Administracinė byla Nr. A-1714-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06361-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:8.3.1.; 8.6.4.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Y. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 22S14680, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir jo duomenys įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1.                      Departamento 2022 m. spalio 31 d. pranešime apie priimtą sprendimą nurodytas vienas pagrindas – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalis (užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai).

2.2.                      Pareiškėjas nėra gavęs sprendimo ir nėra susipažinęs nei su jo turiniu, nei su jį pagrindžiančiais duomenimis, tačiau pareiškėjo įsitikinimu, nėra jokių duomenų apie jo grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Sprendimas buvo priimtas formaliai ir deklaratyviai. Pareiškėjui visuomet buvo išduodamos teisėtos nacionalinės vizos.

2.3.                      Su pertraukomis pareiškėjas dirbo Lietuvoje nuo 2020 metų. Paskutinį kartą pagal teisėtai sudarytą darbo sutartį pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. liepos 1 d. įmonėje UAB „Forgedot“. Darbo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Forgedot“ nebuvo pratęsta tik dėl tos priežasties, kad buvo nutrauktas pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas. Darbdavys UAB „Forgedot“ pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad yra pasiruošęs įdarbinti pareiškėją, jeigu skundžiamas sprendimas būtų panaikintas. Jokių teisės pažeidimų Lietuvoje pareiškėjas nėra padaręs, jokios viešosios tvarkos nepažeidė, todėl jis negali kelti ir nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

2.4.                      Prasidėjus karui Ukrainoje, į Lietuvą atvyko ir visi pareiškėjo artimieji, t. y. jo partnerė O. T. (sudaryta civilinės partnerystės sutartis), mažametė dukra M. T., tėvai O. V. ir T. V.. Pareiškėjas ir visa jo šeima į Lietuvos Respubliką atvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto, kuriame šiuo metu vykdomi aktyvūs karo veiksmai ir egzistuoja reali grėsmė pareiškėjo bei jo šeimos narių sveikatai ir gyvybei.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

4.       Atsakovas nurodė, kad 2022 m. vasario 11 d. priėmė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Y. V. darbo UAB „Forgedot“ pagrindu. Kartu su šiuo prašymu buvo pateikta Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pažyma apie teistumą IIA Nr. 2831304, kurioje nurodyta, kad 2005 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) srities teismas nuteisė Y. V. pagal Ukrainos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 115 straipsnio „Tyčinis nužudymas“ 2 dalies 12 punktą („įvykdytas grupės iš anksto susitarusių asmenų“). Y. V. buvo paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta 2016 m. sausio 18 d. 2022 m. vasario 22 d. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) raštu Nr. 5-S-3887 pateikė Migracijos departamentui pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimą, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir kad jis yra laikomas turinčiu teistumą iki 2024 m. sausio 17 d., pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. 2022 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Forgedot“ pateikė prašymą nutraukti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą, nes darbo sutartis su darbuotoju buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (savo noru). Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 84.1 punktu, 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutraukė prašymo išduoti Y. V. leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pažymą apie teistumą, Policijos departamento išvadą, bei tai, kad nėra pagrindų konstatuoti, kad šį užsienietį su Lietuvos Respublika sieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, remiantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, užsieniečiui nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką iki kol jis laikomas turinčiu teistumą, t. y. iki 2024 m. sausio 17 d.

5.       Atsakovas nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-758 „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 12 punkte yra nurodyta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatomas bent vienas šiame punkte nurodytas kriterijus. Aprašo 12.1. punkte kaip vienas iš kriterijų nurodyta tai, kad asmuo buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. 12.2. punkte nurodytas kriterijus, jei asmuo buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme. Ukrainos BK 115 straipsnio 2 dalies 12 punkto dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio „Nužudymas“ 1 dalies dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymius („nužudė kitą žmogų“). Ši nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 6 dalį kvalifikuojama kaip labai sunkus nusikaltimas. Tokie nusikaltimai sukelia skaudžiausias pasekmes ir padaro nepataisomą žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunkčiu (t. y. kad asmuo yra laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir aštuonerius metus po bausmės atlikimo, jeigu jis nuteistas už labai sunkų nusikaltimą), pareiškėjas yra laikomas turinčiu teistumą iki 2024 m. sausio 17 d.

