Civilinė byla Nr. 2-27/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00572-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4; 122.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario metalo konstrukcijos“ ieškinį solidariems atsakovams R. M., S. L., T. O. ir D. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Ieškovas B UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai iš atsakovų R. M., S. L., T. O. ir D. R. priteisti 708 494,09 Lt žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio sumos, o jo nepakakus – lėšas. Kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ieškovas nurodė didelę ieškinio sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi tenkino ieškovo B UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ prašymą ir areštavo solidarių atsakovų R. M., S. L., T. O. bei D. R. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas, neviršijant 708 494,09 Lt sumos. Teismas nustatė, kad ieškinio suma yra didelė, ypač įvertinus tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys. Be to, teismas nusprendė, kad atsakovams pradėtas ikiteisminis tyrimas kelia grėsmę, jog atsakovai turtą gali paslėpti, perleisti kitiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

              Atsakovas S. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį. Atsakovas pateikia tokius atskirojo skundo argumentus:

1. ieškovui yra žinoma, kad atsakovas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė savo kaltės ir sutiko geranoriškai atlyginti žalą ieškovui, kas reiškia, jog ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu bei atitinkamai nepagrįstai prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones;
2. ikiteisminio tyrimo metu yra nustatytas laikinas atsakovo nuosavybės teisės apribojimas į 661 623 Lt lėšas. Be to, yra rastos ir paimtos trečiojo asmens M. P. individualiame seife laikytos 1 448 674 Lt lėšos, kurias (kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu) minėtame seife laikė atsakovas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turi turto (kurį sudaro 2 110 297 Lt areštuotos lėšos ikiteisminio tyrimo metu), į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą;
3. antstoliui pradėjus vykdyti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, bus areštuotas atsakovo nekilnojamasis turtas, nepaisant to, kad ikiteisminiame tyrime yra apribotos atsakovo nuosavybės teisės į ieškovo prašomą priteisti sumą. Tokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių mastas bus žymiai didesnis už ieškinio sumą.

Ieškovas B UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas jau ikiteisminio tyrimo metu siekė atgauti lėšas, į kurias buvo apribota nuosavybės teisė, teigdamas, kad 600 000 Lt priklauso jo sutuoktinei, o 1 500 000 Lt priklauso UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“. Be to, atsakovas perleido minėtos įmonės akcijas kitam asmeniui, kuris taip pat pareikalavo grąžinti lėšas, į kurias buvo apribotos nuosavybės teisės. Ieškovas pažymi, kad prokuroras atmetė ieškovo prašymą įtraukti jį į baudžiamąją bylą civiliniu ieškovu. Iš lėšų, į kurias ikiteisminiame tyrime apribotos nuosavybės teisės, bus atlyginama žala nukentėjusiajam (valstybei), o ne ieškovui. Atsakovas niekada nebuvo pateikęs ieškovo kreditoriams pasiūlymo dėl žalos atlyginimo. Minėti atsakovo veiksmai bei atsakovo R. M. elgesys, kuomet jis savo nekilnojamąjį turtą perleido tretiesiems asmenims, patvirtina turto arešto taikymo būtinumą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad prieš sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, iš pradžių yra prima facie (preliminariai) įvertinamas ieškinio pagrįstumas, ir tik nustačius, jog ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas – sprendžiama dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pagrindų egzistavimo. Nustatinėjant preliminarų (prima facie) ieškinio pagrįstumą, teismas preliminariai įvertina ieškinio reikalavimo pobūdį, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinį bei prie ieškinio pridėtų įrodymų visetą ir nusprendžia, ar nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovo sutikimas visiškai ar iš dalies su ieškiniu negali būti traktuojamas kaip ieškovo teisės kreiptis į teismą apribojimas ar tokio ieškinio reikalavimų akivaizdus nepagrįstumas. Priešingai, tokia atsakovo pozicija tik patvirtina preliminarų (prima facie) ieškinio pagrįstumą. Dėl šios priežasties atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas, žinodamas, jog vienas iš solidarių atsakovų (apeliantas) pripažįsta žalos padarymo faktą bei sutinką atlyginti žalą, nepagrįstai dėl žalos atlyginimo kreipėsi į teismą su ieškiniu, atmetamas kaip neįrodantis ieškinio preliminaraus (prima facie) nepagrįstumo bei atitinkamai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo.

Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo pobūdžio, nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą dėl 708 494,09 Lt dydžio žalos priteisimo iš 4 solidarių atsakovų. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Vadinasi, ieškovas, esant solidariai atsakovų atsakomybei, turi teisę pasirinkti kurio atsakovo (atsakovų) atžvilgiu reikšti ieškinį, iš kurio atsakovo (atsakovų) išieškoti teismo priteistą sumą CPK VI dalyje įtvirtinta vykdymo proceso tvarka bei atitinkamai kurio atsakovo (atsakovų) atžvilgiu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovui nusprendus reikšti ieškinį bei atitinkamai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones visų 4 solidarių atsakovų atžvilgiu, turi būti įvertinta bendrai visų solidarių atsakovų galimybė įvykdyti galimai ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas, kuris yra vienas iš 4 solidarių atsakovų, neneigė, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytos aplinkybės, kad ieškinio suma likusių 3 atsakovų atžvilgiu laikytina didele. Tačiau apeliantas atskirojo skundo argumentais įrodinėja, kad ieškinio suma jo atžvilgiu nėra laikytina didele, nes ikiteisminio tyrimo metu yra apribotos nuosavybės teisės į atsakovui priklausančias daugiau nei 2 000 000 Lt dydžio lėšas, kurių pakaks galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Tačiau iš paties atsakovo į bylą pateiktų Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių turinio matyti, kad atsakovo minimoms 2 000 000 Lt dydžio lėšoms nuosavybės teisių apribojimas buvo pritaikytas todėl, kad vadovaujantis BK 72 straipsniu minėtos lėšos galimai bus konfiskuotos kaip įgytos nusikalstamu būdu (b.l. 32-34). Taigi, atsižvelgus į tai, kad dabartinėje šios bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aišku, ar atsakovo minimos lėšos jam priklauso bei nėra išnykusi grėsmė dėl šių lėšų konfiskavimo, nuosavybės teisių į šias lėšas apribojimas negali būtų vertinamas kaip aplinkybė, įrodanti gerą atsakovo turtinę padėtį bei atitinkamai eliminuojanti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.). Tuo tarpu kitų įrodymų apie solidarių atsakovų turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ar lėšas, į kurias nėra suvaržytos nuosavybės teisės, apeliantas nepateikė. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad apeliantas nepaneigė teismų praktikoje suformuotos didelės ieškinio sumos prezumpcijos kaip savarankiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (CPK 12 str. ir 178 str.).

Atmetamas kaip nepagrįstas ir tas atsakovo atskirojo skundo argumentas, kuriuo įrodinėjamas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumas ir neekonomiškumas. Pažymėtina, kad dėl konkretaus ieškinio reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas sprendžia kiekvienoje nagrinėjamoje byloje atskirai (CPK 144 str. 1 d.). Apie pritaikytų ieškinio reikalavimo užtikrinimo priemonių atitikimą proporcingumo ir ekonomiškumo principams sprendžiama iš to, ar konkrečioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės mastas neviršija ieškinio sumos (CPK 145 str. 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad kitose civilinėse ar baudžiamosiose bylose pritaikytos teismų sprendimų įvykdymo užtikrinimo priemonės niekaip negali įtakoti šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo bei atitinkamai tokios priemonės nėra vertinamos, sprendžiant dėl šioje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atitikimo proporcingumo ir ekonomiškumo principams.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovo S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                         Egidijus Žironas