Civilinė byla Nr. 2-2676/2013 (S)

              Proceso Nr. 2-56-3-00127-2011-0

              Procesinio sprendimo kategorija 126.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2289-436/2013 pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ skundą dėl kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo; suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė „Montuotojas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ulpas“, uždaroji akcinė bendrovė „Relsta“, akcinė bendrovė DNB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Ežerūna“, Vytautas Kavaliauskas.

              Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Pareiškėjas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto administratorius UAB „Bankrotas“ (toliau – pareiškėjas) prašė teismo panaikinti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2013 m. liepos 10 d. kreditorių komiteto posėdyje 1.1, 1.3, 3.1 ir 3.2 darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus.

              Pareiškėjas nurodė, kad minėtame kreditorių komiteto posėdyje buvo priimti šie nutarimai:

1.1 darbotvarkės klausimu „Administratoriaus atlyginimo nustatymas nuo 2011 m. vasario 10 d. iki bankroto procedūrų pabaigos, fiksuojant atlyginimo sumą“ nutarta pakeisti anksčiau kreditorių komiteto priimtus nutarimus dėl administratoriaus atlyginimo dydžio ir nustatyti fiksuotą atlyginimą už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 10 d. (bankroto bylos iškėlimo momentas) iki bankroto procedūrų pabaigos, kurio dydis 200 000 Lt plius PVM;

1.3 darbotvarkės klausimu „5 proc. dydžio premijos prie administratoriaus atlyginimo nuo išieškotų teismine tvarka sumų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka“ nutarta pakeisti anksčiau kreditorių komiteto priimtus nutarimus dėl administratoriaus atlyginimo dalį sudarančio sėkmės mokesčio ir nustatyti, kad nuo išieškotų teisminiu keliu sumų, atėmus visas iki to laikotarpio administravimo išlaidas, administratoriaus atlyginimą, padengus darbuotojų ir antros eilės kreditorinius reikalavimus, nuo likusios sumos (iki padengiant trečios eilės kreditorinius reikalavimus) gali būti išmokama administratoriui 5 proc. (tame tarpe PVM) premija;

3.1. darbotvarkės klausimu „Administravimo (įskaitant išlaidas administratoriaus priskirtas ūkinei komercinei veiklai) išlaidų tvirtinimas (be administratoriaus atlyginimo) nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2013 m. vasario 1 d.“ nutarta patvirtinti administravimo išlaidas nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2013 m. vasario 1 d.: išlaidos sargų atlyginimams su mokesčiais – 278 906,44 Lt, išlaidos buhalterio atlyginimui su mokesčiais – 12 547,08 Lt, išlaidos sandėlininkui energetikui su mokesčiais – 11 543,84 Lt, ūkio išlaidos – 104 483,28 Lt su PVM, turto saugojimo išlaidos – 4 974,05 Lt su PVM, iš viso 412 481,69 Lt (įskaitant PVM);

3.2. darbotvarkės klausimu „Dalies administravimo (įskaitant išlaidas administratoriaus priskirtas ūkinei komercinei veiklai) išlaidų pripažinimas nepagrįstomis“ nutarta administratoriaus išlaidų ataskaitoje nurodytų dalį išlaidų – 122 654,02 Lt pripažinti nepagrįstomis bei įpareigoti administratorių šias išlaidas grąžinti į BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ sąskaitą arba išskaičiuoti jas iš administratoriaus atlyginimo.

Pareiškėjo nuomone, kreditorių susirinkimui (komitetui) įsiteisėjusiu nutarimu nustačius bankroto administratoriaus atlyginimą ir jo mokėjimo tvarką bei šio nutarimo pagrindu sudarius pavedimo sutartį, negali būti peržiūrimas bankroto administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka, nes tai būtų nesuderinama su teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principais. Be to, administravimo išlaidos, įskaitant administratoriaus atlyginimą, išmokamos prieš tenkinant visų eilių kreditorių finansinius reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. liepos 10 d. kreditorių komiteto posėdyje 1.1 ir 1.3 darbotvarkės klausimais priimtais nutarimais atgaline tvarka nuo bankroto bylos iškėlimo momento buvo pakeisti ankstesniais kreditorių komiteto nutarimais nustatytas administratoriaus atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka. 1.1 darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu buvo nustatytas fiksuotas (200 000 Lt plius PVM) administratoriaus atlyginimas už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 10 d. (bankroto bylos iškėlimo momentas) iki bankroto procedūrų pabaigos, tokiu būdu neteisėtai pakeičiant 2012 m. balandžio 11 d. ir 2011 m. liepos 21 d. kreditorių nutarimus dėl administratoriaus atlyginimo ir jų pagrindu sudarytos pavedimo sutarties sąlygas. 1.3 darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu buvo pakeista administratoriaus atlyginimo dalies, kurią sudaro 5 proc. sėkmės mokestis nuo išieškotų ir gautų pardavus turtą sumų, mokėjimo tvarka, nustatant, kad jis gali būti mokamas tik padengus darbuotojų ir antros eilės kreditorių reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, sėkmės mokestis įeina į administravimo išlaidas, todėl pagal įstatymą privalo būti dengiamas pirmąja eile. Be to, šis nutarimas (1.3 darbotvarkės klausimu) yra nekonkretus, nes jame nurodoma, kad sėkmės mokestis gali būti mokamas, o ne turi būti mokamas. Tokiu būdu sėkmės mokesčio mokėjimas tampa priklausomas nuo neaiškių aplinkybių ir sudaro prielaidas kreditorių komitetui bandyti daryti įtaką administratoriui. Administratorius jau yra atlikęs daug veiksmų, kurie ateityje gali sąlygoti tam tikrų sumų išieškojimą, todėl sėkmės mokesčio panaikinimas šioje proceso stadijoje pažeidžia administratoriaus teisėtus lūkesčius bei prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kreditorių komiteto posėdyje 3.1 ir 3.2 darbotvarkės klausimais priimtais nutarimais buvo neteisėtai peržiūrėtos ankstesniais kreditorių komiteto nutarimais patvirtintos administravimo išlaidos. 3.1 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas yra neteisėtas ta apimtimi, kuria peržiūrimos administravimo išlaidos nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2012 m. birželio 11 d., kadangi šiuo laikotarpiu patirtos išlaidos yra patvirtintos ankstesniais kreditorių komiteto (susirinkimo) nutarimais. Be to, nebuvo nustatyti jokie su administravimo išlaidomis susiję pažeidimai, nes jų nėra. Kreditorių komitetas ar jo pavedimu administravimo išlaidų apskaitą tikrinę asmenys nenustatė, kad bent vieną mėnesį būtų viršyta bendra administravimo išlaidų sąmata. Kitas skundžiamas nutarimas (3.2 darbotvarkės klausimu) yra išvestinis iš 3.1 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo, nes juo nuspręsta įpareigoti administratorių kompensuoti tariamai neteisėtai panaudotas bankrutuojančios įmonės lėšas, kurių dydis nustatytas 3.1 darbotvarkės klausimu priimtame nutarime. Pareiškėjo teigimu, kreditorių komitetas nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių administratoriaus ataskaita ir/ar administravimo išlaidos neturėtų būti tvirtinamos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

