neformuoti grupių 1,5 metų vaikams, panaikinti Komisijos sprendimą, išdėstytą Protokolo 30 punkte. Administracija 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad jos skundas yra išnagrinėtas, tačiau Administracija nenustatė aplinkybių, dėl kurių skunde išdėstyti reikalavimai galėtų būti patenkinti. Administracija atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad ikimokyklinis ugdymas yra savarankiškoji Savivaldybės funkcija, todėl kiekvienais metais atlikus analizę nusprendžiama, kiek ir kokių grupių bus formuojama kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje; Savivaldybė turi diskrecijos teisę spręsti, kokios amžiaus grupės yra formuojamos konkrečiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Administracija taip pat pažymėjo, kad Darželis turi galimybes teikti paslaugas vaikams nuo 1 iki 7 metų, tačiau įstaigoje neprivaloma kasmet formuoti visų amžiaus tipų grupes.

6.       Teismas pripažino, kad Savivaldybės (Administracijos) įgaliojimai švietimo srityje nėra ir negali būti aiškinami ir suprantami kaip besąlygiškai įpareigojantys užtikrinti, jog pareiškėjų sūnus būtų priimtas į konkrečią jų pasirinktą ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Pareiškėja elektroniniu laišku buvo informuota apie tai, kad 2019–2020 mokslo metams Darželis formuos grupes nuo 2 metų amžiaus vaikams, o pareiškėjų sūnui, gimusiam (duomenys neskelbtini), 2 metai sueis (duomenys neskelbtini), todėl jis negali pretenduoti į šios ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą 2019 m. Pareiškėja buvo informuota, kad visą informaciją apie tai, jog pasirinktoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje sūnaus amžiaus grupė nebuvo formuojama, galėjo matyti centralizuotoje prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje iki pat grupių formavimo pradžios, t. y. iki balandžio 18 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turėjo galimybę redaguoti prašymą nurodant kitas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, formuojančias 1,5–3 amžiaus vaikų grupes. Administracija informavo pareiškėją, kad prašymai yra registruojami ir redaguojami nuolat, todėl redaguoti prašymą ji gali bet kuriuo metu.

7.       Teismas pažymėjo, kad Administracija, vadovaudamasi Aprašo 40 punktu, nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki 15 d. analizavo gautus duomenis ir jų pagrindu nustatė atitinkamų grupių tipų ir skaičiaus poreikį, formuojamų grupių tipus ir skaičių. 2019 m. eilėje lankyti Darželį nuo 1,5 iki 3 metų amžiaus buvo 132 vaikai (iš kurių 87 dvimečiai ir 45 pusantrų metų amžiaus). Iš viso buvo priimti 27 vaikai (visi dvimečiai). Vadovaujantis Aprašo 26 punktu pagrįstai pirmenybė buvo teikiama vyresnio amžiaus vaikams. Pareiškėjai nepateikė įrodymų bei nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų skundo aplinkybes bei įrodytų, kad Administracija pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių vaikų priėmimą į Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo grupes, nuostatas. Savivaldybė turi diskrecijos teisę spręsti, kokios amžiaus grupės yra formuojamos konkrečiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

8.       Teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas, išdėstytas Protokolo 30 punkte, ir Administracijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti bei priimti Administracijos kompetencijos ribose. Administracija, tiek atsakinėdama į pareiškėjos prašymus, tiek tikrindama prašyme pateiktus duomenis, galinčius suteikti vaikui prioritetą eilėje, vadovavosi Apraše įtvirtintomis nuostatomis dėl priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tačiau, nustačius poreikį 2019–2020 mokslo metais Darželyje formuoti daugiau 2–7 metų vaikų grupių, buvo priimtas sprendimas pareiškėjų sūnaus 2019–2020 mokslo metais į Darželį nepriimti. Administracija informavo pareiškėją apie konkrečias priežastis, dėl kurių pareiškėjų sūnus 2019–2020 mokslo metais nebuvo priimtas į pageidaujamą Darželį. Skunde pareiškėjai deklaratyviai ir abstrakčiai nurodo, kad atsakovas diskriminuoja jų sūnų. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad ginčijami sprendimai buvo priimti objektyviai ir visapusiškai įvertinus vaikų priėmimo galimybes į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Tad atsižvelgus į Aprašo nuostatas, nustatančias, kad prioritetas teikiamas vyresnio amžiaus vaikams, buvo nuspręsta Darželyje 2019 m. neformuoti grupės 1,5 metų amžiaus vaikams. Pareiškėjai, deklaruodami, kad jų sūnus buvo diskriminuojamas dėl amžiaus, patys nepasinaudojo galimybe pasirinkti kitą ugdymo įstaigą, kurioje paslaugos teikiamos vaikams nuo 1,5 metų amžiaus.

