Civilinė byla Nr. e2A-959-236/2015

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą  dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1211-777/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieškinį atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Šiaulių plentas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai, prašydamas panaikinti atsakovo 2015 m. balandžio 14 d.                               sprendimą dėl pretenzijos atmetimo Nr. AS-2128; panaikinti atsakovo 2015 m. kovo 26 d.                        sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo Nr. AS-1747; panaikinti atsakovo 2015 m. kovo 26 d.            sprendimą laikyti viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „Plungės rajono savivaldybės kaimiškųjų seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra ir remontas“ pasibaigusiu VPĮ 7 str. 4 d. 2 p. pagrindu; įpareigoti atsakovą tęsti viešojo pirkimo „Plungės rajono savivaldybės kaimiškųjų seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra ir remontas“ procedūras; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2015 m. kovo 26 d. CVP IS priemonėmis informavo ieškovą apie pastarojo pateikto konkursui pasiūlymo atmetimą (konkurso sąlygų 61.1 p. ir 61.3 p.). Ieškovas nurodė, jog atsakovas atmetė ieškovo pasiūlymą, kadangi, atsakovo teigimu, ieškovas negalėjo atitikimo konkurso sąlygų 18.12 punkto kvalifikacijos reikalavimams įrodyti pasitelkdamas subrangovo UAB „SAUGVILA“ pajėgumų. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, 2015 m. balandžio 8 d. pateikė pretenziją, kurią atsakovas 2015 m. balandžio 14 d. atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų.

Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas, atmesdamas pastarojo pasiūlymą, nereikalavo ieškovą paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, nepagrįstai konstatavo ieškovo kvalifikacijos neatitiktį konkurso sąlygoms, suabejojo patikimumu ir pajėgumu įvykdyti pirkimo sąlygas. Ieškovo teigimu, atsakovas neteisėtai atmetė ieškovo pasiūlymą VPĮ 39 str. 2 d. 1–2 punktų pagrindu.

Ieškovas UAB „Šiaulių plentas“ nurodė, jog pirkimo sąlygų 20 punkte atsakovas nustatė, jei pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, tai konkurso sąlygų 18.1, 18.2, 18.3, 18.4, 18.5, 18.6, 18.7, 18.10 ir 18.11 punktuose nustatytus reikalavimus turi atitikti ir pateikti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o sąlygų 18.8, 18.9, 18.12, 18.13, 18.14 ir 18.15 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turėjo atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu. Tuo atveju, jei tiekėjas pateikia konkursinį pasiūlymą, kuriame numatyta subranga, tiekėjas privalo užtikrinti, kad visi jo pasirinkti subrangovai atitiktų konkurso sąlygų 18.1, 18.2, 18.3, 18.4, 18.5 ir 18.7 punktų reikalavimus ir turėtų teisę verstis ta veikla, dėl kurios yra sudaryta subrangos sutartis (konkurso sąlygų 22 punktas).

Ieškovas nurodė, jog teikdamas atsakovui pasiūlymą, savo atitiktį pirkimo sąlygų 18.12 punkto 2 papunktyje nustatytam minimaliam kvalifikacijos reikalavimui grindė pasiūlyme išviešinto subrangovo UAB „SAUGVILA“ pajėgumais, t. y. ypatingo statinio projektų vadovų K. Š. ir S. B. kvalifikacija, atitinkančia konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus.

Ieškovo teigimu, atsakovas, nagrinėdamas ieškovo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų 18.12 punkte nustatytam minimaliam kvalifikacijos reikalavimui, nepagrįstai jį vertino kaip ūkio subjektų grupės (o ne tiekėjo ir jo pasitelkto rangovo) pateiktus dokumentus bei sprendė, jog ūkio subjektų grupė neįrodė kvalifikacijos atitikties konkurso sąlygų 18.1, 18.2, 18.3, 18.4, 18.5, 18.6, 18.7, 18.10 ir 18.11 punktų nuostatoms ir ūkio subjektų grupės nariams kartu taikytiems reikalavimams, numatytiems konkurso sąlygų 18.8, 18.9, 18.12, 18.13, 18.14 ir 18.15 punktuose.

