Administracinė byla Nr. eA-3085-881/2022

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. A. T. T., S. K. K. K., V. A. H. A., W. A. H. Amen skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjai H. A. T. T., S. K. K. K., V. A. H. A., W.A. H. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2.       Pareiškėjai nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) ) piliečiai, kurdų tautybės, (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė asmens dokumentų, jokiai partijai nepriklauso, vedę, turintys du vaikus, iki išvykimo iš šalies gyveno (duomenys neskelbtini)  mieste, (duomenys neskelbtini)  provincijoje, (duomenys neskelbtini) . Jų kilmės valstybėje labai nesaugu gyventi, gresia pavojus, nes ginkluotos grupuotės (pvz., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), kitos) vykdo išpuolius prieš kaimus, taip pat prieš religinių ir etninių mažumų gyvenamąsias vietas. Politinės partijos, siekdamos įsitvirtinti valstybės gyvenime, konfrontuoja tarpusavyje, vykdo naujų narių įtraukimo į jų veiklą, lankosi potencialių pretendentų namuose, ir jų įkalbinėjimai tampa galimai pavojingi. Jeigu sutiktų įstoti į kurią nors partiją, be abejonės susilauktų tam tikros neigiamos reakcijos iš kitų. Susidariusi situacija psichologiškai sekina, atsiranda pavojaus, o tuo pačiu ir baimės pojūtis. 2021 m. pareiškėjai išvyko iš (duomenys neskelbtini)  per (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) į Lietuvos Respubliką. Su jais atvyko ir dvi dukros, kurioms reikalingas gydymas. Abi dukros serga kraujo liga – (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini)  tinkamo gydymo vaikai negalėjo gauti. Pabūgę tikėtino situacijos pablogėjimo ir dėl to galimai jiems kilsiančios grėsmės (prižiūrintiems mažametes dukras), pareiškėjai nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai tikisi išgydyti dukrų sunkią sveikatos negalią ir pradėti normalų gyvenimą.

3.       Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)  nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

4.       Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo sprendimu, nurodė, kad prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jie nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia padaryti išvadą, jog jiems realiai grėsė persekiojimo ir / ar susidorojimo pavojus, o įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia ir iki šiol. Būtina taip pat išsiaiškinti (nustatyti) ne tik visas reikšmingas su pareiškėjų aplinka jų kilmės šalyje sietinas aplinkybes, ir jas įvertinti individualiai, bet ir sistemiškai, be to, jų galimos raidos artimiausioje perspektyvoje aspektu.

5.       Pareiškėjų nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau –ir ESTT) išaiškinimais, darytina išvada, jog rimtų sveikatos problemų turintys pareiškėjai prilygintini priskirtinų padidintos rizikos asmenų grupei, kaip turintys šeimoje mažamečius, kurie dėl sunkaus sveikatos sutrikimo laikytini neįgaliais asmenimis. Akivaizdu, kad atsakovas tyrimo metu nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino, o ir asmens situacijos šiais aspektais net neanalizavo, nors apie pareiškėjų dukrų neįgalumą atsakovas buvo informuotas. Atsakovas, privalėdamas įvertinti pareiškėjų sveikatos būklę, negalėjo neatlikus atitinkamos ekspertizės, ar panašiai, objektyviai nuspręsti, ar rimtų sveikatos problemų turintys pareiškėjų vaikai atitinka kriterijus, kuriuos konstatavus, jiems pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus, privalu buvo suteikti prieglobstį. EŽTT, vertindamas išskirtines aplinkybes, yra nurodęs, kad draudžiama išsiųsti sunkiai sergantį asmenį, kuriam gresia neišvengiamas mirtinas pavojus, jog šalyje, į kurią turi būti išsiųstas, negavus tinkamos sveikatos priežiūros arba prieigos prie šios priežiūros, jo sveikatos būklė gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės, dėl ko jam kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė. Tokio vertinimo (specialistų konsultacija, eksperto išvada, ar kita) atlikimo faktą patvirtinančių duomenų byloje nesama. Pareiškėjai teigė, kad tokia atsakovo išvada padaryta tik paviršutiniškai išanalizavus atsakovo surinktą informaciją apie bendrą situaciją kilmės šalyje, todėl ir netinkamai įvertinus jos poveikį asmenims konkrečioje situacijoje.

