Baudžiamoji byla Nr. 1-181-771/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30698-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.;

 (S)

1.1.6.3.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.3.6.4.6.

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,

sekretoriaujant Daliai Kalašinskienei, Viktorijai Patkauskienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,

kaltinamajai S. S., jos gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, turinti 40 procentų darbingumo, gyvenanti (duomenys neskelbtini)deklaruota gyvenamoji vieta - ta pati, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

S. S. smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - motinai O. B., o būtent: 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 12:00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis smogdama ne mažiau 15 kartų bei spirdama ne mažiau 5 kartus nukentėjusiajai O. B. į įvairias jos kūno vietas, padarė nukentėjusiajai O. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinės krūties srityje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje blauzdoje;

be to ji grasino nužudyti, sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 12:00 val., (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su šeimos nariu - motina O. B., rankoje laikomu peiliu grasino nužudyti nukentėjusiąją O. B., dėl ko nukentėjusiajai O. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

Kaltinamoji S. S. kalta prisipažino bei parodė, kad su mama santykiai visą laiką buvo komplikuoti, praktiškai niekada nesutarė. 2021m. rugsėjo 5d., apie 12.00 val., nuvyko pas mamą į namus pasikalbėti dėl kraujo tyrimų užsakymo. Ji pasiteiravo mamos, kodėl pastaroji iš jos nuolat visko reikalauja. Dėl tų nuolatinių reikalavimų ji neturi ramybės, neturi kada gyventi savo gyvenimo, nuolat yra verčiama vykdyti mamos įgeidžius. Mama jai atsakė, kad ji yra dukra, todėl privalo pastarajai padėti. Po to pokalbio metu įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji nesusilaikė ir smogė mamai rankomis per veidą. Nepamena, kiek kartų smūgiavo. Smūgių sudavimo metu mama gulėjo lovoje. Pripažįsta, kad galėjo smogti į dilbį, krūtinę, sėdmenis, blauzdą. Norėdama pagąsdinti, virtuvėje iš stalčiaus paėmė peilį ir nuėjo prie nukentėjusiosios. Laikydama rankoje peilį, ji nukentėjusiajai pareiškė, kad prieš pastarąją pakels ranką, jei nesiliaus ją psichologiškai traumuoti. Pareiškė, kad nukentėjusioji per 6 metus atėmė jai sveikatą, todėl pastarąją „padurs“. Mama, kviesdama pagalbos, išbėgo į laiptinę. Ji apsimovė batus, padėjo į vietą peilį ir išėjo namo. Gailisi dėl savo veiksmų. Su nukentėjusiąja susitaikė, padarytas turtines ir neturtines žalas atlygino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais:

  nukentėjusiosios O. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021m. rugsėjo 5d., apie 12.00 val., pas ją į namus atvyko dukra S. S., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri yra neįgali, serga depresija ir epilepsija. Tuo metu ji gulėjo lovoje. S. pareiškė, kad ji turi važiuoti pas pastarąją į namus. Ji pasakė, kad negalį, nes turi atvykti dukra J. B.. S. S. ėmė ją mušti rankomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldama fizinį skausmą. Po to S. iš virtuvės atsinešė peilį. Artėdama prie jos, pasakė, kad ją „nudurs“. Pamačiusi dukrą su peiliu, ji pusnuogė, prisidengusi antklode, išbėgo grasino nužudyti, sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatąkviestis pagalbos. S. ją pasivijo prie (duomenys neskelbtini)ir ėmė mušti rankomis bei spardyti į įvairias kūno vietas. Ji spėjo paskambinti į (duomenys neskelbtini). Kaimynui atidarius duris, ji įbėgo į pastarojo butą. Kaimynų paprašė iškviesti policiją. S. tuo metu pasišalino. Grasinimai nudurti peiliu buvo realūs. Prieš minėtą įvykį ant savo kūno jokių sužalojimų neturėjo (1 t., b. l. 63-64, 67-68, 71-72, 75-76, 79-80, 83);

