Civilinė byla Nr. e2YT-5618-907/2016

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04340-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1.; 3.2.3.2 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo A. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Šiaulių apylinkės teisme 2016-05-10 gautas pareiškėjo A. V. pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. V. laikotarpiu nuo 2004-08-12 iki 2012-07 išlaikė kartu su juo gyvenusią nepilnametę dukrą I. V..

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Taigi teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, arba prašomi nustatyti faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Senato nutarimas Nr. 56 Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje).

Pareiškėjas A. V. mano, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdant priverstinį išieškojimą pagal išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo dukrai I. V. skolos išieškojimo nepagrįstai yra paskaičiuota ir išieškoma skola už laikotarpį nuo 2004-08-12 iki 2012-07-19, nes tuo metu dukrą išlaikė jis, kol dukros motina E. Š. tuo metu gyveno ir dirbo užsienyje, o prie vaiko išlaikymo prisidėjo atsiųsdama piniginių lėšų iš užsienio. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu nuo 2004-08-12 iki 2012-07 jis išlaikė kartu su juo gyvenusią nepilnametę dukrą I. V.. Pagal formuojamą teisminę praktiką įrodinėjimo dalykas tokio pobūdžio civilinėse bylose yra: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Galiojančios materialinės teisės normos su išlaikymo prievolės nepilnamečiui vaikui tam tikru laikotarpiu įvykdymo faktu nesieja teisių ir pareigų atsiradimo kitiems asmenims. Toks faktas gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį ar skundą dėl antstolio veiksmų, o CPK 444-448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Teismo nuomone, pats skolininkas turi ginti savo teises, pateikdamas įrodymus antstoliui, kad teismo procesinis sprendimas įvykdytas, skųsdamas antstolio veiksmus, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl kreditoriaus nepagrįsto praturėjimo ir pan., todėl pareiškėjo pareiškimą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      Asta Čebatoriūtė