6.       Migracijos departamentas nurodė, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 38.2 punktu numatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. 

7.       Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo situaciją, nustatė, kad pareiškėjui nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis iki kol jis laikomas turinčiu teistumą, t. y. iki 2024 m. sausio 17 d.

8.       Migracijos teigimu, pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad su Lietuvoje leidimą laikinai gyventi turinčia O. T. yra sudaręs civilinės partnerystės sutartį, kad su jos nepilnamete dukra M. T. jį sieja kokie nors šeiminiai, finansiniai ar socialiniai ryšiai, todėl jo argumentai dėl šeiminių ryšių atmestini kaip nepagrįsti. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo šeiminė padėtis – nevedęs, o į klausimą, ar turite (turėjote) ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), atsakė „Ne“.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas skundą atmesti.

10.       Policijos departamentas nurodė, kad vertinimą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei atlieka vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir Aprašu. Policijos departamentas, įvertinęs pažymoje pateiktą informaciją apie pareiškėjo padarytą nusikaltimą ir jo pobūdį, bei atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, skirtą laisvės atėmimo bausmės trukmę, konstatavo, kad pareiškėjas atitinka Aprašo 12 punkto („Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“) 12.4 papunktyje („jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;“), 12.2 papunktyje („jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme“) ir 13 punkto („Užsienietis gali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad:“) 13.3 papunktyje („iš užsienio teisėsaugos institucijų gauta informacija apie jo padarytas nusikalstamas veikas“) nustatytus grėsmės vertinimo kriterijus, 2022 m. vasario 22 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 5-S-3887, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra nuteistas už nusikaltimą, už kurį baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Įvertinus tai ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti tokių užsieniečių, kaip riziką keliančių ar galinčių kelti asmenų, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę.

II.

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 22S146802.

12.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

12.1.                      Pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. vasario 17 d. dirbo Lietuvoje (nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. vasario 17 d. dirbo UAB „Vega plius”, nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. liepos 1 d. buvo įdarbintas UAB „Forgedot“).

12.2.                      Pareiškėjas 2022 m. vasario 11 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Forgedot“ pagrindu. Kartu su šiuo prašymu buvo pateikta Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pažyma apie teistumą IIA Nr. 2831304, kurioje nurodyta, kad 2005 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) srities teismas nuteisė Y. V. pagal Ukrainos Baudžiamojo kodekso 115 straipsnio „Tyčinis nužudymas“ 2 dalies (,,Tyčinis nužudymas:“) 12 punktą („įvykdytas grupės iš anksto susitarusių asmenų“). Y. V. paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta 2016 m. sausio 18 d.

12.3.                      2022 m. vasario 22 d. Policijos departamentas pateikė Migracijos departamentui išvadą Nr. 5-S-3887 (toliau – ir Išvada), kad Ukrainos pilietis Y. V., gim. 1983 m. liepos 25 d., kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

12.4.                      Migracijos departamentas 2022 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 22S146802 pareiškėjo atžvilgiu: 1) Uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2024 m. sausio 17 d.; 2) Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2024 m. sausio 17 d. Šiame Sprendime Migracijos departamentas rėmėsi tuo, kad nuteistas ir bausmę už padarytą nusikaltimą atlikęs asmuo laikomas turinčiu teistumą. Per įstatymo nustatytą laikotarpį asmeniui teigiamu gyvenimo būdu įrodžius, kad jis suprato savo netinkamą elgesį ir jam paskirta bausmė pasiekė tikslą – yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, teistumas išnyksta ir asmuo laikomas daugiau nebekeliančiu grėsmės visuomenei. Vadovaujantis BK 97 straipsnio „Teistumas“ 3 dalies 3 punktu asmuo laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir aštuonerius metus po bausmės atlikimo, jeigu jis nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, Y. V. laikomas turinčiu teistumą iki 2024 m. sausio 17 d. Migracijos departamentas konstatavo, kad šio užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

13.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju užsieniečio apsigyvenimo Lietuvoje santykių teisiniam kvalifikavimui reikšmingos ne tik Įstatymo normos, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos, nes pareiškėjas teikia argumentą ir dėl jo šeiminių ryšių, t. y. kad gyvena su čia teisėtai gyvenančia sugyventine O. T. ir jų bendra dukra, taip pat su čia atvykusiais tėvais.