9.       Teismas, atmetęs pareiškėjų skundą, netenkino ir prašymo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III.

10.       Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1.       Teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai suabsoliutino atsakovo įgaliojimus švietimo srityje. Vien ta aplinkybė, kad Savivaldybei (Administracijai) yra suteikti įgaliojimai švietimo srityje, savaime nereiškia, kad atsakovas turi absoliučią diskreciją priimti sprendimus šioje srityje. Priimdamas šioje byloje ginčijamus sprendimus atsakovas, įgyvendindamas savarankišką funkciją, t. y. ikimokyklinio ugdymo organizavimą, pažeidė VAĮ 3 straipsnio 3, 9 ir 13 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo principus: proporcingumo, lygiateisiškumo ir išsamumo. Deklaratyvus teisės aktais atsakovui suteiktos kompetencijos nurodymas pirmosios instancijos teismo sprendime jokiu būdu nepagrindžia Administracijos absoliučios teisės priimti sprendimą neformuoti grupių 1,5 metų vaikams Darželyje. Atsakovas galėjo priimti sprendimą neformuoti grupių 1,5 metų vaikams Darželyje tik esant esminiam aplinkybių pasikeitimui, pavyzdžiui, reikšmingai padidėjus prašymų dėl vyresnių vaikų priėmimo kiekiui arba, priešingai, reikšmingai sumažėjus prašymų dėl 1,5 metų vaikų priėmimo kiekiui. Tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos. Atsakovas atsiliepime į skundą laikėsi pozicijos, kad sprendimą neformuoti grupės 1,5 metų vaikams priėmė dėl padidėjusio Darželio poreikio vyresnio amžiaus vaikams. Atsakovas taip pat pripažino, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas tik esant esminiam pasikeitimui. Tačiau vėliau atsakovo į bylą pateikti dokumentai patvirtino, kad jokio esminio pasikeitimo nebuvo. Netgi priešingai, 2019–2020 mokslo metams pateiktų prašymų dėl 1,5 metų vaikų priėmimo buvo beveik dvigubai daugiau negu 2018–2019 mokslo metais ir jie sudarė žymiai didesnę visų prašymų dalį. Tokiu būdu, palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtų įtvirtinta situacija, leidžianti viešojo administravimo subjektui ignoruoti piliečių teises ir vienašališkai priimti visiškai nepagrįstus ir nemotyvuotus sprendimus.

10.2.       Švietimo įstatymas nenumato ikimokyklinio ugdymo teikimo prioriteto vyresniems vaikams. Priešingai, pagal Švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 punktą vienas iš švietimo sistemos principų yra lygios galimybės – švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmens teisių įgyvendinimą, kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują. Taip pat Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, kai: priimama į švietimo įstaigas, kitus švietimo teikėjus bei mokslo ir studijų institucijas, mokoma ir ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, kurias jie vykdo. Administracija teikdama prioritetą vyresnio amžiaus vaikams pažeidė minėtą Švietimo įstatymo nuostatą ir taip diskriminavo 1,5 metų amžiaus vaikus.

10.3.       Aprašas, kuriuo sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra poįstatyminis teisės aktas, kuris negali nustatyti naujų elgesio taisyklių, bet gali nustatyti tik įstatymo įgyvendinimo tvarką. Todėl Aprašo nuostatos, numatančios naujas elgesio taisykles, taip pat prioriteto teikimą vyresniems vaikams, negali būti taikomos kaip prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Švietimo įstatymui. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas atmesdamas skundą visiškai nepagrįstai vadovavosi Aprašu. Be kita ko, nagrinėjamu atveju buvo pažeisti pareiškėjų ir jų sūnaus teisėti lūkesčiai (žr. šios nutarties 1.4 p.).

