Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-290/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07290-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,

dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, išteisintajam M. R., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, išteisintojo R. L. gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. ir M. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

P. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus bylos medžiagą perduoti Kauno apylinkės teismui (administracinių bylų raštinei) spręsti klausimą dėl R. L. ir M. R. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

1. R. L. ir M. R. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kad 2016 m. vasario 10 d. apie 16.00-20.00 val. laikotarpyje, (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, svečiuodamiesi P. P. namuose, iš jo pagrobė 200 eurų, 150 eurų vertės muzikinį centrą „Philips“, dvi kolonėles, viena 10 eurų vertės, kita – 16 eurų vertės, bendros 26 eurų vertės ir 10 eurų vertės televizoriaus pultelį, priklausančius P. P., tuo padarė nukentėjusiajam P. P. bendrą 386 eurų turtinę žalą.
2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl R. L. ir M. R. išteisino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nuosprendžiui įsiteisėjus – bylos medžiagą perduoti Kauno apylinkės teismo administracinių bylų raštinei spręsti klausimą dėl minėtų asmenų galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).
3. Nesutikdama su priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė teikia apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuriuo pripažinti R. L. ir M. R. kaltais pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti R. L. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, o M. R. – nuteisti 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmes dalinai sudedant ir galutinę bausmę paskirti 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
1. Skunde nurodoma, kad kaltinamųjų kaltė įrodinėjama iš esmės tik nukentėjusiojo P. P. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtino nukentėjusiojo brolis E. P.. Abu kaltinamieji savo kaltę neigė. Teismas neabejojo nukentėjusiojo parodymais dalyje dėl kaltinamųjų veiksmų išnešant muzikinį centrą su kolonėlėmis, tačiau suabejojo 200 eurų vagyste, nurodant, kad nukentėjusiojo parodymai, kad 200 eurų pagrobė būtent kaltinamieji, vertinami kaip nepatikimi ir nepakankami priimti apkalinamąjį nuosprendį. Tačiau prokurorė skunde pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai dėl pagrobtų daiktų buvo nuoseklūs tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nors nukentėjusysis tiesiogiai nenurodė, jog būtų matęs, kad kaltinamieji ieškotų ar atliktų kitus veiksmus, kurie leistų spręsti, kad jie pagrobė 200 eurų, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo P. P. parodymų matyti, kad įvykio metu R. L. antrą kartą grįžus pas jį į namus kartu su M. R., pastarasis nuėjo į svetainę, o nukentėjusysis su R. L. – į virtuvę. Tada M. R. jį pasišaukė į svetainę ir kažką kalbėjo, tačiau neatsimena ką. Dėl to manytina, kad būtent tuo metu, kai nukentėjusysis svetainėje buvo kalbinamas M. R., R. L. būdamas virtuvėje vienas turėjo galimybę paimti pinigus. Be to, nurodoma, kad nukentėjusiojo nuomone, kaltinamieji jo namuose išbuvo apie pusvalandį, ką jie darė – jis nematė, nes miegojo, tačiau prabudo jiems išeinant ir matė, kaip išsinešė muzikinį centrą bei kolonėles, todėl mažai tikėtina, kad po kaltinamųjų apsilankymo butų atėję dar kiti asmenys ir pagrobę 200 eurų.
2. Skunde taip pat nurodoma, kad iš liudytojo E. P. parodymų matyti, kad pastarasis patvirtino, jog nukentėjusysis galėjo turėti tokią pinigų sumą, kadangi jis verčiasi kažkokia darbine veikla. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad kratų metu pas kaltinamuosius pinigai nebuvo rasti, kad byloje nėra jokių duomenų, kad po inkriminuojamos vagystės būtų juos turėjęs, tačiau prokurorė skunde pažymėjo, kad krata pas juos atlikta po įvykio praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis niekur nedirba, gyvena iš pašalpos, į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko, kadangi neturėjo už ką, todėl darytina pagrįsta išvada, jog pinigus kaltinamieji galimai išleido iki kratos atlikimo.
3. Prokurorė skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas nuosprendyje akcentavo, jog kaltinamieji išeidami durų neužrakino, o nukentėjusysis miegojo, tačiau iš liudytojo E. P. parodymų matyti, kad įvykio naktį, po neprisistačiusios moters skambučio apie tai, kad jis važiuotų pas brolį, nes ten dūžta langai, jam atvykus pas brolį P. P. brolio namo durys buvo užrakintos, dėl ko jis pas brolį neužėjo, durys kabinamos iš vidaus, kas duoda pagrįstą pagrindą manyti, kad nukentėjusysis galimai buvo prabudęs ir duris užsikabino, be to, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu duomenų, kad į nukentėjusiojo namus būtų užėjęs kiti asmenys, gauta nebuvo. Prokurorė taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis buvo neblaivus, nesudaro pagrindo abejoti jo parodymais, pats nukentėjusysis parodė, kad girtas nebuvo, buvo tik išgėręs.
4. Prokurorės nuomone, visi aukščiau nurodyti duomenys neginčytinai patvirtina, kad kaltinamieji iš nukentėjusiojo P. P. namų pagrobė ne tik muzikinį centrą, dvi kolonėles, bet ir 200 eurų, o ši aplinkybė pirmosios instancijos teisme pašalinta nepagrįstai.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis M. R. ir išteisintųjų gynėjai advokatai prašė apeliacinį skundą atmesti.
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).
7. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Išteisinamasis nuosprendis priimamas: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, iš viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tą įvykį būtų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–455/2014).