14.       Teismas nurodė, kad nors atsakovas rėmėsi tuo, kad pareiškėjo nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, jis iš esmės nevertino pareiškėjo šeiminių ryšių Lietuvoje.

15.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog gyvena Lietuvoje su partnere, dukra ir tėvais. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo sugyventinė su jų bendra dukra į Lietuvą atvyko prasidėjus karui, 2022 m. kovo mėnesį. Skundžiamas Sprendimas priimtas 2022 m. spalio 31 d. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2019 m. balandžio mėnesio, turėdamas vizą. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad O. T., kurią laiko savo partnere, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Teismas vertino, kad yra reali galimybė, jog prasidėjus karui, pas pareiškėją atvyko sugyventinė su dukra ir tėvai, t. y. pareiškėjo šeiminių ryšių situacija nuo prašymo suteikti leidimą laikinai gyventi galėjo būti iš esmės pasikeitusi. Nepaisant to, Migracijos departamentas visiškai netikrino šių aplinkybių ir nevertino galimų pareiškėjo šeiminių ryšių.

16.       Teismo įsitikinimu, formaliai atsakovas galėjo vadovautis Policijos departamento išvada, tačiau, atsakovo vertinimas nagrinėjamu atveju paviršutiniškas ir nepakankamas konstatuoti, kad pareiškėjo galimai keliama grėsmė viešajai tvarkai yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, ir nagrinėjamu atveju leidimo laikinai gyventi neišdavimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, lyginant su galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje nesuteikimu, kai toks poreikis gali būti susijęs su šeiminiais ryšiais.

17.       Teismas akcentavo, kad atsakovas nevertino uždraudimo atvykti proporcingumo pareiškėjo galimai keliamos grėsmės viešajai tvarkai atžvilgiu, ypač aplinkybių, kad pareiškėjas atliko bausmę dar 2016 m. ir nėra duomenų apie jo padarytus pažeidimus vėlesniu laikotarpiu, taip pat sąlyginai neilgą laiko tarpą iki teistumo išnykimo.

18.       Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovas neįvertino pareiškėjo situacijai itin svarbių aplinkybių, todėl priimtas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir naikinamas kaip priimtas pažeidžiant esmines procedūras, kurios turėjo užtikrinti objektyvaus ir pagrįsto sprendimo priėmimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III.

19.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – M. T. gimimo liudijimą.    

20.       Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė akivaizdžius ir esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė prielaidomis.

20.2.                      Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vertino pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, tačiau tokie ryšiai nebuvo nustatyti, nes pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, tokių ryšių nenurodė. Nors pareiškėjas nurodė, kad po karo Ukrainoje pradžios 2022 m. kovo mėnesį į Lietuvą atvyko gyventi pareiškėjo sugyventinė O. T., dukra M. T. ir jo tėvai, kurie gavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pilietybės neturinti O. T. yra pareiškėjo sugyventinė, pareiškėjas nepateikė. Taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas yra mažametės M. T. tėvas. Pareiškėjo skundo argumentai ir teisme duoti paaiškinimai nėra pakankami konstatuoti apie jo šeiminių ryšių buvimą Lietuvoje.

20.3.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjo ir jo sugyventinės pasirinkimu ir valia jie iki 2022 m. kovo 29 d. gyveno atskirai, t. y. skirtingose valstybėse daugiau, nei metus, kadangi iki šios dienos nei O. T., nei M. T. nebuvo pateikusios prašymų gyventi Lietuvoje.

20.4.                      Teismas nepagrįstai vertino, kad priimant Sprendimą nebuvo vadovaujamasi proporcingumo principu, kadangi Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktą, kuriame numatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę viešai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta 38.2 punkte. Be to, pareiškėjas buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, todėl šiuo atveju turėtų būti paisoma įstatymo numatyto teistumo instituto.