liudytojos J. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021-09-05, apie 17.20 val., atvyko į (duomenys neskelbtini). Ją pasitiko sesuo S. S. su savo sutuoktiniu A. S.. Kartu nuvyko prie mamos namų. Sesuo pasakė, kad mama yra namuose, padavė mamos buto raktus. Po to papasakojo, kad prieš pastarąją pakėlė ranką, nes trūko kantrybė. Sesė atrodė susijaudinusi. Namuose mamos nerado. Vėliau mamą rado pas tetą D. T.. Sekančią dieną mama papasakojo, kad S. S. pastarąją sumušė bei grasino peiliu. (1 t., b. l. 131-132);

liudytojos R. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šalia jos, (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynė, kuri yra vyresnio amžiaus, maždaug 60- 65 metų. Ji pati minėtu adresu gyvena 5 metus. 2021-09-05, apie 11.30 - 12.00 val., išgirdo (duomenys neskelbtini). Po to kažkas pradėjo skambinti į duris. Kai atidarė duris, į vidų įbėgo kaimynė, kuri prašė iškviesi policijos pareigūnus. Jos vyras sakė, kad matė (duomenys neskelbtini) besišlaistančia peiliu moterį. Kaimynė papasakojo, kad tai pastarosios dukra. Kaimynė buvo išsigandusi, vilkėjo apatinius rūbus. Po to buvo iškviesti policijos pareigūnai. (1 t., b. l. 137-139);

liudytojo S. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021m. rugsėjo 5d., apie 11.00 val. - 13.00 val., dirbo su kolega A. A.. Iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje, t. y. dukra smurtavo prieš mamą. Dukrai sutriko psichika, su savimi turi peilį. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko vyriškis, kuris teigė, kad pas jį į namus atbėgo kaimynė prieš kurią buvo smurtaujama. Pabendravę su vyriškiu, nuėjo į nukentėjusiosios butą. Ten rado 60-70 metų amžiaus moterį, kuri atrodė labai susijaudinusi, išsigandusi. Moteris paaiškino, kad pas pastarąją į namus buvo atvykusi kaltinamoji, kuri pokalbio metu sumušė nukentėjusiąją. Nukentėjusioji papildė, kad kaltinamoji jai grasino peiliu. Grąsinimas buvo realus. Atvykę medicinos darbuotojai nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. (1 t., b. l. 149-150);

liudytojos D. T. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio dieną jai paskambino kaltinamoji - nukentėjusiosios dukra, kuri pasakė, kad: „mama dabar atsiims už visą sugadintą gyvenimą“. Pastaroji iš balso atrodė pikta. Bandė pastarąją raminti, sužinoti kas atsitiko. Kaltinamoji atsakė, kad buvo bažnyčioje ir ruošiasi važiuoti pas mamą. Ji paskambino nukentėjusiajai, kurią bandė įspėti dėl kaltinamosios būklės. Nukentėjusioji buvo linksma ir sakė: „kaip, juk mes bendravom gražiai, juk viskas gerai“. Po to gavo SMS žinutę iš kaltinamosios, kurioje pastaroji liepė neperspėti nukentėjusiąją. Ji paskambino nukentėjusiajai, kuriai pranešė apie gautą SMS žinutę. Ji rašė SMS žinutę kaltinamajai siūlydama susitikti. Pastaroji atrašė, kad yra prie nukentėjusiosios durų. Po valandos kaltinamoji jai atrašė, kad yra jau namuose ir nežino kur yra nukentėjusioji. Vėliau nukentėjusioji jai paskambino iš ligoninės priėmimo, iš svetimo žmogaus numerio. Verkdama pranešė, kad yra Šiaulių ligoninės priėmime ir kad kaltinamoji sudaužė telefoną. Už kelių valandų pas ją į namus atvyko nukentėjusioji, kuri papasakojo, kad kaltinamoji sumušė pastarąją (1 t., b. l. 161-162);

