Baudžiamoji byla Nr. 1-980-1049/2021

Teisminis proceso Nr. 1-01-1-25134-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.20.5.1; 1.2.25.6; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,

sekretoriaujant V. D., Deimantei Lekavičiūtei, Laimai Mickevičiūtei, Gabrielei Vaitkevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,

kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokato padėjėjui L. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinime nurodytos veikos aprašymas

V. J. 2020 m. birželio 11 d. apie 19.30 val., Kauno rajone, keliu Vilijampolė-Žeimiai-Šėta (232), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – alkoholio kiekio matuokliu po įvykio jam buvo nustatytas ne didesnis kaip 6,07 promilių neblaivumas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Be to V. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. birželio 17 d. apie 14.00 val., Kauno r., Lapių sen., Lapių mst., Antano Merkio g. 1, tarnybinėse patalpose, atliekant įvykio patikslinimą medžiagoje Nr. M-1-01-35211-20, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingą pranešimą apie nusikalstamą veiką bei melagingą parodymų davimą, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjai R. M. melagingai pranešė apie nusikalstamą veiką ir davė melagingus parodymus apie tai, kad 2020 m. birželio 11 d. automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, niekur juo nevažiavo, visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o automobilį kažkas pavogė, tai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai.

Teismo išvados

Kaltinamasis V. J. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo. Pamena, kad tą dieną baigęs darbą pastatė automobilį pas save kieme. Savo automobiliu buvo atvykęs ir E. V., su kuriuo nuvyko iki sodybos, kur kelias valandas pjovė žolę. Važiuodami į namus užsuko į parduotuvę, nusipirko alkoholio. Grįžę pradėjo baliavoti, visą naktį vartojo alkoholį žaidė kortomis, domino. Rytą, kiek atsimena, buvo nusnūdę. Kaltinamasis paaiškino, kad jeigu automobilis ilgai būna neužvestas, jį tampa sunku užvesti, todėl kad nereikėtų kviesti E. S. tuo metu, kai vartojo alkoholį nuėjo jos užvesti, paliko, kad padirbtų variklis ir nuėjo atgal į kambarį baliavoti. Išėjo parūkyti, nuėjo į gatvės pusę pažiūrėti, kur automobilis, tačiau jo nebuvo. Dėl to pranešė policijai, kad dingo automobilis. Atvažiavo pareigūnai, kurie jam davė papūsti į alkotesterį, išrašė šaukimą. Kitą dieną sužinojo, kad buvo sudaužytas automobilis. Nuvyko apklausai pas policijos pareigūnę, tačiau ši jam pasakė, kad jai viskas aišku, ir kad gali vykti namo, ką V. J. ir padarė, tačiau jau kitą dieną jam paskambino ta pati pareigūnė ir pasakė, kad prokuroras reikalauja duoti parodymus, todėl reikia atvykti į policijos komisariatą, ką jis ir padarė. Kadangi buvo neblaivus, apie tai, kad automobilį galėjo pagrobti A. Ž. sakė netiesą, tikrai pamena, kad ir pats juo nevažiavo ir jokio įvykio nesukėlė. Anot kaltinamojo, liudytojas R. K. melavo, kuomet parodė, kad matė kaip jis pasišalino iš įvykio vietos, kadangi su pastaruoju turėjo įvykį, kuomet Drąseikių parduotuvėje, kur dirba ir R. K. žmona, abu susiginčijo. Kai E. S. išnuomojo automobilį su juo tarėsi, kad V. J. dirbs kartu su žmona. E. S. davė automobilio užvedimo raktelį, kuris buvo sulūžęs, todėl kaltinamasis pasitaikius progai pasigamino naują. Apie tai, kad jo naudojamas automobilis surastas sužinojo tik po įvykio praėjus porai dienų. Įvykio vietoje pareiškimo dėl vagystės pareigūnei nepriėmė, nes tuo metu V. J. buvo per daug neblaivus. Tas vienas sulūžęs raktelis taip ir liko pas V. J. ir pastarasis jį gražino E. S.. Ar įvykio vietoje rastas automobilis buvo su užvedimo rakteliu – nežino. Kaltinamasis patikino, kad nuo įvykio vietos iki jo namų nemažas atstumas – apie keturi kilometrai. Nepamena kada skambino E. S. ir ką su juo kalbėjo. Lapių nuovadoje pareigūnė jį įspėjo, dėl melagingų parodymų davimo, tačiau neinformavo, kad gali atsisakyti juos duoti, ar kad turi teisę turėti gynėją. Kaltinamasis patikino, kad niekados nesėda už vairo išgėręs. Nurodė, kad nėra E. S. sakęs, kad neblaivus vairavo automobilį, ar kad nebuvo jokios vagystės. Apklausos metu tyrėja jo klausė ar jis pats nenuvarė automobilio, tačiau tai V. J. kategoriškai paneigė. Kaltinamasis patikino, kad su ta pačia tyrėja yra bendravę ir anksčiau, tik nepamena dėl kokio įvykio, pati tyrėja jį vertė prisipažinti dėl vairavimo neblaiviam.