              Teismas nustatė, kad skundžiami kreditorių komiteto nutarimai priimti nepažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatytos nutarimų priėmimo tvarkos. Nurodė, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui įstatymas suteikia administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos, atlyginimą administratoriui nustatymo, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo teisę (ĮBĮ 23 str. 5, 9 d., 36 str. 2 d.). Pažymėjo, kad tik įmonės bankroto administravimo eigoje išsiaiškinus ir įvertinus objektyvias aplinkybes gali būti nustatytas realus administravimo išlaidų bankroto procedūroms vykdyti poreikis bei optimalus atlyginimo bankroto administratoriui dydis.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 21 d. įvyko pirmasis BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto posėdis, kurio metu nutarta nustatyti administratoriaus atlyginimą – 6 000 Lt/mėn. plius PVM ir 5 proc. dydžio sėkmės mokestis nuo išieškotų ir gautų, pardavus turtą, sumų. Kadangi liko neišspręstas administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo klausimas laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių komiteto posėdžio, t. y. iki 2011 m. liepos 21 d., administratoriaus prašymu kreditorių komitetas 2012 m. balandžio 11 d. posėdyje nutarė patvirtinti administratoriaus atlyginimą – 8 500 Lt/mėn. plius PVM laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo 2011 m. vasario 10 d. iki 2011 m. liepos 21 d. Nagrinėjamu atveju kreditorių komitetas 2013 m. liepos 10 d. nutarė nustatyti fiksuotą administratoriaus atlyginimą, kurio dydis yra 200 000 Lt plius PVM, už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 10 d. (bankroto bylos iškėlimo momentas) iki bankroto procedūrų pabaigos. Teismo nuomone, tai reiškia, kad administratoriaus atlyginimas iki skundžiamo nutarimo priėmimo bus skaičiuojamas toks, koks buvo patvirtintas kreditorių komiteto, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo teigimu, kad administratoriaus atlyginimas buvo sumažintas atgaline data. Teismas pažymėjo, kad kreditoriai 2013 m. liepos 10 d. kreditorių komiteto posėdyje nurodė, jog administravimo išlaidų sąmata yra viršyta, bankroto procedūros užsitęsė, teismuose nagrinėjamos bylos, administratorius nėra suinteresuotas stengtis bankroto procesą vykdyti greitai ir operatyviai, neaišku, kada bus išieškomos skolos, įmonė neturi lėšų, be to, nėra duomenų, ar iš likusio neparduoto turto bus patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Kreditoriai sprendė, kad iš fiksuotos 200 000 Lt plius PVM sumos administratoriui dar lieka pakankamai lėšų iki bankroto procedūrų pabaigos. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad kreditorių nutarimas nustatyti nuo 2013 m. liepos 10 d. administratoriui fiksuotą atlyginimą bei nutarimas, priimtas 1.3 darbotvarkės klausimu, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, užtikrina administratoriaus ir bankrutavusios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą.

Įvertinęs pateiktas administratoriaus ataskaitas teismas nustatė, kad iš esmės jos kreditorių susirinkimui ir komiteto posėdžiams buvo pateikiamos nedetalizuotos, nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, todėl kreditorių komitetas, nesigilinęs, jas patvirtindavo. Faktiniai administravimo išlaidų duomenys paaiškėjo tik kreditorių komitetui 2013 m. balandžio 3 d. atlikus administravimo išlaidų patikrinimą, kurio metu kreditoriai nustatė, kad administratorius nepagrįstai ir neteisėtai yra priskaičiavęs vyriausiajam buhalteriui 122 976,64 Lt atlyginimo, kuris 10 kartų viršija patvirtintą atlyginimą, todėl kreditoriai 110 402,56 Lt sumą pasiūlė pripažinti nepagrįstai priskaičiuota. Be to, kreditorių nuomone, sandėlininkui energetikui nepagrįstai priskaičiuota 2 925,29 Lt. Teismas pažymėjo, kad administratorius savo 2013 m. balandžio 22 d. paaiškinime dėl atlikto administravimo išlaidų patikrinimo nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių kreditorių komiteto išvadas, todėl sprendė, kad skundžiami kreditorių komiteto nutarimai teisėti ir atitinka ĮBĮ nuostatas bei teismų praktiką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

              Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2013 m. liepos 10 d. kreditorių komiteto posėdyje 1.1, 1.3, 3.1 ir 3.2 darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus. Atskirasis skundas, be jau pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų, grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl neteisėto bankroto administratoriaus atlyginimo pakeitimo. Negalima sutikti su teismo išvada, kad ginčijamu nutarimu, priimtu 1.1 darbotvarkės klausimu, administratoriaus atlyginimas nebuvo pakeistas atgaline data, kadangi nustatytas fiksuotas atlyginimo dydis viršija iki ginčijamo nutarimo priėmimo dienos priskaičiuotą administratoriaus atlyginimą. Iš ginčijamo nutarimo turinio akivaizdu, kad jis sukuria pasekmes ne tik į ateitį, bet ir į praeitį. Jeigu kreditorių komitetas būtų siekęs tik pakeisti administratoriaus atlyginimą į ateitį, būtų nustatęs fiksuotą atlyginimą administratoriui nuo nutarimo priėmimo dienos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atitinkamas administratoriaus atlyginimo dydis yra protingas. Pagal įsiteisėjusius kreditorių komiteto nutarimus ir pavedimo sutartį iki ginčijamo nutarimo priėmimo paskaičiuotas administratoriaus atlyginimas sudaro 185 825 Lt be PVM, tai reiškia, kad ateityje atliktinoms bankroto procedūroms lieka 14 175 Lt (200 000 Lt – 185 825 Lt) atlyginimas be PVM. Iš esmės administratoriaus atlyginimas buvo sumažintas nuo 6 000 Lt/mėn. plius PVM iki 590,63 Lt/mėn. plius PVM (jeigu bankroto procedūra truktų dar dvejus metus). Aplinkybės nepasikeitė tiek, kad būtų prielaidos mažinti administratoriaus atlyginimą daugiau nei 10 kartų. Kreditoriai nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą tokiu mastu mažinti administratoriaus atlyginimą. Bankrutuojančios įmonės turto vertė sudaro daugiau nei 24 mln. Lt. Administratorius yra pareiškęs ieškinius dėl skolų priteisimo iš debitorių. Kreditorių komitetas nusprendė, kad bankrutuojanti įmonė toliau vykdys 2006 m. rugpjūčio 10 d. generalinę investicinio projekto įgyvendinimo sutartį, pagal kurią bankrutuojanti įmonė įsipareigojusi pastatyti ir paleisti bioetanolio gamyklą Telšiuose, kurios sąmatinė vertė – 212 115 458 Lt. Teisminiai ginčai ir sutarties vykdymas tikėtinai užtruks ilgai. Šios aplinkybės lemia administratoriaus atsakomybę ir riziką, o 14 175 Lt be PVM atlyginimas yra neproporcingas tokiai atsakomybei ir rizikai, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl yra naikintinas.

              2. Dėl neteisėto sėkmės mokestį sudarančios bankroto administratoriaus atlyginimo dalies pakeitimo. Skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta dėl skundo argumentų apie kreditorių komiteto 1.3 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo neteisėtumą. Tokiu būdu pažeista CPK 270 straipsnio 4 dalis, todėl skundžiama nutartis naikintina.