2021-09-05 pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus pagal gautą pranešimą 2021-09-05, apie 12.19 val., adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusi O. B., kuri buvo blaivi, paaiškino, kad 2021-09-05 apie 12 val., atvykus dukrai S. S. į svečius, norėjo pakalbėti apie kažkokius reikalus, tačiau O. B. paklausus apie kokius reikalus nori pakalbėti, dukra S. S. nieko nesakiusi pradėjo pulti ant mamos ir pargriovusi ant lovos ją mušti. Kaip tiksliai ją mušė - nesugebėjo paaiškinti, nes moteris buvo išsigandusi, sakė, kad mušė iš rankų į galvos sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Vėliau sumušė ją laiptinėje, kai ši bėgo kviesti pagalbą. Taip pat dukra S. S. buvo pasiėmusi peilį ir mamai juo grasino ir puolė su juo ant mamos. Iki jiems atvykstant, dukra S. S. buvo pasišalinusi su peiliu. Nukentėjusiajai nustatytas 0.00 promilės girtumas (neblaivumas). O. B. apžiūrėję GMP darbuotojai išsivežė ją į Šiaulių Respublikinę ligoninę tolimesnei apžiūrai. Tarnybiniame pranešime pažymėta vieta ant nukentėjusios O. B. galvos, kurios matosi akivaizdūs sužalojimai - patinimas (1 t., b. l. 10-13);

Policijos BIRD ataskaitų žiūrykle, kurioje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2021-09-05 12.08 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi R. P. pranešė, kad sutriko psichika, moteris su peiliu puola mamą. Ji atbėgo pas (duomenys neskelbtini)prašyti pagalbos. Bute nepilnamečių nėra. Pranešėja kartu su (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20);