6.       Pareiškėjai dėl papildomos apsaugos nesuteikimo nurodė, kad kritiškai vertina atsakovo sprendimą nesuteikti pareiškėjams papildomos apsaugos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovas, darydamas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) , vadovavosi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 
2021 m. ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Nagrinėdamos tarptautinės apsaugos prašymus iš tam tikros kilmės šalies, valstybės narės raginamos atsižvelgti į bendrą analizę ir rekomendacijas, tačiau tai nėra privaloma. Be to, bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Skunde pateikiami duomenys patvirtina pareiškėjams gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos yra nepagrįstas.

7.       Pareiškėjai dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teigė, kad bendradarbiavo su institucijomis, nėra padarę tvarkų ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jie savanoriškai neišvyktų iš šalies, priėmus jiems nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Išskirtinai tai, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, sieną kirto neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašė pristatyti į užkardą (tai buvo pirmasis jo kontaktas Lietuvos Respublikoje ir pareiškėjai tinkamai ir korektiškai pasielgė pateikę prašymą pareigūnams, iki to laiko jie tiesiog objektyviai neturėjo, kam įteikti prašymo) nesudaro pagrindo laikyti, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių jie savo noru neišvyktų iš Lietuvos Respublikos. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką maksimaliam terminui nėra proporcingas padarytas teisės pažeidimui. Pareiškėjai teikė tikrovę atitinkančią informaciją, jų nurodytos aplinkybės paremtos komplikuota kilmės valstybės padėtimi. Pareiškėjai nepiktnaudžiavimo procesu, siekė saugumo.

8.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjų skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

9.       Atsiliepime nurodė, kad Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjų pasakojimą dėl jų vaikų sveikatos problemų, nustatyta, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti diskriminacinio pobūdžio valstybės sveikatos sistemos politiką. Pareiškėjų pateikti duomenys prieštarauja turimai informacijai apie kilmės valstybę. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog pareiškėjams kilmės šalyje gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Atitinkamai, jų deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsižvelgus į tai, ,,visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio
1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės valstybėje beatodairiško smurtas nepasiekia tokio lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmenų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, konstatuotina, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10.       Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjai įvardijo kelias išvykimo priežastys – sunki ekonominė padėtis, jų priklausymas (duomenys neskelbtini)  bei jų vaikų sveikatos būklė. Pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvai tik iš dalies suderinami tarpusavyje, tačiau nė viena iš šių aplinkybių savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jiems suteikimo. Vertinant pareiškėjų ekonominę padėtį jų kilmės šalyje, apklausos metu jie nenurodė tokių aplinkybių, kurias galima būtų traktuoti kaip diskriminaciją, dėl ko pareiškėjai negali susirasti darbo ir taip pagerinti savo finansinę padėtį, ar sunki jų ekonominė padėtis, dėl to, kad prieš juos yra naudojamos tokios priemonės, kurios gali būti prilygintos persekiojimui. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Vertinant, vaikų sveikatos būklę, anot pareiškėjų, abi mergaitės serga (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjai nurodė, jog (duomenys neskelbtini)  nėra jokio gydymo, dukroms buvo tik perpilamas kraujas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad kraujo perpylimo procedūros yra atliekamos sergant sunkia (duomenys neskelbtini)  forma. Pareiškėjai per visą buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį tik vieną kartą dėl dukrų sveikatos kreipėsi medicininės pagalbos. Mergaitei diagnozuotas pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, geležies stokos anemija, jai paskirta dieta, išrašyta folio rūgštis bei geležies papildai. Apklausų metu pareiškėjai, apart, jų nuomone, brangios šalies sveikatos sistemos, kitų kliūčių, apsunkinančių medicininės priežiūros galimybes (duomenys neskelbtini)  ir kurios sudarytų pagrindą konstatuoti Konvencijoje numatytus prieglobsčio suteikimo pagrindus (rasė, religija, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei arba politiniai įsitikinimai), nenurodė, o prasta sveikatos apsaugos sistemos padėtis per se (liet. pati savaime) nesąlygoja persekiojimo Konvencijos kontekste. Be to, remiantis kilmės valstybės duomenimis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nebevaldo jokių teritorijų (duomenys neskelbtini)  ir neturi galimybių atvirai veikti teritorijoje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) , vien priklausymas kurdų (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Taigi, vertinant pareiškėjų individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jie buvo asmeniškai susidūrę su persekiojimo veiksmais. Jų pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini)  nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

11.       Atsakovas akcentavo ir tai, kad pareiškėjai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėjai yra kurdai, (duomenys neskelbtini), gyvenantys (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini)  provincijoje, vienoje etniškai įvairiausių gubernijų, jie yra darbingo amžiaus asmenys (gim. 1991 m. ir 1994 m.), visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini) , yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinus visas šias aplinkybes, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jiems gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Remiantis Europos sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA)(buvusi EPPB) pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini)  provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, skundžiamame sprendime pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pareiškėjams pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Dar daugiau, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjų individualios situacijos kontekste.