              3. Dėl neteisėto patvirtintų administravimo išlaidų peržiūrėjimo. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi būtent kreditorių komitetui teko pareiga įrodyti administravimo išlaidų nepagrįstumą už laikotarpį, kurį yra patvirtintos administratoriaus ataskaitos su administravimo išlaidomis ankstesniais kreditorių komiteto nutarimais. Kreditorių komitetas nesurinko jokių patikimų įrodymų apie administravimo išlaidų nepagrįstumą. Administratoriaus pateiktos ataskaitos ir kiti administravimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai negali būti paneigiami nekvalifikuotai surašytomis suinteresuoto asmens AB „Montuotojas“ darbuotojų išvadomis, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi jomis. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės šiuo atveju negali pakeisti aplinkybės, kad administratoriaus ataskaitos buvo tariamai nepakankamai išsamios ar kad kreditorių komitetas nesigilino į tvirtinamas ataskaitas. Kreditorių komiteto nariai, išskyrus darbuotojų atstovą, yra verslininkai, kuriems taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl iš neatidumo ir/ar nerūpestingumo atsirandančių neigiamų pasekmių rizika tenka jiems patiems. Todėl nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad faktiniai administravimo išlaidų duomenys kreditorių komitetui tapo žinomi vėliau. Laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2012 m. birželio 18 d. kreditorių surinkimas (komitetas) patvirtino 566 250,81 Lt išlaidų (346 442,82 Lt administravimo išlaidų ir 219 807,99 Lt ūkinės veiklos išlaidų). Šie nutarimai yra įsiteisėję ir galiojantys. Kreditorių komiteto 3.1 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas patvirtinti 412 481,69 Lt administravimo išlaidas laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2013 m. vasario 1 d. yra neteisėtas ta apimtimi, kuria peržiūrimos išlaidos nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2012 m. birželio 11 d., kadangi šiuo laikotarpiu patvirtintos administravimo išlaidos yra patvirtintos ankstesniais kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimais. Juolab, skundžiamu nutarimu patvirtintos mažesnės išlaidos nei ankstesniais nutarimais kartu sudėjus. Priimdami skundžiamą nutarimą kreditoriai nenurodė, kokios konkrečiai išlaidos yra nesusijusios su bankroto procedūromis ir kokios išlaidos nebuvo reikalingos bankroto procese. Be to, nutarime nėra išskirtos tvirtinamos išlaidos pagal laikotarpius, todėl jis naikintinas visa apimtimi. 2011 m. liepos 21 d. kreditorių komitetas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą – 17 955 Lt/mėn. (neįtrauktas administratoriaus atlyginimas), įskaitant VSDFV įmoką ir PVM, kurias administratorius turi teisę panaudoti administravimui savo nuožiūra. Atitinkama taisyklė nustatyta ir pavedimo sutarties 3.1.1 punkte. 2012 m. spalio 19 d. kreditorių komiteto nutarimu administravimo išlaidų sąmata buvo pakeista, ją sumažinant iki 11 473,08 Lt/mėn. (neįtrauktas administratoriaus atlyginimas), bet palikta administratoriaus teisė lėšas panaudoti administravimui savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių komiteto nutarimai ir pavedimo sutartis suteikia administratoriui teisę savo nuožiūra, neviršijant sąmatoje nustatytos bendros išlaidų sumos, panaudoti administravimui skirtas lėšas, administratoriaus veiksmai panaudojant administravimui skirtas lėšas laikytini teisėtais, jeigu nėra viršijama kiekvieną mėnesį administravimo išlaidoms skirta bendra suma. Kreditorių komitetas ir/ar jo pavedimu administravimo išlaidų apskaitą tikrinę asmenys nenustatė, kad bent vieną mėnesį būtų viršyta bendra administravimo išlaidų sąmata, todėl ginčijamu nutarimu nepagrįstai nepripažįstamos administravimo išlaidos. Kreditorių komiteto 3.2 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas yra išvestinis iš ką tik minėto nutarimo, nes juo nuspręsta įpareigoti administratorių kompensuoti tariamai neteisėtai panaudotas bankrutuojančios įmonės lėšas. Panaikinus skundžiamą kreditorių komiteto 3.1 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, naikintinas ir kreditorių komiteto 3.2 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Priešingai nei teigia apeliantas, kreditorių komitetas turėjo teisę 2013 m. liepos 10 d. vykusiame posėdyje persvarstyti klausimą dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio ir patvirtinti fiksuoto dydžio atlyginimą visam bankroto procedūrų administravimo laikotarpiui. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad kreditorių komitetas skundžiamu nutarimu pakeitė bankroto administratoriaus atlyginimo dydį atgaline data. Iki 2013 m. liepos 10 d. kreditorių komiteto posėdžio priskaičiuotas bankroto administratoriui mokėtinas atlyginimas sudarė 171 600 Lt plius PVM. Ši suma įeina į skundžiamu nutarimu nustatytą fiksuotą (200 000 Lt plius PVM) atlyginimo sumą, todėl juo nėra retrospektyviai keičiamas (mažinamas) anksčiau priimtais kreditorių komiteto nutarimais nustatytas administratoriaus atlyginimas. Be to, šiuo nutarimu nustatyta ir papildoma 28 400 Lt plius PVM atlyginimo suma bankroto procedūroms užbaigti. Apeliantas neįrodė, kad pakeistas administratoriaus atlyginimas yra nepagrįstas ir pažeidžia jo interesus. Atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį savo pareigų šioje bankroto byloje administratorius yra delegavęs atlikti tretiesiems asmenims (sargams, buhalteriui, teisininkams), už kurių paslaugas apmokama iš administravimo išlaidų sąmatos, nustatytas fiksuotas administratoriaus atlyginimo dydis visam bankroto procedūrų administravimo laikotarpiui atitinka administratoriaus darbo apimtis šioje bankroto byloje ir yra protingas. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad skundžiamas nutarimas pažeidžia jo teisėtus lūkesčius. Apeliantas neturėjo teisinio pagrindo manyti, kad iki pat bankroto proceso pabaigos jam bus mokamas 6 000 Lt/mėn. atlyginimas, neatsižvelgiant į besikeičiančias bankroto bylos aplinkybes ir administratoriaus darbo apimtis.

              2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad kreditorių komitetas neturėjo teisės pakeisti sėkmės mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad skundžiamas nutarimas šiuo klausimu yra nekonkretus ir neaiškus.

              3. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad kreditorių komitetas 3.1 ir 3.2 darbotvarkės klausimais priimtais nutarimais neteisėtai peržiūrėjo ankstesniais kreditorių komiteto nutarimais patvirtintas administravimo išlaidas. Ankstesniuose kreditorių susirinkimo ir komiteto posėdžiuose administratoriaus ataskaitos buvo tvirtinamos, nes kreditoriai neturėjo esminių priekaištų administratoriui dėl jo atliekamų veiksmų, tačiau šiuose posėdžiuose nebuvo analizuojamos patirtos administravimo išlaidos. Teismas pagrįstai nurodė, kad faktiniai administravimo išlaidų duomenys kredito komitetui tapo žinomi vėliau. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad kreditorių komitetas turėjo pareigą įrodyti skundžiamu nutarimu nepatvirtintų administravimo išlaidų nepagrįstumą. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad įrodinėjimo našta visas su administravimo išlaidomis susijusiais klausimai tenka bankroto administratoriui.

              4. Apeliantas skundžiamą nutartį prašo naikinti ir tuo pagrindu, kad ji yra nemotyvuota. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Montuotojas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Administratoriaus atlyginimo keitimo priežastys aiškiai išdėstytos kreditorių komiteto posėdžio protokole. Kadangi iki 2013 m. birželio 30 d. pagal patvirtintą sąmatą administratoriui gali būti priskaičiuotas 171 600 Lt plius PVM atlyginimas, nuo 2013 m. liepos 1 d. iki bankroto procedūrų pabaigos nustatytinas 28 400 Lt plius PVM atlyginimas. Keisdami administratoriaus atlyginimą kreditoriai atsižvelgė į situaciją bankrutuojančioje įmonėje. Neteisingi apelianto teiginiai, kad atgaline data buvo pakeistas administratoriaus atlyginimas. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2011 m. liepos 27 d. jis turėjo teisę gauti 8 500 Lt/mėn. plius PVM atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje šioje bankroto byloje, patvirtino administratoriaus atlyginimą – 6 000 Lt/mėn. periodui nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2011 m. liepos 21 d. ir bet kokie kreditorių komiteto nutarimai, prieštaraujantys šiai įsiteisėjusiai nutarčiai yra negaliojantys. Net ir tuo atveju, jeigu apelianto paskaičiavimus ir teiginius laikytume teisingais, ateityje atliktinoms bankroto procedūroms administratoriui lieka 14 175 Lt/mėn. plius PVM atlyginimas.

2. Dėl kreditorių komiteto 1.3 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo pažymėtina, kad jau 2012 m. spalio 19 d. kreditorių komiteto nutarimu kreditorių komitetui buvo nustatyta teisė kiekvieną konkretų sėkmės mokesčio išmokėjimą administratoriui tvirtinti arba netvirtinti. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju kreditoriai nepakeitė administratoriui išmokėtinų sumų už praeitus etapus, o nustatė tik tvarką, pagal kurią bus apskaičiuojama premija ateityje išieškojus skolos teismine tvarka.

              3. Nesutiktina, kad kreditoriai periodui nuo 2011 m. vasario 22 d. iki 2012 m. birželio 11 d. patvirtino 566 250,81 Lt administravimo išlaidų. Administratorius buvo pateikęs išlaidų lenteles, kuriose yra išskiriamos administravimo išlaidos ir ūkinės komercinės veiklos išlaidos. Šios išlaidos nėra susumuotos, todėl tvirtindami išlaidas kreditorių komiteto nariai manė, kad tvirtina administravimo išlaidas, iš kurių tam tikrą sumą sudaro ūkinės komercinės veiklos išlaidos. Klaida pastebėta tik pareikalavus pateikti ataskaitą, kuri kreditorių komiteto reikalavimu sudaryta pagal patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes ir iš kurios aišku, jog administravimo išlaidų sąmatą yra viršyta, o administravimo ir ūkinės komercinės veiklos išlaidos yra sumuojamos. Neteisingas yra apelianto teiginys, kad paliekant administratoriui teisę lėšas naudoti savo nuožiūra administratoriaus veiksmai panaudojant administravimui skirtas lėšas laikyti teisėtais, jeigu nėra viršijama kiekvieną mėnesį administravimo išlaidoms skirta bendra suma. Visiškai nepagrįsti yra apelianto argumentai, kad įmonė vykdė ar ateityje ketina vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Apeliantas savavališkai pasamdė darbuotojus tariamai ūkinei komercinei veiklai vykdyti ir priskyrė jų atlyginimus prie šios veiklos, tokiu būdu padidinant administravimo išlaidų sąmatą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotas“ (CPK 179 str. 3 d.). Pirmasis kreditorių susirinkimas 2011 m. birželio 30 d. išrinko kreditorių komitetą ir suteikė jam visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką ir kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (t. 1, b. l. 26-35).

              Dėl bankroto administratoriaus atlyginimo pakeitimo

BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komitetas 2011 m. liepos 21 d. posėdyje priėmė nutarimą, kuriuo nustatė bankroto administratoriui atlygimą – 6 000 Lt/mėn. plius PVM (t. 1, b. l. 36-39). Tą pačia dieną su administratoriumi buvo sudaryta pavedimo sutartis (t. 1, b. l. 23-25). Kadangi pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtintas administratoriaus atlyginimas laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių komitetas nustatys administratoriaus atlyginimą, teismo buvo panaikintas, kreditorių komitetas 2012 m. balandžio 11 d. posėdyje patvirtino administratoriaus atlyginimą – 8 500 Lt/mėn. plius PVM laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2011 m. liepos 21 d. (t. 1, b. l. 57-63). Taigi bankroto administratoriaus atlyginimas nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2011 m. liepos 21 d. buvo 8 500 Lt/mėn. plius PVM, o nuo 2011 m. liepos 22 d. – 6 000 Lt/mėn. plius PVM.

Kreditorių komiteto 2013 m. liepos 10 d. posėdyje 1.1 darbotvarkės klausimu „Administratoriaus atlyginimo nustatymas nuo 2011 m. vasario 10 d. iki bankroto procedūrų pabaigos, fiksuojant atlyginimo sumą“ nutarta administratoriaus atlyginimą nuo 2011 m. vasario 10 d. (bankroto bylos iškėlimo momentas) iki bankroto procedūrų pabaigos nustatyti fiksuoto dydžio – 200 000 Lt plius PVM (t. 5, b. l. 13-23). Administratorius, apskųsdamas šį nutarimą teismui, nurodė, kad komiteto nariai neteisėtai atgaline tvarka pakeitė ankstesniais kreditorių komiteto nutarimais nustatytą administratoriaus atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bankroto administratoriaus skundą, pagrįstai konstatavo, kad kreditorių komitetas turėjo teisę keisti (mažinti) administratoriaus atlyginimo dydį ir kad skundžiamu nutarimu nustatant fiksuotą atlyginimą už visą bankroto procesą administratoriaus atlyginimas nebuvo sumažintas atgaline data. Teismų praktikoje pripažįstama, kad keičiant atlyginimo administratoriui dydį, jį mažinti galima tik perspektyviai, t. y. į ateitį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-618/2012). Nagrinėjamu atveju pagal minėtus ankstesnius kreditorių komiteto nutarimus ir pavedimo sutartį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2013 m. liepos 10 d. kredito komiteto posėdžio, kuriame buvo nustatytas fiksuotas administratoriaus atlyginimas, apelianto (BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto administratoriaus) paskaičiavimais, administratoriaus atlyginimas sudaro 185 825 Lt plius PVM. Aplinkybė, kad skundžiamu nutarimu nustatytas fiksuotas administratoriaus atlyginimo dydis už visą bankroto procesą (200 000 Lt plius PVM) viršija iki šio nutarimo administratoriui pagal ankstesnius kredito komiteto nutarimus priskaičiuotiną bendrą atlyginimo sumą (185 825 Lt plius PVM), sudaro pagrindą išvadai, jog tokiu būdu administratoriaus atlyginimas keičiamas (mažinamas) ne retrospektyviai, o į ateitį. Kitaip tariant, bankroto administratoriui nuo skundžiamo nutarimo priėmimo dienos (2013 m. liepos 10 d.) iki bankroto procedūrų pabaigos kreditorių komitetas nustatė fiksuotą 14 175 Lt (200 000 – 185 825 Lt) plius PVM dydžio atlyginimą, nekeičiant iki šio nutarimo priėmimo ankstesniais kreditorių komiteto nutarimais nustatyto administratoriaus atlyginimo dydžio. Sprendžiant, ar 14 175 Lt plius PVM dydžio atlyginimas administratoriui už likusių bankroto procedūrų atlikimą atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, sutiktina su suinteresuoto asmens AB „Montuotojas“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais argumentais, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ūkinės komercinės veiklos nevykdo, įmonei priklausančio turto priežiūrai ir apsaugai pasamdyti sargai, sandėlininkas energetikas, vykstančiuose teisminiuose ginčuose įmonei atstovauja advokatai, buhalterinę apskaitą tvarko samdytas buhalteris, t. y. didžiąją dalį savo pareigų šioje bankroto byloje apeliantas yra delegavęs atlikti minėtiems samdytiems asmenimis, kurių paslaugos atskirai apmokamos iš kitų bankroto administravimo lėšų, todėl bankroto administratorius patiria ne tiek daug laiko sąnaudų. Be to, kreditorių komiteto 2013 m. liepos 10 d. posėdžio protokole yra išdėstytos administratoriaus atlyginimo keitimo priežastys, kurių apeliantas nepaneigė. Kreditoriai akcentavo, kad dėl bylinėjimosi teismuose su įmonės debitoriais bankroto procedūros gali užsitęsti, nors nėra aišku, ar priteistos sumos bus realiai išieškotos, įmonė neturi lėšų, atsižvelgė į tai, kad bankroto administratoriui numatyta galimybė gauti sėkmės mokestį, tokiu būdu gaunant papildomą atlyginimą. Dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, kad teismuose nagrinėjamos bylos pagal įmonės ieškinius savo debitoriams, kas lemia didelę administratoriaus atsakomybę riziką, šioje nutartyje jau pasisakyta. Minėta, kad šiuose bylose įmonei atstovauja pasamdyti advokatai, be to, už administratoriaus sėkmingą darbą šioje srityje (debitorinių skolų išieškojimą) numatytas papildomas atlyginimas sėkmės mokesčio forma. Apeliantas, teigdamas, kad didelę jo atsakomybę ir riziką taip pat lemia 2006 m. rugpjūčio 10 d. generalinės investicinio projekto įgyvendinimo sutarties Nr. BE-2006 su UAB „Bioetan LT“ vykdymas, kuriam kreditorių komitetas pritarė 2013 m. sausio 9 d. posėdyje, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog ši sutartis realiai yra vykdoma arba apeliantas jau ėmėsi veiksmų organizuoti jos vykdymą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus bei bankrutavusioje įmonėje susiklosčiusią padėtį.

Dėl bankroto administratoriaus teisėtų lūkesčių principo pažymėtina, kad, esant įstatyme įtvirtintai kreditorių susirinkimo (komiteto) teisei keisti (į ateitį) bankroto administratoriaus atlyginimą, apeliantas neturėjo pagrindo manyti, kad iki pat bankroto procedūrų pabaigos jam bus mokamas pirminiuose bankroto proceso etapuose nustatytas atlyginimas, neatsižvelgiant į besikeičiančias bankroto bylos aplinkybes, procedūrų trukmę ir administratoriaus darbo apimtis.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą dėl 1.1 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo, todėl ši skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Dėl sėkmės mokestį sudarančios bankroto administratoriaus atlyginimo dalies pakeitimo

              Kreditorių komiteto 2011 m. liepos 21 d. posėdyje taip pat buvo nutarta nustatyti administratoriui 5 proc. sėkmės mokestį nuo išieškotų ir gautų, pardavus turtą, sumų, tačiau kreditorių komiteto 2013 m. liepos 10 d. posėdyje 1.3 darbotvarkės klausimu „5 proc. dydžio premijos prie administratoriaus atlyginimo nuo išieškotų teismine tvarka sumų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka“ nutarta nustatyti, kad nuo išieškotų teisminiu keliu sumų, atėmus visas iki to laikotarpio administravimo išlaidas, administratoriaus atlyginimą, padengus darbuotojų ir antros eilės kreditorinius reikalavimus, nuo likusios sumos (iki padengiant trečios eilės kreditorinius reikalavimus) gali būti išmokama administratoriui 5 proc. (tame tarpe PVM) premija. Pareiškėjas šį nutarimą apskundė dviem aspektais. Pirma, sėkmės mokestis įeina į administravimo išlaidas, todėl pagal įstatymą privalo būti dengiamas pirmąja eile. Antra, šis nutarimas yra nekonkretus, nes jame nurodoma, kad sėkmės mokestis gali būti mokamas, o ne turi būti mokamas. Dėl pastarojo argumento pažymėtina, kad kreditorių komiteto 2012 m. spalio 19 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl administratoriui nustatyto sėkmės mokesčio panaikinimo. Iš pradžių kreditorių komitetas nutarė panaikinti sėkmės mokestį, tačiau, atsižvelgiant į administratoriaus pastabas, kad sėkmės mokesčio panaikinimas pažeidžia jo teises ir tesėtus lūkesčius, komiteto nariai persvarstė šį klausimą ir nutarė palikti sėkmės mokestį, papildomai nustatant, kad kiekvieną konkretų sėkmės mokesčio administratoriui išmokėjimą tvirtina kreditorių komitetas (t. 1, b. l. 71-76). Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamo nutarimo dalis, kuria nutarta, jog sėkmės mokestis administratoriui gali būti išmokamas, yra nekonkretus ir sudarantis prielaidas kreditorių komitetui bandyti daryti įtaką administratoriui, nes tokia sėkmės mokesčio administratoriui mokėjimo tvarka iš esmės jau buvo nustatyta kreditorių komiteto 2012 m. spalio 19 d. posėdyje. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas apskųstų teismui šį kreditorių komiteto 2012 m. spalio 19 d. posėdyje priimtą nutarimą. Be to, pažymėtina, kad aplinkybė, jog sėkmės mokestis administratoriui gali būti mokamas, kiekvieną konkretų sėkmės mokesčio išmokėjimą tvirtinant kreditorių komitetui, neturi būti aiškinama taip, kad kreditorių komitetas gali nutarti nemokėti administratoriui sėkmės mokesčio. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl sėkmės mokesčio valią išreiškęs kreditorių susirinkimas (komitetas) yra saistomas šio įsipareigojimo ir negali jo atsisakyti teigdamas, kad tik jis sprendžia dėl atlyginimo administratoriui mokėjimo, nes teise nustatyti atlyginimą (t. y. ir sėkmės mokestį) įmonės administratoriui kreditorių susirinkimas (komitetas) jau pasinaudojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012).

              Sutiktina su apelianto argumentu, kad sėkmės mokestis yra administratoriaus atlyginimo, kuris patenka į administravimo išlaidas (bendrąja prasme), dalis. Pagal įstatymą pirmiausia apmokomos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų, tarp jų ir įmonei grąžintų skolų (ĮBĮ 36 str. 1 d.). Tai reiškia, kad administravimo išlaidos dengiamos prieš tenkinant visų eilių bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kreditorių komitetas skundžiamu nutarimu neturėjo teisės nutarti sėkmės mokestį administratoriui mokėti tik po to, kai bus padengti darbuotojų ir antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl skundžiamo nutarimo dalies, kuria nutarta, kad sėkmės mokestis administratoriui mokamas, padengus darbuotojų ir antros eilės kreditorinius reikalavimus, naikintina, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias administravimo išlaidų apmokėjimą (CPK 330, 338 str.). Klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorių komiteto 2013 m. liepos 10 d. posėdyje 1.3 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalis, kuria nustatyta, kad sėkmės mokestis administratoriui mokamas, padengus darbuotojų ir antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus, naikintina (CPK 337 1 d. 2 p.).

              Dėl patvirtintų administravimo išlaidų peržiūrėjimo

              Kreditorių susirinkimas 2011 m. birželio 30 d. patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 22 d. iki 2011 m. birželio 17 d. Kreditorių komitetas 2011 m. spalio 17 d. patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2011 m. spalio 10 d. Kreditorių komitetas 2012 m. sausio 11 d. patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. sausio 6 d. Kreditorių komitetas 2012 m. balandžio 11 d. patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. kovo 15 d. Kreditorių komitetas 2012 m. birželio 18 d. patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. birželio 11 d. Šiais nutarimais patvirtinta 566 250,81 Lt išlaidų (346 442,82 Lt administravimo išlaidų ir 219 807,99 Lt ūkinės veiklos išlaidų) (t. 1, b. l. 26-35, 46-70).

Kreditorių komiteto 2013 m. liepos 10 d. posėdyje 3.1. darbotvarkės klausimu „Administravimo (įskaitant išlaidas administratoriaus priskirtas ūkinei komercinei veiklai) išlaidų tvirtinimas (be administratoriaus atlyginimo) nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2013 m. vasario 1 d.“ nutarta patvirtinti administravimo išlaidas nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2013 m. vasario 1 d.: išlaidos sargų atlyginimams su mokesčiais – 278 906,44 Lt, išlaidos buhalterio atlyginimui su mokesčiais – 12 547,08 Lt, išlaidos sandėlininkui energetikui su mokesčiais – 11 543,84 Lt, ūkio išlaidos – 104 483,28 Lt su PVM, turto saugojimo išlaidos – 4 974,05 Lt su PVM, iš viso 412 481,69 Lt (įskaitant PVM). Pareiškėjo teigimu, šis nutarimas yra neteisėtas ta apimtimi, kuria peržiūrimos administravimo išlaidos nuo 2011 m. iki 2012 m. birželio 11 d., kadangi šiuo laikotarpiu patvirtintos išlaidos yra patvirtintos minėtais ankstesniais kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimais.