2021-10-12 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo ir garso įrašų, darytų į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kūno kameromis, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: apžiūrimi vaizdo įrašai, filmuoti policijos pareigūnų įvykio vietoje su „Body“ kamera. Vaizdo įrašuose matomi užfiksuoti policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą. Pareigūnai kyla liftu. Pareigūnai klausia, ar jinai dabar (duomenys neskelbtini)vyriškas balsas atsako, kad išėjo, jos nebemato. Vyriškas balsas: „skambino į duris man, prasidarau, akutę pažiūriu, (neaiškiai girdisi), dukra, pradariau duris, žiūriu (neaiškiai girdisi), aš tą tiktai senikę pas save įtraukiau, ir viskas“. Vyras nurodo pareigūnams užeiti į butą, kad sakė žmonai užsirakinti butą, jeigu grįžtų. Matosi, kad kartu su pareigūnais yra atvykę ir GMP darbuotojai. Vyras parodo, kuriame bute gyvena kaimynė. Tuomet buto duris atidaro moteris, kuri sako: „čia pas mus prisiglaudė“, kitas moteriškas balsas (galimai verkdama): „laba diena“, vyras: „tai dabar nėra jos? sakei, kad išėjo?“, moteris: „aš net (neaiškiai girdisi)“, moteris (galimai medikė) klausia: „o jinai serganti?“. Kas ką atsako nesigirdi. Pareigūnai įeina į butą, apžiūri jį. Moteris (galimai medikė) klausia: tai jinai išėjo? o jums reikia pagalbos? ką atsako, nesigirdi. Pareigūnas: „jai kaip suprantu, reik pagalbos“, moteris (galimai pareiškėja O. B.): „(neaiškiai girdisi), mani peilį pasiėmė klausykit, kaip daužė mane, šitai per veidą, pažiūrėkit, koks guzas, aš (neaiškiai girdisi), pasiėmusi“, pareigūnai apžiūri virtuvę, moteris: „koks guzas pas mane, va, prašau, prašau“, pareigūnas: „čia pirmą kartą taip?“, moteris (galimai medikė): „aš nematau guzo, bet gal (neaiškiai girdisi)“, moteris: „čia palieskit“, moteris (galimai medikė): „sąmonę buvot praradus?“, moteris: „palieskit va“, moteris (galimai medikė): „aha, ir ką dabar“, moteris: „ir visą kaip mane kaip kaip kaip daužė, čia aš kaimynams pradėjau šauktis, kaimynai (neaiškiai girdisi), triusikėliai“, pareigūnas: „ar čia pirmą kartą taip?“, moteris: „ne pirmą, yra šeši kartai prieš tai“, pareigūnas: „yra anksčiau pradėtas ikiteisminis tyrimas?“, moteris: „taip, ir policija yra mane saugojusi, mergaitės yra skambinusios, mane, nieko blogo nėra. Taip, yra epilepsija ir depresija pusantros tabletės geria“, pareigūnas: „dokumentą savo paieškokit“, moteris: „gerai, atsiprašau“, pareigūnas: „dukros gal turit?“, moteris: „prašau?“, pareigūnas: „ir dukros gal bus dokumentas?“, moteris: „ne, ji atskirai gyvena“, moteris (galimai medikė): „o tai kodėl jūs ją įsileidžiat, jeigu“, moteris: „aš, aš atskirai gyvenu, dukra tur atvažiuot iš I., šiandien vakare, ir aš, aš galvojau, kad atvažiuoj pasikalbėt, iš pradžių jin sako, mamyt, sako ruoškis, pas mūsų važiuosi. Viskas čia apgaulė buvo, o aš nieko nežinojau (neaiškiai girdisi)“, pareigūnas: „kokie jos motyvai būtent jus yra skriausti? dėl ko, jin taip elgias su jumis?“, moteris: „tai jin su vyru gyven antri metai (neaiškiai girdisi)“, pareigūnas: „bet kodėl su jumis taip elgiasi, sakau, kodėl jin taip daro? girdit mane?“, moteris: „aš, aš kad žinočiau, garbės žodis jum atsakyčiau pareigūnas“, pareigūnas: „čia ne pirmą kartą, šešis kartus sakėt kvietėt“, moteris: „aš su draugu buvau (neaiškiai girdisi), gyvenau, ir dabar, gyvenu“, pareigūnas: „turit jos nuotrauką, gal? kaip jin atrodo?“, moteris: „ai“, pareigūnas: „ne apie tą pačią galvojam“, moteris atsidaro sekciją, ką sako neaiškiai girdisi. Pareigūnas prašo, kad moteris pasakytų savo telefono numerį, moteris pasako. Pareigūnas klausia kaip dukros vardas, pavardė. Moteris: „S. S. dabar, jau atsiprašau (neaiškiai girdisi) metai“, pareigūnas: „S. S.?“, moteris: „kur ta (moteris žiūri foto albumą, galimai ieško dukters nuotraukos)“. Pareigūnas: „kelintų jinai yra gimimo?“, moteris: „(duomenys neskelbtini)“, pareigūnas: „mėnuo, diena?“, moteris: „(duomenys neskelbtini). Čia jauna nu, vyresnė“, pareigūnas: „jos telefono numerį jūs galit pasakyti?“, moteris padiktuoja telefono numerį. Moteris: „aš iš niekur nieka, aš dar vakar“, pareigūnas: „kur jinai gyven?“, moteris: „(duomenys neskelbtini)“, medikė įeina į kambarį, sako: „dokumentą padedu čia“, moteris: „ačiū, jezau, ponai (neaiškiai girdisi) neberandu“, pareigūnas: „neieškokit, susirasim“, medikė paklausia moters, ar jai reikia kokios nors medicininės pagalbos, pareigūnas: „jūs pareiškimą rašyt norėsit, ant jos?“, moteris: „ar galima, ar galima (neaiškiai girdisi) ponai, taip, taip, aš savo namuose“. Vaizdo įrašo pabaiga. Antro pareigūno kameroje užfiksuotos tos pačios aplinkybės, matosi, kad pareigūnus pasitinka liudytojas (galimai byloje apklaustas), vyras: „skambino į duris man, prasidarau, žiūriu akutę pražiūriu, duoda ta mamai, į bliuską, ta jos dukra, pradariau duris, žiūriu peilį rankoj laika, aš tą tik tai tą senikę pas save įtraukiau, duris užsitrenkiau, ir viskas, galvoju čia (neaiškiai girdisi)“. Matosi, kad pareigūnai apžiūri butą, kambario durys, iš kurio galimai buvo pavogti pinigai, yra uždarytos. Pareigūnai apžiūri visus kambarius (įskaitant ir kambarį iš kurio dingo pinigai, „(duomenys neskelbtini)kuriame pasak pareiškėjos O. B. buvo pinigai, matosi uždarytas, tačiau ar atrakintas, ar užrakintas- neaišku). Filmavimo metu matosi, kad kambario duryse iš kur dingo pinigai, durų spynoje, yra įkišti kambario durų raktai, tačiau ar kambarys buvo atrakintos, ar jį atrakino pareigūnas, nematoma, tik girdisi, kad pareigūnas pradaro kambario duris. Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas. Moteris: „savo namuose, garbės žodis va“, pareigūnas: „mes tik paklausėm“, pareigūnas: „tai paklausė kolega ar rašysit pareiškimą“, moteris: „taip, taip, aš“, pareigūnas: „tai tada važiuokit dėl galvos į ligoninę, išrašą, kad jum dukra kur ten mušė, kiek kartų trenkė?“, moteris: „ai, čia lovoj mane daužė, aš ne taip tą adijalą pasiėmus (neaiškiai girdisi)“, pareigūnas: „su kuo mušė? su rankom? su kojom?“, moteris: „laiptinėj su rankom, o čia peilį“, pareigūnas: „nuo pradžių pradėkit, sakykit, kaip daužė“, moteris: „aš ją įsileidau, nepatogu sakyt, įsileidau, šitai, čia kaimynė mane gelbėjo, ir saka, mama važiuojam pas mane, sakau dukryte, aš turiu darbų, sakau vakar čia tą tvarkiaus, sakau man panašiai, daugiau saka, aš atvažiavau reikalus išsiaiškinti, vaikuti, sakau, kokius reikalus, patikėkit, žiūriu kad su peiliu atein, kai pradės čia man, aš tik po lengva, šiaip ne taip, šiaip ne taip išėjau, tą adijalą pasiėmus, basom kojom pas kaimynus“, pareigūnas: „tai čia kai buvot, čia jus mušė, va čia va?“, moteris: „taip i čia mušė, (duomenys neskelbtini)“, pareigūnas: „kaip? su rankom? su kuo mušė jus? detaliau pasakykit“, moteris: „nu nepykit brangieji, aš tiek išgasties, aš net, dovanokit“, pareigūnas: „plius minus, sakykit kaip mušė?“, moteris: „o(duomenys neskelbtini) (neaiškiai girdisi), moteris prideda ranką prie galvos“, medicinos darbuotoja paklausia, gal moteriai reikia raminančios tabletės. Moteris: „duok, duokit mažyt jeigu galit, duokit“, pareigūnas: „žiūrėkit, čia lovoj gal iš rankos trenkė? iš kojos spyrė?“, moteris: „davė (moteris žiūri į dešinę ranką)“, pareigūnas: „ne, o kaip? kaip davė“, moteris: „visaip daužė“, pareigūnas: „suprantat, mum reikia žinoti“, moteris: „ai atsiprašau, jūs man, patarkit kaip aš tikrai“, pareigūnas: „mes nepatarsim, jūs sakykit kaip jus mušo, su kojom? su rankom?“, medikė: „dabar po liežuviu va šitą tabletę“ moteris: „duokit dvi (neaiškiai girdisi)“, medikė: „ne jokių dviejų, vienos užteks“, pareigūnas: „į kurias vietas su kuo?“, pareigūnas: „tai čia (duomenys neskelbtini)moteris: „(duomenys neskelbtini)pareigūnas: „(duomenys neskelbtini)iš kuloko į galvą? trenkė, taip?“, moteris: „taip“, pareigūnas: „taip, vieną kartą? kelis kartus?“, moteris: „čia, nu kelis kartus, aš neatsimenu, ne melagė esu, toks žmogus, neišmeluosiu“, medikė: „sąmonės nebuvot praradusi?“, o trenkė? į galvą trenkė?“, moteris: „į galvą, į galvą, kai (neaiškiai girdisi) (duomenys neskelbtini)“, pareigūnas: „ir po to viskas (duomenys neskelbtini)moteris: „aš (neaiškiai girdisi) ir pradėjau (duomenys neskelbtini)“, pareigūnas: „o (duomenys neskelbtini) kažką padarė dar?“, moteris: „(neaiškiai girdisi), per veidą daužė, ir guzą įstatė, va šitaip“, pareigūnas: „žodžiu, neatsimenat, kiek kartų trenkė jums?“, moteris: „per tokius smūgius“, pareigūnas: „žodžiu, į veidą gavot, daugiausiai?“, moteris: „baisiai (moteris ranka liečia dešinę galvos pusę), nu į galvą, ir į galvą“, (moterį tuo metu apžiūri medikė), pareigūnas: „nu į galvą, į galvos sritį, taip“, moteris: „guz, tai guzas va yra, (moteris liečia dešinę galvos pusę)“, medikė duoda moteriai pasirašyti, kad sutinka važiuoti į ligoninę. Moteris atsako: „aš neturiu sveikatos, tos dukros, ai bet aš galvoju Jezus, dabar morališkai palūš viena pati, kur aš mažyte į tą ligoninę važiuosiu, ai duokit, o jezau, kur pasirašyti“, medikė: „su pirštu, va“, moteris: „persiprašau, atleiskit, dovanokit“, medikė ir pareigūnas nurodo moteriai nesijaudinti, nusiraminti. Medikė rodo moteriai kur jai pasirašyti. Medikė: „pirštą dėkit, su pirštu“, moteris: „atsiprašau, su pirštu, mažyte“, medikė: „o dėl ko invalidumą turit?“, moteris: „kas?“, medikė: „jūs“, moteris: „aš (neaiškiai girdisi) metų papuoliau į avariją, buvo gyventi ar mirti, su koja, aš turiu invalidumą“. Medikė padeda moteriai pasirašyti, pareigūnai fiksuoja įvykio vietą. Moteris: „kaip ją dabar sulaikyti, kaip kažkaip, kažkas (neaiškiai girdisi)“, pareigūnas: „o kur jinai dabar galėjo nueit? į namus ar tiesiog kažkur čia?“, moteris: „aš nevažiuosiu mažyt, aš taip su (neaiškiai girdisi) blogai yra“, medikė: „jūs pasirašėt, kad sutinkat vykti į ligoninę“, moteris: „ne, aš, man su koja sunku yra“, pareigūnas: „taigi reikia kad jus apžiūrėtų, jums į galvą trenkė, jūs turit vykti, kad jus apžiūrėtų detaliau, po to, tai vistiek mes policija tai jus pasiimsim, pareiškimo rašymui. Jūs dar į policiją važiuosit“, moteris: „ar šiandiena?“, pareigūnas: „taip, važiuojat su medikais kartu, jus apžiūri, tada atvažiuojam mes pasiimam jus ir nusivežam, po to parvešim namo“, moteris: „ar parvešit?“, pareigūnas: „parvešim namo, taip, kur mes jus paliksim?