12.       Atsakovas, pasisakydamas dėl draudimo atvykti, pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Prieglobsčio prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, kadangi prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio
2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II.

13.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino.

14.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini)  piliečiai, kurdų tautybės, (duomenys neskelbtini), jokiai partijai nepriklauso, vedę, turintys du vaikus, iki išvykimo iš šalies gyveno (duomenys neskelbtini)  mieste, (duomenys neskelbtini)  provincijoje, (duomenys neskelbtini) . Jų kilmės valstybėje labai nesaugu gyventi, gresia pavojus, nes ginkluotos grupuotės vykdo išpuolius prieš kaimus, taip pat prieš religinių ir etninių mažumų gyvenamąsias vietas. Politinės partijos, siekdamos įsitvirtinti valstybės gyvenime, konfrontuoja tarpusavyje, vykdo naujų narių įtraukimo į jų veiklą, lankosi potencialių pretendentų namuose, ir jų įkalbinėjimai tampa galimai pavojingi. Jeigu sutiktų įstoti į kurią nors partiją, be abejonės susilauktų tam tikros neigiamos reakcijos iš kitų. Susidariusi situacija psichologiškai sekina, atsiranda pavojaus, o tuo pačiu ir baimės pojūtis. 2021 m. pareiškėjai išvyko iš (duomenys neskelbtini)  per Baltarusiją į Lietuvos Respubliką. Be to, pareiškėjai paaiškino, kad su jais atvyko ir dvi dukros, kurioms reikalingas gydymas. Abi dukros serga kraujo liga – (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini)  tinkamo gydymo vaikai negalėjo gauti. Pabūgę tikėtino situacijos pablogėjimo ir ryšium su tuo galimai jiems kilsiančios grėsmės (prižiūrintiems mažametes dukras), pareiškėjai nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini) . Iš Baltarusijos kirto valstybinę Lietuvos Respublikos sieną, buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sulaikyti, o tada paprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

15.       Teismas konstatavo, kad tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Migracijos departamento sprendime nėra vertinamos aplinkybės dėl to, kad prieglobsčio prašytojai yra pareiškėjai tėvai (motina ir tėvas) ir du nepilnamečiai vaikai, kurie turi sveikatos sutrikimų. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl nepilnamečių pareiškėjų vaikų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, klausimą nieko nepasisakė ir nevertino, ar, nesuteikus tarptautinės apsaugos bus deramai užtikrinti geriausi vaikų interesai, kaip to reikalauja 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) tikslai, atsižvelgiant į kuriuos turėtų būti aiškinamas ir Įstatymas.

16.       Taip pat konstatavo, kad Migracijos departamento sprendimo, kiek jis susijęs su pareiškėjų išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos, turinys nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesus, šeimos gyvenimą ir, ar buvo paisoma šiuo požiūriu negrąžinimo principo. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad buvo atsižvelgta vien į užsieniečių neteisėto buvimo faktą Lietuvos Respublikoje, kas neatitinka 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115) tikslų, jos 6 konstatuojamosios dalies, kur akcentuojama, jog sprendimai turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą.

III.

17.       Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

18.       Atsakovas nurodo, kad tyrimo metu buvo įvertinti pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvai dėl noro gauti vaikams gydymą Europos Sąjungoje, tačiau, surinkus aktualią kilmės valstybės informaciją, nebuvo nustatyta kliūčių, apsunkinančių galimybes gauti medicininę priežiūrą dukroms, gydant ligą (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini) , kurios sudarytų pagrindą konstatuoti Konvencijoje numatytus prieglobsčio suteikimo pagrindus (rasė, religija, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei arba politiniai įsitikinimai).

19.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime paviršutiniškai įvertino su byla susijusias aplinkybes, nevertindamas Migracijos departamento visos surinktos ir aktualios kilmės valstybės informacijos bei pareiškėjų nurodytų aplinkybių, Migracijos departamento priimto sprendimo turinio, o skundžiamą sprendimą grindė pabėgėlių teisės principams prieštaraujančiomis išvadomis, kas sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, su Migracijos departamento sprendimu ir jame padarytomis išvadomis nesusipažino, o savo sprendimą grindė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančiais motyvais, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie nurodytą ligą, jos formas ir gydymo metodus, be to, surinko informaciją apie galimybes šią ligą gydyti pareiškėjų kilmės valstybėje, o taip pat įvertino pareiškėjų dukrų individualias aplinkybes visos surinktos informacijos kontekste.

20.       Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai teigė, kad jų dukroms buvo reikalingas kraujo perpilimas, o ši procedūra, kaip jau buvo minėta, atliekama sergant sunkia (duomenys neskelbtini)  forma. Pareiškėjų teigimu, iš (duomenys neskelbtini)  jie išvyko 2021 m. liepos mėn. pradžioje ir nuo 2021 m. liepos 17 d. buvo Lietuvos Respublikoje (apie 4 mėn. iki Migracijos departamento sprendimo priėmimo). Prieglobsčio prašytojai prieglobsčio prašymo pateikimo metu nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad dukros serga (duomenys neskelbtini) . Per visą buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį tik vieną kartą (2021 m. rugsėjo 23 d.) dėl vienos dukros (duomenys neskelbtini)  jie kreipėsi medicininės pagalbos. Mergaitei buvo diagnozuotas pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, geležies stokos anemija, jai paskirta dieta, išrašyta folio rūgštis bei geležies papildai. Kitai dukrai V. buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu medicininė pagalba nebuvo reikalinga. Pažymėtina, kad sergant (duomenys neskelbtini)  forma, kurios gydymo priemonė yra kraujo perpylimas, kraujo perpildymai turi būti vykdomi reguliariai kas 2–5 savaites. Kadangi prieglobsčio prašytojai negalėjo pateikti jokių medicininių išrašų apie dukrų sveikatos būklę, o buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu mergaitėms nepasireiškė pasikartojantys ir / ar nuolatiniai ligos simptomai, reikalaujantys pastovios medicininės intervencijos ,siekiant gydyti, gerinti mergaičių sveikatos būklę (kraujo perpylimo), pareiškėjų pasakojimas, kad mergaitės serga sunkia (duomenys neskelbtini)  forma, kurios metu reikalingas kraujo perpylimas, pagrįstai buvo vertinamas kritiškai.

21.       Atkreipia dėmesnį, kad aplinkybė, jog pareiškėjų netenkina asmens sveikatos priežiūros paslaugos kilmės valstybėje, laikytina socialine priežastimi, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčiui suteikti.

22.       Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl nepilnamečių pareiškėjos vaikų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, klausimą nieko nepasisakė ir nevertino, ar, nesuteikus tarptautinės apsaugos bus deramai užtikrinti geriausi vaikų interesai, visiškai neatitinka Migracijos departamento priimto sprendimo turinio.

23.       Pareiškėjai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

24.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjams atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

25.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl nepilnamečių pareiškėjų vaikų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, klausimą nieko nepasisakė ir nevertino, ar, nesuteikus tarptautinės apsaugos bus deramai užtikrinti geriausi vaikų interesai, kaip to reikalauja Direktyvos 2011/95/ES tikslai, atsižvelgiant į kuriuos turėtų būti aiškinamas ir Įstatymas. Taip pat konstatavo, kad Migracijos departamento sprendimo, kiek jis susijęs su pareiškėjų išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos, turinys nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesus, šeimos gyvenimą ir, ar buvo paisoma šiuo požiūriu negrąžinimo principo.

27.       Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesusipažino su atsakovo surinkta informacija ir sprendimą grindė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančiais motyvais. Atsakovas teigia, kad tyrimo metu buvo įvertinti pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvai dėl noro gauti vaikams gydymą Europos Sąjungoje, tačiau, surinkus aktualią kilmės valstybės informaciją, nebuvo nustatyta kliūčių, apsunkinančių galimybes gauti medicininę priežiūrą dukroms, gydant ligą (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini).

28.       Apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad Migracijos departamento sprendime nėra vertinamos aplinkybės, susijusios su prieglobsčio prašytojų nepilnamečių vaikų sveikatos būkle. Iš Migracijos departamento sprendimo matyti, kad jame išsamiai analizuojama pareiškėjų nurodyta liga – (duomenys neskelbtini) , šios ligos gydymo būdai ir prieita išvada, jog jokių kliūčių, apsunkinančių gauti medicininę priežiūrą vaikams, gydant ligą (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini), kurios sudarytų pagrindą konstatuoti Konvencijoje numatytus prieglobsčio suteikimo pagrindus (rasė, religija, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei arba politiniai įsitikinimai), nenustatyta. Visgi šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Migracijos departamento sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad ,,EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo: <...> moterys; vaikai <...>. Įvertinus surinktą informaciją konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jie taip pat nėra pažeidžiami asmenys.“ Nagrinėjamoje byloje prieglobsčio prašytojos yra ir dvi nepilnametės mergaitės, sergančios sunkia liga, tad Migracijos departamentas sprendime nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos (vaikai) priklauso vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad (duomenys neskelbtini)  yra gydoma ir (duomenys neskelbtini)  (panašūs gydymo būdai kaip ir Europoje), nereiškia, jog atsakovas neturėjo įvertinti, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos bus deramai užtikrinti geriausi vaikų interesai, atsižvelgiant būtent į jų statusą – vaikai. Migracijos departamentas, skundžiamame sprendime išanalizavo bendrą situaciją apie padėtį, gydant (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini) , tačiau neanalizavo vaikų situacijos individualiai. Kaip jau minėta, reikia individualiai atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas.

29.       Migracijos departamento sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Ši skundžiamo sprendimo dalis priimta, remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad užsienietis, kuriam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, jog jis gali pasislėpti, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

30.       Minėtame ir kituose Įstatymo straipsniuose yra įgyvendinta pirmosios instancijos teismo nurodyta Direktyva 2008/115, kurios 2 konstatuojamoje dalyje nustatyta: 2004 m. lapkričio 4 d. ir 5 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba paragino suformuoti efektyvią išsiuntimo ir repatriacijos politiką, pagrįstą bendrais standartais, siekiant, kad su grąžintinais asmenimis būtų elgiamasi žmoniškai ir kad būtų gerbiamos jų pagrindinės teisės ir orumas. <…> Direktyvos 2008/115 6 konstatuojamoje dalyje nustatyta, jog Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neteisėtas trečiųjų šalių piliečių buvimas būtų nutrauktas vadovaujantis teisinga ir aiškia tvarka. Pagal bendruosius ES teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant prašymą turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą. Naudodamos standartines sprendimų, susijusių su grąžinimu, t. y. sprendimų grąžinti ir, jei priimama, sprendimų uždrausti atvykti ir sprendimų dėl išsiuntimo, formas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tą principą ir visapusiškai laikytis visų taikytinų šios direktyvos nuostatų.

31.       Direktyvos 2008/115 5 straipsnyje „Negrąžinimas, vaiko interesai, šeimos gyvenimas ir sveikatos būklė“ nustatyta, kad Valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, tinkamai atsižvelgia į: a) vaiko interesus, b) šeimos gyvenimą, c) atitinkamo trečiosios šalies piliečio sveikatos būklę, ir laikosi negrąžinimo principo. Remiantis Direktyvos 2008/115 2 konstatuojamąja dalimi, direktyva siekiama suformuoti efektyvią išsiuntimo ir repatriacijos politiką, pagrįstą bendrais standartais, siekiant, kad su grąžintinais asmenimis būtų elgiamasi žmogiškai ir kad būtų gerbiamos jų pagrindinės teisės ir orumas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimas PPU, C-61/11, ECLI:EU:C:2011:268).

32.       Be to, taikant Direktyvos 2008/115 5 straipsnį „Negrąžinimas, vaiko interesai, šeimos gyvenimas ir sveikatos būklė“, įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės privalo, pirma, tinkamai atsižvelgti į atitinkamo trečiosios šalies piliečio vaiko interesus, šeimos gyvenimą ir sveikatos būklę ir, antra, paisyti negrąžinimo principo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Boudjlida, C-249/13, ECLI:EU:C:2014:2431). Įstatymo 126 straipsnis, nustatantis išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus, kaip ir kiti šio Įstatymo straipsniai, susiję su išsiuntimu, turi būti aiškinami atsižvelgiant į Direktyvos 2008/115 tikslus, į Direktyvos 2008/115 aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Migracijos departamento sprendimo, kiek jis susijęs su pareiškėjų išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos, turinys nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į pareiškėjų vaikų interesus, šeimos gyvenimą ir, ar buvo paisoma šiuo požiūriu negrąžinimo principo. Iš sprendimo turinio matyti, kad buvo atsižvelgta vien į pareiškėjų neteisėto buvimo faktą Lietuvos Respublikoje, kas neatitinka Direktyvos 2008/115 tikslų, jos 6 konstatuojamosios dalies, kur akcentuojama, jog sprendimai turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto atvykimo ir neteisėto buvimo faktą.

34.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl negali būti laikomas visiškai teisėtu ir pagrįstu.

35.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuos nuspręsta panaikinti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 21M41195 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, iš esmės pripažįsta teisėtu ir pagrįstu, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                Vilija Mikuckienė

                                                                 Ričardas Piličiauskas

                                                                        Dalia Višinskienė