8. R. L. ir M. R. skundžiamu nuosprendžiu dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinti apylinkės teismui konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo sudėties požymių. Prokurorė su teismo padarytomis išvadomis šių asmenų kaltės klausimu nesutinka, anot jos, teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, todėl nepagrįstai priėmė išteisinamąjį teismo nuosprendį.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats įvertinęs ištirtus įrodymus pripažįsta, kad apylinkės teismas, R. L. ir M. R. atžvilgiu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad šie asmenys nepadarė veikos, turinčios BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.
10. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto už daugiau nei 3 MGL (112,98 Eur), o tuo atveju, kai pagrobiamo turto vertė mažesnė – asmeniui kyla administracinė atsakomybė (nuosprendyje nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnis (įstatymas, galiojęs iki 2017 m. sausio 1 d.)). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys būtų pagrobę 200 eurų, kas leistų jų veiką kvalifikuoti ne kaip administracinį teisės pažeidimą (pagal naująją įstatymo redakciją – administracinį nusižengimą), o kaip nusikaltimą BK 178 straipsnio 1 dalies prasme.
11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad byloje nėra įrodyta, jog būtent R. L. ir M. R. pagrobė iš nukentėjusiojo 200 eurų. Nors prokurorė skunde nurodo, jog R. L. ir M. R. kaltę įrodo nukentėjusiojo parodymai, kad kaltinamiesiems atėjus pas jį į namus, M. R. nuėjo į svetainę, o nukentėjusysis su R. L. į virtuvę, vėliau M. R. jį pasišaukė į svetainę, o R. L. liko virtuvėje, tačiau apeliaciniame skunde būtent nurodoma, kad galimai tuo metu buvo pagrobti 200 Eur, t.y. daroma prielaida, kad būtent tuo metu ir būtent šis asmuo galėjo pagrobti 200 Eur. Be to, prokurorė nurodė, kad nukentėjusiojo teigimu kaltinamieji pas jį išbuvo apie pusvalandį, ką jie darė – nematė, nes miegojo, tačiau prabudo jiems išeinant ir matė kaip jie išsinešė muzikinį centrą, todėl apeliaciniame skunde pateikiama tikimybė, t.y. dar viena prielaida, jog mažai tikėtina, kad po kaltinamųjų apsilankymo pas nukentėjusįjį būtų atėję dar kiti asmenys ir pagrobę 200 Eur. Teisėjų kolegija abejotinu laiko ir liudytojo parodymus, kad brolis galėjo turėti 200 eurų, nes kažkokia darbine veikla jis verčiasi, nors pats nukentėjusysis teigė, kad tuo metu buvo neformintas, šiuo metu dirba viešuosius darbus. Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad P. P. tokių pinigų negalėjo turėti, kadangi ilgą laiką jau gėrė.
12. Sutiktina su prokurorės nurodomu argumentu, kad tai, jog ne iš karto atliktos kratos metu nebuvo rasti pinigai, neįrodo, kad kaltinamieji minėtų pinigų nepagrobė, tačiau pažymėtina, kad skundo argumentas, jog pagrobtus pinigus galimai išleido – taip pat nėra pagrįstas jokiais įrodymais, o vėl gi daroma prielaida. Teismas visiškai nepagrįstu argumentu laiko ir skunde nurodomą aplinkybę, jog P. P. duris užsirakino, o  duomenų, kad kiti būtų užėję ir galėję pagrobti pinigus – nėra. Visų pirma, liudytojas aplinkybę, jog įvykio metu jam paskambino nežinoma moteris ir pasakė, kad daužomi langai ir jis atvyko pas brolį, tačiau rado užrakintas duris, nurodė tik teisiamojo posėdžio metu, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam paskambino brolis ir pasakė, kad jam išdaužė langus ir jį apvogė ir paprašė atvykti (t. 1, b. l. 25). Bendrojo pagalbos skambučio išraše matyti, jog paskambinęs liudytojas E. P. nurodė, kad atvykęs pas brolį rado sugadintą langą, iš namų pavogtą muzikinį centrą ir kitas aplinkybes, tame tarpe, kad viskas įvyko 2 dienų laikotarpyje (t. 1, b. l. 10). Nukentėjusysis apklausų metu taip pat nurodė, kad įvykio metu brolio pas jį namuose nebuvo, atvyko tik po kelių dienų (t. 1, b. l. 14). Todėl esant nenuosekliems parodymams negalima kategoriškai teigti, kad liudytojas po įvykio buvo atvykęs ir rado užrakintas duris. Be to, pats nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jis užmigo kai kaltinamieji dar buvo pas jį namie, o kai prabudo – jie jau buvo išėję, lauko durys buvo neužrakintos (t. 1, b. l. 18). Tai, kad nukentėjusysis nematė, kad būtų užėję kiti asmenys – dar nepatvirtina, kad to nebuvo, kadangi dėl galimo girtumo ir atminties spragų nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu davė nenuoseklius parodymus apie įvykio dieną. Ir nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiojo girtumas neturi įtakos, tačiau vis dėl to pažymėtina, kad pats nukentėjusysis apklausų metu nurodė, kad tai buvo savaitė, kurią jis gėrė be perstojo (t. 1, b. l. 14), tą patvirtino ir nukentėjusiojo brolis.
13. Išsamiai išanalizavus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio argumentus, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nukentėjusiojo parodymai, kitos aplinkybės jau buvo apžvelgti ir išanalizuoti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir pagrįstai konstatuota, kad nėra įrodymų, jog kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką būtent epizode dėl 200 eurų pagrobimo, o apeliaciniame skundė pateikiami iš esmės tie patys duomenys su galimais įvykio scenarijais, t. y. prielaidomis, nepateikiant konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų R. L. ir M. R. kaltę. Kaip jau minėta, baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai šių abejonių nepašalino ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kas leistų asmenis pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.
14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jis priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai:               Kęstutis Dargužis

Jurgis Kiškis

Danguolė Šiugždinytė