Ieškovas UAB „Šiaulių plentas“ manė, jog konkurso sąlygų 18.12 punkte nustatyta sąlyga turėjo būti aiškinama ir taikoma kaip nustatanti, kad tuo atveju, kai pasiūlymą pateikia tiekėjas nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams tenkinti pasitelkęs kitą ūkio subjektą, techninio ir profesinio pajėgumo kriterijų turi atitikti ne abu (kiekvienas) ūkio subjektai, t. y. tiek tiekėjas, tiek subrangovas, o būtent subjektas, kuris yra pasitelkiamas būtinam kriterijui tenkinti (konkursų sąlygų 22 punktas).

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė perkančiajai organizacijai paklausimo dėl konkurso sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo.

Atsakovas nurodė, jog 2015 m. vasario 17 d. CVP IS priemonėmis paskelbė apie viešąjį pirkimą „Plungės rajono savivaldybės kaimiškųjų seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra ir remontas“ (pirkimo Nr. 160105).  Ieškovas 2015 m. kovo 3 d. pateikė pasiūlymą, atsakovas 2015 m. kovo 16 d. paprašė ieškovą pateikti trūkstamus kvalifikacinius reikalavimus patvirtinančius dokumentus, ieškovas 2015 m. kovo 19 d. pateikė papildomus dokumentus. Atsakovas, atsižvelgdamas į naujai gautus dokumentus, 2015 m. kovo 20 d. paprašė ieškovą pateikti trūkstamus kvalifikacinius reikalavimus patvirtinančius dokumentus. Ieškovas 2015 m. kovo 23 d. pateikė papildomus patikslintus dokumentus. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog  ieškovas pateikė tik subrangovo UAB „SAUGVILA“ darbuotojų K. Š. bei S. B. kvalifikaciją eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas patvirtinančius dokumentus bei dokumentus apie jų turimą patirtį, tačiau nepateikė savo turimą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, 2015 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą ieškovo pasiūlymą atmesti. Atsakovas pažymėjo, jog pirkimą laikė pasibaigusiu VPĮ 7 str. 4 d. 2 p. pagrindu.

Atsakovas nurodė, jog 2015 m. balandžio 14 d. atmetė ieškovo 2015 m. balandžio 8 d. pretenziją kaip nepagrįstą. Atsakovo teigimu, ieškovas privalėjo pateikti duomenis, patvirtinančius atitiktį 18.12 p. nurodytam reikalavimui.

Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas iš esmės ginčijo konkurso sąlygas, kuriose nustatyta prievolė tiekėjui turėti tam tikrą kvalifikaciją, tačiau, atsakovo vertinimu, ieškovas neteko teisės ginčyti konkurso sąlygų teisėtumo (reikalavimo pačiam tiekėjui turėti atitinkamą kvalifikaciją) dėl to, kad šia savo teise nepasinaudojo dar prieš perkančiajai organizacijai priimant sprendimus.

Atsakovas taip pat nurodė, kad net tuo atveju, jei išsprendęs ginčą teismas įpareigotų tęsti viešojo pirkimo procedūras, perkančioji organizacija ieškovo pasiūlyme pateiktą kainą privalėtų vertinti kaip per didelę perkančiajai organizacijai ir pasiūlymą atmesti.

Ieškovas UAB „Šiaulių plentas“ dublike nurodė, kad pirkimo sąlygose atsakovas neįtvirtino nuostatų, ribojančių atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui ir jo subrangovui taikyti abiem kartu, bei įpareigojimo vertinti šią kvalifikacijos atitiktį atskirai.

Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas 2015 m. kovo 16 d. raštu paprašė ieškovą pateikti subrangovo UAB „SAUGVILA“ konkurso sąlygų 22 punkte nurodyto kvalifikacijos reikalavimo atitikimą įrodančius dokumentus. Atsakovas abejonių, kad daliai darbų atlikti, kuriems buvo pasitelktas subrangovas UAB „SAUGVILA“, pats ieškovas taip pat turėtų atitikti konkurso sąlygų 18.12 punkto 2 papunktyje numatytą reikalavimą, nekėlė ir paaiškinti ar patikslinti duomenis apie ieškovo kvalifikaciją dėl perduotų darbų masto nereikalavo (neprašė).

Ieškovas UAB „Šiaulių plentas“ pažymėjo, kad atsakovas 2015 m. kovo 20 d. raštu prašė patikslinti su komerciniu pasiūlymu pateiktame įvykdytų (ar vykdomų) darbų objektų sąraše nurodytus duomenis, o ne kaip teigia atsakovas, paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, kaip ieškovas atskirai, be pasitelkto subrangovo UAB „SAUGVILA“ pajėgumo, tenkins konkurso sąlygų 18.12 punkto 2 papunktyje numatytą reikalavimą.