Liudytojas M. B. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2020 m. birželio mėnesio pradžioje, apie 19.00 val., automobiliu ,,Volvo C 90“ važiavo nuo Kauno Drąseikių kryptimi, ties Šančių kaimu iš šalutinio kelio darydamas dešinį posūkį išsuko kitas taksi ženklais pažymėtas automobilis – „Toyota Prius“, kuris kliudė jo vairuojamą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Tada M. B. sustojo, iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavo ir suforminimo įvykį. Automobiliui padaryta žala, nubrauktas kairės pusės šonas. Žala nedidelė. Iškvietė policijos pareigūnus, kurie neužilgo atvyko į įvykio vietą ir užfiksavo aplinkybes. Kai atvyko pareigūnai, automobilis „Toyota Prius“ buvo maždaug už 2 kilometrų atsitrenkęs į medį, griovyje. Jis jau buvo rastas. Šio automobilio valstybinio numerio liudytojas nepamena, tačiau numeris buvo geltonos spalvos, pats automobilis buvo mėlynos ar pilkos spalvos. Vairuotojo, o taip pat kiek šiuo automobiliu važiavo žmonių, nematė. Susidūrimas liudytojui buvo netikėtas. M. B. paaiškino, kad kiek po susidūrimo matė per galinio vaizdo veidrodėlį, automobilį „Toyota Prius“ sumėtė dėl ko šis trenkėsi į kelio atitvarą, nuvažiavo tiesiai ir už 1-2 kilometrų įvažiavo į griovį. Matomumas buvo geras. Pats M. B. liko įvykio vietoje. Nors pats liudytojas tikina nematęs, kas vairavo minėtą automobilį, tačiau susirinkę vietiniai žmonės policijai pasakojo, kad žino kas šį automobilį galėjo vairuoti, minėjo, jog tai vietinis taksistas. Pats M. B. kaltinamojo nepažįsta, turtinę žalą jam atlygino draudimo bendrovė. Liudytojas papildė, kad tuojau pat po susidūrimo šalia sustojo mergina, kuri pasakė, kad važiuoja Kauno kryptimi ir pasakys, jeigu ką pamatys, pastebės. Vėliau ji grįžo ir pasakė, kad tas automobilis yra už kelių kilometrų ir tokias aplinkybes nurodė policijos pareigūnams. Įvykio vietoje taip pat buvo sustoję dar viena pora, kurie ir pasakė policijos pareigūnams, kad minėtą automobilį vairavo vietinis taksistas.

Liudytoja K. S. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad su šeima automobiliu ,,VW Golf“ važiavo Lapių keliu, pro Drąseikius ir išgirdo kažkokį garsą ir per šoninį veidrodėlį pamatė už savęs autoįvykį. Paties susidūrimo momento nematė. Sustojo šalikelėje, vyras nubėgo iki to automobilio paklausti ar viskas gerai. K. S. sėdėjo automobilyje ir kaip tik tuo momentu matė kaip apgadintas pilkos spalvos taksi automobilis ,,Toyota Prius“ lėtai pravažiavo pro šalį, ratas buvo iškrypęs, liudytoja pamanė, kad šis automobilis tiesiog negali sustoti. Kiek toliau pavažiavęs link šalutinio kelio taksi automobilis sustojo, ant jo buvo specialūs lipdukai, geltonos spalvos valstybiniai numeriai. Liudytojos vyras grįžo iki automobilio ir nuvažiavo iki to taksi automobilio paklausti kaip jaučiasi vairuotojas, bet ten jau nieko nebuvo, kaip ir kur link jis pasišalino – nematė. Buvo sustojęs dar vienas automobilis, klausė kuria kryptimi galėjo nubėgti tas žmogus. Buvo sodų keliukas ir tas automobilis nuvažiavo paieškoti taksi vairuotojo. Po kiek laiko grįžo ir sakė, kad nieko nerado. K. S. laukė policijos pareigūnų. Liudytojas patikino, kad pastebėjo, jog automobilį ,,Toyota Prius“ vairavo vyriškis, tačiau jo neįsidėmėjo, automobilyje jis buvo vienas, buvo pradaryti langai. Įvykio metu oro sąlygos buvo geros, nelijo, saulė neakino, buvo šviesu. Kaltinamojo nepažįsta.

Liudytoja R. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėja, pamena apie įvykį 2020 m. birželio mėnesį, kuomet Kauno rajono policijos komisariate buvo gauta aplinkybių patikslinimo medžiaga dėl taksi automobilio „Toyota Prius“ vagystės. Buvo atliekami patikslinimo veiksmai, kurių metu nustatinėjo vagystės aplinkybes. Buvo apklausiami liudytojai, renkama medžiaga. Apklausė liudytoją, kuris matė eismo įvykį, ir iš taksi automobilio išlipantį asmenį, kuris jam iš matymo žinomas, tai yra vietinis Drąseikių gyventojas, kurį galėtų atpažinti, jį apibūdino. Atlikus atpažinimą pagal nuotraukas šis liudytojas atpažino V. J.. Tai buvo aplinkybių patikslinimo medžiaga, pagal kurią priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nustatytas, jog vagystė nebuvo įvykdyta, automobilis atsirado. Liudytoja paaiškino, jog apklausos metu V. J. papasakojo ką jis tą dieną veikė, pasakojo, kad tą dieną šventė su žmona ir dar keliais asmenimis, o atvykus pareigūnams į alkotesterį įpūtė daugiau nei 6 promiles, nurodė, kad tą dieną, nuėjo pakrauti automobilį, jame paliko užvedimo raktelius, ir po to pastebėjo, kad automobilio nebėra. Liudytojas V. J. prieš apklausą buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jis suprato atsakomybę, pasirašė, neturėjo įgalioto atstovo. Pareiškimą dėl vagystės priėmė ne R. M., ji tik atliko aplinkybių patikslinimą. Kitų asmenų be paties V. J. ir minėto įvykį mačiusio liudytojo, neapklausinėjo, skambino įmonės, kurioje V. J. dirba vadovui, šis informavo, kad automobilis patalpintas į saugojimo aikštelę, iš pokalbio su juo suprato, kad V. J. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir galėjo pats vairuoti šį automobilį. Pirminė informacija buvo apie eismo įvykį, buvo surašytas patrulių tarnybinis pranešimas, kad su šiuo automobiliu buvo padarytas eismo įvykis. Liudytoja patikslino, kad jai asmeniškai teko dar vieną kartą susidurti su V. J., jis buvo kaip pareiškėjas buvo, bet tai nesusiję su šiuo įvykiu. Prieš apklausą V. J. blaivumo netikrino, tačiau jis elgėsi adekvačiai. Apklausos metu V. J. klausinėjo tik apie vagystę, jis nebuvo įtariamasis, teiravosi, ar jis žino kas galėjo paimti jo automobilį. Konkrečių duomenų, kad tai būtent V. J. padarė eismo įvykį tuo metu neturėjo.

Liudytojas P. S. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kurio metu iš įvykio vietos pasišalino kaltininkas. Atvykus rado automobilio „Volvo“ vairuotoją, kuris paaiškino, kad išvažinėjo iš namų, išsukinėjo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir jį per šoną lenkė taksi automobilis, kuris kliudė šio vairuotojo automobilį ir nuvažiavo. „Volvo“ automobilio vairuotojas iš karto sustojo ir pranešė policijai. Atvykę apžiūrėjo įvykio vietą, ieškojo pasišalinusio automobilio. Apsuko maršrutą ir pastebėjo stovinį automobilį „Toyota Prius“, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio, vairuotojo jame nebuvo. Buvo iškviestas traliukas, kuris nutransportavo automobilį „Toyota Prius“, pareigūnai subraižė įvykio schemą, surinko pirminę medžiagą ir pradėjo tyrimą. „Volvo“ automobilio vairuotojas pasakojo, kad žino, kad čia kažkoks vietinis alkoholikas, sakė, kad visi Drąseikiai jį žino. Paskui prisirinko vietinių žmonių, jie taip pat sakė, kad įsivaizduoja kuris čia yra kaltininkas. Po to sustojo kiti taksistai, sakė čia taip ir turėjo būti, nes žinojo to automobilio vairuotoją.

Liudytojas E. S. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną jam paskambino V. J. ir pasakė, kad pavogė automobilį. Liudytojas jam liepė kviesti policiją. Po valandos E. S. paskambino draugas ir pasakė, kad tas automobilis laukuose, sudaužytas. Liudytojas paprašė, kad atsiųstų nuotraukas, o jas pažiūrėjęs suprato, kad tai tas pats automobilis apie kurio tariamą vagystę jam pranešė V. J.. Dėl to jis dar kartą paskambino V. J. ne įtarė, kad jokios vagystės galėjo ir nebūti, prašė nemeluoti, iš balso suprato, kad V. J. gali būti išgėręs, toliau visus reikalus derino policija. Automobilį liudytojui gražino maždaug po poros mėnesių. Šį automobilį E. S. buvo išnuomojęs V. J. pavėžėjimo veikslai vykdyti. Apibūdindamas V. J. liudytojas patikino žinantis, kad jis turi problemų su alkoholiu, kiekvieną savaitę užgerdavo, bet kad vairuotų neblaivus, nežino. Liudytojas papildė, kad su V. J. buvo susitikęs praėjus 2-3 dienoms po įvykio, klausė, kas čia atsitiko, atsiėmė iš jo automobilio raktelius ir planšetinį kompiuterį. Anot liudytojo, šis automobilis turėjo tik vieną užvedimo raktą, kurį ir atgavo iš V. J.. Pats V. J. kurį laiką tvirtino, kad automobilis buvo pavogtas, bet paskui persigalvojo, sakė, kad gal ir nebuvo pavogtas, nors ir neprisipažino vairavęs neblaivus. Bet kad jis vairavo, jis man nieko nesakė. Dėl įvykio E. S. patyrė apie 2000,00 eurų dydžio žalą, kurią V. J. jam šiuo metu dengia. Žino, kad šiuo automobiliu naudojosi ir V. J. žmona. Patikino, kad tas užvedimo raktelis, kurį perdavė V. J. nebuvo sulūžęs ir V. J. neminėjo, kad padarys antrą raktelį žmonai. V. J. buvo atsakingas už tą automobilį panaudos sutarties pagrindu.

Liudytojas R. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tuo metu važiavo į sodą ir pamatė eismo įvykį, pradžioje pravažiavo ir nekreipė dėmesio, bet tuojau pat pamatė, kad toliau važiuoja taksi automobilis „Toyota Prius“ ir kažko labai cypia. Važiavo iš paskos, tas automobilis suko tačiau jam to padaryti nepavyko dėl stipriai pažeistų ratų, R. K. jį pravažiavo, sustojo pažiūrėti ką jis darys, vairuotojas išlipo ir kažkur nuėjo. Tuo metu jis nuo šios vietos buvo apie 30 metrų atstumu, matomumas buvo geras, šviesu. Tada R. K. apsisuko, grįžo prie pirmojo automobilio. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kuriems R. K. parodė ką matęs. R. K. patikino, kad iš „Toyota Prius“ automobilio vairuotojo pusės išlipusį vyrą atpažino iš matymo ir užtikrintai gali patvirtinti, kad tai buvo V. J., kuris tuo metu dėvėjo šortus, marškinėlius trumpomis rankovėmis, rūbai šviesios spalvos. Tuo metu liudytojas sėdėjo automobilyje ir jį stebėjo, V. J. pasišalino link miško, svirduliavo į šonus, todėl liudytojas tikina manantis, kad jis galėjo būti neblaivus. V. J. vėliau atpažino ir pagal nuotrauką. Su juo nėra susipykę, jokiu santykių nepalaiko. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu žemėlapyje parodė vietą, kur jis stovėjo ir matė visą įvykį. Paneigė aplinkybę, kad Drąseikių parduotuvėje turėjo konfliktą su V. J., pats neužsiima taksi veikla ir E. S. nepažįsta.

Liudytoja G. J. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad su kaltinamuoju yra sutuoktiniai. Sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad buvo vasara, kuomet visi susirinko į jos ir V. J. namus Drąseikiuose pabaliavoti, V. J. su draugu E. V. pastarojo automobiliu buvo išvažiavę į Jurbarką pjauti žolės, po to grįžo. Vienu momentu V. J. užkūrė automobilį, kad pasikrautų, nes akumuliatorius išsikrauna. Sugrįžo, o po kurio laiko ir pamatė, kad automobilio nėra. Paskui sužinojo, kad jį dar ir kaltina, kad tai jis būdamas neblaivus vairavo šį automobilį, nors jis nebuvo išėjęs iš namų.  Automobilis „Toyota Prius“ visą laiką stovėjo šalia namų, užrakintas, rakteliai buvo namuose, šiuo automobiliu patvirtino besinaudojanti ir pati liudytoja. Vakare visi vartojo alkoholį, tą darė ir per naktį, gėrė ir dieną, o kad nėra automobilio sužinojo jau kitos dienos vakare. Visą tą laiką buvome kambaryje, išėję buvo tik į kitą kiemo pusę, teritorija neaptverta. Akumuliatorių nuėjo pakrauti kitos dienos rytą, iki pietų, kai visi buvo namie. Raktelius paliko automobilyje, kelioms valandoms. Vyras atėjo iš kiemo ir pasakė, kad nėra automobilio. Kokiu tikslu jis tuo metu buvo išėjęs liudytoja tikina nežinanti, tačiau grįžo už kokios minutės ir pasakė, kad nėra automobilio. Kokiomis aplinkybėmis galėjo dingti minėtas automobilis nežino. Vyras paskambino į policiją ir policijos pareigūnai atvažiavę suformino įvykį. Paskui, kai vyrui paskambino buvęs vadovas, sakė, kad rado sudaužytą automobilį kažkur prie Šančių kaimo, kuris yra tarp Drąseikių ir Lapių, tai yra tas pats rajonas, kuriame ir jie gyvena. Kai vartojo alkoholį visą laiką buvo kartu, visi buvo apsvaigę. Liudytoja gėrė sidrą, o vyrai degtinę. Išgėrė ne vieną butelį. Įvykio aplinkybes gerai pamena. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja papildė, kad V. J. pareigūnai alkotesteriu patikrino kai atvyko po jo paties pranešimo apie vagystę, kiek žino, V. J. įpūtė daugiau nei 6 promiles. Automobilis „Toyota Prius“ varomas elektra, dujomis ir benzinu. Patvirtino, kad būdavo atvejų, kad kartais atvažiuodavo E. S., jis atvažiuodavo dėl akumuliatoriaus, tačiau ar E. S. buvo atvykęs po įvykio – nežino. Kartu su automobiliu gavo planšetę, kurios niekada nepalieka automobilyje, vagystės metu ji buvo namuose. Liudytoja patikino, kad išsinuomavę automobilį iš E. S. gavo vieną jo užvedimo raktelį, vėliau pasidarė antrą, nes pirmasis buvo sulūžęs. E. S. gražino tą patį užvedimo raktelį, kurį jis ir buvo davęs. R. K. liudytoja patikino nepažįstanti, tačiau vyras buvo minėjęs vyras apie konfliktą Drąseikių parduotuvėje praeitų metų vasario mėnesį, ir tai galėjo būti R. K., su kuriuo jis konfliktavo. Tą dieną namuose alkoholį vartojo trise, I. buvo trumpam atvažiavusi vakare, pabuvo iki vėlaus vakaro ir nuėjo namo. Jokio A. kartu nebuvo, A. Ž. nepažįsta. Dėl ko kilo konfliktas parduotuvėje nežino, tuo metu liko sėdėti automobilyje.

 Liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį V. J. pažįsta, abu dirbo keleivių pavežėjais, V. J. dirbo su moterimi, kurią pažinojo A. Ž., taip ir susipažino. Dalindavosi automobiliais. Liudytojas paaiškino, kad V. J. gyvena Drąseikiuose, yra pas jį lankęsis maždaug prieš du metus, žiemą, ir tai tikrai negalėjo būti 2020 m. birželio mėnuo. Jokių aplinkybių apie tai, kad V. J. vairavo išgėręs A. Ž. patikino nežinantis. Su juo nebendrauja, išsiskyrė nelabai draugiškai, nes nuolatos kildavo nesutarimai kuomet reikėdavo perduoti automobilį, o V. J. to padaryti negalėdavo, nes būdavo neblaivus. Dėl to pats nelabai tiki, kad kas nors iš V. J. galėjo pavogti automobilį. Pats niekada nėra ėmęs automobilio, kuriuo naudojosi V. J..

Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad girdėjo apie tai, kad buvo pavogtas automobilis, kuriuo naudojosi V. J.. Apie įvykį nelabai ką pamena, nes buvo visiškai girtas, pamena tik kaip atvyko policijos pareigūnai. Tai buvo 2020 m. birželio 11 d., tą dieną buvo pas V. J. namuose ir vartojo alkoholį, gėrė maždaug 2-3 dienas. Kartu buvo ir V. J. žmona. Matė, kad prie namų stovėjo taksi automobilis „Toyota Prius“. Atvyko policijos pareigūnai, sakė, kad dingo automobilis. Liudytojas šio automobilio dingimo aplinkybių negalėjo nurodyti. Šalia V. J. namų A. V. turi savo sodą, ten negyvena, lankosi maždaug kartą per mėnesį. Apie tai kad su V. J. automobiliu buvo eismo įvykis sužinojo iš E. S., pats su E. J. naudojamu automobiliu nevažiavo.

Iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos R. M. 2020 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad juo pranešta apie tai, kad 2020 m. birželio 11 d. apie 19.49 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas apie tai, kad 2020 m. birželio 11 d. apie 19.30 val. Kauno r., keliu 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta Žeimių kryptimi važiavo automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. B., gim (duomenys neskelbtini), kada priešinga kryptimi į kelią įvažiuojantis taksi automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinio eismo krypties juostą, atsitrenkė į „Volvo“ automobilį, kliudė metalinius kelio atitvarus ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tačiau buvo rastas netoli įvykio vietos. Jį vairavęs V. J., gim. (duomenys neskelbtini), pranešė apie automobilio vagystę, pranešimo metu jam nustatytas 6,07 promilių girtumas. 2020 m. birželio 18 d. nutarimu medžiagoje M-1-01-35211-20 ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės nepradėtas, pripažintas vagystės fakto nebuvimas. Kadangi liudytojas R. K. atpažino, kad minėtą taksi automobilį vairavo V. J.. V. J. buvo supažindintas dėl melagingų parodymų, tačiau jis teigė, kad jo automobilį pavogė ir jis tikrai nevairavo. Todėl iš surinktos medžiagos tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal veikos, numatytos BK 235 straipsnyje požymius (1 t., b. l. 1).

2020 m. birželio 11 d. atliekant įvykio aplinkybių dėl galimos vagystės patikrinimą, apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Drąseikių k., Kauno r. sav. Fotografuota (1 t., b. l. 15–18).

Iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant eismo įvykio tyrimo veiksmus, pareigūnams belaukiant prie automobilio „Toyota Prius“, kurio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, privažiavo asmuo, prisistatęs šio automobilio vairuotojo bendradarbiu ir nurodė, kad šį automobilį vairavo V. (1 t., b. l. 20).

Asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką metu R. K. atpažino V. J. kaip asmenį, kuris 2020 m. birželio 11 d. vairavo automobilį „Toyota Prius“ ir padaręs eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos (1 t. b. l. 27–29).

Iš 2020 m. birželio 17 d. liudytojo apklausos protokolo medžiagoje Nr. M-1-01-35211-20, matyti, kad V. J. būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiamas liudytoju parodė, kad 2020 m. birželio 11 d. pastebėjo, kad pavogtas automobilis „Toyota Prius“, kuriuo jis naudojosi, kas galėjo paimti automobilį nežino, kadangi jis atsirado – žalos nepatyrė, pats jo minėtą dieną nevairavo (1 t., b. l. 38–39, 41).

Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl automobilio „Toyota Prius“ vagystės, nutarime nurodoma, kad tikslinga V. J. atžvilgiu padėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo (1 t., b. l. 42–45).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie eismo įvykį, kurio metu prie Drąseikių karjero kelyje buvo kliudytas pareiškėjo automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino, 2020 m. birželio 11 d. 19.36 val., pranešė M. B. (1 t., b. l. 103).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie automobilio „Toyota Prius“ vagystę 2020 m. birželio 11 d. 19.49 val., pranešė V. J. (1 t., b. l. 104–109).

2020 m. birželio 11 d. 19.33 val. sudaryta eismo įvykio schema. Kurioje pažymėta konkrečios vietos kelyje ir atstumai tarp eismo įvykyje dalyvavusių automobilių (1 t., b. l. 110).

Apžiūrėjus automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti apgadinimai (1 t., b. l. 113–115).

Apžiūrėjus automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti apgadinimai (1 t., b. l. 116–118).

Apžiūrėjus įvykio vietą – Kauno r. sav. Krašto keliai Vilijampolė-Žeimiai-Šėta 12.75 km., fiksuota transporto priemonių padėtis joje, atstumai. Fotografuota (1 t., b. l. 119–131).

Iš 2020 m. birželio 11 d. Transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į saugojimo aikštelę pristatytas be užvedimo raktelių (1 t., b. l. 133).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 134).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota Prius“ 2004 m. laidos kaina su PVM yra 2640,00 eurų (1 t., b. l. 135).

Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gražintas savininko – Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui E. S. (1 t., b. l. 142).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2020 m. birželio 11 d. 21.52 val., V. J. nustatytas 6,07 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 29–30).

Kaltinamojo V. J. gynėjas, advokato padėjėjas L. J. pateikė savivaldybių ribų žemėlapio išrašą, iš kurio matyti įvykio vieta ir atstumai joje (2 t., b. l. 55–60).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas V. J. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, bei melagingų parodymų davimo pasitvirtino, tačiau kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, dėl melagingų parodymų davimo, yra nepagrįstas, ir šioje dalyje priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims kuomet 2020 m. birželio 11 d. apie 19.30 val., Kauno rajone, keliu Vilijampolė-Žeimiai-Šėta (232), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – alkoholio kiekio matuokliu po įvykio jam buvo nustatytas ne didesnis kaip 6,07 promilių neblaivumas, tokiu būdu sukeldamas realią grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui.

Kaltinamasis V. J. savo kaltės dėl vairavimo būnant neblaiviam nepripažino ir nurodė, kad 2020 m. birželio 11 d. buvo namuose, kelias paras vartojo alkoholį ir vakare pastebėjo, kad automobilis „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dingo, todėl policijos pareigūnams pranešė apie jo vagystę. Nurodytu laiku automobilio tikrai nevairavo ir eismo įvykyje nedalyvavo.

Tokie kaltinamojo parodymai laikytini gynybine versija ir yra paneigti byloje surinktais įrodymais todėl atmestini.

Kaip matyti iš policijoje registruojamų įvykių registrų išrašų, apie eismo įvykį, kurio metu prie Drąseikių karjero kelyje buvo kliudytas pareiškėjo automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino, M. B. pranešė 2020 m. birželio 11 d. 19.36 val. (1 t., b. l. 103), o apie automobilio „Toyota Prius“ vagystę V. J. pranešė 2020 m. birželio 11 d. 19.49 val. (1 t., b. l. 104–109). Taigi, abu šiuos pranešimus skiria vos trylika minučių.

Tiek kaltinamasis V. J., tiek ir liudytojai G. J. bei E. V. patikino, kad dar iki šio įvykio visi kartu V. J. namuose alkoholį vartojo kelias paras, E. V. įvykio aplinkybių dėl girtumo iš viso nepamena, o pačiam V. J. 2020 m. birželio 11 d. 21.52 val., tuomet, kai į įvykio vietą jo paties pranešimo pagrindu atvyko policijos pareigūnai –tai yra jau po įvykio, nustatytas itin didelis – 6,07 promilių girtumas, taigi, toks trumpas laiko tarpas, kuris skiria eismo įvykį ir V. J. pranešimą apie tariamą automobilio vagystę, kelia abejonių.

Kitas svarbus V. J. kaltės įrodymas yra tai, kad kaip matyti iš 2020 m. birželio 11 d. Transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į saugojimo aikštelę pristatytas be užvedimo raktelių (1 t., b. l. 133). Nors baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu tiek pats V. J., tiek ir liudytoja G. J. parodė, kad buvo pasigaminę antrą šio automobilio užvedimo raktelį, kuris ir buvo likęs minėtame automobilyje jį užvedus krauti variklio, o senąjį, sulūžusį, gražino E. S., tokie šių asmenų parodymai mažai tikėtini, kadangi liudytojas E. S. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad automobilio „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis buvo vienintelis, jis nebuvo sugadintas ir būtent jį perdavė V. J.. Byloje nėra jokių V. J. parodymus patvirtinančių įrodymų apie tai, kad jis galėjo pasigaminti ir turėti antrą minėto automobilio užvedimo raktelį. Kita vertus, šioje dalyje svarbu paminėti, kad liudytojas E. S. patvirtino, jog atvykus atsiimti automobilio užvedimo raktelio ir kitų daiktų, V. J. iš pradžių jam tvirtinęs, kad automobilis buvo pavogtas, vėliau pats tuo suabejojo. Liudytojas patikino žinantis, kad V. J. turi problemų dėl žalingo alkoholio vartojimo.

Liudytoja K. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pastebėjo, jog automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo vyriškis, o liudytojas R. K. patikino įvykio vietoje atpažinęs jam iš matymo pažįstamą V. J., kuris tuojau pat po eismo įvykio išlipo iš automobilio ir svirduliuodamas į šalis pasišalino iš įvykio vietos. Teismo posėdžių salėje atpažino ir patvirtino, kad tai tikrai buvo V. J.. Liudytojai P. S. ir M. B. taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje susirinkę vietiniai gyventojai kalbėjo, jog automobilį galėjo vairuoti netoliese gyvenantis V. J., kuris linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Nors kaltinamasis V. J. nurodė, kad R. K. gali pykti ant jo dėl buvusio konflikto Drąseikių parduotuvėje, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta ir jos objektyviai nepagrįstos, todėl nėra pagrindo netikėti išsamiais, nuosekliais ir įvykio aplinkybes atitinkančiais liudytojo R. K. parodymais. Įvykio metu buvo šviesu, nelijo, matomumas geras, o liudytojas R. K. būdamas sąlyginai nedideliu atstumu, patikino atpažinęs V. J. ne tik iš veido bet ir bendrų bruožų, nurodė ir kaip jis buvo apsirengęs, be to pažinojo V. J. iš matymo, todėl nėra pagrindo manyti, kad  dėl to galėjo suklysti. Be to, nėra jokio pagrindo išvadai, kad R. K. nurodytu laiku ir įvykio vietoje atsirado ne atsitiktinai, tai yra turėdamas kokį nors interesą apkalbėti V. J..

Tuojau pat po įvykio kaltinamasis V. J. policijos pareigūnams nurodė, kad jo naudojamą automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo pavogti A. Ž., tačiau vėliau pats šią versiją paneigė, tikindamas, kad kalbėjo netiesą, o ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Ž. patvirtino V. J. naudoto automobilio neėmęs, įvykio metu pas jį nebuvo, tačiau žino, kad V. J. turi problemų dėl žalingo alkoholio vartojimo, dėl to yra susipykę.

Nors liudytoja G. J. patikino, kad visą laiką iki įvykio kartu su V. J. vartojo alkoholį ir jis niekur pasitraukęs nebuvo, tačiau tiek pagal jos, tiek ir pagal liudytojo E. V., o ir paties kaltinamojo V. J. parodymus, akivaizdu, kad be perstojo vartojant alkoholį kelias paras šie asmenys ir miegojo, ėjo rūkyti, buvo atsitraukę dėl kitų poreikių, todėl G. J. parodymai šiame kontekste laikytini duotais esant suinteresuotai bylos baigtimi, kaip kaltinamojo sutuoktinei, siekiant jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Lapių sen. Drąseikių k., Kauno r. sav. matyti, kad tai yra gyvenamojo namo kiemas, matyti šoninė tvora (1 t., b. l. 18), taigi, darytina išvada, kad patekimas į kiemą yra privatus. Svarbu pažymėti ir tai, kad po eismo įvykio gražinus automobilį E. S., šis patvirtino, kad V. J. jam dėl to moka žalą, o pats V. J. dėl to jokių pretenzijų nereiškė, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl automobilio „Toyota Prius“ vagystės, neskundė.

Kaip matyti iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos 2020 m. birželio 11 d. 21.52 val., V. J. nustatytas itin didelis – 6,07 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 29–30), policijos pareigūnams paties kaltinamojo V. J. pranešimo pagrindu atvykus į įvykio vietą, nustatyta, jog jis buvo akivaizdžiai neblaivus, pareiškimas iš jo nebuvo priimtas, tai, kad dar iki įvykio dvi dienas be pertraukų vartojo alkoholį patvirtino ir pats V. J., liudytojai G. J. ir E. V., taigi V. J. sunkaus neblaivumo, viršijančio 1,51 promilės alkoholio ribą, vairuojant transporto priemonę laipsnis nekelia abejonių, tačiau šioje dalyje kaltinimas koreguotinas, nurodant, kad alkoholio kiekio matuokliu po įvykio V. J. buvo nustatytas ne didesnis kaip 6,07 promilių neblaivumas

Kaltinamojo V. J. kaltę be jau aukščiau išvardintų ir detaliai aptartų įrodymų pagrindžia ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu nustatytos aplinkybės, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kiti rašytiniai įrodymai. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. J. kaltei dėl vairavimo motorinę transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pagrįsti.

Dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos,

kvalifikuotos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Ikiteisminio tyrimo praktikoje nėra retos situacijos, kai galbūt nusikalstamą veiką padaręs asmuo ar asmenys nustatomi ne iš karto pradėjus ikiteisminį tyrimą, o atlikus nemažai ikiteisminio tyrimo veiksmų. BPK nuostatos yra pažeidžiamos, jei ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai faktiškai įtariamą asmenį apklausia pagal liudytojo apklausą reglamentuojančias procesines taisykles. Asmeniui, apklaustam kaip liudytojui, o vėliau tapusiam įtariamuoju bei kaltinamuoju, negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą, o liudytojo statusą turint duoti parodymai negali būti vertinami kaip to asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką pagrindžiantys įrodymai.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad kaip matyti iš policijos registruojamų įvykių registro išrašų, apie eismo įvykį, kurio metu prie Drąseikių karjero kelyje buvo kliudytas pareiškėjo automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino, 2020 m. birželio 11 d. 19.36 val., pranešus M. B., o apie automobilio „Toyota Prius“ vagystę 2020 m. birželio 11 d. 19.49 val., pranešus V. J. – buvo atliekamas aplinkybių patikslinimas medžiagoje Nr. M-1-01-35211-20, dėl ko Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl automobilio „Toyota Prius“ vagystės, o nutarime nurodoma, kad tikslinga V. J. atžvilgiu padėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo.

Vienos ir tos pačios medžiagos Nr. M-1-01-35211-20 pagrindu pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai, tai yra, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25134-20, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pradėtas 2020 m. birželio 26 d. (1 t., b. l. 98), o ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26013-20, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, pradėtas 2020 m. liepos 2 d. (1 t., b. l. 5–6). Pažymėtina ir tai, kad nors ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25134-20, pranešimas apie įtarimą V. J. buvo pateiktas dėl abiejų nusikalstamų veikų pagal BK 235 straipsnio 1 dalį bei 2811 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 177), taip pat ir kaltinime nurodytos abi šios veikos, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25134-20, ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26013-20 būtų sujungti, tai yra byloje nėra prokuroro nutarimo sujungti šiuos du atskirus ikiteisminius tyrimus.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad V. J. buvo kaltinamas ne dėl pranešimo apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką, pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, o dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi pagal jo paties pranešimą į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams buvo matyti, kad V. J. akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 6,07 promilių girtumas, todėl pareiškimas iš jo nepriimtas. Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. birželio 17 d. medžiagoje Nr. M-1-01-35211-20 atlikdama V. J., kaip liudytojo apklausą, buvo informuota ir žinojo, apie surinktą eismo įvykio medžiagą ROIK: (duomenys neskelbtini), kaip ir apie tai, kad joje iš esmės patvirtinta, jog automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairavo būtent V. J., tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad jau kitą dieną – 2020 m. birželio 18 d., ta pati tyrėja tarnybinėse patalpose apklausė ir liudytoją R. K., kuris patvirtino įvykio vietoje matęs V. J. ir jį atpažino, tą pačią dieną tyrėja R. M. šioje medžiagoje atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Aplinkybės dėl eismo įvykio bei dėl atsiradusio automobilio įrašytos ir 2020 m. birželio 17 d. liudytojo V. J. apklausos protokole, o teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja R. M. patvirtino, kad šios apklausos metu teiravosi V. J., ar šis tikrai nevairavo automobilio „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir informavo jį apie susiklosčiusią situaciją.

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje yra pridėtos ir įvykio medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini) – dėl eismo įvykio, ir įvykio medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo atliekamas aplinkybių patikslinimas Nr. M-1-01-35211-20, dėl vagystės. Byloje nesant prokuroro nutarimo sujungti ikiteisminius tyrimus ir prijungiamų dokumentų sąrašo, nėra aišku, kokia medžiaga realiai disponavo Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja R. M., atlikdama aplinkybių patikslinimą dėl vagystės prieš liudytojo V. J. apklausą, kadangi kaip matyti iš įvykio medžiagos ROIK: (duomenys neskelbtini) – dėl eismo įvykio, po to kai 2020 m. birželio 11 d. atlikti pirminiai veiksmai įvykio vietoje daugiau jokių veiksmų šioje medžiagoje nebuvo atliekama, nors ji prijungta prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25134-20, pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kuris kaip jau ir minėta, jo pradžios dokumente tiesiogiai nurodant, anksčiau nei ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų, pradėtas ne šios, o aplinkybių patikslinimo Nr. M-1-01-35211-20, medžiagos pagrindu. Pati R. M. apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jai buvo žinomos medžiagoje dėl eismo įvykio nustatytos aplinkybės apie tai, kad galimai pats V. J. ir vairavo automobilį, dėl kurio vagystės kreipėsi, taigi tikėtina turėjo ir įvykio medžiagą ROIK: (duomenys neskelbtini), ir šiomis aplinkybėmis priimdama sprendimą V. J. apklausti liudytoju, privalėjo jam išaiškinti teisę atsisakyti duoti parodymus ar neatsakyti į kai kuriuos klausimus, arba spręsti klausimą dėl jo apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, jos neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Šio nusikaltimo subjektas turi suvokti, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprasti ir norėti, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti negali būti tegul ir objektyvios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas pamiršo įvykio ar kitos bylos aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo duodamas parodymus. Akivaizdu, kad įvykio vietoje asmeniui nustačius itin didelę – 6,07 promilių etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, kai kurias esmines aplinkybes, o tikėtina, net ir paties įvykio toks asmuo gali neprisiminti. Kaltinamasis V. J. patvirtino, kad dėl buvusio girtumo gerai nepamena įvykio aplinkybių, nurodė, kad jau įvykio vietoje apklabėjo A. Ž. dėl nebūtų dalykų nes buvo labai stipriai apsvaigęs. Taigi, šiuo atveju kyla klausimas, ar V. J. apklausiamas dėl savo paties pranešimo apie vagystę suvokė duodantis tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, kadangi ir dėl vairavimo būnant neblaiviu, jis iki šiol neprisipažino ir jam pačiam tokia įvykių eiga atrodo neįtikėtina, o jo kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje įrodyta tik išsamiai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus.