10.4.       Priešingai negu nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, Aprašo 26 punkte nenumatyta teikti pirmenybę vyresnio amžiaus vaikams. Aprašo 26 punkte minima higienos norma numato tik maksimalų atitinkamo amžiaus vaikų skaičių grupėse. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas pagrįstai teikė pirmenybę vyresnio amžiaus vaikams, vadovaudamasis Aprašo 26 punktu, yra visiškai nepagrįsta.

10.5.       Priešingai negu sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pats atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kiek buvo prašymų dėl vaikų priėmimo į Darželį 2016–2017, 2017–2018, 2018–2019 ir 2019–2020 mokslo metais, kiek iš jų buvo dėl 1,5 ir 2 metų amžiaus vaikų ir kiek iš jų buvo priimta 1,5 metų ir 2 metų amžiaus vaikų. Šie duomenys akivaizdžiai įrodo, kad prašymų dėl 1,5 metų amžiaus vaikų priėmimo į Darželį 2019–2020 mokslo metais buvo beveik dvigubai didesnis negu 2018–2019 metais (atitinkamai 27 ir 45), o 2019–2020 mokslo metams pateikti prašymai dėl 1,5 metų amžiaus vaikų priėmimo sudarė 34 proc. visų prašymų, kai 2018–2019 metais jie sudarė 23 proc. Atitinkamai nebuvo jokio aplinkybių pasikeitimo, kuris lemtų poreikį neformuoti 1,5 metų vaikų grupių Darželyje. Priešingai, jeigu atsakovas būtų atsižvelgęs į realų poreikį, 2019–2020 metais į Darželį turėjo būti priimta netgi daugiau 1,5 metų amžiaus vaikų negu 2018–2019 mokslo metais. Todėl visiškai nesuprantamas ir akivaizdžiai klaidingas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas teiginys, jog atsakovo sprendimas neformuoti grupių Darželyje 1,5 metų vaikams buvo priimtas atsižvelgus į realų poreikį.

10.6.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas. Todėl teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas priimant naują sprendimą, kuriuo skundas būtų tenkinamas.

11.       Atsakovas Administracija prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

11.1.       Administracijos diskrecijos turinys ir ribos švietimo srityje nėra apibrėžiamos nei Švietimo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei jokiame kitame ginčo teisinius santykius reglamentuojančiame teisės akte. Administracija, kaip diskrecijos teisę turintis subjektas, yra suvaržyta bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų, kurių laikosi ir laikėsi priimdama sprendimą nepriimti pareiškėjų sūnaus į Darželį. Pareiškėjai nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepagrindžia savo argumentų ir neįrodo, jog Administracija jai suteikta diskrecija švietimo srityje naudojosi neatsižvelgdama į įstatymo nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės principus, konstitucines žmogaus teises ir kt. Teismas pakankamai motyvuotai ir suprantamai nurodė, kad Administracija šiuo atveju nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių vaikų priėmimą į Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo grupes, nuostatas, o pareiškėjai (apeliantai) neįrodė priešingai. Tai reiškia, kad Administracija nagrinėjamu atveju veikė kompetencijos ribose, remdamasi objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis.

11.2.       Niekuo nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad prašymų dėl 1,5 metų vaikų priėmimo kiekis ne tik nesumažėjo, bet, priešingai, netgi padidėjo beveik dvigubai lyginant su 2018–2019 mokslo metais. Sprendimas Darželyje neformuoti grupių 1,5 metų amžiaus vaikams buvo priimtas atsižvelgiant ne į konkrečiai šiame Darželyje gautų paraiškų skaičių, o bendrai išanalizavus grupių poreikį vyresnio amžiaus vaikams visoje Senamiesčio seniūnijoje. Sprendimai dėl atitinkamų vaikų grupių poreikių konkrečiais mokslo metais yra priimami išimtinai analizuojant esamą grupių poreikį, o vien tai, kad pareiškėjų sūnus nepateko į jų pageidaujamą lankyti Darželį, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog Administracija selektyviai, o ne kompleksiškai vertina turimus duomenis ir nemotyvuotai nustato tam tikros amžiaus grupės poreikį ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

11.3.       Aprašas yra galiojantis teisės aktas, priimtas kompetentingo organo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, realizuojant įstatymo normas. Minėto teisės akto teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Aprašo teisėtumas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl pagrindo nesivadovauti šiuo norminiu teisės aktu teismas neturėjo.

