Administracinė byla Nr. eI-4422-402/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00956-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 20 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjui D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-04-10 sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1535-6645; 2) įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (su)teikti nemokamą valstybės teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje: dėl proceso atnaujinimo byloje dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014, dėl 2005-10-07 laidavimo sutarties Nr. FA-BK200510-1174/1 pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (galiojanti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso redakcija nuo 2016-11-17); 3) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-05-08 sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1195-8435; 4) įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (su)teikti nemokamą valstybės teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje: dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-19-753/2018), 3 punkto, 4 punkto, 9 punkto (dėl aiškių teisės taikymo klaidų (galiojanti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso redakcija nuo 2016-11-17) pagrindais (Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1150/2014).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, jog jis 2018-03-26 kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (toliau – ir Tarnyba) su prašymu suteikti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 2005-10­-07 laidavimo sutarties Nr. FA-BK200510-1174/1 pripažinimo negaliojančia, dėl laidavimo sandorio pagal 2005-10-07 surašytą laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1 panaikinimo ir kt., kurioje atsakovas AB Sampo bankas, kadangi jam reikalinga pagalba – atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kartu su prašymu pateikė reikiamus dokumentus.

2018-04-19 pareiškėjas paštu gavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-04-10 sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18- NT-1535-6645 neteikti teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 dėl proceso atnaujinimo panaikinimo.

2018-04-30 rašto Tarnybai reikalavimų 2 punktu pareiškėjas Tarnybos prašė panaikinti Tarnybos 2018-04-10 sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1535-6645 neteikti teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 dėl proceso atnaujinimo ir suteikti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje. Tačiau šio prašymo Tarnyba neįvykdė.

2018-03-06 pareiškėjas pateikė Tarnybai prašymą suteikti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-19-753/2018), 3 punkto, 4 punkto, 9 punkto (dėl aiškių teisės taikymo klaidų) pagrindais (Vilniaus apygardos teismo 2013-12-­19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1150/2014), kadangi jam reikalinga pagalba – atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų byloje dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas gavo 2018-03-15 Tarnybos pranešimą Nr. (2.1) NO-2-2138 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies apmokėjimo“.

2018-03-26 atsakovui papildomai buvo pateikti reikiami duomenys apie tai, kad yra areštuotas visas pareiškėjo turtas ir lėšos, pajamos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki šiandien dienos tėra tik kasmėnesinė pašalpa iš savivaldybės (nuo 2018 metų iš viso 122 eurai), kad jis išsiskyręs, gyvena vienas, turi nepilnametę dukrą G. S., kurią turi išlaikyti ir kuriai Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu yra priteisti alimentai fiksuota pinigų suma – 125 Eur kiekvieną kalendorinį mėnesį.

2018-04-19 iš Tarnybos pareiškėjas gavo du dokumentus: 2018-04-16 Tarnybos pranešimą Nr. (2.1) NO-2-2941 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies apmokėjimo ir 2018-04-10 Tarnybos sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1535-6645 neteikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 dėl proceso atnaujinimo, nurodant, kad D. S. teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose civilinėse bylose ir D. S. nesutinka padengti pusės išlaidų.

Atsakovo raštuose neanalizuota tai, kad pareiškėjui visiškai apmokama valstybės antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama atsižvelgiant būtent į Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 3 punktą (asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą), 6 punktą (asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą).

Pastarieji du punktai – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 3 ir 6 punktai yra specialios teisės normos ir turi pirmenybę prieš bendrąją teisės normą. Kaip nurodyta ankstesniuose pareiškėjo raštuose, yra areštuotas visas be išimties jo turtas ir lėšos. Iš viešai prieinamų registrų matyti, kad iš pareiškėjo trečios eilės išieškojimui šiandien yra išieškoma arba dar tebėra areštuota pareiškėjo turto už 424726,22 Lt bendrą sumą (ekvivalentas 123 009,21 Eur): antstolė R. G., vykdomoji byla Nr. 0090/07/01219, išieškoma suma 291705,28 Lt; antstolis R. B., vykdomoji byla Nr. 0085/11/00590, vykdomoji byla Nr. 0085/11/00591, išieškoma suma 66 887 Lt (be palūkanų); antstolis V. M., vykdomoji byla Nr. 0240/13/01350, išieškoma suma 57188,40 Lt (be palūkanų); antstolė R. S., vykdomoji byla Nr. 0106/13/04255, išieškoma suma 3 224 Lt; antstolis M. P., vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937, išieškoma suma 4 121,54 Lt; antstolis R. S., vykdomoji byla Nr. 0070/15/00324, išieškoma suma 1 600 Lt (ekvivalentas 463,33 Eur) ir kita. Ginčai dėl šių areštų jau daugiau negu 10 metų vyksta įvairios pakopos Lietuvos Respublikos teismuose, ir pareiškėjas savo piniginėmis lėšomis šiandien laisvai disponuoti išvis negali. Pabrėžė, jog tokia turtinė situacija susidarė ne dėl jo kaltės ar nuo jo priklausančių aplinkybių.

