Baudžiamoji byla Nr.1-30-242/2012

Teisminio proceso Nr.1-59-1-00373-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.2.4.; 1.2.14.1.1.; 2.10.

IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2012 m. sausio 24 d.

Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

              L. C., gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 1994 m. sausio 7 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams be turto konfiskavimo, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

L. C. 2011 m. spalio 30 d., apie 17 valandą, užėjęs į I. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini), pagrobė I. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C1-01“ 900 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. J. 900 Lt turtinę žalą.

L. C. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad 2011 metų spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, galėjo būti kaip pranešime apie įtarimą nurodyta spalio 30 dieną, apie 17 valandą, kartu su I. J. užėjo į svečius pas pažįstamą D. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Jis su D. gerokai išgėrė ir užmigo ant fotelio. Kai pabudo, namuose nebuvo nei D., nei I., nei vaikų. Ant stalo pamatė du mobiliuosius telefonus. Vieną iš jų - juodos spalvos “Nokia“ įsidėjo į kuprinės šoninę kišenėlę. Sugrįžus I., D. ir I. dukroms, jis pasakė, kad eina namo. I., pastebėjusi, kad ant stalo nėra jos mobiliojo ryšio telefono, pradėjo ieškoti, klausė ar jis jo neėmė. Jis patikino, kad telefono neėmė. D. nepatikėjo ir jį apieškojo, tačiau šoninės kuprinės kišenėlės nepatikrino. Kitą dieną į pavogtą mobiliojo ryšio telefoną “Nokia C1-01“ įsidėjo savo kortelę ir, patikrinęs, kad telefonas veikia, nutarė jį parduoti. Pavogtą telefoną pasiūlė (duomenys neskelbtini) gyvenančiam kaimynui A. Č., kuris už telefoną sumokėjo 40 Lt. Nesakė, kad telefonas vogtas, pažadėjo atnešti mobiliojo ryšio telefono dokumentus ir ausines. Jis turėjo ne pavogto, bet tokio paties telefono dokumentus ir ausines, nes kažkada būtent tokį telefoną turėjo, tačiau nei dokumentų, nei ausinių A. nenunešė. Pinigus už vogtą telefoną išleido savo reikmėms. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b.b.l.33-34).

L. C. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios I. J. parodymai, liudytojų D. K., A. Č. parodymai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, daiktų apžiūros protokolai.

Nukentėjusioji I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu D. K. ir trimis savo mažamečiais vaikais. 2011 m. spalio 30 d., apie 17 valandą, išeidama iš namų mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C1-01“ paliko, nes buvo įjungtas į elektros tinklą baterijai pakrauti. Namuose liko sugyventinis ir dukros. Matė, kad į jos namus užėjo L. C. Ji lauke kalbėjosi su A. D. Greitai prie jų priėjo D. K. ir jos vaikai. Tuo metu L. C. namuose liko vienas. Visiems sugrįžus į namus, L. gulėjo ant lovos apsimesdamas, kad miega. A. jį pajudinus, L. atsikėlė. Tuo metu ji ketino iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambinti mamai, tačiau apsižiūrėjusi pamatė, kad nėra telefono. Įkroviklis buvo toje pačioje vietoje, kur ir paliko išeidama į lauką. L. tuo metu susiruošė eiti, tačiau D. jo neišleido ir apieškojo, bet jos telefono nesurado. Kitą dieną pas ją į namus atėjo R., kurio pavardės nežino, ir pasakė, kad L. C. pardavinėja mobiliojo ryšio telefoną už 40 Lt. Ji suprato, kad L. C. pardavinėja jos telefoną, todėl bandė jį surasti ir pasakyti, kad grąžintų jai mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C1-01“, tačiau niekur jo nesurado. Minėtą telefoną ji pirko 2011 m. birželio 16 d. “Omnitel” salone - pasirašė sutartį su UAB “Omnitel“, sumokėjo vieną litą ir gavo telefoną “Nokia C1-01“. Visą telefono kainą, t.y. 900 Lt, turi sumokėti per 2 metus. Telefone buvo įdėta “Omnitel“ kortelė, kurios numeris - (duomenys neskelbtini), ji materialinės vertės neturi. Telefono IMEI - (duomenys neskelbtini). Dėl telefono vagystės jai padaryta 900 Lt turtinė žala (b.b.l.5-6).