11.4.       Pareiškėjai neįrodė, kad jų sūnui buvo užkirstas kelias gauti ikimokyklinį ugdymą kitoje įstaigoje. Pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų ir nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios įrodytų jų skunde išdėstytų teiginių pagrįstumą, arba įrodytų, kad Administracija pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių vaikų priėmimą į Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo grupes, nuostatas. Sprendimas nepriimti pareiškėjų sūnaus į Darželį nėra priimtas tik jų sūnaus atžvilgiu, šis sprendimas buvo taikytas visiems 1,5 metų amžiaus vaikams, todėl vertintini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti pareiškėjų argumentai dėl to, kad Administracija neužtikrino vienodų patekimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas sąlygų vaikams ir nelaidavo švietimo prieinamumo pareiškėjų sūnui vien dėl to, kad jam buvo 1,5 metų. Savivaldybės įgaliojimai švietimo srityje nėra ir negali būti aiškinami ir suprantami kaip besąlygiškai įpareigojantys užtikrinti, jog pareiškėjų sūnus būtų priimtas į konkrečią jų pasirinktą ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp pareiškėjų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl sprendimų neformuoti grupių 1,5 metų vaikams Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gėlynas“ ir nepriimti pareiškėjų sūnaus į šį lopšelį-darželį teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

14.       Teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, pažymi, kad ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Taigi, šioje byloje negali būti sprendžiami politinio, socialinio tikslingumo klausimai ikimokyklinio ugdymo srityje (pvz., tokie kaip – kokius jaunesnius ar vyresnius vaikus teisingiau priimti į Savivaldybės ugdymo įstaigą esant vietų trūkumui), o teismo uždavinys įvertinti, ar atsakovas nepažeidė įstatymo ir tuo pačiu pareiškėjų teisių.

15.       Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-680-525/2016 yra konstatavęs, jog ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje ir, esant tėvų pageidavimui, pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kuri rengiama pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, gali būti vykdoma tiek ikimokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo mokyklos, tiek laisvojo mokytojo, tiek kito švietimo teikėjo. Iš šios nutarties taip pat seka, kad savivaldybė neturi prievolės užtikrinti visiems vaikams ikimokyklinį ugdymą jai priklausančiose įstaigose.

16.       Iš bylos medžiagos seka, kad pareiškėjai negina teisės į vaiko ikimokyklinį ugdymą aplamai. Pareiškėjų skundų turinys patvirtina, kad pareiškėjai mano, jog turi subjektinę teisę, kad jų vaikas nesukakęs 2 metų būtų priimtas į konkretų lopšelį-darželį. Teismas išnagrinėjęs byloje šalių teisinius argumentus mano, kad pareiškėjai neįrodė, jog galiojantys įstatymai jiems tokią subjektinę teisę suteikia. Iš esmės pareiškėjai jokių teisės normų nenurodė, iš kurių sektų, kad atsakovas privalo priimti į konkretų lopšelį-darželį visus norinčius vaikus, nepaisant to konkretaus darželio galimybių priimti atitinkamą skaičių vaikų pagal galiojančias higienos normas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Savivaldybės įgaliojimai švietimo srityje nėra ir negali būti aiškinami ir suprantami kaip besąlygiškai įpareigojantys užtikrinti, jog pareiškėjų sūnus būtų priimtas į konkrečią jų pasirinktą ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

