Baudžiamoji byla Nr. 1S-480-634/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00085-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko,

apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 67-22 taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. I. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. birželio 16 d., jos pabaiga – 2025 m. vasario 14 d.

3.       Komisijos 2022 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 67-22 nutarta nuteistajam R. I. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Nuteistasis R. I. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų. 

4.1.                      Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisija priimdama nutarimą nesurado nei vienos priežasties, nei vieno argumento netaikyti lygtinio paleidimo R. I.. Skunde pažymima, kad Komisija jau antrą kartą nutaria R. I. taikyti lygtinį paleidimą.

4.2.                      Teigiama, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nurodė šabloniškus teiginius, neatsižvelgiant į konkrečiai R. I. asmenybę bei į Komisijos argumentus, kuri betarpiškai gali daryti objektyvias išvadas apie lygtinio paleidimo taikymą.

4.3.                      Skunde teigiama, kad R. I. skirtos net 9 paskatinimo priemonės, drausmine ir administracine tvarka nebaustas, nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas žemas, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, dalyvauja programose, krikščioniško būrelio veikloje, maldose, įvairiose priemonėse, pats jas organizuoja, sportuoja, lanko „Sveikos gyvensenos užsiėmimus“ ir daugelyje kitų veiklų. Teismo teiginys, jog išlieka nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai – skaitymo/rašymo ir/arba skaičiavimo problemos yra ad absurdum, kadangi R. I. yra neįgalus – visiškai aklas, todėl skaityti ir rašyti jis negali, tačiau jis klauso jam įrašytas audio knygas. Nuteistajam nustatytas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Komplikacijos – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatytos ir papildomos ligos – priešinės liaukos hipertenzija, skausmai krūtinės srityje, šlapimo pūslės disfunkcija (nelaikymas šlapimo), sveikatos problemos su inkstais. R. I. nustatytas nulinis aklumas negali pagerėti. Skunde teigiama, kad būdamas visiškai aklas apribotoje erdvėje pas savo seserį (duomenys neskelbtini), Taurakiemio sen., Kauno r. niekaip nesugebės pažeisti probacijos sąlygų ir nesilaikyti įstatymų.

4.4.                      Nuteistasis teigia, kad turi ypač glaudų ryšį su mažamečiu sūnumi, kuris paveldėjo jo ligą – pigmentinį retinimą. R. I. labai išgyvena, kad negali būti su sūnumi, kuriam šiuo metu yra labai reikalingas.

4.5.                      Skunde pažymi, kad nesutinkama su kriminogeniniu veiksniu dėl civilinio ieškinio. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui išieškojimai buvo nukreipti į R. I. nekilnojamąjį turtą, visas turtas, kurį R. I. turėjo buvo areštuotas, parduotas ir gautos lėšos nukreiptos civiliniams ieškiniams tenkinti. Šiuo metu nuteistojo vienintelis pajamų šaltinis yra neįgalumo pensija, iš kurios stengiasi atlyginti likusią civilinio ieškinio dalį.

4.6.                      Be to, skunde nurodoma, kad nuteistasis dėl regėjimo sutrikimo pripažintas neįgaliu, jam pripažinti specialūs poreikiai, kurių pataisos įstaigos užtikrinti neturi galimybės. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra sudarytų sąlygų atlikti bausmę visiškai akliems žmonėms. Globėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuteistasis neturi, jis negali savarankiškai patenkinti net būtiniausių fiziologinių poreikių. EŽTT praktikoje yra nustatyta, kad tuo atveju, kai nacionalinės institucijos nusprendžia atimti laisvę neįgaliam asmeniui, jos privalo itin griežtai kontroliuoti, jog laisvės atėmimo sąlygos atitiktų specifinius poreikius, susijusius su jo negalia. Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, regėjimo negalią turinčio asmens laisvės atėmimas tokiomis sąlygomis, kai jis negali savarankiškai vaikščioti, jam neteikiama reikalinga profesionali priežiūra ar pagalba kasdieniame gyvenime, gali viršyti laisvės atėmimui neišvengiamai būdingą kančios lygį ir prilyginti žeminančiam elgesiui.

4.7.                      Skunde taip pat pažymima, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nepatvirtinamas tik dėl R. I. nusikalstamos veikos pobūdžio – padėjo nužudyti du ar daugiau žmonių. Iš kurių vienas – buvęs ilgametis (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjas J. F.. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priėmė skundžiamą nutartį bei dėl nusikalstamos veikos pobūdžio tikėtis teisingumo iš Kauno apygardos teismo negali, dėl ko prašoma perduoti bylą su šiuo skundu Lietuvos apeliaciniam teismui.

Nuteistojo R. I. skundas atmetamas.

5.       Visų pirma, skundu keliamas klausimas, ar nuteistojo skundas gali būti nagrinėjamas Kauno apygardos teisme. Nuteistasis teigia, jog kadangi nusikalstama veika padaryta padedant nužudyti du ar daugiau asmenų, iš kurių vienas buvo buvęs ilgametis (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjas J. F., todėl nuteistasis negali tikėtis teisingo šio teismo sprendimo. Teisėjų kolegija įvertinusi pateiktus duomenis konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnis reglamentuoja atvejus, kuomet teisėjas negali dalyvauti procese, tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad R. I. padaryta nusikalstama veika 2009 metais, tai yra praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui. Be to, tiek kolegijos pirmininkas, tiek kiti šį skundą nagrinėjantys teisėjų kolegijos nariai Kauno apygardos teisme pradėjo dirbti ne anksčiau kaip 2013 metais (2013 m., 2022 m.), t. y. praėjus keliems metams po nusikalstamos veikos padarymo, dėl ko skundą nagrinėjantys teisėjai, Kauno apygardos teisme su J. F. nedirbo. Pažymėtina, kad skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi jokios išankstinės nuomonės ar nusistatymo nuteistojo atžvilgiu kas galėtų patvirtinti šališkumą nagrinėjant skundą. Nenustačius BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir duomenų patvirtinančių, kad teisėjų kolegija subjektyviai šališka, turinti išankstinę nuomonę, nėra pagrindo šį skundą perduoti nagrinėti kitam teismui.