Pareiškėjo pajamos nuo 2017 m. spalio 1 d. yra kasmėnesinė pašalpa iš savivaldybės (nuo 2018 metų iš viso 122 eurai). Šiuos duomenis Tarnyba privalo matyti, nes jie vieši ir Tarnybai privalo būti prieinami. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad šiuos duomenis Tarnyba tikrai mato ir analizuodama dar 2018-03-26 pareiškėjo raštą (prašymą) juos (duomenis) įvertins.

Susiklosčius tokiai situacijai, D. S. 2018-04-30 dar kartą Tarnybai pateikė papildomus įrodymus ir Tarnybos prašė abiejose nurodytose civilinėse bylose skirti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apmokant 100 proc. Be to, vien tik iš šių aplinkybių yra akivaizdžiai matyti, kad jis neturi jokių realių ir objektyvių galimybių pats susimokėti nei Tarnybai už paslaugas ar jų dalį, nei dalį žyminio mokesčio, o juo labiau advokatui.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 3 punktą (asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą), 6 punktą (asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą) ir kita, 2018-04-30 Tarnybai pateikė raštą, Tarnybos prašydamas suteikti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje ir pačiai Tarnybai panaikinti 2018-04-10 sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1535-6645 neteikti teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 dėl proceso atnaujinimo ir suteikti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą teigė, jog 2018-03-28 Tarnyboje buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. (2.1)NTP-l-1535, dėl civilinės bylos Nr. 2-1062-110/2014 proceso atnaujinimo. Pareiškėjas 2018-03-28 pateiktame Tarnybai prašyme nurodė, kad nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (atitinkamai 50 ar 75 procentus), jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus.

Pareiškėjas pagal Tarnybai pateiktus duomenis buvo priskirtas I turto ir pajamų lygiui. Tarnyba nustatė, kad sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1535-6645 priėmimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba (išskyrus baudžiamąsias bylas, pradėtas ne pagal skundus ir pareiškimus privataus kaltinimo tvarka) yra teikiama 2 bylose pagal Tarnybos sprendimus: 2016-03-15 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-651-3851 (2018-01-18 Tarnybos sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-P-651-1205 sprendimo galiojimo terminas pratęstas iki 2018-11-30) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015, 2017-12-29 sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-6396-24619 dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-12-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1426-603/2017 apskundimo (sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2018-12-­18). Tarnyba nėra gavusi iš pareiškėjo informacijos, kad jam antrinė teisinė pagalba šiose bylose neaktuali. Tarnyboje taip pat nėra gauta advokatų prašymų išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pranešimų apie baigimą ar prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 12 straipsnio 2–15 punktus ir kuriam pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama 2 bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi ir įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 procentų. Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 14 straipsnio 7 dalis netaikoma baudžiamosiose bylose. Tarnyba nustatė, kad pareiškėjui šio sprendimo priėmimo metu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 2 civilinėse bylose ir pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, todėl jam galėjo būti suteikta tik iš dalies valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktą, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo prašyme išreiškė nesutikimą padengti jam priklausančią apmokėti išlaidų dalį ir antrinės teisinės pagalbos prašė civilinėje byloje, antrinė teisinė pagalba jam nebuvo suteikta.