“, moteris: „(neaiškiai girdisi) Viešpatie“, pareigūnas: „tai renkitės“, moteris kažką neaiškiai atsako, paprašo išeiti visų iš kambario, kad ji galėtų apsirengti. Medikė nurodo nesipuošti, moteris atsako: „mažyte, kur aš puošiuos, praeikit, atsisėskit, kad aš galėčiau“, medikė: „ne ne ne, mes nesisėsim“. Medikė ir pareigūnai nurodo moteriai susiruošti kad visi galėtų važiuoti. Moteris: „atsisėskit, biškį“, pareigūnas: „viskas tvarkoj, taigi tuoj važiuosim“, moteris: „man reik rengtis“, pareigūnas: „tai užsidarykit duris, mes tai nežiūrėsim“, moteris: „Jezau, telefono mano nebėra, pažiūrėkit, (neaiškiai girdisi) mano telefons nebėra, Viešpatie, aukščiausias, telefonas, Jezus, žiūrėkit, telefono nebėra“, pareigūnas: „tai, gerai, jūs ir tą parašysit, kad telefoną paėmė“, moteris: „va va (neaiškiai girdisi)“, pareigūnas: „kaip ji apsirengus buvo?“, moteris: „ne, tamsiai“. Vaizdo įrašo pabaiga. Antro pareigūno kameroje užfiksuotos tos pačios aplinkybės. Apžiūrimas ketvirtas vaizdo įrašas. Moteris: „tamsiai“, pareigūnas: „tamsiai“, moteris: „ilgais plaukais juodais, mano telefono nebėra, Jezus, ponai, sudaužytas telefonas, žiūrėkit, telefonas, jūs pabandykit įdėti, fains žmogutis, pabandykit, gal išeis“, pareigūnas: „pažiūrėkit, kad jisai sulaužytas, kur aš jį įdėsiu“, moteris laiko rankoje galimai telefono dalį (juodos spalvos): „nesuprantu, ar sulaužytas? viskas, sulaužytas jis yra, tai va dėl to dar pareiškimą rašysit, kad sulaužė telefoną jūsų“, moteris kažką neaiškiai pasako, pareigūnai nurodo moteriai eiti rengtis. Moteris prašo medikės dar vienos tabletės, medikė nurodo, kad antros dozės neduos. Pareigūnai nurodo rengtis, kad reiks važiuoti į ligoninę. Moteris rengiasi, jai padeda medikė. Moteris kažką kalba apie telefoną, bet aiškiai nesigirdi ką. Pareigūnas klausia, kas skambino policijai. Medikai su pareigūnais laukia moters laiptinėje, vienas iš pareigūnų bendrauja su kaimynais (galimai su tais, kurie iškvietė policiją). Pareigūnas klausia kolegos: „ar matė kaip mušė?“, pareigūnas užduoda klausimą kaimynei: „ar jūs matėt kaip mušė? ar tiktais kad su peiliu buvo, viskas?“, ką atsako kaimynas, aiškiai nesigirdi, nes vienas iš pareigūnų stovi toliau. Pareigūnas nurodo, kad eina pasivaikščioti, kad gal dar kažkur „plavinėja“. Medikas: „baltai apsirengus?“, kaimynai: „su striuke, kažkoks, džemperis, striukė balta buvo, tikrai, striuke kažkas balta, nes aš, paskambino į duris, išsikvietė liftą, nu tai laiptais nulipti, kur jin galėjo (neaiškiai girdisi), langą, tikrai nieks (neaiškiai girdisi)“, kalba kaimynas, ką sako, nesigirdi, nes pareigūnas stovi toliau, girdisi tik atskiros frazės: „nežinau, aš per akutę pažiūrėjau, mačiau, moteris, duris dar taip drąsiai, (neaiškiai girdisi), čia nieko nebus, įtraukiau, duris uždariau, galvoju (neaiškiai girdisi)“, pareigūnas klausia, ar toks įvykis įvyksta jau ne pirmą kartą, kaimynai kažką atsako, kaimynas: „nesu matęs, kad čia kažkas“, pareigūnas: „čia sako, kad ne pirmą kartą čia“, grįžta antras pareigūnas, sako: „nėra“. Galimai iš buto išeina moteris, medikė jai nurodo užsidėti veido kaukę ir pasiimti dokumentą. Antro pareigūno kameroje užfiksuotos tos pačios aplinkybės, tačiau užfiksuotas pokalbis tarp pareigūno ir moters kaimynų. Buto duris pradaro moteris (galimai byloje apklausta liudytoja R. P.). Pareigūnas klausia: kas policijai skambinot, sakykit?, moteris: „aš skambinau“, pareigūnas: „jūs savo dokumentą tada pateikit, man“, moteris paduoda pareigūnui dokumentą, paklausia: „ar buvo ta dukra, ar nebe buvo?