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija triplike nurodė, kad ieškovas iš esmės ginčijo ne procedūros pažeidimą dėl kvalifikacijos tikslinimo, o tai, kad atsakovas nevertino jo nurodyto subrangovo kaip pačio tiekėjo kvalifikacijos. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atitiktį konkurso sąlygų 18.12 punkto reikalavimams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, panaikinti atsakovo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą dėl pretenzijos atmetimo Nr. AS-2128, panaikinti atsakovo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo Nr. AS-1747, panaikinti atsakovo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą laikyti viešąjį pirkimą „Plungės rajono savivaldybės kaimiškųjų seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra ir remontas“ pasibaigusiu VPĮ 7 str. 4 d. 2 p. pagrindu, įpareigoti atsakovą tęsti viešojo pirkimo „Plungės rajono savivaldybės kaimiškųjų seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra ir remontas“ procedūras, priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog nagrinėjamoje byloje aktualus pirkimo sąlygų aprašo 18.12 punktas, susijęs su reikalavimais tiekėjų ekonominei ir finansinei būklei bei techniniam ir profesiniam pajėgumui. Ieškovas UAB „Šiaulių plentas“ teikė individualią paraišką kaip savarankiškas tiekėjas, tačiau atsakovas atmetė ieškovo pasiūlymą, kadangi, atsakovo teigimu, ieškovas negalėjo konkurso sąlygų 18.12 kvalifikacijos reikalavimams įrodyti pasitelkti subrangovo UAB „SAUGVILA“ pajėgumų.

Teismas, įvertinęs atsakovo parengtų ir tiekėjams pateiktų pirkimo dokumentų turinį, darė išvadą, jog perkančioji organizacija nustatė, dėl kokių konkrečių kvalifikacijai keliamų reikalavimų tiekėjai arba tiekėjų grupės galės remtis ne tik savo, bet ir kitų ūkio subjektų pajėgumais.

Teismas pažymėjo, jog  perkančioji organizacija pirkimo dokumente – sąlygų apraše numatė galimybę tiekėjams pasinaudoti VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tiekėjų teise remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais (sąlygų aprašo 18.1–18.15, 20-22 punktai). Be to, teismas, įvertinęs sąlygų aprašo 20 punktą (taip pat ir 22 punktą), sprendė, kad perkančiosios organizacijos paskelbto sąlygų aprašo 18.1–18.7, 18.10 ir 18.11 punktuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus turėjo atitikti ne tik kiekvienas tiekėjas atskirai (individualiai), bet ir bet kuris asmuo (subteikėjas, subtiekėjas ar subrangovas), kurio pajėgumais rėmėsi ar ketino remtis pirkime dalyvaujantis tiekėjas arba tiekėjų grupė. Tokios sąlygos reikalavimams, nustatytiems aprašo 18.8–18.9 ir 18.12–18.15 punktuose, nebuvo numatytos, todėl teismas darė išvadą, jog nebuvo pareigos kiekvienam tiekėjui atskirai atitikti šiuos reikalavimus, nes atitiktį jiems tiekėjas galėjo įrodinėti kito bendrą paraišką pateikusio grupės dalyvio arba kito ūkio subjekto (subteikėjo (-ų), subtiekėjo (-ų), subrangovo (-ų), neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio jo ryšiai su jais, kvalifikaciniais pajėgumais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog tiek pats dalyvis, tiek numatomi pasitelkti subtiekėjai kiekvienas atskirai turėjo atitikti tik aprašo 18.1–18.7, 18.10 ir 18.11 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Pats dalyvis individualiai neprivalėjo atitikti aprašo 18.12 punkte nustatytų reikalavimų, jeigu jis pateikė įrodymus (dokumentus) dėl kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais ir ištekliais numato remtis vykdydamas sutartį, kvalifikacijos. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo išvadą bei pastarojo argumentus, jog ieškovas (tiekėjas) turėjo pats atitikti pirkimo sąlygų aprašo 18.12 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą, negalėdamas remtis vien kitų ūkio subjektų pajėgumais.

Teismas nenustatė byloje ginčo dėl to, kad ieškovas, turėdamas galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, pateikė duomenis, t. y. įrodė perkančiajai organizacijai, apie galimybę pasinaudoti ištekliais tų ūkio subjektų, kuriuos jis nurodė paraiškoje kaip asmenis, kuriais remtųsi pirkimo sutarties vykdymo metu.

Teismas laikė ieškovo argumentus pagrįstais, jog atsakovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo atmesti konkursui pateiktą pasiūlymą dėl ieškovo minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir (ar) pasiūlymo konkurso sąlygų reikalavimams neatitikimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neįvykdė pareigos įsitikinti ieškovo techniniu ir profesiniu pajėgumu, neprašė ieškovo papildyti ar paaiškinti duomenis apie kvalifikaciją, todėl nepagrįstai pripažino jos pasiūlymą neatitinkančiu kvalifikacinių reikalavimų.

Teismas dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų nepasisakė, kadangi laikė juos teisiškai nereikšmingais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Šiaulių plentas“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino konkurso sąlygas, netinkamai pritaikė Viešųjų pirkimų įstatymą bei nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Apelianto teigimu, konkurso sąlygų 18.12 punkte nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai nėra perimami, nes juos turi tiesiogiai turėti asmuo vykdantis viešojo pirkimo sutartį remiantis imperatyviais teisės aktų reikalavimais. Priešingu atveju, bet koks reikalavimas atitikti kvalifikacijos reikalavimus prarastų prasmę, nes bet kuriam minimaliam kvalifikacijos reikalavimui tiekėjas galėtų pasitelkti bet kokį asmenį turintį tokią patirtį ar kvalifikacijos atestatą, tačiau neturėsiantį jokių įsipareigojimų perkančiajai organizacijai, be jokių sankcijų galintį atsisakyti vykdyti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį;

2) Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo konkurso sąlygų nuostatų tuo atveju, kai pasiūlymą teikia ir kvalifikaciją kaip vienas tiekėjas įrodinėja keli atskiri subjektai. Pirkimo sąlygose atsakovas nustatė kvalifikacinį reikalavimą, pagal kurį tiekėjai privalėjo įrodyti, jog turi atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį turintį specialistą, kuris galėtų vertinti ar tiekėjo pasitelktas subrangovas tinkamai atliko projektavimo darbus (tuo atveju, jei projektavimo darbus atliktų šis subrangovas). Tačiau konkurso sąlygos nenumatė, kad tiekėjas neturintis tokio specialisto, gali kvalifikaciją įrodinėti bet kokio kito asmens turima kvalifikacija ir patirtimi. Apelianto teigimu, jei tiekėjas norėjo remtis tik subrangovo turima kvalifikacija, patvirtinančia konkurso sąlygų 18.12 punkto reikalavimus, jis privalėjo pasiūlymą ir duomenis pagrindžiančią kvalifikaciją pateikti pagal konkurso sąlygų 20 bei 23 punktus;

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog konkurso sąlygų 20-22 punktų formuluotės leidžia daryti išvadą, kad pats dalyvis individualiai neprivalėjo atitikti aprašo 18.12 punkte nustatytų reikalavimų. Apelianto teigimu, ieškovas pats neturėdamas atitinkamos kvalifikacijos, negalėjo remtis tik subrangovo kvalifikacija pagrindžiant konkurso sąlygų 18.8-18.15 punktuose numatytus kvalifikacinius reikalavimus. Konkurso sąlygų 22 punktas nenumatė galimybės remtis teikiant tik subrangovo kvalifikacinius duomenis pagrindžiant konkurso sąlygų 18.12 punkto reikalavimus;

4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai reikalavo, jog tiekėjas pats atitiktų visus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, jei teikė pasiūlymą kaip vienas tiekėjas. Apeliantas nurodo, jog perkančioji organizacija neribojo nei jungtinės veiklos, nei subrangos vykdant pirkimus, taip pat subjektai galėjo veikti pasitelkdami kitus subjektus ar jų pajėgumus. Tačiau kooperavimosi teises tiekėjai privalėjo realizuoti pagal perkančiosios organizacijos nustatytas konkurso sąlygas;

5) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad perkančioji organizacija neįvykdė pareigos įsitikinti ieškovo techniniu ir profesiniu pajėgumu, neprašė ieškovo papildyti ar paaiškinti duomenis apie kvalifikaciją, todėl nepagrįstai pripažino ieškovo pasiūlymą neatitinkančiu kvalifikacinių reikalavimų. Apelianto teigimu, ieškovas neturėjo teisės teikti projektavimo paslaugų ir atitinkamai neturėjo perkančiosios organizacijos reikalaujamos patirties darbuotojų su atitinkamu kvalifikacijos atestatu, todėl prašymas patikslinti turimą kvalifikaciją, susijusią su konkurso sąlygų 18.12 punkto reikalavimais, tėra formalus bylos duomenų vertinimas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Šiaulių plentas“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos atsikirtimus:

1) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįvykdė pareigos įsitikinti ieškovo techniniu ir profesiniu pajėgumu, neprašė ieškovo papildyti ar paaiškinti duomenis apie kvalifikaciją, todėl nepagrįstai pripažino jo pasiūlymą neatitinkančiu kvalifikacinių reikalavimų;

2) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė pagrįstas išvadas dėl galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodinėjant atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams pagal perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas;

3) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad tiek pats dalyvis, tiek numatomi pasitelkti subtiekėjai kiekvienas atskirai turėjo atitikti tik konkurso sąlygų 18.1-18.7, 18.10 ir 18.11 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, o pats dalyvis individualiai neprivalėjo atitikti aprašo 18.12 punkte nustatytų reikalavimų, jeigu jis pateikė įrodymus (dokumentus) dėl kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais ir ištekliais numato remtis vykdydamas sutartį, kvalifikacijos.

Lietuvos apeliaciniam teisme 2015 m. rugpjūčio 24 d. gautas apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir papildomų dokumentų prijungimo su papildomais naujais įrodymais (bylinėjimosi išlaidų dokumentai, Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo išvada Nr. 4S-2817).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą  dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1211-777/2015, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas su 2015 m. rugpjūčio 24 d. pateiktu Lietuvos apeliaciniam teismui prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir papildomų dokumentų prijungimo pateikė papildomus naujus įrodymus (bylinėjimosi išlaidų dokumentai, Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo išvada Nr. 4S-2817), kuriuos prašo priimti į bylą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, įrodyti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, teisėjų kolegija pateiktus su apelianto 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymu įrodymus priima į bylą bei vertina.

Dėl viešųjų pirkimų

Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

Dėl konkurso sąlygų 18.12 punkto reikalavimų

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, jog konkurso sąlygų 18.12 punkte perkančioji organizacija nustatė, jog tiekėjas turi turėti kvalifikuotus specialistus: 1) bent vieną atestuotą statybos darbų vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės), kiti transporto statiniai. Specialistas privalo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turėti ne mažesnę kaip 3 metų statybos darbų vadovo patirtį statinių grupėje susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės), kiti transporto statiniai; 2) bent 1 (vieną) ypatingo statinio   projekto vadovą, turintį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą vykdant sutartyje nurodytus projektavimo darbus (susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės);  kiti transporto statiniai).

              Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, konkurso sąlygų 20 punkte nurodyta, jeigu bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, šių konkurso sąlygų punktuose 18.1, 18.2, 18.3, 18.4, 18.5, 18.6, 18.7, 18.10 ir 18.11 nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o šių konkurso sąlygų punktuose 18.8, 18.9, 18.12, 18.13, 18.14 ir 18.15 nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu. Šiuose punktuose išdėstytų reikalavimų turinys yra susijęs su tiekėjų ekonominės finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo rodikliais. Tuo tarpu, konkurso sąlygų 22 punkte išdėstytos formuluotės dėl kvalifikacinių reikalavimų taikymo sąlygų tiekėjams, kurie sutarties vykdymui numato pasitelkti subrangovus, t. y. nustatyta, jei tiekėjas pateikia konkursinį pasiūlymą, kuriame numatyta subranga, tiekėjas privalo užtikrinti, kad visi jo pasirinkti subrangovai atitiktų 18.1, 18.2, 18.3, 18.4, 18.5 ir 18.7 punktų reikalavimus ir turėtų teisę verstis ta veikla, dėl kurios yra sudaryta subrangos sutartis.

Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog konkurso sąlygų 20-22 punktų formuluotės leidžia daryti išvadą, kad pats konkurso dalyvis individualiai neprivalėjo atitikti konkurso sąlygų aprašo 18.12 punkte nustatytų reikalavimų, kai pasitelkia subtiekėją, atitinkantį konkurso sąlygų 18.12 punkto reikalavimus. Apelianto teigimu, ieškovas pats neturėdamas atitinkamos kvalifikacijos, negalėjo remtis tik subrangovo kvalifikacija pagrindžiant konkurso sąlygų 18.8-18.15 punktuose numatytus kvalifikacinius reikalavimus. Konkurso sąlygų 22 punktas nenumatė galimybės remtis teikiant tik subrangovo kvalifikacinius duomenis pagrindžiant konkurso sąlygų 18.12 punkto reikalavimus.

              Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytų konkurso sąlygų turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai darė išvadą, jog tiek pats konkurso dalyvis, tiek numatomi pasitelkti subtiekėjai kiekvienas atskirai turėjo atitikti tik konkurso sąlygų aprašo 18.1–18.7, 18.10 ir 18.11 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, o pats dalyvis individualiai neprivalėjo atitikti konkurso sąlygų aprašo 18.12 punkte nustatytų reikalavimų, jeigu jis pateikė įrodymus (dokumentus) dėl kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais ir ištekliais numato remtis vykdydamas sutartį, kvalifikacijos.

              Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog konkurso sąlygų 18.12 punkte nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai nėra perimami, jog juos turi tiesiogiai turėti asmuo, vykdantis viešojo pirkimo sutartį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ši nuostata nepaneigia fakto, jog tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, privalėjo turėti kvalifikuotus specialistus. Kaip jau buvo minėta, konkurso sąlygų punktuose 18.1, 18.2, 18.3, 18.4, 18.5, 18.6, 18.7, 18.10 ir 18.11 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turėjo atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai. Tuo tarpu, konkurso sąlygų 18.12 punktas nenustatė jokių apribojimų, t.y. konkurso sąlygų 18.12 punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turėjo atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas, veikdamas pagal konkurso sąlygas ir įgyvendindamas konkurso sąlygų 18.12 punktą, pateikė subrangovo UAB „SAUGVILA“ pajėgumus patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas pateikė subrangovo UAB „SAUGVILA“ pajėgumus patvirtinančius įrodymus, pagrindžiančius pastarojo turimus išteklius, t. y. ypatingo statinio projektų vadovų K. Š. ir S. B. kvalifikaciją, pagal kuriuos pagrįstai darytina išvada, jog subrangovas UAB „SAUGVILA“ atitiko apelianto nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

              Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, konstatuoja, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog perkančioji organizacija nepagrįstai reikalavo, jog tiekėjas pats atitiktų visus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, jei teikė pasiūlymą kaip vienas tiekėjas, pasitelkdamas subtiekėją. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos elgesys laikytinas ribojančiu teisę pasitelkti subtiekėjus, subrangą, užkertantis kelią ūkio subjektams veikti pasitelkiant kitus subjektus ar jų pajėgumus. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas ir subrangovas tinkamai, nepažeisdami nei įstatymo normų, nei perkančiosios organizacijos nustatytų konkurso sąlygų siekė realizuoti kooperavimosi teisę.

Dėl VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymo

Apeliantas apeliaciniame skunde laiko nepagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus, jog perkančioji organizacija neįvykdė pareigos įsitikinti ieškovo techniniu ir profesiniu pajėgumu, neprašė ieškovo papildyti ar paaiškinti duomenis apie kvalifikaciją, todėl nepagrįstai pripažino ieškovo pasiūlymą neatitinkančiu kvalifikacinių reikalavimų. Apelianto teigimu, ieškovas neturėjo teisės teikti projektavimo paslaugų ir atitinkamai neturėjo perkančiosios organizacijos reikalaujamos patirties darbuotojų su atitinkamu kvalifikacijos atestatu, todėl prašymas patikslinti turimą kvalifikaciją, susijusią su konkurso sąlygų 18.12 punkto reikalavimais, tėra formalus bylos duomenų vertinimas. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog perkančioji organizacija turi patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Kvalifikacijos patikrinimo klausimai yra reglamentuojami VPĮ 32 straipsnyje, o jo 5 dalyje nustatyta kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų trūkumų ištaisymo tvarka. VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, tai perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Duomenys apie kvalifikaciją neišsamiais ar netiksliais kvalifikuojami tada, kai tiekėjas pateikia atitinkamą kvalifikaciją iš dalies pagrindžiančius duomenis arba šie turi trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Nors, kaip aukščiau nurodyta, apeliantas teigia, jog ieškovas neturėjo teisės teikti projektavimo paslaugų ir atitinkamai neturėjo perkančiosios organizacijos reikalaujamos patirties darbuotojų su atitinkamu kvalifikacijos atestatu, todėl apeliantas prašymą patikslinti turimą kvalifikaciją, susijusią su konkurso sąlygų 18.12 punkto reikalavimais, laikė formaliu dalyku, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Aiškus perkančiosios organizacijos įsitikinimas tiekėjo kvalifikacijos neatitiktimi galimas tik jai tinkamai vykdant pareigas pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį. Ši nuostata turi būti aiškinama kartu su VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog atsakovas 2015 m. kovo 20 d. posėdžio metu nagrinėjo bei vertino ieškovo pateiktą pasiūlymą ir prašė ieškovą patikslinti su komerciniu pasiūlymu pateiktame įvykdytų (ar vykdomų) darbų objektų sąraše nurodytus duomenis, o ne kaip procesiniuose dokumentuose teigia atsakovas, paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, kaip ieškovas atskirai, be pasitelkto subrangovo UAB „SAUGVILA“ pajėgumo, tenkins konkurso sąlygų 18.12 punkto 2 papunktyje numatytą reikalavimą (civilinės bylos rašytinė medžiaga, b. l. 199). Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija neįvykdė pareigos įsitikinti ieškovo UAB „Šiaulių plentas“ techniniu ir profesiniu pajėgumu, neprašė ieškovo papildyti ar paaiškinti duomenis apie kvalifikaciją. Perkančioji organizacija (atsakovas), neprašydama ieškovą patikslinti ar papildyti kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų ir tokiu būdu pažeisdama VPĮ 32 straipsnio 5 dalį, nepagrįstai tai laikė tik formalumu.

Dėl ieškovo UAB „Šiaulių plentas“ teisės pasitelkti subrangovą UAB „SAUGVILA“ ir konkurso sąlygų 20 ir 23 punktų reikalavimų

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliacinio skundo teiginys, jog tiekėjas, norėdamasis remtis tik subrangovo turima kvalifikacija, patvirtinančia konkurso sąlygų 18.12 punkto reikalavimus, privalėjo pasiūlymą ir duomenis pagrindžiančią kvalifikaciją pateikti pagal konkurso sąlygų 20 bei 23 punktus, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Konkurso sąlygų 20 punkte nurodyta, jeigu bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, šių konkurso sąlygų punktuose 18.1, 18.2, 18.3, 18.4, 18.5, 18.6, 18.7, 18.10 ir 18.11 nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o šių konkurso sąlygų punktuose 18.8, 18.9, 18.12, 18.13, 18.14 ir 18.15 nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu. Konkurso sąlygų 21 punkte nustatyta, kad tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdami į tai, kokio teisinio pobūdžio yra jų ryšiai. Tuo tarpu, konkurso sąlygų 22 punkte išdėstytos formuluotės dėl kvalifikacinių reikalavimų taikymo sąlygų tiekėjams, kurie sutarties vykdymui numato pasitelkti subrangovus, t. y. nustatyta, jei tiekėjas pateikia konkursinį pasiūlymą, kuriame numatyta subranga, tiekėjas privalo užtikrinti, kad visi jo pasirinkti subrangovai atitiktų 18.1, 18.2, 18.3, 18.4, 18.5 ir 18.7 punktų reikalavimus ir turėtų teisę verstis ta veikla, dėl kurios yra sudaryta subrangos sutartis.

Perkančioji organizacija konkurso sąlygų 23 punkte nurodė, kad jei pirkimo procedūrose dalyvauja ūkio subjektų grupė, ji pateikia jungtinės veiklos sutarties skaitmeninę kopiją. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis bendroje sutarties vertėje. Sutartis turi numatyti solidarią visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupę (su kuo perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir teikti su pasiūlymo įvertinimu susijusią informaciją).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir subrangovas UAB „SAUGVILA“ 2015 m. kovo 2 d. sudarė ketinimų protokolą, pagal kurį šalys susitarė bendradarbiauti, vykdant sutartį, pasirašytą tarp ieškovo ir užsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos, ir esant pagrindui šalys sudarys subrangos sutartį.

CK 6.650 straipsnio 1 dalis numato, jog rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymas suteikia teisę generaliniam rangovui (ieškovui) savo prievolėms įvykdyti pasitelkti kitus asmenis, tačiau jis nereguliuoja perduodamų prievolių apimties. Tokiu atveju sandorio šalys gali pačios susitarti dėl perduodamų prievolių apimties. Tas faktas, kad generalinis rangovas prisiėmė pareigą parengti ir apmokėti už darbo projektą, nereiškia, kad ši prievolė savaime perėjo subrangovui (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1489/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas UAB „Šiaulių plentas“ norėdamas remtis tik subrangovo turima kvalifikacija, patvirtinančia konkurso sąlygų 18.12 punkto reikalavimus, neprivalėjo pasiūlymą ir duomenis pagrindžiančią kvalifikaciją pateikti pagal konkurso sąlygų 23 punktą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką bei rangos teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normas, apelianto argumentus dėl subrangovo galimybės išvengti civilinės atsakomybės be jokios priežasties atsisakant prisiimtų įsipareigojimų pagal viešojo pirkimo sutartį, laiko nepagrįstais, deklaratyviais samprotavimais, prieštaraujančiais teismų praktikai bei rangos teisinius santykius reglamentuojančioms imperatyvioms normoms, todėl atmestinais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog perkančioji organizacija ieškovo pasiūlymą atmetė ne dėl neatitikimo konkurso sąlygų 23 punkto reikalavimams.

Dėl viešųjų pirkimų tarnybos išvados

Kaip minėta, Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto prašymas priimti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo išvadą Nr. 4S-2817, kurioje, apelianto teigimu, Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi perkančiosios organizacijos dokumentų ir procedūrų vertinimą dėl analogiškos pirkimo sąlygų kaip ir ginčo atveju, VPĮ pažeidimų nenustatė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ūkio subjektų veiklos kontrolės institucijos rašto vertinimas, neatsižvelgiant į jo turinį, nes šis raštas suformuotas kaip preliminari nuomonė, o ne sprendimas dėl įstatymų pažeidimo, laikytinas pernelyg formaliu ir nevisapusišku, nes tokia raštu pateikta valstybės įstaigos pozicija – rašytinis įrodymas, byloje vertintinas kartu su kitais; toks dokumentas, atsižvelgiant į jo turinį, nelaikytinas prima facie įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), vis dėlto jis, kaip bet kuris kitas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis), svarbus sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl turi būti teismų tiriamas, vertinamas, dėl jo sprendžiant iš esmės, o ne iš anksto atmetamas, atsižvelgiant į jame vartojamas formuluotes (pvz., „reiškiame nuomonę“, „yra pagrindas teigti“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog valstybės institucijos byloje pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus, tačiau ir neturėtų būti vertinama kaip bereikšmis dokumentas, nes teismui pateikta tam tikroje srityje kompetentingos įstaigos pozicija vertintina, atsižvelgiant į visus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, jog Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-2817 nurodyta, jog Viešųjų pirkimų tarnyba atliko Plungės rajono savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 12 d. CVP IS skelbto supaprastinto atviro konkurso „Plungės rajono savivaldybės kaimiškųjų seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra ir remontas“ (pirkimo Nr. 164596) dokumentų ir procedūrų vertinimą. Įvertinusi pirkimo dokumentus ir perkančiosios organizacijos pateiktą, taip pat CVP IS esančią pirkimo informaciją, nenustatė VPĮ pažeidimų, galinčių turėti įtakos pirkimo rezultatams. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat nurodė, jog perkančioji organizacija dėl to paties objekto vykdė kitą pirkimą – 2015 m. vasario 17 d. CVP IS skelbtą supaprastintą atvirą konkursą „Plungės rajono savivaldybės kaimiškųjų seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra ir remontas“ (pirkimo Nr. 160105), dėl kurio procedūrų teisėtumo yra nesibaigę teisminiai ginčai – Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras. Pažymėjo, kad pirkimo procedūrų tęsimas priklausys nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje, t. y. ar įvykdžius teismo sprendimą bus tikslinga tęsti pirkimo procedūrų tęsimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog Viešųjų pirkimų tarnyba atliko ne ginčo pirkimo (pirkimo Nr. 160105), tačiau nors ir tos pačios pirkimo organizacijos paskelbto, to paties objekto, tačiau kito pirkimo (pirkimo Nr. 164596) dokumentų ir procedūrų vertinimą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnyba dėl ginčo pirkimo galimai pateiktų tą pačią išvadą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pati Viešųjų pirkimų tarnyba tik pripažino, jog ginčo pirkimo tęstinumas priklausys nuo Lietuvos apeliacinio teismo priimto procesinio sprendimo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Šioje išvadoje nėra nurodytas pagrindas, nepateikti nauji, reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui argumentai, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju suteikti didelės svarbos (įrodomosios reikšmės) tokiai institucijos išvadai nėra pagrindo.

Dėl kitų apeliacinių  skundų ir atsiliepimų į juos  argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo

Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo UAB „Šiaulių plentas“ ieškinį atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, principus ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantui Plungės rajono savivaldybės administracijai nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

Ieškovas UAB „Šiaulių plentas“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.