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pas sugyventinę I. J. 2011 m. spalio 30 d., po pietų, tikslaus laiko nepamena, užėjo L. C. ir pasakė, kad nori išgerti. Minėjo, kad parduos savo mobiliojo ryšio telefoną. Po kurio laiko grįžo girtas, pasakė, kad pardavė savo telefoną ir prisigėrė. Pasiūlė jam pasilikti kol prasiblaivys. I., išėjusi į lauką, susitiko savo buvusį sugyventinį A. D. Per langą pamatęs, kad jie kalbasi, pats išėjo į lauką, o paskui jį išbėgo ir vaikai. L. C. namuose liko vienas. Kai visi grįžo į namus, L. C. atsikėlė nuo lovos ir pasakė, kad eina namo. Inga tuo metu pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono “Nokia C1-01“. Jis matė, kad I. mobiliojo ryšio telefoną buvo palikusi krautis tame kambaryje, kur buvo pasilikęs L. C.. Jis paviršutiniškai apieškojo L. C., tačiau po kišenes nelandžiojo. Įtarė, kad L. pavogė telefoną. Kitą rytą paskambino L. C., tačiau jis neatsiliepė. Jis žinojo, kad L. vakar pardavė savo telefoną, net rodė kortelę. Kai telefonas kvietė, bet niekas neatsiliepė, jis tikrai įsitikino, kad I. telefoną pavogė L. C.. Po kelių dienų R. B. sugyventinė Ž., kurios pavardės nežino, pasakė, kad L. C. pardavinėjo „Nokia“ mobiliojo ryšio telefoną. Tą dieną, kai dingo telefonas į namus buvo atėjęs tik L. C. (b.b.l.17-18).

Liudytojas A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turi sodybą, kurioje dažnokai būna. 2011 m. spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje, tikslaus laiko nepamena, apie 12 valandą, į jo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) atėjo L. C., gyvenantis  gretimame (duomenys neskelbtini). L. C. pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną “Nokia C1-01“. L. C. sakė, kad tai jo telefonas. Jis patikėjo, nes rudenį su juo žvejodamas matė, kad jis kalbėjo telefonu ir jam pasirodė, kad tai būtent tas telefonas. L. C. už telefoną prašė 60 Lt, bet sutiko parduoti už 40 Lt. Mobiliojo ryšio telefoną “Nokia C1-01“ iš L. C. nupirko už 40 Lt. Į minėtą telefoną įsidėjo savo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo naudojosi. L. C. žadėjo iš namų atnešti telefono dokumentus ir ausines. Kad telefonas galėjo būti vogtas, jis net neįtarė (b.b.l.23-24).

2011 m. lapkričio 3 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 3 d. I. J. pateikė uždarosios akcinės bendrovės “Omnitel” akcijos užsakymą, garantinę pažymą, telefonų aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį bei mobiliojo ryšio telefono “Nokia C1-01” dėžutę (b.b.l.8).

2011 m. lapkričio 4 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta uždarosios akcinės bendrovės “Omnitel” akcijos užsakymas, garantinė pažyma, telefonų aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartis bei mobiliojo ryšio telefono “Nokia C1-01” dėžutė (b.b.l.9-15).

2011 m. lapkričio 11 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. Č. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną “Nokia C1-01” (b.b.l.25).

2011 m. lapkričio 11 d. daiktų, dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas “Nokia C1-01”(b.b.l.26-28).

2011 m. lapkričio 14 d. pakvitavimas patvirtina, kad I. J. grąžintas mobilaus ryšio telefonas “Nokia C1-01” (b.b.l.29).

L. C. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą.

              L. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę L. C., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltę pripažino, gailisi, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu ar laisvės apribojimu nesusijusi bausmė – bauda, kurios dydis gali būti artimas minimaliam baudos dydžiui, įstatymo numatytam už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

              Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

              L. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – šešių minimalaus gyvenimo lygių (MGL) dydžio, t.y. 780,00 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų 00 ct) baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

              L. C. kardomosios priemonės iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neskirti.

L. C., nesutikdamas su šios baudos paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme ir išnagrinėjęs bylą bei pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jei baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                      Aleksandras Jakubovskis