17.       Akivaizdu, kad, esant didesniam pretendentų lankyti atitinkamą darželį skaičiui, turi būti nustatomi protingi atrankos kriterijai, t. y. ir vienodi visiems vaikams (nediskriminuojantys). Šioje byloje įrodyta, kad Vilniaus lopšelis-darželis „Gėlynas“ turi galimybės teikti paslaugas vaikams nuo 1 iki 7 metų, tačiau jokie įstatymai neįpareigoja atsakovą kasmet formuoti visų amžiaus tipų grupes šioje ugdymo įstaigoje. Iš bylos duomenų seka, kad atsakovas ginčijamus sprendimus priėmė nustatęs, kad trūksta 2–7 metų vaikams vietų Senamiesčio seniūnijoje, todėl buvo nuspręsta formuoti Darželyje 2–3 metų (gimusių 2017 m.) vaikų grupes. Teismo nuomone, šie atrankos kriterijai vaikų nediskriminuoja, kadangi konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės nustatyti nevienodą padėtį tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Šiuo atveju mažų vaikų amžiaus skirtumas yra toks objektyvaus pobūdžio skirtumas, kuris jų nevienodas galimybes patekti į konkretų lopšelį-darželį pateisina. Šioje byloje įrodyta, kad sprendimas nepriimti apeliantų sūnaus į Darželį nėra priimtas tik jų sūnaus atžvilgiu, šis sprendimas yra taikytinas visiems 1,5 metų vaikams, todėl apeliantų argumentai, kad Administracija neužtikrina vienodų patekimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikams ir nelaiduoja švietimo prieinamumo apeliantų sūnaus atžvilgiu vien dėl to, kad jam 1,5 metų, yra nepagrįsti.

18.       Apeliantų nuomone, nepriėmus vaiko į ginčo įstaigą yra pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Teismas galėtų ginti ne bet kokius lūkesčius, bet tik teisėtus, tai yra betarpiškai susijusius su konkrečiomis subjektinėmis teisėmis ir teisėtais interesais, kylančius iš konkrečių teisės normų. Šioje byloje įrodyta, kad pareiškėjai subjektinės teisės, jog jų vaikas nesukakęs 2 metų būtų priimtas į konkretų lopšelį-darželį, neturi. Tuo pačiu jų nurodytas lūkestis yra gyvenimiškas, bet ne teisėtas ir teisme negali būti ginamas.

19.       Atsakovas teigia, kad Savivaldybė pagal galiojančius teisės aktus turi diskrecijos teisę spręsti, kokios amžiaus grupės yra formuojamos konkrečiuose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, šių argumentų pareiškėjai nenuginčijo. Apeliantai teigia, kad Aprašo nuostatos, numatančios naujas elgesio taisykles, tarp jų prioriteto teikimą vyresniems vaikams, negali būti taikomos kaip prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Švietimo įstatymui. Tokio prieštaravimo teismas nenustatė, apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrindžia, kad tokio prieštaravimo esama.

20.       Apeliantai nurodo, kad atsakovas galėjo priimti sprendimą neformuoti grupių 1,5 metų vaikams Darželyje tik esant esminiam aplinkybių pasikeitimui, pavyzdžiui, reikšmingai padidėjus prašymų dėl vyresnių vaikų priėmimo kiekiui, arba, priešingai, reikšmingai sumažėjus prašymų dėl 1,5 metų vaikų priėmimo kiekiui. Teismas vertina, kad šis apeliantų teiginys nėra pagrįstas įstatymu ir yra subjektyvi apeliantų nuomonė.

21.       Apeliantai teigia, kad 2019–2020 mokslo metams pateiktų prašymų dėl 1,5 metų vaikų priėmimo buvo beveik dvigubai daugiau negu 2018–2019 mokslo metais ir jie sudarė žymiai didesnę visų prašymų dalį. Be to, Švietimo įstatymas nenumato ikimokyklinio ugdymo teikimo prioriteto vyresniems vaikams. Tokie teiginiai iš esmės reiškia, kad apeliantai ginčija sprendimus politinio, socialinio tikslingumo aspektu. Kaip jau nurodyta šios nutarties 14 punkte, teismas tikslingumo klausimų nenagrinės.

22.       Pareiškėjai neįrodė, kad Administracija pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių vaikų priėmimą į Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo grupes, nuostatas, galiojusias prašymo pateikimo metu. Komisijos sprendimas, išdėstytas Protokolo 30 punkte, ir Administracijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas yra teisėti, pagrįsti ir priimti kompetencijos ribose.

23.       Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. M. ir L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan