Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-410-651/2015

                                                            Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02499-2014-4

                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 45.4.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimo,  

n u s t a t ė

V. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2014-06-22 19.30 val. kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 223 kilometre, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti, ar nėra neblaivus, t. y. tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14, 18 punktų reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje.

Klaipėdos mieto apylinkės teismas 2015-03-31 nutarimu V. R. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad nėra paneigti V. R. parodymai, jog jis neatsisakė tikrintis neblaivumo, o tik paprašė palaukti 10–15 minučių, kadangi ką tik buvo išgėręs alaus, į ką policijos pareigūnai neatsižvelgė, o po 15 minučių jam tokios galimybės nebesuteikė net ir ne kartą papildomai prašant ir jam nepagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Apeliaciniu skundu Lietuvos kelių policijos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nutarimą bei V. R. paskirti 579 Eur baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų protokole buvo konstatuotas tik pats faktas, jog V. R. atsisakė pasitikrinti, ar nėra neblaivus, o ne tai, kad jis buvo neblaivus. Policijos pareigūnas, prieš įformindamas pažeidimą, keletą kartų iš V. R. reikalavo pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė. Taip pat pareigūnas vairuotoją įspėjo apie jam gresiančią atsakomybę, jei jis atsisakys tikrintis. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teisme šios aplinkybės buvo patvirtintos, ir pabrėžta tai, kad baigiant įforminti KET pažeidimą, vairuotojas pats pasiūlė pasitikrinti jo neblaivumą, tačiau policijos pareigūnas tai padaryti atsisakė. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad V. R. privalėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, nepriklausomai nuo to, kada jis vartotojo alkoholį, ši pareiga jam nustatyta KET 17 punkte. Tik jei V. R. sustabdymo vietoje būtų nustatytas neblaivumas, tuomet jis galėtų ginčyti neblaivumo nustatymo procedūrą, t. y. tai, kad alkoholį vartojo mažiau nei prieš 15 min. iki patikrinimo, ir, praėjus kažkuriam laiko tarpui, paprašyti pakartoti jo neblaivumo nustatymo procedūrą. Minėtu atveju neblaivumas nebuvo nustatomas, buvo konstatuotas tik faktas, kad V. R. atsisakė pasitikrinti, ar nėra neblaivus. Apeliantas pažymi, jog teisės aktai nenumato, kad baigiant įforminti KET pažeidimą, vairuotojui pageidaujant, būtų tikrinamas jo neblaivumas. Apie galimas pasekmes atsisakius pasitikrinti neblaivumą vairuotojas keletą kartų iš anksto buvo įspėtas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Apeliacinis skundas atmestinas.     

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog V. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis nepakluso policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti, ar nėra neblaivus, t. y. tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė išvadą, jog nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. R. kaltę, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą V. R. nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. R. kaltę.

Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje daug dėmesio buvo skiriama aplinkybei, ar               V. R. organizme galėjo būti alkoholio kiekis, viršijantis leistiną normą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad veikos kvalifikavimui pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už neblaivumo patikrinimo vengimą reali asmens fiziologinė būklė (blaivus ar neblaivus) esminės įtakos neturi – atsakomybėn už tai vienodai traukiami tiek blaivūs, tiek ir girti asmenys, sąmoningai vengę jų neblaivumo patikrinimo. Todėl nagrinėjamu atveju buvo aktualu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai vengė pasitikrinti blaivumą, ir apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog jis ne vengė pasitikrinti blaivumą, o tik prašė suteikti galimybę tikrintis neblaivumą po 10–15 min., nes buvo ką tik išgėręs skardinę alaus.

Iš tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, jog pranešime nurodoma, kad pažeidėjas atsisakė tikrintis blaivumą motyvuodamas tuo, kad neseniai gėrė alų (b. l. 13). Tačiau tas pats policijos pareigūnas L. M., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą V. R., teismo posėdyje parodė, jog gali būti, kad žmogus prašė leisti pakartotinai pūsti, nebeleido, nes praėjo nemažas laiko tarpas. Jei būtų paprašęs po minutės, būtų leista pakartotinai pūsti (b. l. 83). Taigi iš tokių policijos pareigūnų parodymų matyti, jog iš esmės buvo pokalbis su pažeidėju apie tai, kad jis nori pasinaudoti teise pūsti į alkotesterį praėjus 15 min. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje L. M. parodė, jog jis yra susipažinęs, kaip reikia dirbti su alkotesteriu „Alcotest 6810“, kad alkotesteriu reikia tikrinti žmogų praėjus 15 min., jei jis iki tol pavartojo alkoholio. Tačiau nurodė, kad V. R. buvo tikrintas praėjus daugiau nei 15 min., nes nuo sustabdymo iki protokolo surašymo tikrai praeina 15 min. Šiuo atveju pastebėtina, jog patikimų duomenų, kad protokolo surašymo ir pokalbio trukmė galėjo trukti 15 min., byloje nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, liudytojas parodė, kad policijos mašinoje yra kameros, ten tikrai girdėti, kaip jie ne kartą siūlė pūsti į alkotesterį ir V. R. atsisakė. Tačiau Lietuvos kelių policijos tarnyba tokio vaizdo įrašo teismui pateikti negalėjo, nes duomenys saugomi 60 parų. Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti kategoriškos išvados, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo procedūra truko ilgiau nei 15 min. ir dėl praėjusio ilgesnio laiko tarpo nebuvo suteikta galimybė pūsti į alkotesterį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui buvo pateiktos V. R. žmonos telefono abonento išklotinės, iš kurių matyti, jog V. R. I. R. skambino 2014-06-22 19.43 val. Iš V. R. paaiškinimų bei liudytojos I. K. parodymų, duotų teismo posėdyje, matyti, kad jie parodė, jog po to, kai V. R. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis skambino žmonai, kuri važiavo iš paskos kitu automobiliu kartu su I. K. ir jos vyru, ir pasakė, kad jis atsisakė pūsti, bet I. R. pasakė pūsti. 19.45 val. V. R. paskambinęs I. R. pasakė, jog jam neleidžia pūsti. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog V. R. pažeidimą padarė 2014-06-22 19.30 val., o pirmas skambutis I. R. buvo 19.43 val., sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepasitvirtino L. M. parodymai, kad atliekant visą veiksmų seką – automobilio sustabdymas, dokumentų patikrinimas, vairuotojo pakvietimas į tarnybinį automobilį – tikrai praeina daugiau kaip 15 minučių.

Įvertinus tai, jog alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimosi instrukcijos (b. l. 62) reikalavimuose nustatyta, kad prieš tikrinant asmenį, jam išgėrus alkoholio, reikia palaukti 15 min., tai, kad V. R. neneigė, kad prieš pat sustabdymą buvo išgėręs skardinę alaus, kad pokalbis tarp      V. R. ir policijos pareigūnų, kad jam leistų pūsti vėliau, buvo, kad negalima daryti kategoriškos išvados, jog protokolo įforminimo procedūra truko ilgiau nei 15 min., apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad V. R. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, sudėties.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad teismas ėmėsi visų priemonių pašalinti iškilusiems prieštaravimams, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. R. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  

n u t a r i a:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                    Dalia Kursevičienė