Civilinė byla Nr. e2-1514-514/2022

                                                            Teisminio proceso Nr.2-33-3-00410-2022-2

                                                                         Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                                                           2.3.4.6; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 16 d.

Plungė

           Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,

sekretoriaujant Vilmai Grosienei,

dalyvaujant ieškovei R. A., jos atstovei adv. Jovytai Piekienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Žibutei Milienei,  

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl tėvo valdžios apribojimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė prašė neterminuotai apriboti atsakovo V. A. tėvo valdžią į nepilnametę dukrą E. A., gim. (duomenys neskelbtini). 

Nurodė, kad Plungės apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė santuoką su atsakovu, patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametės dukros E. A., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta kartu su ieškove, atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui įsipareigojo mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 215 Eur iki dukros pilnametystės, šalys sutarė nustatyti uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo šen., Rietavo sav., patalpas iki dukros pilnametystės. Sutartimi šalys susitarė, jog  atsakovas gali bendrauti su dukra E., kai tėvas ir dukra bendrauti panorės. Po santuokos nutraukimo ieškovė su dukra liko gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Atsakovo nuolatos naudojamas psichologinis smurtas, patyčios, užgauliojimai, nuolatinis žeminimas gyvenimą kartu padarė neįmanomą, todėl ieškovė išsinuomojo butą ir su dukra išsikraustė. Atsakovo nuolatinis persekiojimas ir terorizavimas nesiliovė, dėl ko ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją. Atsakovo psichologinis smurtas prieš ieškovę ir dukrą tęsiasi labai ilgą laiką. 2016 metais ieškovė išbėgo su dukra nuo smurtaujančio vyro ir buvo apgyvendinta moterų krizių centre. Atsakovo ilgalaikio sisteminio smurto įtaka sužalojo ieškovės ir dukros E. asmenybes. Atsakovas ir po skyrybų su ieškove elgiasi agresyviai, psichologiškai žaloja nepilnametę dukrą, atvykęs menkina ir žemina ne tik ieškovę, bet ir nepilnametę dukrą. Atsakovo elgesys traumuoja dukrą, jis dažnai skambina dukrai, šaukia ir grasina, jei dukra neatsako į jo klausimus, rėkia ant dukros, jei ji nesutinka su juo vykti ir pan. Dukra dėl patiriamo nuolatinio atsakovo psichologinio smurto lankosi pas psichologę ir psichiatrę, nes bandė žudytis išgėrusi vaistų, dukrai prirašyti vaistai. Dukra bijo atsakovo, jai kiekvienas atsakovo apsilankymas namuose sukelia didžiulį stresą, nes atsakovas šaukia ne tik ant dukros, bet prie mergaitės įžeidinėja ieškovę necenzūriniais žodžiais, grasina. Atsakovui buvo inicijuota atvejo vadyba, tačiau atsakovas bendradarbiauti su specialistais vengia, pagalbos nepriima, manytina, kad savo elgesio keisti nežada. Dėl psichologinio smurto prieš dukrą naudojimo atsakovo atžvilgiu Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate  yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi atsakovas daro labai neigiamą įtaką dukrai, dėl ko ji net mėgino žudytis, situacija tęsiasi ilgą laiką, atsakovas elgesio nekeičia, išvadų nedaro, nepriima specialistų pagalbos, prašo atsakovo tėvo valdžią dukros E. atžvilgiu apriboti neterminuotai.

Ieškovė, jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad nutraukus santuoką su atsakovu, nebuvo nustatyta konkreti bendravimo  tvarka su dukra, todėl atsakovas atvykdavo kada panorėjęs, dažniausiai tokie jo apsilankymai baigdavosi konfliktais, dėl kurių atsakovė ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus. Atsakovas nepagarbiai elgiasi tiek su ieškove, ją žemindamas dukros akivaizdoje, tiek su dukra E.. Dukra yra įbauginta atsakovo, vengia su juo bendrauti dėl nuolatinių patyčių, nepagrįstų priekaištų. Dėl atsakovo bauginančio elgesio sutriko dukros sveikata, nuo 2021 m. dukra gydoma psichiatro, pastoviai lankosi pas psichologę. Mano, kad apribojus atsakovo valdžią dukros atžvilgiu, turėtų būti apribotas ir bendravimas su dukra, nes atsakovas daro neigiamą įtaką dukrai. Be to, pati dukra nepageidauja bendrauti su tėvu, jo bijo.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį sutiko, jog neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia dukros E. atžvilgiu. Teismo posėdyje nedalyvavo.

        Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada - atsakovui turėtų būti neterminuotai apribota tėvo valdžia, kadangi atsakovas nevaldomu, amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką nepilnametės dukros psichologinei ir emocinei būklei, atsakovas savo elgesio nekeičia ir nepriima socialinės pagalbos.  

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

        ieškinys tenkinamas iš dalies.  

        Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė R. A. ir atsakovas V. A. yra nepilnametės E. A., gimusios (duomenys neskelbtini).,  tėvai. (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametės dukros E. A. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta kartu su ieškove, atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui įsipareigojo mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 215 Eur iki dukros pilnametystės, šalys sutarė nustatyti uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sen., Rietavo sav., patalpas iki dukros pilnametystės. Sutartimi šalys susitarė, jog  atsakovas gali bendrauti su dukra E., kai tėvas ir dukra bendrauti panorės

        Ieškovė siekia neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į dukrą E.. Atsakovui pareikštas ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu. 

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių, ar ne. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams.

Atsakovo kaip tėvo pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį. Remiantis minėtu CK 3.155 straipsniu, tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

            Ieškovės pateiktais ir ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės dėl atsakovo veiksmų leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tėvo pareigas nepilnametės atžvilgiu įgyvendina netinkamai.

            Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalims nutraukus santuoką, atsakovas siekė bendrauti su dukra, tačiau atsakovas su dukra bendrauja pakeltu tonu, dukrą įžeidinėja dėl jos išvaizdos, gaunamų įvertinimų mokykloje, reikalauja bendrauti, neatsižvelgdamas į dukros nuomonę, arba tada, kai dukra negali (nuotolinių pamokų metu). Dukra, reaguodama į tėvo patyčias, priekaištus dėl blogesnių pažymių mokykloje, pradėjo save žaloti, išsakė suicidines mintis, dėl ko mergaitei buvo reikalinga specialistų pagalba. Be to, atsakovo agresiją nuolat patiria ir pati ieškovė, atsakovo yra įžeidinėjama, žeminama, barnius tenka girdėti ir dukrai, todėl mergaitė tėvo bijo ir atsisako su juo bendrauti.

          Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) išvadoje patvirtino, jog nepilnametės motina (ieškovė R. A.) ne kartą kreipėsi į Tarnybą, nurodydama, kad vaiko tėvas netinkamai elgiasi nepilnametės dukros atžvilgiu, atvykdamas į dukros gyvenamą vietą ir sukeldamas konfliktą nepilnametės dukros akivaizdoje.  Pagal pateiktą išvadą socialinės paramos informacinės sistemos (SPIS) bazės duomenis nuo 2017 metų gauta 13 pranešimų apie galimai pažeistas E. A. teises. Nors ne visi pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus pasitvirtino ar yra susiję su atsakovo elgesiu, tačiau pateikti duomenys apie 2017 m. rugpjūčio 7 d. nustatytą galimą smurtą prieš E. A., 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. gruodžio 2 ir 7 d., 2021 m. kovo 17 d., 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. gruodžio 21  d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, kai atvykęs į vaiko gyvenamą vietą atsakovas triukšmavo, užgauliojo, įžeidinėjo R. A. matant dukrai E. A., leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, siekdamas bendravimo su dukra, atvykęs į jos gyvenamą vietą, sukeldavo konfliktus, dėl kurių nepilnametė išgyveno, baiminosi, jautėsi nesaugi. Toks pasikartojantis atsakovo elgesys rodo, jog atsakovas nepaiso vaiko poreikių. Situacija, kai nepilnametė nuolat priversta dalyvauti konfliktinėse situacijose,  vaikui sukelia nemalonius išgyvenimus, kas trikdo normalią psichologinę vaiko raidą. 2020 m. gruodžio 7 d. nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas, kai atsakovas atvykęs į vaiko gyvenamąją vietą liepė dukrai važiuoti su juo. Besąlyginis reikalavimas bendrauti su tėvu prieš vaiko valią reiškia vaiko emocinės būsenos nesupratimą ir jos poreikių nepaisymą.