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7.       Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8.       Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9.       Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju R. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis dalyvavo privalomoje Naujai atvykusių adaptacijos programoje, teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose, integracijos programoje, prisidėjo organizuojant lokalinio sektoriaus šachmatų ir kitus turnyrus, 2022 m. birželio mėnesį padėjo organizuoti susitikimą su Lietuvos sporto universiteto docentu, dalyvauja visuomeninėje veikloje. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, klauso jam įrašytas „audio“ knygas, dalyvauja sveikatingumo užsiėmimuose, dalyvauja krikščioniško bendravimo būrelio veikloje, individualiai sportuoja. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

10.       Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.

11.       Šiuo atveju nustatyta, kad R. I. nuteistas už tai, jog padėjo rengiantis nužudyti keturis asmenis, ir du iš jų nužudant. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju, svarbu įvertinti Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus aplinkybes, jog nuteistasis objektyviai analizuoja nusikaltimo situaciją, kritiškai vertina nusikalstamą elgesį. Paskirtą jam bausmė nuteistasis vertina kaip galimybę pasimokyti iš padarytų klaidų, pasitaisyti ir pervertinti savo vertybines nuostatas ir gyvenimo siekius, tačiau R. I. kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažįsta. Nuteistasis negeba įvardyti sričių, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, savo indėlį minimizuoja, neigdamas byloje pateiktus įrodymus.

12.       Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistajam atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys. 2022 m. birželio 16 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63-14 nurodyta, kad R. I. turi teismo sprendimu priteistų civilinių ieškinių, kuriuos dengia mažomis įmokomis. Pataisos namuose nedirba, kadangi turi ribotą darbingumą. Nuteistojo vardu gauti trys vykdomieji dokumentai, dėl skolos išieškojimo 16 985,82 Eur sumai. Kiekvieną mėnesį pagal nuteistojo R. I. prašymą daromi 5 Eur pavedimai UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad finansiniai įsiskolinimai, nuteistojo noras įgyti pinigų neteisėtais ir visuomenėje nepriimtinais būdais, bei šios nusikalstamos veikos nuvertinimas gali būti vertinamas kaip kriminogeninis veiksnys. Nors skunde nesutinkama su šiuo kriminogeniniu veiksniu, o apygardos teismo vertinimu nėra pagrindo teigti, jog R. I. vengia dengti jam priteistą žalą, tačiau ši aplinkybė nėra esminė, kurios pagrindu būtų naikinama skundžiama nutartis. Teismas atsižvelgia ir į kitus R. I. nustatytus kriminogeninius veiksnius – nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, ir pan.) neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti vertinamas, kaip kriminogeninis veiksnys. Taip pat įvertinta ir galimai nusikalstamumą lėmę veiksniai – apsunkintas gebėjimas atpažinti ir spręsti iškilusias problemas adekvačiais būdais bei pilnai suvokti savo elgesio pasekmes. Nors nuteistajam nebūdingas kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, tačiau tam tikri įsitikinimai iš dalies galėjo būti nusikaltimo ar aukos pasirinkimo priežastimi. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13.       Aukštesniajam teismui nekyla abejonių, jog nuobaudų neturėjimas, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, gyvenamosios vietos turėjimas, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog R. I. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis skunde nurodo, jog turi sūnų su kuriuo palaiko glaudų ryšį bei nerimauja dėl jo sveikatos būklės, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nenusikals ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ką nustatė ir apylinkės teismas.

14.       Nuteistasis R. I. skunde taip pat pažymi, kad dėl regėjimo sutrikimo yra pripažintas neįgaliu dėl ko jam yra reikalingi specialūs poreikiai, tačiau laisvės atėmimo vietoje jie nėra užtikrinami. Nuteistasis negali pasirūpinti savimi, jam nesudarytos sąlygos tinkamai judėti, negali savarankiškai patenkinti net būtiniausių fiziologinių poreikių, dėl ko tokiu būdu pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog R. I. atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas jau buvo svarstytas teisme, tačiau buvo konstatuota, kad nuteistojo sveikatos priežiūra yra užtikrinama Laisvės atėmimo vietoje dirbančių gydytojų. Be to, konstatuota, kad nuteistasis yra pakankamai prisitaikęs prie gyvenimo sąlygų pataisos namuose, ką patvirtina ir byloje nustatyti duomenys, jog nuteistasis prisideda organizuojant renginius, susitikimus, t. y. dalyvauja visuomeninėje veikloje, pozityvaus užimtumo priemonėse. Svarbu pažymėti ir tai, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Tuo pačiu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dar nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis turėjo sveikatos problemų, jau tuo metu buvo praradęs regėjimą, tačiau tai nuo nusikalstamos veikos darymo jo nesutrukdė.

15.       Skunde pabrėžiama, jog Komisija jau antrą kartą pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti toliau nuteistąjį taisant neizoliuotą nuo visuomenės, kam pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

16.       Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, remiantis tik subjektyviomis aplinkybėmis ir neatsižvelgus į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. I. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r ė :

atmesti R. I. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai        Giedrius Endriukaitis

        Odeta Gruodienė

        Vaidas Vasiliauskas