BK 235 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Atvejai, kai asmuo turi teisę atsisakyti duoti parodymus, reglamentuojami ne tik baudžiamajame įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, todėl, sprendžiant BK 235 straipsnio taikymo klausimą, šie teisės aktai turi būti analizuojami ir vertinami kaip visuma. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba? v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007).

Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju, kuomet tikslinant aplinkybes medžiagoje Nr. M-1-01-35211-20, tyrimo veiksmus atliekantiems pareigūnams jau buvo žinoma apie surinktoje eismo įvykio medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini) nustatytą aplinkybę, iš esmės paneigiančią V. J. pranešimo apie transporto priemonės vagystę versiją, tačiau nepaisant to jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir apklausiamas liudytoju, taip pat dalyje ir dėl jo galimo vairavimo, ar nevariavimo nurodytos transporto priemonės eismo įvykio metu ir jam nebuvo išaiškinta, jog šiuo atveju jis turi teisę atsisakyti duoti parodymus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būtų pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus, o formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save šiuo atveju nebuvo varžoma atsižvelgiant ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet ir įvertinus visus faktinius bylos duomenis.

Tokiu būdu byloje nėra neginčytinų įrodymų, kurie leistų teigti, kad V. J. davė melagingus parodymus dėl kurių turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir jo veikoje nėra būtinųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl nėra ir baudžiamosios atsakomybės pagrindo, dėl ko šioje dalyje jis išteisinamas, kadangi V. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. J., būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas mažiausiais 6,07 promilių girtumas), vairavo Asociacijai „Būk savas“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo juo krašto keliu Vilijampolė-Žeimiai-Šėta (232), sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiu būdu sudarydamas realų pavojų tiek sau tiek ir aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei.

Byloje nustatyta, kad kaltinamais prieš sėsdamas už automobilio vairo dvi dienas nepertraukiamai vartojo alkoholį, taigi, suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau nepaisant to, neatsisakė savo nusikalstamų ketinimų, todėl teismas daro išvadą, kad nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, o tai patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, kuriais kaltinamajam nustatytas sunkus – įvykio metu ne didesnis kaip 6,07 promilių – girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai bei eismo saugumui, apgadino svetimą turtą. Tokie kaltinamojo V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

V. J. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

V. J. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. V. J. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 172), nusikaltimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 170–171), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neužregistruotas (1 t., b. l. 169), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 168), nedirba.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti V. J. kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę, taikyti baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), bei turto konfiskaciją išieškant konfiskuotino turto vertę.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, V. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymą parinktina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kuri susijusi su trumpalaikiu asmens laisvės atėmimu. Nors kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, tačiau transporto priemonę vairavo būdamas itin sunkaus neblaivumo laipsnio (nustatyta 6,07 promilės alkoholio koncentracija), sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, savo kaltės nepripažino, nedirba, taigi, nėra pagrindo manyti, kad jam parinkus baudą, tokia bausmė bus realiai ir savalaikiai įvykdyta. Esant šioms aplinkybėms manytina, kad būtent areštas, o ne bauda, ar terminuotas laisvės atėmimas, yra adekvati bausmės rūšis ir bus pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, V. J. skirtina arešto bausmė, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Ankstesniais teismo nuosprendžiais kaltinamasis nuteistas bauda, kurią sumokėjo, ir laisvės apribojimu, kurį taip pat yra atlikęs, todėl yra pagrindo manyti, kad šiuo nuosprendžiu gali būti sprendžiamas klausimas dėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju V. J. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti V. J. taikant 9 (devynių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus atvejus jei tai susiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu), bei įpareigojimą – bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas sunkaus girtumo laipsnio (mažiausiai 6,07 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikaltimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką, tai, kad jo darbinė veikla buvo tiesiogiai susijusi transporto priemonės vairavimu. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dviejų) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra – nuo 2020 m. spalio 28 d. (1 t., b. l. 179–180), apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė V. J., buvo įvykdytas vairuojant Asociacijai „Būk savas“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį V. J. valdė panaudos sutarties pagrindu. Automobilis ikiteisminio tyrimo metu buvo gražintas saugoti savininko įgaliotajam atstovui (1 t., b. l. 142). Kaltinamasis V. J. aukščiau nurodytu automobiliu naudojosi sutarties pagrindu, taigi, žinodamas, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso kitam asmeniui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padaryti, transporto priemonės savininkui nežinant.

Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę dalį atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos vidutinė automobilio priemonės „Toyota Prius“ 2004 m. laidos kaina su PVM yra 2640,00 eurų (1 t., b. l. 135). Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas V. J. vairuotas automobilis „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nuomojamas ir ilgą laiką intensyviai naudotas keleivių pavėžėjimo paslaugoms teikti. Bet kuriuo atveju taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste kaip pagrindinius kriterijus vertina aptariamojo turto rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra ne didesnė nei 2640,00 eurų, tai kad kaltininkas nedirba. Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų santykinę įtaką, darytina išvada, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto dalies vertę atitinkanti pinigų suma yra 2 000,00 (du tūkstančiai) eurų.

Kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 79–80) ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (1 t., b. l. 179–180), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, tačiau VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. J. atėmimą 2 (dvejiems) metams. 

Automobilis „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas neribotoje Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje.

Kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas L. J. pateikė prašymą priteisti kaltinamojo V. J. turėtas proceso išlaidas iš valstybės lėšų, iš viso 1760,00 eurų, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamojo gynėjas į procesą įstojo tik teisminėje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje, o V. J. šioje byloje pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, prašymas atmestinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. J. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus atvejus jei tai susiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu), bei įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymo dienos, tai yra – nuo 2020 m. spalio 28 d., apie tai pranešti VĮ Regitra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš V. J. išieškoti konfiskuotino turto – Asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio automobilio „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2000,00 (du tūkstančius) eurų.

V. J. kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. J. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2000,00 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt ) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti neribotoje Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kaltinamojo turėtų proceso išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas          Audrius Meilutis