2018-03-08 Tarnyboje buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. (2.1)NTP-l-1195, dėl civilinės bylos Nr. 2-4983-345/2013 proceso atnaujinimo. Pareiškėjas 2018-03-08 pateiktame Tarnybai prašyme neišreiškė nuomonės, ar sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus), jeigu, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus. Tarnyba nustatė, kad sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1195-8435 priėmimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba (išskyrus baudžiamąsias bylas, pradėtas ne pagal skundus ir pareiškimus privataus kaltinimo tvarka) yra teikiama dviejose bylose pagal Tarnybos sprendimus: 2016-03-15 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-651-3851 (2018-01-18 Tarnybos sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-P-651-1205 sprendimo galiojimo terminas pratęstas iki 2018-11-30) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015, 2017-12-29 sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-6396-24619 dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-12-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1426-603/2017 apskundimo (sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2018-12­-18). Tarnyba nėra gavusi iš pareiškėjo informacijos, kad jam antrinė teisinė pagalba šiose bylose neaktuali. Tarnyboje taip pat nėra gauta advokatų prašymų išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pranešimų apie baigimą ar prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama 2 civilinėse bylose, Tarnyba 2018-03-15 raštu, reg. Nr. (2.1)NO-2-2138, paprašė pareiškėjo raštu informuoti Tarnybą, ar pareiškėjas sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat patvirtinti, kad pareiškėjas yra supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma. 2018-03-28 pareiškėjas Tarnybai pateikė rašytinius paaiškinimus, reg. Nr. (2.1)NTP-9-1510, kuriuose nurodė, kad šiandien yra išieškoma iš pareiškėjo turto už 123 009, 21 Eur bendrą sumą ir pareiškėjas negali laisvai disponuoti savo piniginėmis lėšomis, todėl pareiškėjas neturi jokių realių ir objektyvių galimybių pats susimokėti Tarnybai už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjas sutikimo apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišreiškė.

2018-04-16 Tarnyba pakartotinai raštu, reg. Nr. (2.1)NO-2-2941, kreipėsi į pareiškėją, prašydama raštu informuoti Tarnybą, ar pareiškėjas sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba minėtame rašte įspėjo, kad jeigu pareiškėjas per 30 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos Tarnybai nepateiks sutikimo apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, Tarnyba priims sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2018-03-08 pareiškėjo prašymą, reg. Nr. (2.1) NTP-1-1195. 2018-04-30 pareiškėjas Tarnybai pateikė rašytinius paaiškinimus,             reg. Nr. (2.1)NTP-9-2058, kuriuose papildomai nurodė, kad jam yra paskirta socialinė pašalpa (pridėta 2018-03-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma Nr. 2646), ir prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pareiškėjas sutikimo apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišreiškė.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašyme neišreiškė sutikimo apmokėti išlaidų dalį, o pateiktuose Tarnybai paaiškinimuose nenurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, antrinė teisinė pagalba pareiškėjui nebuvo suteikta.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-04-10 sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1535-6645; 2) įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (su)teikti nemokamą valstybės teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje: dėl proceso atnaujinimo byloje dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014, dėl 2005-10-07 laidavimo sutarties Nr. FA-BK200510-1174/1 pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (galiojanti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso redakcija nuo 2016-11-17); 3) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus  2018-05-08 sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1195-8435; 4) įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (su)teikti nemokamą valstybės teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje: dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-19-753/2018), 3 punkto, 4 punkto, 9 punkto (dėl aiškių teisės taikymo klaidų (galiojanti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso redakcija nuo 2016-11-17) pagrindais (Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1150/2014).

Bylos duomenimis, 2018-03-28 Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. (2.1)NTP-l-1535, dėl civilinės bylos Nr. 2-1062-110/2014 proceso atnaujinimo. Pareiškėjas 2018-03-28 pateiktame Tarnybai prašyme nurodė nesutinkąs apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (atitinkamai 50 ar 75 procentus), jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus.

Pareiškėjas pagal Tarnybai pateiktus duomenis buvo priskirtas I turto ir pajamų lygiui. Sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1535-6645 priėmimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba (išskyrus baudžiamąsias bylas, pradėtas ne pagal skundus ir pareiškimus privataus kaltinimo tvarka) buvo teikiama 2 bylose pagal Tarnybos sprendimus: 2016-03-15 Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-651-3851 (2018-01-18 Tarnybos sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-P-651-1205 sprendimo galiojimo terminas pratęstas iki 2018-11-30) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015, 2017-12-29 sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-6396-24619 dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-12-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1426-603/2017 apskundimo (sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2018-12-18). Tarnyba nėra gavusi iš pareiškėjo informacijos, kad jam antrinė teisinė pagalba šiose bylose neaktuali. Tarnyboje taip pat nėra gauta advokatų prašymų išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pranešimų apie baigimą ar prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo.

2018-03-08 Tarnyboje buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. (2.1)NTP-l-1195, dėl civilinės bylos Nr. 2-4983-345/2013 proceso atnaujinimo. Pareiškėjas 2018-03-08 pateiktame Tarnybai prašyme neišreiškė nuomonės, ar sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus), jeigu, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus. Tarnyba nustatė, kad sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1195-8435 priėmimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba (išskyrus baudžiamąsias bylas, pradėtas ne pagal skundus ir pareiškimus privataus kaltinimo tvarka) buvo teikiama 2 bylose pagal Tarnybos sprendimus: 2016-03-15 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-651-3851 (2018-01-18 Tarnybos sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-P-651-1205 sprendimo galiojimo terminas pratęstas iki 2018-11-30) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015, 2017-12-29 sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-6396-24619 dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-12-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1426-603/2017 apskundimo (sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2018-12­-18). Tarnyba nėra gavusi iš pareiškėjo informacijos, kad jam antrinė teisinė pagalba šiose bylose neaktuali. Tarnyboje taip pat nėra gauta advokatų prašymų išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pranešimų apie baigimą ar prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama 2 civilinėse bylose, 2018-03-15 Tarnyba raštu, reg. Nr. (2.1)NO-2-2138, paprašė pareiškėjo raštu informuoti Tarnybą, ar pareiškėjas sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat patvirtinti, kad pareiškėjas yra supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma. 2018-03-28 pareiškėjas Tarnybai pateikė rašytinius paaiškinimus, reg. Nr. (2.1)NTP-9-1510, kuriuose nurodė, kad šiandien yra išieškoma iš pareiškėjo turto už 123 009,21 Eur bendrą sumą ir pareiškėjas negali laisvai disponuoti savo piniginėmis lėšomis, todėl pareiškėjas neturi jokių realių ir objektyvių galimybių pats susimokėti Tarnybai už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjas sutikimo apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišreiškė.

2018-04-16 Tarnyba pakartotinai raštu, reg. Nr. (2.1)NO-2-2941, kreipėsi į pareiškėją, prašydama raštu informuoti Tarnybą, ar pareiškėjas sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2018-04-30 pareiškėjas Tarnybai pateikė rašytinius paaiškinimus, reg. Nr. (2.1)NTP-9-2058, kuriuose papildomai nurodė, kad jam yra paskirta socialinė pašalpa, ir prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pareiškėjas sutikimo apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišreiškė.

Taigi, ginčijamais sprendimais buvo atsisakyta suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą pagal jo pateiktus prašymus.

Ginčas byloje kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-04-10 sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1535-6645 ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-05-08 sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1195-8435 teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Viešojo administravimo subjektas turi tik tas galias, kurios jam konkrečiai suteiktos, plečiamas kompetencijos aiškinimas negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A302-233/2012, 2016-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016).

Įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principai nustato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba turi būti teikiama kokybiškai, efektyviai bei vadovaujantis ekonominiais sumetimais, taip pat draudžiama piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Siekdama šių principų įgyvendinimo bei atsižvelgdama į tai, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama, ją teikia valstybė savo iniciatyva ir nuožiūra ir tik tiek, kiek yra pajėgi, įstatymų leidėjas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatė sąrašą atvejų, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turi teisę (pareigą) atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Be kita ko, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (9 p.).

Tarnyba, būdama viešojo administravimo subjektas, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik Įstatymu, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617-13).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymus ir su jais susijusius įrodymus apie jo turtinę padėtį, kurie, jo nuomone, įrodo, kad jis negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jo turtas ir metinės pajamos, kuriomis gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti, kaip tai nustatyta Įstatymo 12 straipsnio 6 punkte. Pareiškėjas pagrįstai nurodo, jog atsakovo raštuose neanalizuota tai, kad pareiškėjui, jo nuomone, visiškai apmokama valstybės antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama atsižvelgiant būtent į Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą (asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą), 6 punktą (asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą).

Įvertinus pareiškėjo skundą, matyti, kad pareiškėjas nesuprato sprendimo turinio, t. y. ar buvo atsižvelgta, jog turi nepilnametę dukrą, kurią išlaiko ir kiekvieną mėnesį moka po 125 Eur, ar buvo įvertintos jo skolos, jei neįvertintos, tai kodėl, jo sveikatos būklė (turi neįgalumą) ir kaip buvo apskaičiuotos sumos, dėl kurių jam buvo nesuteikta antrinė teisinė pagalba. Pareiškėjas nurodo, jog apie jo turtinę padėtį atsakovas galėjo spręsti ir iš registrų duomenų, prie kurių, jo manymu, turi prieigą.