Šiuo atveju sutiktina su suinteresuoto asmens AB DNB banko atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad bankroto administratoriaus ataskaitos minėtuose kreditorių susirinkimo (komiteto) posėdžiuose buvo tvirtinamos neanalizuojant administratoriaus patirtų bankroto administravimo išlaidų, nes administratoriaus kreditoriams teiktose ataskaitose buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija apie ataskaitiniu laikotarpiu administratoriaus atliktus veiksmus. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kreditorių susirinkimui ir komiteto posėdžiams buvo pateikinėjamos nedetalizuotos, nepagrįstos rašytiniais įrodymais administratoriaus ataskaitos. Tai patvirtina pareiškėjo kartu su skundu teismui pateiktų administratoriaus ataskaitų turinys ir prie jų pridėti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimui (komitetui) nebuvo pateikta detali informacija apie patirtas bankroto administravimo išlaidas, nėra pagrindo teigti, kad minėtais nutarimais patvirtinus bankroto administratoriaus ataskaitas, buvo pripažintos pagrįstomis ir visos ataskaitiniais laikotarpiais patirtos administravimo išlaidos. Kreditorių komiteto nariai 2013 m. kovo 15 d. posėdyje suabejojo administratoriaus pateikta finansine ataskaita, kuri buvo parengta pagal komiteto pirmininko įpareigojimus ir kreditorių komiteto 2011 m. liepos 21 d. posėdyje priimtą nutarimą dėl administravimo išlaidų panaudojimo, todėl pavedė AB „Montuotojas“ darbuotojams atlikti buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių administravimo išlaidas, patikrinimą, be to, nutarė spręsti klausimą dėl administratoriaus ataskaitos tirtinimo tik tada, kai ji bus pateikta ir susipažinta su visais dokumentais (t. 5, b. l. 57-66). Kreditorių komitetas, gavęs ir įvertinęs AB „Montuotojas“ išvadas apie patirtas administravimo išlaidas ir administratoriaus atsakymą, 2013 m. liepos 10 d. posėdyje svarstė klausimą dėl administravimo išlaidų tvirtinimo ir skundžiamu nutarimu 3.1 darbotvarkės klausimu patvirtino pagrįstas administravimo išlaidas. Taigi būtent šiuo nutarimu, gavus iš bankroto administratoriaus išsamesnę informaciją apie patirtas administravimo išlaidas ir ją įvertinus, kreditorių komiteto nariai sprendė klausimą dėl bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų pagrįstumo ir jų tvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniuose kreditorių susirinkimo (komiteto) posėdžiuose kreditoriams nebuvo pateikiamos detalios bankroto administratoriaus finansinės ataskaitos, nepagrįstu pripažintinas apelianto argumentas, kad būtent kreditorių komitetas turėjo pareigą įrodyti skundžiamu nutarimu nepatvirtintu administravimo išlaidų nepagrįstumą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo našta su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka bankroto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog kreditorių komiteto nutarimais ir pavedimo sutartimi leidus administratoriui savo nuožiūra, neviršijant sąmatoje nustatytos bendros išlaidų sumos, panaudoti administravimui skirtas lėšas, administratoriaus veiksmai panaudojant šias lėšas laikytini teisėtais, jeigu nėra viršijama kiekvieną mėnesį administravimo išlaidoms skirta bendra suma. Pažymėtina, kad bankroto administratoriui neužtenka tik pateikti kreditorių susirinkimui (komitetui) patirtas administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir nurodyti, kad jos neviršija patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos. Bankroto administratorius turi įrodyti, kad šios išlaidos buvo būtinos ir panaudotos efektyviai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-419/2012). Kadangi, kaip minėta, nėra pagrindo teigti, kad ankstesniais kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimais patvirtinus bankroto administratoriaus ataskaitas buvo patvirtintos ir visos nurodytais laikotarpiais patirtos administravimo išlaidos, darytina išvada, kad bankroto administratoriui liko pareiga įrodyti, kad visos kreditorių komiteto 2013 m. liepos 10 d. posėdyje pateiktos tvirtinti bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, neviršija patvirtintos sąmatos ir buvo būtinos, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių neįrodė. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą dėl šio nutarimo panaikinimo.

Kreditorių komiteto 3.2. darbotvarkės klausimu „Dalies administravimo (įskaitant išlaidas administratoriaus priskirtas ūkinei komercinei veiklai) išlaidų pripažinimas nepagrįstomis“ nutarta administratoriaus išlaidų ataskaitoje nurodytų dalį išlaidų – 122 654,02 Lt pripažinti nepagrįstomis bei įpareigoti administratorių šias išlaidas grąžinti į BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ sąskaitą arba išskaičiuoti jas iš administratoriaus atlyginimo. Šis nutarimas yra išvestinis iš ką tik minėto 3.1 darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu, nes juo nutarta įpareigoti bankroto administratorių grąžinti neteisėtai panaudotas administravimo išlaidas. Todėl pripažinus, kad nėra pagrindo naikinti 3.1 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą ir dėl 3.2 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo.

              Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą dėl 3.1 ir 3.2 darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų, ši skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

              panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ skundas dėl BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto 2013 m. liepos 10 d. posėdyje 1.3 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalies, kuria nutarta, kad sėkmės mokestis administratoriui mokamas, padengus darbuotojų ir antros eilės kreditorinius reikalavimus. Išspręsti šį klausimą iš esmės – panaikinti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių komiteto 2013 m. liepos 10 d. posėdyje 1.3 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį, kuria nutarta, kad sėkmės mokestis administratoriui mokamas, padengus darbuotojų ir antros eilės kreditorinius reikalavimus.

              Palikti nepakeistą kitą nutarties dalį.

Teisėja                                                                                                                                                          Danguolė Martinavičienė