Apie nepilnametės patiriamą psichologinį smurtą iš tėvo užfiksuota 2020 m. gruodžio 7 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje. Tiriant pranešimą apie galimai nesmurtinį vaiko teisių pažeidimą, vertinant vaiko situaciją, 2020 m. lapkričio 30 d. pokalbio metu E. A. nurodė, kad kai gauna blogą pažymį, atvažiuoja tėtis ir šaukia. Mergaitė nurodė kartais bijanti tėvo. Analogiški mergaitės paaiškinimai užfiksuoti ir 2021 m. kovo 23 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje. Pokalbio su specialistais metu E. nurodė, kad nuotolinės pamokos metu tėvas skambino, kaltino ją, kad ši nevažiuojanti kartu, išsakė, jog jam kaip dukros jos nereikia. Mergaitė teigė, kad labai retai tėvas kalba ramiai, ypač šaukia, kai E. gauna blogą įvertinimą mokykloje.

Kad bendravimas su tėvu kelia stresą, įtampą, E. nurodė ir teismo posėdžio metu.  Mergaitė patvirtino, jog atsakovas nepagarbiai, žeminančiai elgėsi tiek su ja, tiek su mama, papasakodama apie tai, kad tėvas nuolat ją įžeidinėdavo dėl išvaizdos, dėl ko laikotarpiu, kai gyveno tėvui priklausančiose patalpose, bijodavo į namus parsinešti jai patinkančio maisto (saldumynų, traškučių ir kt. skanėstų) arba iš viso dieną (ar keletą) net nevalgydavo. Iš tėvo dėl blogesnių pažymių mokykloje sulaukdavo neigiamos reakcijos, pasireiškusios rėkimu. Tėvas jos sveikatos sutrikimus vertindavo kaip nenorą lankyti mokyklą. Tai, kad ji pradėjo save žaloti, viena iš priežasčių buvo tėvo elgesys. 

Apie daroma žalingą atsakovo įtaką nepilnametei nurodė (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 6 d. informacijoje, kurioje specialistai, įvertinę situaciją šeimoje, pastebėjo, jog V. A. psichologiškai žaloja nepilnametę dukrą, kad V. A. elgesys dukros atžvilgiu yra traumuojantis ir žalojantis, dėl ilgalaikio sisteminio tėvo smurto prieš nepilnametę, jos mamą, mergaitei  kyla suicidinės mintys. Demonstruojama tėvo agresija mergaitei sukelia daugkartinę traumaciją, dėl ko mergaitė jaučia dvasinę kančią ir galimai nemato kitų išeičių (2021 m. balandžio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketa).  

Apie patiriamus sunkumus, menką saugumo jausmą, kurį galimai sukelia neadekvatus tėvo elgesys ir bendravimas mergaitės atžvilgiu, užfiksuota Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos, kurioje mokosi E., psichologiniame vertinime (2021 m. balandžio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketa).

Nagrinėjamos bylos metu buvo nustatyta, kad nepilnametės teisės ir interesai yra pažeisti: mergaitė yra patyrusi emocinį stresą dėl tėvo agresijos šeimoje, dėl psichologinio smurto jos atžvilgiu.  Dėl tėvo elgesio tiek mamos, tiek pačios E. atžvilgiu, mergaitė patiria neigiamus išgyvenimus, kurie įtakoja ir sveikatą, dėl ko buvo konsultuojama ir gydoma ligoninėje, psichologės konsultacijos teikiamos ir šiuo metu.