20.5.                      Kadangi aplinkybė, jog M. T. yra pareiškėjo dukra buvo nurodyta tik teismo sprendime, atsakovas prašo teismo prijungti prie bylos M. T. gimimo liudijimą, kaip esminį įrodymą, turintį reikšmės minėtai faktinei aplinkybei nustatyti.

21.       Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

22.       Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 9 d. sprendimą dėl kompensacijos už būsto suteikimą užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje skyrimo, kuris patvirtina, kad pareiškėjas gyvena su tėvais, sugyventine O. T. ir dukra M. T., o Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, neįvertino šių svarbių aplinkybių, taip pat duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjas atliko tėvystės nustatymo tyrimą.

23.       Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Ukrainoje galiojantį teisinį reguliavimą, tuo atveju, kai tėvai nėra sudarę santuokos, gimusiam vaikui suteikiama motinos pavardė. Pažymi, kad dukros gimimo liudijime tėvo vardas ir tėvavardis yra toks pats kaip pareiškėjo. Neturėdamas galimybės gauti kompetentingų institucijų išvadų dėl Ukrainoje galiojančių teisės aktų, pareiškėjas nurodo kreipęsis į laboratoriją dėl tėvystės nustatymo tyrimo atlikimo, tačiau dar nėra gautas tyrimo atsakymas.

24.       Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino užsieniečio teisės likti su šeima ir galimos grėsmės viešajai tvarkai pusiausvyrą, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose. Migracijos departamento sprendimas paremtas vien formaliu pagrindu dėl neišnykusio teistumo, nors pareiškėjas atliko bausmę dar 2016 m. ir nėra jokių duomenų apie vėlesniu laikotarpiu jo padarytus pažeidimus.

IV.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

25.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93, ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. EŽTT yra pabrėžęs, kad visais atvejais privaloma nustatyti, ar konkrečiu atveju tarp šeimos narių egzistuoja faktiniai šeimos santykiai ir šeimos gyvenimas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. liepos 17 d. sprendimo byloje X prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 1122/04, 37 p.). Tokiu atveju turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 54273/00; 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99). Kita vertus, teisė į šeimos gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar tokie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje bei proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., EŽTT 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Mehemi prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 25017/94). Pagal EŽTT praktiką, reikia vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes, nustatyti, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas nustatant apribojimus užsieniečiui sutuoktiniui gyventi valstybėje (žr., pvz., EŽTT 2001 m. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 54273, 1997 m. sprendimas byloje Boujlifa prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 25404/94) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2967/2014).

26.       Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu pareiškėjui pritaikytų priemonių proporcingumo šeiminių ryšių aspektu visapusiškai ir objektyviai neįvertino. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad įvertino su pareiškėju susijusius šeiminius ryšius sprendžiant dėl sprendimo uždrausti atvykti proporcingumo, tačiau teisėjų kolegija turi pagrindą pripažinti, kad toks vertinimas nebuvo pakankamas. Šią išvadą pagrindžia apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai: Pasvalio rajono savivaldybės sprendimas dėl kompensacijos už būsto suteikimą užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje skyrimo, iš kurio matyti, kad pareiškėjas gyvena tame pačiame bute kartu su O. I., M. I., tėvais T. V. ir Y. V., o taip pat DNR profilio patikrinimo protokolas, kuriame nurodoma, kad rezultatai patvirtina labai reikšmingai didelę pareiškėjo M. T. (anksčiau minėtame savivaldybės sprendime – (duomenys neskelbtini)) tėvystės tikimybę. 

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinius duomenis (taip pat ir duomenis, gautus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme), daro išvadą, kad Migracijos departamentas nenustatė visų reikšmingų duomenų, susijusių su pareiškėjo šeiminiais ryšiais (su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, o taip pat ir su dukra, Ukrainos piliete, kuri šiuo metu irgi gyvena Lietuvos Respublikoje).

28.       Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (žr., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

29.       Kadangi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, sudarančių administracinio sprendimo faktinį pagrindą, t. y. ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai panaikintas. 

30.       Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis