Civilinė byla Nr. e2A-63-413/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14775-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.3.1.18.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asnera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-554-1070/2022, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asnera“ ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje D. M..

Teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Asnera“ (toliau – ieškovė, rangovė) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. Š. (toliau – atsakovė, užsakovė) 810,82 Eur skolą, 142,56 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė žodinę sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo atlikti statybos rangos – terasos įrengimo – darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus pagal rangovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Atlikusi darbus ieškovė 2021 m. liepos 28 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 810,82 Eur sumai, prašydama apmokėti šią sumą iki 2021 m. liepos 30 d. Atsakovė nustatytu terminu minėtos sąskaitos neapmokėjo ir pateikė ieškovei specialisto 2021m. rugpjūčio 2 d. parengtą terasos įrengimo atliktų darbų įvertinimą, kuriame nurodyti terasos įrengimo reikalavimų pažeidimai. Dėl minėto vertinimo ieškovė kreipėsi į medienos (Cumaru) pardavėją UAB „Wood Line“, kuri savo atsakyme, be kita ko, nurodė, kad pirkėjai, pasirinkę natūralų medį, turi susitaikyti, jog lentos judės. Šį atsakymą ieškovė pateikė užsakovei, tačiau pastaroji nesutiko atsiskaityti už rangovės atliktus darbus, nors darbo rezultatu naudojasi iki šiol. Ieškovės nuomone, atsakovės nurodyti tariami terasos trūkumai neatitinka tikrovės, yra išgalvoti, iki sąskaitos išrašymo atsakovė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, jos nurodyti tariami terasos trūkumai atsirado jau po darbų atlikimo, dėl natūralių medienos dangą veikiančių veiksnių (saulės, drėgmės, šalčio, vėjo ir pan.).

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad rangovės atlikti darbai nebuvo įforminti darbų perdavimo-priėmimo aktu, ieškovė nepakvietė atsakovės atlikti darbų priėmimą, kurio metu ji būtų galėjusi laiku įvertinti atliktų darbų kokybę bei išklausyti ieškovės pozicijos dėl galimų defektų šalinimo. Atsakovė 2021 m. liepos 30, 31 dienomis pati kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad jos atlikti darbai yra nekokybiški, kvietė rangovę atvykti į objektą, kad būtų galima įvertinti atliktus darbus, tačiau ieškovė atsisakė bendradarbiauti ir iš karto kreipėsi į teismą dėl skolos už nekokybiškai atliktus darbus priteisimo.

4.       Pateikusi byloje savarankiškus reikalavimus, atsakovė I. Š. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „Asnera“ 588,43 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, todėl ši kreipėsi į statybos techninį prižiūrėtoją A. M., kuris, įvertinęs ieškovės įrengtą terasą, surašė 2021 m. rugpjūčio 2 d. Terasos įrengimo darbų kokybės įvertinimą, kuriame nurodė ieškovės atliktų darbų defektus. Statybos prižiūrėtojo vertinimu, terasą reikia demontuoti ir atlikti darbus griežtai pagal gamintojo rekomendacijas. Dėl papildomo ieškovės atliktų darbų įvertinimo atsakovė kreipėsi į statybos ekspertą V. Š., kuris po atlikto tyrimo 2021 m. lapkričio 29 d. parengė Terasos įrengimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje taip pat buvo nurodyta, kad statybos darbai atlikti ne pagal tvirtinimo detalių gamintojo B-Fix rekomendacijas ir susitarimą, pažymėti terasos įrengimo trūkumai. Ataskaitoje nurodyta, kad terasą reikia išardyti, sutankinti gręžtinius polius ir įrengti terasą iš naujo. Šių defektų ištaisymo kaina – 1268,43 Eur. Atsakovė nesumokėjo ieškovei reikalaujamos 680 Eur sumos už terasos įrengimo darbus, kadangi darbai buvo atlikti nekokybiškai. Atsakovės nuomone, dėl nekokybiškai atliktų darbų jos patirti nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami iš terasos trūkumų šalinimo išlaidų atimant ieškovės reikalaujamą nekokybiškai atliktų darbų kainą. Tokiu būdu atsakovės nuostoliai siekia 588,43 Eur (1268,43-680). Vietoje kokybiškai įrengtos terasos atsakovė gavo ir funkcine, ir estetine prasme brokuotą daiktą, kurio negalima eksploatuoti pagal paskirtį. Ieškovė vengė komunikuoti su atsakove, nepriėmė jokių sprendimų dėl trūkumų šalinimo, veikdama kaip nesąžiningas asmuo kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Dėl šių aplinkybių atsakovė patyrė daug rūpesčių, streso ir nepatogumų. Todėl priešieškiniu prašoma priteisti iš ieškovės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5.       Ieškovė prašė atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, kad priešingai nei teigia atsakovė, ne rangovė, bet pati užsakovė buvo nesąžininga, kadangi iki PVM sąskaitos faktūros išrašymo jokių pretenzijų rangovei ji neturėjo, nors matė ir žinojo kokius darbus ir kaip juos atliko ieškovė. Atsakovė neįrodė turtinės žalos dydžio, kadangi V. Š. parengė savo atskaitą neįvertinęs UAB „Woodline“ rekomendacijų. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų patirtai neturtinei žalai pagrįsti, deklaratyviai nurodydama, kad patyrė daug rūpesčių, streso ir nepatogumų.   

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Asnera“ ieškinį ir patenkino iš dalies atsakovės I. Š. priešieškinį. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 225,32 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso – 425,32 Eur, ir 1267,24 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš ieškovės 14,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad tarp ieškovės UAB „Asnera“ ir atsakovės I. Š. susiklostė mišrūs sutartiniai pirkimo–pardavimo ir rangos teisiniai santykiai. Atsakovė užsakė pas ieškovę trečiajam asmeniui D. M. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) atlikti prie gyvenamojo namo terasos montavimo darbus pagal 2021 m. balandžio 20 d. D. M. ieškovei elektroniniu paštu išsiųstą brėžinį ir matmenis. Tą pačią dieną ieškovės direktorius A. R. atsiuntė trečiajam asmeniui pasiūlymą dėl terasinių lentų kainos, nurodydamas bendrą 1899,80 Eur kainą už terasos medinius „Cumaru“ elementus ir terasų tvirtinimo elementus „B-Fix“. Trečiajam asmeniui paprašius ieškovės atstovo nurodyti galutinę terasos įrengimo kainą, ieškovė nurodė, kad medžiagos poliams ir karkasams kainuos 159 Eur, gulekšniai – 330 Eur, darbas – 680 Eur. Atsakovė 2021 m. balandžio 23 d. įgijo (nupirko) iš ieškovės terasos elementus iš medienos „Cumaru“ bei tvirtinimo elementus „B-Fix“. Ieškovė pardavė atsakovei medieną, skirtą terasai įrengti, kurią įgijo iš UAB „Woodline“. Šios bendrovės pagrindinė veiklos sritis – didmeninė ir mažmeninė prekyba baldų ir interjero pramonei skirtomis žaliavomis.

8.       Atlikusi užsakytus darbus, t. y. įrengusi terasą iš atsakovės įsigytos medienos, ieškovė išrašė atsakovei 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą 810,82 Eur sumai (670,10 Eur+140,72 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apmokėjimo už gulekšnius (27,50 Eur be PVM) ir terasos montavimo darbus (642,60 Eur be PVM). 2021 m. liepos 30 d. raštu atsakovė atsisakė priimti ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą, nurodydama, kad sąskaitos nepriima dėl galbūt netinkamai atlikto rangovės darbo. Ieškovės atstovas buvo atvykęs į objektą prieš tai nesuderinęs atvykimo datos ir laiko su atsakove bei trečiuoju asmeniu D. M. ir nedalyvaujant šiems asmenims padarė įrengtos terasos nuotraukas.

9.       A. M. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Terasos įrengimo atliktų darbų kokybės įvertinime nurodyta, kad apžiūrėjus terasos įrengimą iš „Cumaru“ terasinių gaminių vietoje, nustatyti montavimo darbų pažeidimai. A. M. nurodė, kad būtina demontuoti terasą ir atlikti darbus griežtai pagal gamintojo rekomendacijas. Atsakovei kreipusi į kitą statybos veiklos ekspertą V. Š. dėl terasos įrengimo darbų įvertinimo, šis 2021 m. lapkričio 29 d. parengė Terasos įrengimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad terasa įrengta nekokybiškai.

10.       Kilus šalių ginčui dėl atsakovės užsakytų darbų kokybės, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią teismas pavedė atlikti teismo ekspertei Z. B.. Ekspertizės akte nurodyta, kad terasa (duomenys neskelbtini) įrengta nekokybiškai. Poliai (gręžtiniai pamatai) įrengti savadarbiai, be specialisto parengto brėžinio, nepateikta polių išpildomoji dokumentacija, tvirtinimo elementai sumontuoti nesilaikant „B-Fix“ rekomendacijų. Plėvelė, sunaudota po terasa, turi būti pakeista į praleidžiančią kritulius. Per dideli ir netolygūs žingsniai tarp tvirtinimų. Neaiškus polių gylis, atstumai tarp polių per dideli ir skirtingi. Terasos apvadinės lentos pritvirtintos nepakankamai; kampiniai apvadinių lentų sujungimai sujungti nesuglaudžiant lentų. Pirmo karkaso skersinių lentų tvirtinimai atlikti nesilaikant gamintojo rekomendacijų, per dideli atstumai, kiekvienas atstumas skirtingas. Terasos konstrukcija nestabili, apvadinė lenta linguojanti, terasos plokštumoje trijose vietose stebimi nelygumai. Paklota po terasa vandens nepraleidžianti plėvelė neatitinka jos paskirties, ją būtina keisti. Nurodyti terasos trūkumai yra esminiai, juos būtina pašalinti, nes galima pasekmė – didesnė terasos paviršiaus deformacija. Trūkumai gali būti pašalinti specialisto pagalba paruošiant polių brėžinius, sumontavus atlikti išpildomąją polių dokumentaciją; karkaso elementus atlikti laikantis gamintojo rekomendacijų, tvirtinimo elementus montuojant laikantis gamintojų rekomendacijų. Būsimos išlaidos – 938,32 Eur.

Dėl atsakovės UAB „Asnera“ atliktų terasos įrengimo darbų kokybės.

11.       Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis STR „Gyvenamieji namai“ 4.34 punktu, terasa – atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo. Vadovaujantis STR „Statinių klasifikavimas“ 12 punktu ir 3 lentelės 4.1 punktu, terasa priskirtina prie I grupės nesudėtingų kitos paskirties inžinerinių statinių, nes tai yra aikštelė, aplinkos tvarkymo elementas (STR „Statinių klasifikavimas“).

12.       Statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

13.       Pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priedo 1 punktą, statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų viso statinio arba jo dalies griūties; didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas.

14.       Teismas nurodė, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismo ekspertės išvada patvirtina, kad ieškovė atliko darbus nekokybiškai. Teismo ekspertė, padariusi išvadą, kad atstumai tarp polių yra per dideli, konkrečiai nenurodė, kokie atstumai turėtų būti, tačiau teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad vadovavosi „B-Fix“ terasos montavimo elementų gamintojo rekomendacijomis. Šiose rekomendacijose nurodyta, jog 20 mm storio terasos lentoms gulekšniai turi būti montuojami kas 40 cm, kad lentos neišlinktų dėl apkrovos. Įvertinęs teismo ekspertės nustatytas aplinkybes dėl atstumų tarp polių ir lagių centrų, teismas nurodė, kad teismo ekspertė pagrįstai konstatavo, jog pirmo karkaso skersinių lentų tvirtinimai atlikti nesilaikant gamintojo rekomendacijų, atstumai yra per dideli, kiekvienas atstumas skirtingas. Nors teismo ekspertė Z. B. nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, kurių neatitiko ieškovės atlikti darbai, tačiau nurodė įstatymus ir teisės aktus, kuriais ji vadovavosi. Todėl tai savaime nereiškia, kad ekspertizė buvo atlikta ydingai, o ekspertizės aktas yra neišsamus.

15.       Teismas, įvertinęs pateiktos teismo ekspertizės turinį visų byloje esančių įrodymų kontekste, padarė išvadą, kad abejoti dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų nėra pagrindo. Be to, ekspertizės išvados neprieštarauja kietiems byloje esantiems įrodymams. Terasa neatitinka įprastai reikalaujamų savybių ir nėra tinkama naudoti pagal paskirtį protingą terminą dėl galimų būsimų deformacijų (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovės I. Š. pareigos apmokėti ieškovės UAB „Asnera“ atliktus terasos įrengimo darbus

16.       Teismas nurodė, kad atsakovė, organizavusi darbų priėmimą-perdavimą, neturėjo galimybės priimti ieškovės atliktų darbų pagal teisės aktų reikalavimus ir pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame galėtų nurodyti, jos manymu, buvusius trūkumus (CK 6.694 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Ieškovė neperdavė tinkamai atsakovei terasos įrengimo darbų. Teismas sutiko su trečiojo asmens teiginiais, kad jis su atsakove nepradėjo naudoti terasos pagal paskirtį, kadangi šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nebuvo pateikta. Atsakovės nurodyti terasos nualiejavimo neįrodo, kad ji buvo pradėta naudoti, nes medienos aliejavimas negali būti prilygintas terasos naudojimui – interjero objektų (stalo, kėdžių, pavėsinės) išdėstymui terasoje, laisvalaikio praleidimui ir pan. (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad atsakovė neprivalėjo apmokėti ieškovės 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaitos faktūros, nes užsakovei nebuvo tinkamai perduotas darbų rezultatas (CK 6.676 straipsnio 2 dalis).

17.       Nustatęs, kad terasa buvo įrengta nekokybiškai, o atsakovei pareiškus byloje priešieškinį, teismas sprendė, kad ieškovė nutarė pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta teise, t. y. užsakovo teise reikalauti atlyginti išlaidas terasos įrengimo darbų trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad terasos įrengimo darbų trūkumų pašalinimas kainuotų 938,32 Eur, t. y. daugiau nei prašoma priteisti iš atsakovės. Atsižvelgdamas į tai, kad galimos trūkumų šalinimo išlaidos yra didesnės nei prašoma priteisti iš atsakovės suma už terasos įrengimą, ir kad atsakovė pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą savo teisių gynimo būdą, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 810,82 Eur priteisimo negali būti tenkinamas. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, negali būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Be to, šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl delspinigių (CK 6.72 straipsnis).

Dėl atsakovės I. Š. reikalavimo priteisti iš ieškovės UAB „Asnera“ turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą

18.       Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad vartotojas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nei CK, nei kituose vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta reikalavimo išskirti vartojimo sutartyse PVM ir kitų mokesčių, kaip paslaugos kainos sudėtinių dalių, tik reikalaujama, jog paslaugos kaina turi būti nustatoma pinigais ir apskaičiuota su PVM ir visais kitais mokesčiais.

19.       Teismas nustatė, kad savo elektroniniame laiške ieškovė nurodė atsakovei, jog terasos įrengimo darbai kainuos 680 Eur. Prašomoje apmokėti 2021 m. liepos 28 d. sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad darbų kaina be PVM yra 642,60 Eur (777,55 Eur su PVM). Atsižvelgdamas į CK 6.676 straipsnio 1 dalies, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl 680 Eur (su PVM) terasos įrengimo darbų kainos. Nustatęs, kad panaudotų gulekšnių kaina, nurodyta 2021 m. liepos 28 d. sąskaitoje faktūroje, yra 27,50 Eur be PVM (33 Eur su PVM), o sutarta darbų kaina buvo 680 Eur (su PVM), teismas padarė išvadą, kad tinkamo terasos įrengimo atveju atsakovė turėtų sumokėti ieškovei 713 Eur (680+33). Išskaičiavus iš būsimų terasos įrengimo darbų trūkumų šalinimo išlaidas, nustatytas teismo ekspertizės akte, atsakovei turi būti atlygintos 225,32 Eur (938,32-713) būsimos terasos įrengimo trūkumų šalinimo išlaidos.

20.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad dėl netinkamai atliktų terasos įrengimo darbų atsakovė neturi galimybės naudotis užsakytu daiktu daugiau nei metus. Dėl ieškovės nebendradarbiavimo atsakovė jautė dvasinius nepatogumus. Ieškovės elgesys sukėlė atsakovei rūpesčius ir stresą. Siekdama įrodyti ieškovei jos atliktų darbų trūkumus, ieškovė kreipėsi į statybos darbų specialistus, turėjo dėl to piniginių išlaidų ir laiko sąnaudų. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra savo srities profesionalė, o atsakovė – vartotoja, kuri tikėjosi kokybiško ieškovės darbo rezultato, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas (CK 6.250 straipsnis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismo vertinimu, atsakovės prašoma priteisti iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimo suma yra protinga ir adekvati ieškovės teisių pažeidimui, todėl nėra pagrindo jos mažinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Asnera“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir patenkinta dalis priešieškinio, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Byloje atlikta ekspertizė yra neišsami. Teismo ekspertei Z. B. parengus ekspertizės aktą, ieškovė kreipėsi į teismo ekspertą S. K. dėl rašytinės konsultacinės išvados dėl atliktų statybos (terasos įrengimo) darbų kokybės nustatymo. Teismo ekspertas 2022 m. birželio 8 d. parengtoje konsultacinėje išvadoje dėl atliktų statybos darbų kokybės nustatymo konstatavo, kad tikslu atsakyti į klausimą, ar iš pateiktų duomenų, t. y. teismo ekspertės Z. B. parengto Ekspertizės akto, UAB „Asnera“ terasų montavimo instrukcijos ir UAB „Wood line“ montavimo ir kokybės vadovo, galima atsakyti, ar terasos montavimo darbai atlikti kokybiškai, būtina gauti papildomus duomenis apie ginčo terasos panaudotos medienos rūšis, panaudotos medienos matmenis, po terasa esančio grunto savybes, polių įgilinimą. Minėta konsultacinė išvada pagrindžia faktą, kad Ekspertizės aktas buvo surašytas neišsamiai, o ekspertizė atlikta neįvertinus visų terasos įrengimui aktualių aplinkybių.

21.2.                      Esant prieštaravimams tarp dviejų teismo ekspertų dėl tų pačių terasos įrengimo darbų vertinimo, byloje turėjo būti paskirta papildoma ekspertizė siekiant pašalinti atsiradusius prieštaravimus. Apeliantė siekė šiuos neaiškumus išspręsti ne kartą siūlydama skirti pakartotinę ekspertizę, kurioje būtų atliktas tinkamas terasos įrengimo darbų vertinimas, tačiau teismas šio reikalavimo netenkino ir taip pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

21.3.                      Rengdama Ekspertizės aktą, teismo ekspertė  Z. B. peržengė jai įstatymo suteiktus įgaliojimus ir dalį Ekspertizės akto parengimui reikalingų duomenų surinko ne įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartyje, kuria buvo paskirta ekspertizė, yra numatytas tik įpareigojimas šalims pateikti ekspertei jos prašymu pareikalautus duomenis, darytina išvada, kad ekspertė savarankiškai vykdama į ginčo darbų vietą ir darydama nuotraukas (savarankiškai rinkdama duomenis), pažeidė TEĮ 14 straipsnio 3 dalį. (Teismo eksperto teisės) ir Rekomendacijose numatytą draudimą ekspertei savarankiškai rinkti duomenis.

21.4.                      Teismo ekspertizės akte yra nurodyta, kad defektus šalinti siūloma pagal jau byloje pateiktą V. Š. sąmatą <...>. Apeliantės nuomone, tokia Ekspertizės akte naudojama formuluotė leidžia daryti išvadą, kad ekspertė savo iniciatyva pasitelkė kitą specialistą be užsakovo ar teismo žinios. Tai dar kartą patvirtina, kad ekspertizė buvo atlikta nesilaikant įstatymų nustatytos procedūros, todėl teismas neturėjo pagrindo ja remtis.

21.5.                      Teismo ekspertė paaiškino, kad rengdama Ekspertizės aktą vadovavosi „B-Fix“ terasos montavimo elementų gamintojo rekomendacijomis. Apeliantė pažymi, kad terasa susideda ne tik iš B-Fix tvirtinimo elementų, bet ir iš UAB „Wood line“ tiekiamų terasinių lentų. Todėl norint visapusiškai įvertinti ieškovės atliktų darbų kokybę yra būtina darbų atitiktį vertinti ne tik B-Fix tvirtinimo elementų rekomendacijomis, bet ir atsižvelgti į UAB „Wood line“ instrukciją. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė visus darbus atliko pagal UAB „Wood line“ specialią instrukciją „Terasinių lentų montavimo ir kokybės vadovas“ ir nenukrypo nuo minėtoje instrukcijoje nustatytų reikalavimų, kas reiškia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

21.6.                      UAB „Wood line“ neabejotinai turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi dėl darbų kokybės teismas sprendė ginčą pagal minėtos bendrovės parengtą instrukciją „Terasinių lentų montavimo ir kokybės vadovas“. Teismo sprendimas, pripažįstantis, kad pagal UAB „Wood line“ rekomendacijas sudėtos terasinės lentos neatitinka terasoms keliamų kokybės reikalavimų, neigiamai paveiks tiek UAB „Wood line“ įvaizdį, tiek įmonės pardavimus. Būtent dėl šios priežasties ieškovė teismui teikė prašymą į bylos nagrinėjimą įtraukti UAB „Wood line“ kaip trečiąjį asmenį, tačiau teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino ir taip užkirto galimybę UAB „Wood line“ pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis bei tinkamai atstovauti savo interesus teisminiame procese.

21.7.                      Bylos duomenys nepatvirtina, kad sprendime išvardinti išgyvenimai lėmė atsakovės sveikatos praradimą, kad dėl ieškovės veiksmų atsakovės sveikatai ar emocinei būsenai būtų padaryti ilgalaikiai padariniai, turėję įtakos tolesniam jos gyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo įrodyta atsakovės patirta neturtinė žala, teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

22.1.                      Ieškovė viso proceso metu neneigė ginčo terasos trūkumų. Taip pat ji neneigė, kad terasos grindys ir apvadinė lenta yra nestabilios, linguoja. Ieškovė neįrodinėjo, kad šie trūkumai atsirado dėl priežasčių, kurios nuo jos nepriklauso. Ieškovė ginčija teismo paskirtos teismo ekspertės nustatytas trūkumų atsiradimo priežastis, įrodinėja, kad viską atliko teisingai pagal savo instrukcijas, tačiau ignoruoja aplinkybę, kad visa tai nepaneigia pačių trūkumų fakto ir kad dėl šių trūkumų atsakovė negalės naudotis terasą pagal paskirtį. Viso proceso metu ieškovė ignoruoja esmines aplinkybes, kad ginčo terasos atlikimo darbus ieškovė atliko nekokybiškai, kokybės trūkumai yra akivaizdūs, objektyviai užfiksuoti ir yra pateikti byloje.

22.2.                      Teismas pagrįstai nesuteikė prioriteto UAB „Wood line“ montavimo rekomendacijoms prieš „B-Fix“ rekomendacijas, nes, viena vertus, UAB „Wood line“ rekomendacijų patikimumas yra abejotinas – proceso eigoje šios rekomendacijos buvo pakeistos taip, kad būtų naudinga ieškovei. Byloje ieškovės pateiktas UAB „Wood line“ montavimo ir kokybės vadovas (žr. DOK-73689) skiriasi nuo atsakovei el. paštu pateikto vartotojo vadovo (žr. DOK-38796). Prieš terasos montavimą „Wood line“ pateiktame vartotojo vadove buvo rekomenduojama tarpus tarp gulekšnių daryti 400-450 mm, kas iš esmės atitiko ir tvirtinimo elementų gamintojo B-Fix rekomendacijas. Nepraėjus nei pusei metų po terasos sumontavimo, ieškovė į bylą jau pateikė iš esmės pakeistas UAB „Wood line“ rekomendacijas dalyje dėl gulekšnių tvirtinimo atstumų, kurios atitinka ieškovės naudotus atstumus.

22.3.                      Teismo ekspertizės metu atliktas tyrimas yra pakankamas terasos trūkumams nustatyti. Ieškovė nepaneigė teismo paskirtos teismo ekspertizės akto išvadų. Be teismo ekspertizės akto yra pateiktos dviejų specialistų išvados, kuriose pateikiamas analogiškas ieškovės atliktų darbų vertinimas ir nustatyti iš esmės tapatūs atliktų dabų trūkumai. Konsultacinėje išvadoje S. K. nepateikė išvados apie bylai reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. dėl to, ar terasa įrengta kokybiškai ar nekokybiškai, nepasisakė dėl objektyviai nustatytų jos trūkumų pagristumo/nepagristumo, o tik realizavo ieškovės gynybos strategiją dėl keliamų abejonių. Be to, minėta išvada pateikta neapžiūrėjus ginčo terasos ir nesusipažinus su bylos medžiaga. Atitinkamai, tokia konsultacinė išvada neturi įrodomosios vertės. Teismo ekspertizės aktas atitinka visus teismo ekspertizei keliamus reikalavimus. Atliktas tyrimas yra pakankamai išsamus, kad nustatyti trūkumų kilmės priežastis.

22.4.                      Teismo ekspertė tinkamai atliko tyrimą ir nepažeidė tyrimo atlikimą reguliuojančių teisės aktų. Visgi, jeigu tokie pažeidimai buvo, jie gali būti pagrindas eksperto drausminei atsakomybei, tačiau neįtakoja teismo ekspertizės rezultatų ir teismas pagrįstai ja rėmėsi. Vertinant aplinkybę, kad teismo ekspertė terasos trūkumų šalinimo sąmatos neapskaičiavo pati, o siūlė remtis specialisto V. Š. byloje jau pateikta sąmata, negali būti traktuojama kaip ekspertės rėmimasis kito specialisto pateiktais skaičiavimais. Jeigu laikyti, kad teismo ekspertė Z. B., atlikdama teismo ekspertizę, pažeidė ieškovės nurodytas Teismo ekspertizės įstatymo normas ir Rekomendacijų privatiems teismo ekspertams normas, tai yra procedūriniai pažeidimai, neturintys įtakos teismo ekspertizės akto turiniui ir išvadų teisingumui.

22.5.                      Bylos rezultatas neturi jokios įtakos UAB „Wood line“ materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl šis asmuo neturėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Šiuo atveju UAB „Wood line“ tiekė medieną, iš kurios buvo pastatyta ginčo terasa. UAB „Wood line“ turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi, jeigu terasos defektai būtų atsiradę dėl netinkamos kokybės medienos. Byloje nėra ginčo dėl medienos kokybės, nei viena šalis neįrodinėjo, kad terasos defektai atsirado dėl netinkamos medienos kokybės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė (užsakovė) I. Š. pagal 2021 m. balandžio 20 d. trečiojo asmens D. M. parengtą eskizą (piešinį / brėžinį) užsakė pas ieškovę UAB „Asnera“ (rangovė) atlikti prie gyvenamojo namo trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), terasos montavimo darbus. Ieškovei darbus užbaigus, 2021 m. liepos 28d. ji išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, prašydama apmokėti už už guliakšnius 27,50 Eur, už darbus 642 Eur (plius 21 proc. PVM), iš viso 810,82 Eur (ginčo suma). Sąskaitoje nurodyta, kad pinigai turi būti sumokėti iki 2021 m. liepos 30 d. Neapmokėjus laiku, bus skaičiuojami delspinigiai 0,2 proc. dienai ir perduota išieškojimui. Taip pat nurodyta, kad montavimo darbams taikoma 5 metų garantija. Atsakovė 201 m. liepos 30 d. raštu atsisakė priimti ieškovės PVM sąskaitą, nurodydama, kad darbai atlikti nekokybiškai ir pasiūlė ieškovės atstovui atvykti į objektą bei aptarti galimus darbų trūkumus. Paaiškėjus, kad ieškovės atstovas buvo atvykęs į objektą be atsakovės ir trečiojo asmens žinios, minėti asmenys 2021 m. liepos 31d. el. laišku dar kartą paprašė ieškovės atstovą ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atvykti į objektą aptarti problemines vietas, atvykimo datą ir laiką suderinus su pareiškėjais. Nurodė, kad abiem šalims sutarus dėl galimai nekokybiško darbo ir jei yra klaidų – jas pašalimus, abi pusės pasirašys darbų priėmimo perdavimo aktą ir atliks kitus šiame laiške nurodytus veiksmus.

24.       Ieškovė 2021 m. rugsėjo 20 d. (iš pradžių pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, vėliau ieškiniu) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės skolą už atlikus darbus ir dalį medžiagų, iš viso 810,82 Eur pagal 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą; 142,56 Eur dydžio delspinigius ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25.       Atsakovė pareiškė byloje priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 588,43 Eur nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo už nekokybiškai atliktus darbus ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priešieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio atsakovė grindė statybos specialisto (eksperto) V. Š. 2021 m. lapkričio 29 d. parengta Terasos įrengimo atskaita, kurioje be kita ko įvardinta ir 1268,43 Eur dydžio defektų ištaisymo kaina, taip pat statybų techninės priežiūros vadovo A. M. 2021 m. rugpjūčio 2 d. parengtu Terasos įrengimo darbų kokybės įvertinimu.

26.       Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei iš ieškovės 225,32 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso – 425,32 Eur, ir 1267,24 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš ieškovės – 14,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

27.       Ieškovė UAB „Asnera“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir patenkinta dalis priešieškinio, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, atsakovės priešieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28.       Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teismo ekspertės Z. B. parengtą Ekspertizės aktą, nepaskyrė byloje pakartotinės ekspertizės, nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu medienos (terasinių lentų) pardavėjo UAB „Wood line“, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (CK 6.250 straipsnis), reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą.        

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

29.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Ši nuostata reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka; be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016, 21 punktas; 2022 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-403/2022, 29 punktas).

30.       CPK 306

31.       Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nėra ginčijamos ir nepateikiami konkretūs įrodymai bei teisiniai argumentai, paneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatytų darbų trūkumų fakto ir jų pašalinimo kaštų (turtinės žalos dydžio), dėl ieškovės prašomos priteisti ir teismo nustatytos realios skolos dydžio ir teismo išvadų, kuriomis remiantis buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių. Todėl, vadovaudamasis šios nutarties 29-30 punkte pateiktais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų aplinkybių nepasisako.  

32.       Kaip minėta, apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų įtraukimą į bylą, ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumo ir teisėtumo. 

33.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34.       Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).

Dėl ekspertizės akto įrodomosios reikšmės ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

35.       Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

36.       Taigi, vadovaujantis aptartomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, eksperto išvada yra tik vienos iš įrodymų, kuris neturi teismui išankstinės galios ir nėra teismui privalomas, kadangi turi būti vertinamas pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų fakto ir išlaidų jiems pašalinti dydžio, savo išvadas grindė ne tik teismo ekspertizės aktu, bet ir kitais rašytiniais įrodymais (statybos specialistų A. M. 2021 m. rugpjūčio 2 d. parengtu Terasos įrengimo darbų kokybės įvertinimu ir V. Š. 2021 m. lapkričio 29 d. parengta Terasos įrengimo atskaita), šalių paaiškinimais ir fotonuotraukomis, nurodė į Ekspertizės akto kai kuriuos trūkumus ir paaiškino kaip jie buvo šalinami, kodėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti šiuo teismo ekspertizės aktu ( teismo 22, 23, 32, 33, 34, 35, 36, 38, 39, 41, 45 punktai). Teismas taip pat nurodė, kodėl nesivadovauja medienos pardavėjo UAB „Woodline“ darbuotojos L. I. elektroniniuose laiškuose pateiktais išaiškinimais dėl medienos savybių, kodėl atmeta ieškovės samdyto specialisto (teismo eksperto) S. K. išvadas. Nepritarti šioms išvadoms ar vertinti jas kitaip apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

37.       Aptariamam kontekste pažymėtina, kad terasos darbų trūkumai nustatyti ne tik trijų statybų srities specialistų (ekspertų) tyrimų aktais, bet ir pačios ieškovės šių faktų tiesioginiu pripažinimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės atstovas teikė teismo paskirtam ekspertui polių išdėstymo schemą, kurioje pačios rangovės nurodyti atstumai tarp polių neatitinka faktinių tiek teismo eksperto, tiek kitų atsakovės samdytų specialistų matavimų. Ieškovo atstovas 2022 m. liepos 13d. teismo posėdyje paaiškino kad polius galėjo „nunešti į šoną“ dėl žemės grunto savybių, kas laidžia daryti išvadą, kad žemės gruntas prieš pradedant darbus iš viso nebuvo tiriamas. Be to, atstovas patvirtino, kad jis nesivadovavo tvirtinimo elemento gamintojo B-Fix rekomendacijomis, nors, teismo vertinimu, būtent tvirtinimo detalių gamintojas gali teikti išvadas dėl jo gaminių eksploatacinių savybių ir jų naudojimo reikalavimų. Ieškovės patektoje į bylą teismo eksperto S. K. 2022 m. birželio 8 d. Konsultacinė išvada dėl atliktų darbų kokybės nustatymo nepaneigia nei ieškovės pateiktų į bylą įrodymų dėl netinkamos darbų kokybės fakto ir trūkumų šalinimo išlaidų, nei teismo ekspertizės akte konstatuotų aplinkybių ir išvadų. Priešingai, minėtoje išvadoje abstrakčiai nurodoma papildomų duomenų išvadai pateikti reikalingumo būtinybė, tačiau nepaaiškinama, kodėl neužtenka faktiškai surinktų duomenų.

38.       Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas negalėjo vadovautis  teismo ekspertės Ekspertizės akto išvadomis, kadangi rinkdama savarankiškai įrodymus ir vadovaudamasi kito eksperto (specialisto) V. Š. darbų trūkumų sąmata, ekspertė viršijo savo kompetencijos ribas ir nesilaikė ekspertizės atlikimo tvarkos, taip pažeisdama Teismo ekspertizės statymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus.     

39.       Teismo ekspertizės statymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertas neturi teisės savarankiškai rinkti ar imti medžiagos, reikalingos teismo ekspertizei, bet nepateiktos jam proceso įstatymų nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 nutartyje dėl paskirtis ekspertizės įpareigojo šalis ekspertės prašymu teikti jos pareikalautus duomenis, reikalingus ekspertizės išvadai parengti. Iš 2022 m. balandžio 21 d. Ekspertizės akto matyti, kad ekspertei buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ekspertė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą ir ne tik apžiūrėti bei įvertinti tiriamą objektą, bet ir garantuoti išsamų ir nešališką visų kitų pateiktų duomenų, taigi ir paminėto V. Š. darbų trūkumų sąmatos, ištyrimą (Teismo ekspertizės statymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kita vertus, apeliantė nenurodė, kuo gi pasireiškė jos ar kitų asmenų teisių (pareigų) pažeidimas ekspertei atlikus nurodytus veiksmus. Be to, kaip teisingai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, specialistas V. Š. nurodė 1 268,43 Eur darbų trūkumų šalinimo kainą, tuo tarpu ekspertė savo akte nurodė 938,32 Eur kainą. Kadangi darbų trūkumų kaina nėra apeliacijos dalyku, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas minėtus apeliacinio skundo argumentus, plačiau dėl to nepasisako.

Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo

40.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti jos prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę terasos trūkumams nustatyti. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Pagal CPK 219 straipsnio 2 dalį, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

41.       Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas tenkino ieškovės prašymą ir 2022 m. kovo 14 d. nutartimi paskyrė byloje terasos įrengimo darbų kokybės nustatymo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti teismo ekspertei Z. B., taip pat nurodydamas argumentas dėl pasirinktos eksperto kandidatūros ir ieškovės pozicijos (sutikimo) šiuo klausimu.                                                                                                                                                   

42.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedūra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Šiuo atveju nenustatyta ir tarp šalių nekilo ginčo dėl ekspertų kandidatūrų, dėl užduotų ekspertui klausimų ir pan. Pažymėtina, kad ekspertizės akto įrodomosios reikšmės bei eksperto išvadų patikimumo vertinimas, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo byloje poreikis yra būtent teismo diskrecijos teisė.

43.       Minėta teise pirmosios instancijos teismas pasinaudojo tinkamai taikydamas ir aiškindamas civilinio proceso įstatymo normas, o netenkindamas apeliantės prašymo dėl papildomos / pakartotinės ekspertizės paskyrimo byloje, įvertinus tai, kad apeliantei buvo suteikta teisė pateikti klausimus į posėdį iškviestai ekspertei dėl jos atliktos ekspertizės žodžiu, šalių procesinio lygiateisiškumo principo nepažeidė. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 37 punkte, specialisto S. K. 2022 m. birželio 8 d. Konsultacinė išvada tokio poreikio nenulėmė, todėl ieškovei iš esmės nemotyvuotai siekiant dar vienos ekspertizės paskyrimo, teismas pagrįstai tokį prašymą atmetė. 

Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą      

44.       Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu medienos (terasinių lentų) pardavėją UAB „Wood line“, nes paaiškėjus, kad terasinės lentos neatitinka terasoms keliamų kokybės reikalavimų, tai neigiamai paveiks UAB „Wood line“ įvaizdį ir produkcijos pardavimus.

45.       CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

46.       Taigi, tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą. 

47.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl terasinių lentų kokybės, tokie argumentai (pretenzijos) nenurodyti ir šalių procesiniuose dokumentuose, UAB „Wood line“ savarankiško prašymo įtraukti ją bylą trečiuoju asmeniu nepareiškė, o ieškovės nurodyti argumentai dėl šio asmens įtraukimo įbylą nesusiję nei su UAB „Wood line“ teisėmis, nei pareigomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio asmens neįtraukė į bylą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

48.       Apeliantė nurodo, kad įrodymais nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovės išvardinti išgyvenimai lėmė jos sveikatos praradimą, ar kad dėl ieškovės veiksmų atsakovės sveikatai ar emocinei būsenai būtų padaryti ilgalaikiai padariniai, turėję įtakos tolesniam jos gyvenimui. Dėl to teismas neturėjo pagrindo priteisti atsakovei 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.  

49.       Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio  asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, nei įstatyme, nei teismų praktikoje neturtinė žala nėra susieta išimtinai su sveikatos sutrikdymu ir sveikatos praradimo ilgalaikiais padariniais. Neturtinei žalai pakanka nustatyti, kad asmuo dėl kito asmens neteisėtų veiksmų ar neveikimo patyrė nepatogumų, neigiamas emocijas ir išgyvenimus.

50.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės neteisėtus veiksmus ir žalos dydį, pagrįstai nurodė, kad atsakovei kilus įtarimams dėl nekokybiškai atliktų darbų, ieškovė nesilaikė bendradarbiavimo pareigos, nesiekė kilusio ginčo sureguliuoti ikiteismine tvarka, dėl ko atsakovė, siekdama įrodyti savo įtarimus, turėjo kreiptis į kitus asmenis (specialistus). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra savo srities profesionalė, o atsakovė – vartotoja, todėl būtent ieškovei teko pagrindinis vaidmuo siekiant nustatyti atsakovės pateiktų pretenzijų (ne)pagrįstumą ir pasiūlyti galimus sprendimo būdus. Ieškovei nepripažįstant darbų trūkumų, o atsakovei negavus tokio darbų rezultato, kurio iš rangovės ji tikėjosi, teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl tokių ieškovės veiksmų viseto atsakovė patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir nepatogumus bei papildomus kaštus. Todėl teismas pagrįstai priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.  

Dėl procesinės bylos baigties

51.       Apibendrinus tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

52.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53.       Teismui nutarus ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovė turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 968 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

55.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

56.       Ieškovės ir trečiojo asmens turėtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio, todėl atsakovei iš ieškovės priteisiamos 968 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asnera“, juridinio asmens kodas 303208041, atsakovei I. Š., gim. 1984 m. rugpjūčio 17 d., 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                        Gintautas Koriaginas