           Ieškovė pateikė medicininių dokumentų išrašą, patvirtinantį, kad dukra nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. kovo 18 d. buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Kaip paaiškino ieškovė, gydymui dukra buvo patalpinta į ligoninę po jos bandymo žudytis. Iš pateikto išrašo matyti, kad paauglė gydytojams skundėsi bijanti tėčio, dėl to kyla didelis nerimas, įtampa, bloga nuotaika, teigė, kad dažnai patiria psichologinį smurtą iš tėčio, Pasakojo, kad tėvas atvažiuoja, triukšmauja, vartoja necenzūrinius žodžius, tyčiojasi ir nepagarbiai elgiasi su ja ir mama. Buvo palikęs ją lauke, kad daugiau laiko leistų lauke ir sportuotų. Iš mergaitės pasakojimo medikams seka, kad viena iš priežasčių, dėl ko ji buvo gydoma ligoninėje, susijusi su atsakovo elgesiu. Atvažiavus tėčiui, ji labai išsigando, kadangi jis beldė į langą ir liepė atidaryti. Po pokalbio su socialine darbuotoja ir tėvu, mergaitė nebesugebėjo nusiraminti, dėl ko išgėrė tablečių (VšĮ (duomenys neskelbtini) epikrizė).

            Kad dėl bendravimu su tėvu mergaitė patiria neigiamus išgyvenimus, galima spręsti ir iš minėtame medicininiame dokumente esančio įrašo apie tai, jog vieną vakarą sulaukusi tėvo skambučio ir po pokalbio su juo mergaitė tapo liūdna, nerimastinga, verkė, išsakė personalui, jog tėvas ją gąsdina. Toks įrašas vaiko gydymo istorijoje leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nėra linkęs paisyti nepilnametės dukros interesų, nesupranta jos poreikių, net dukrai gydantis ligoninėje jos atžvilgiu elgiasi nederamai. Tėvų pareiga tinkamai suprasti vaiko interesus, atsiliepti į jų esminius psichologinius poreikius bei konstruktyviai spręsti jų psichologinės gerovės klausimus, nesupainiojant jų su savaisiais, tačiau bylos metu nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas vaiko interesų nesupranta arba jų nepaiso.

Apie atsakovo netinkamą elgesį netiesiogiai patvirtina ir byloje esanti policijos komisariato medžiaga.  Iš Rietavo PK pateiktos medžiagos matyti, kad 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. gruodžio 3 d. ieškovė kreipėsi į policijos komisariatą, prašydama sudrausminti buvusį vyrą (atsakovą) dėl terorizavimo, persekiojimo, patyčių. Ir nors dėl šių pareiškimų tyrimas nebuvo pradėtas, pareiškimuose nurodomos aplinkybės apie atsakovo elgesį ieškovės ir nepilnametės dukros atžvilgiu leidžia spręsti, kad atsakovo agresyvus elgesys ieškovės, dukros atžvilgiu yra pasikartojantis. Toks atsakovo elgesys rodo sąmoningą siekimą sudaryti sąlygas konfliktinėms situacijoms ir įtampai tarp šalių atsirasti.

 Nors atsakovas pagal Rietavo PK informaciją dėl galimai netinkamo elgesio profilaktinio pokalbio metu buvo įspėtas, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas elgesio nekeičia. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybas kreipėsi į teritorinę policijos įstaigą dėl galimo atsakovo tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams (2021-03-19, 2021-12-17, 2021-03-18). Pagal pateiktą informaciją 2022 m. kovo 22 d. atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 163 straipsnio 1 dalį. Atsakovui skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su dukra E.. Tarnyboje yra gauta duomenų, kad atsakovas įpareigojimų nebendrauti ir neieškoti ryšių su dukra nesilaiko. Administracinių nusižengimų registro duomenimis atsakovas 2021 m. gruodžio 15 d. baustas dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, t. y. dėl to, kad darė žalingą įtaką vaikui amoraliu elgesiu, įžeidinėdamas buvusią žmoną, girdint nepilnametei.

Tėvystė yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvo valdžią, turėtų nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Neužtenka tik fragmentiškai bendrauti su vaiku, tėvai turi tenkinti jo emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

            Ieškovės paaiškinimais, E. A. parodymais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta medžiaga nustatyta, kad bendravimas su dukra vyksta konfliktinėje aplinkoje. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog atsakovas vaiko akivaizdoje ieškovę užgaulioja, vadindamas ją įvairiais žeminančiais žodžiais, patvirtina, kad atsakovas nesiekia sukurti emociškai ramią ir saugią aplinką vaikui, priešingai, inicijuoja konfliktines situacijas, taip neužtikrindamas vaiko emocinių poreikių.

           Teismo posėdžio metu E. nurodomos aplinkybės, kad atsakovas mergaitės nusiskundimus dėl sveikatos sutrikimų vertina kaip vengimą lankyti mokyklą, parodo atsakovo nerūpestingą, tik jam suprantamą požiūrį į vaiko sveikatą. 

           Kad atsakovas nesidomi vaiko sveikata, galima spręsti ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 8 d.  informacijos apie tai, jog E. sveikata rūpinasi mama R. A., t. y. nėra duomenų, jog atsakovas būtų domėjęsis vaiko sveikata ar bendravęs su dukros gydytoju. Teismo posėdyje E. patvirtino, kad tėvas jos sveikata nesidomi. Apie tai, kad atsakovas nesidomėjo dukros savijauta, jos pasiekimais, poreikiais, patvirtino E. auklėtoja, nurodžiusi, jog tėvas šiais mokslo metais prie elektroninio dienyno nesijungia, su klasės auklėtoja nebendrauja (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada). 

            Iš byloje pateiktos informacijos matyti, kad atsakovas turi žalingų įpročių. Atsakovas nuo 2018 m. vasario 4 d. yra VšĮ Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro narkologinio kabineto įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo ((Vaiko situacijos vertinimo metu 2020 m. balandžio 30 d. fiksuoti duomenys pagal sveikatos priežiūros įstaigos informaciją).

            Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinama tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui.

            Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės dėl pasikartojančio atsakovo elgesio ir žalingos įtakos nepilnametės psichikai, emocinei raidai, nesirūpinimo dukra, jos poreikių neužtikrinimo, sudaro pagrindą taikyti tėvo valdžios ribojimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu siekia apriboti atsakovo tėvo valdžią neterminuotai. Tokiai pozicijai pritarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateiktoje išvadoje, nurodžiusi, jog atsakovo nevaldomas, emocionalus elgesys, ignoruojant vaiko emocinius poreikius, ilgą laiką nesikeičia, socialinis darbas komplikuojasi dėl atsakovo elgesio (atsakovas su socialiniu darbuotoju bendrauja savo nuožiūra, nevykdo pagalbos plane numatytų uždavinių), atsakovas nerodo pakankamai iniciatyvos pozityviai bendradarbiauti su dukros motina, socialiniais darbuotojais, nesinaudojo visomis jam siūlytomis ir teiktomis socialinėmis, teisinėmis paslaugomis, nepriėmė visos pagalbos,. atsakovas nekeičia savo elgesio, todėl atsakovo tėvo valdžia turėtų būti apribota neterminuotai.

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, taip pat kaip būdas išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas.  Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė ir taikoma tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo ryšys su dukra nėra nutrūkęs (mergaitė lankosi pas tėvą, tėvas retkarčiais parveža ją iš mokyklos), atsakovas nėra abejingas dukros poreikiams, tačiau savaip supranta rūpinimąsi ja. E. parodymais  nustatytos aplinkybės, kad paskutiniu metu atvykęs pasimatyti su dukra laukia jos lauke, vengdamas konfliktuoti su ieškove, kad nebereiškia priekaištų dėl įvertinimų mokykloje, domisi jos bendravimu su draugais mokykloje, teikia išlaikymą (nors ir mažesnį, nei šalys susitarė), leidžia daryti išvadą, kad padėtis vis tik keičiasi. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo išvadoje nurodė, kad atsakovas nepriima socialinių darbuotojų pagalbos, socialinis darbas su atsakovu komplikuotas, todėl pokyčiai mažai tikėtini. Tačiau pokyčiai galimi ne tik dėl socialinių darbuotojų daromos įtakos, bet ir dėl paties atsakovo pastangų. Manytina, kad atsakovas elgesį koreguos, padarys atitinkamas išvadas ir dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo.  Kad atsakovo elgesys pasikeitė iškėlus civilinę bylą dėl tėvo valdžios apribojimo ir pradėto ikiteisminio tyrimo, patvirtino ir ieškovė. 

Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, negalima daryti neabejotinos išvados, kad atsakovo pozicija dukros atžvilgiu nepasikeis. Teismas sprendžia, kad vertinant tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams,  kad jie pakeistų savo elgesį, esamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir taiko terminuotą tėvo valdžios apribojimą.

 CK 3.181 straipsnio 2 dalis nustato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Teismo vertinimu atsakovas, siekdamas tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, turėtų: pripažinti savo, kaip tėvo problemas ir jas  spręsti, domėtis dukrą supančia aplinka ir jos poreikiais, neprarasti su dukra emocinio ryšio, gauti pakankamas pajamas, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir nepertraukiamas vaiko išlaikymas. Atsakovui neveikiant, ieškovė ar atsakingos institucijos turi teisę kreiptis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Dėl tėvo bendravimo su dukra

CK 3.180 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Nagrinėjant tėvų valdžios ribojimo atitinkamos priemonės taikymą ir vaiko teisių į šeimos ryšius užtikrinimą, teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, kuris taikomas, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Teismo vertinimu vaiko geriausių interesų neatitiktų atsakovo kaip tėvo bendravimo su vaiku ribojimas kaip to siekia ieškovė. Tačiau, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes dėl atsakovo daromos žalos mergaitės emocinei būsenai, raidai, nustatytina minimalesnė vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, nei nustatyta (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo sprendimu, t. y. kartą savaitėje, ribojant bendravimo laiką iki 1 valandos.  

Tarpininkaujant psichologei, šalių nepilnametė dukra E. buvo apklausta teismo posėdžio metu ir nurodė, jog su tėvu tiesiogiai bendrauti nenorėtų, galėtų bendrauti telekomunikacijos priemonėmis. Iš mergaitės pasakojimo galima daryti išvadą, kad emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo nėra stiprus, būdama su tėvu jaučiasi nesaugi, todėl teismo vertinimu tikslinga, jog bendravimas tarp atsakovo ir jo dukros vyktų dalyvaujant psichologei. Pagal pateiktą informaciją galimybė atsakovui ir dukrai bendrauti psichologo pagalba būtų sudaryta (duomenys neskelbtini) centre, nustatytina, kad atsakovas bendraus minėtoje įstaigoje penktadieniais nuo 17 val. iki 18 val., dalyvaujant psichologei. Tokia tvarka (dalyvaujant psichologei) bendravimas tęsiamas iki bus gauta dalyvaujančios psichologės išvada dėl galimybės atsakovui su dukra bendrauti betarpiškai.  Atsakovas įpareigotinas ne vėliau kaip prieš 24 val. informuoti ieškovę ir (duomenys neskelbtini) centre dirbančią psichologę apie neatvykimą į Rietavo paslaugų  centrą.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, jai buvo suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Žyminis mokestis ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos išieškotinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265,268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės R. A. ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti V. A. tėvo valdžią į dukrą E. A., gim. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su dukra tvarką ir nustatyti naują bendravimo tvarką, numatant, kad atsakovas V. A. bendrauja su dukra E. A. kiekvieną penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. (duomenys neskelbtini) centre ((duomenys neskelbtini), dalyvaujant psichologei. Betarpiškas atsakovo su dukra bendravimas galimas, gavus pagalbą bendraujant teikiančios psichologės išvadą dėl galimybės atsakovui su dukra bendrauti betarpiškai.

Įpareigoti atsakovą V. A. ne vėliau kaip prieš 24 val. informuoti ieškovę R. A. ir (duomenys neskelbtini) centre dirbančią psichologę apie neatvykimą į Rietavo paslaugų centrą.

Priteisti iš atsakovo V. A. 84 Eur (aštuoniasdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB Luminor banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660) ir 306,60 Eur (tris šimtus šešis Eur 60 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB Luminor banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

  Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė 

          .

.