Įvertinus ginčijamus sprendimus, matyti, kad nevertinti pareiškėjo pateikti įrodymai, o motyvai neaiškūs ir nepakankami, o tai sukėlė pareiškėjui neaiškumų ir abejonių priimtais atsakovo sprendimais. Jeigu atsakovui buvo pateikti ne visi reikiami dokumentai, atsakovas galėjo tokius trūkumus pašalinti ir įpareigoti pateikti tam tikrus dokumentus ir įrodymus, o priimdamas sprendimus pateiktus įrodymus aptarti ir įvertinti. Taip ginčijamame sprendime nurodyta, jog pareiškėjas išlaikytinių (tiek nepilnamečių, tiek pilnamečių) neturi, tačiau pareiškėjas teigia priešingai, jog jis teikia išlaikymą dukrai. Atsiliepime, taip pat ir ginčijamuose sprendimuose tik formaliai konstatuota, kad pareiškėjui teikiama teisinė pagalba 2 bylose pagal Tarnybos sprendimus ir kad Tarnyba neturi duomenų, jog pareiškėjui teikiama pagalba yra neaktuali, taip pat iš advokatų neturi duomenų apie teisinės pagalbos teikimo nutraukimą. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad prieš priimdamas ginčijamus sprendimus įsitikino, jog pagal priimtus sprendimus pareiškėjui teisinė pagalba realiai teikiama. Byloje nepateikta duomenų, kokia pagalba pareiškėjui teikiama: ar tai tik procesinių dokumentų parengimas (kurie jau galėjo būti parengti ir todėl teisinė pagalba jau nebeteikiama), ar tai dalyvavimas ir teisminiuose procesuose, kurie dar vyksta (apie tai sprendimuose nepasisakyta), ir byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog teisinė pagalba teikiama. Priimant ginčijamus sprendimus pagrindinis atsisakymo motyvas buvo tas, kad pareiškėjui pagal ankstesnius sprendimus teikiama pagalba 2 civilinėse bylose, tačiau iš kokių šaltinių priimant ginčijamus sprendimus tai buvo nustatyta, nėra aišku, formaliai nurodyta, kad yra priimti du sprendimai dėl teisinės pagalbos teikimo.

Ginčijamų sprendimų pagrindas ir motyvai sprendimuose neindividualizuoti, tik cituojami teisės aktai, kurie reguliuoja antrinės teisinės pagalbos suteikimą, o tai neatitinka reikalavimo, nurodyto LVAT formuojamoje praktikoje, kad individualus administracinis aktas turi būti suprantamas adresatui.

Su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiškėja tik kreipusis į teismą iš  atsiliepimo į pareiškėjo skundą.

Teismas pripažįsta, kad nustatyti ginčijamų sprendimų trūkumai yra esminiai, nes sukliudė pareiškėjui suprasti sprendimų turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl sprendimai naikintini remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (su)teikti nemokamą valstybės teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje: dėl proceso atnaujinimo byloje dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014, dėl 2005-10-07 laidavimo sutarties Nr. FA-BK200510-1174/1 pripažinimo negaliojančia, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (galiojanti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso redakcija nuo 2016-11-17), ir ketvirtuoju reikalavimu prašo įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (su)teikti nemokamą valstybės teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje: dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-19-753/2018), 3 punkto, 4 punkto, 9 punkto (dėl aiškių teisės taikymo klaidų (galiojanti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso redakcija nuo 2016-11-17) pagrindais (Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1150/2014). Šie reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinių reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo. Teismas netenkina pareiškėjo reikalavimų įpareigoti atsakovą (su)teikti nemokamą valstybės teisinę pagalbą civilinėse bylose, nes tokio pobūdžio sprendimų priėmimas yra viešojo administravimo subjekto (atsakovo) prerogatyva. Dėl šios priežasties atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo prašymus iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p.) ir priimti išsamius, motyvuotus sprendimus su aiškiai išdėstytu teisiniu reglamentavimu sprendžiant nagrinėjamą klausimą.

Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl jo skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl asmens teisės į teisminę gynybą tinkamo (ne)užtikrinimo. Ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai teismui nekelia abejonių, todėl netenkintinas pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl jo skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas 

n u s p r e n d ž i a :

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-04-10 sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1535-6645.

Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-03-28 prašymą dėl teikimo nemokamos valstybės teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 dėl proceso atnaujinimo.

Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-05-08 sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-NT-1195-8435.

Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-03-08 prašymą, reg. Nr. (2.1)NTP-1-1195, dėl teikimo nemokamos valstybės teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 dėl proceso atnaujinimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                              Natalja Zelionkienė