“, pareigūnas: „ne, moteris“, pareigūnas: „savo telefono numerį dar pasakykit“, moteris: „(duomenys neskelbtini)“, iš kambario išeina vyras (galimai byloje apklaustas R. P.), pareigūnas klausia: „jūs matėt, kaip (neaiškiai girdisi)“, moteris: „vyras matė, telefona nebe sugraibė“, pareigūnas paprašo ir vyro telefono, nes jeigu kažkas kviestų apklausai, moteris ranka parodo, kad ji skambino. Pareigūnas: „ne, tai jūs paskambinot, vyras pas jus“, moteris: „aš nemačiau to užpuolimo. Aš mačiau kaip įvilko kaimynę ir uždarė duris“, pareigūnas nurodo, kad susisieks tyrėja, padarys vieną apklausą. Vyras duoda pareigūnui savo dokumentą, klausia, ar reiks telefono. Pareigūnas nurodo, kad neaišku, bet tikėtina, kad reiks atvykti iki P.. Vyras nurodo savo telefono numerį: „(duomenys neskelbtini)moteris: „bet čia suprantu, kaip jin išėjo“, pareigūnas: „(duomenys neskelbtini)čia jūsų?“, moteris: „(duomenys neskelbtini), nes jinai dar sakau paskambino į duris, išsikvietė liftą ir iš karto (neaiškiai girdisi), laiptais“, pareigūnas: „ar jūs matėt kaip mušė? ar tiktais kad su peiliu buvo, viskas?“, kaimynas: „aš per akutę mačiau, kaip davė (neaiškiai girdisi)“, pareigūnas nurodo, kad eina pasivaikščioti, kad gal dar kažkur „plavinėja“. Pareigūnas užlipa laiptais į viršų, tačiau moters neranda, grįžta atgal, nurodo, kad: „nėra“. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas penktas vaizdo įrašas, galimai iš buto išeina moteris, medikė jai nurodo užsidėti veido kaukę ir pasiimti dokumentą. Pareigūnas nurodo, kad jis eina paieškoti moters. Pareigūnas nulipa laiptais į apačią, tačiau moters nesutinka. Priešais laiptinę matosi pastatyti medikų ir policijos automobiliai. Antro pareigūno kamera fiksuoja vaizdą vienam iš pareigūnų išėjus. Laiptinėje vis dar matosi stovintis kaimynas, medikai. Ką kalba kaimynas nesigirdi, nes pareigūnas stovi toliau. Moteris nurodo, kad nėra vienų raktų, sako: „Viešpatie, raktų nėra, nėra dviejų raktų“, medikė klausia moters, ar ji žiūrėjo rankinuke, moteris atsako, kad jų nelaiko rankinuke. Medikė nurodo, kad jeigu ji turi savo raktą, to užtenka, moteris: „jinai, jinai, aš bijau, gali dar vieną raktą turėti“, medikė nurodo, kad į ligoninę vistiek reiktų nuvažiuoti. Moteris klausia, ar ją parveš, pareigūnas atsako, kad parveš. Moteris: „aš turiu invalidumą, parodysiu jum pažymėjimą“, pareigūnas nurodo, kad gerai. Moteris pasiima kaukę, nurodo: „raktai pavogti“, užrakina buto duris. Pareigūnas nurodo moteriai ateiti į liftą. Moteris: „neduok Dieve, gėda žmogui pasakyti, apsaugok Vieš, kad nuo vaiko, žmogus turi kentėti ir saugotis, policija ir panašiai“, pareigūnas: „o ji psichiatrinėje yra gulėjus?“, moteris: „o jei, ponas, bijau pameluoti, kiek, bijau pameluoti kiek, apsaugok Viešpatie, neduok Dieve, tai man, kaip aš išsiskyriau su draugu, (neaiškiai girdisi), metų, man saka, tai tu saka, vaistus geri saka“. Nusileidžia liftas, asmenys išlipa iš lifto. Vaizdo įrašų pabaiga (1 t., b. l. 24-29);

2021-09-24 iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gauta skaitmeninė garso įrašo kopija su 2021-09-05 12.08 val., užfiksuotu R. P. pranešimu (1 t., b. l. 32);

2021-09-30 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautos skaitmeninės garso įrašo kopijos su 2021-09-05 12.08 val., R. P. gautu pranešimu, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir R. P. pokalbis, kuriame užfiksuota, kad R. P. nurodo, jog pas ją atbėgo kaimynė, kuri sako, jog ją su peiliu puola dukra (1 t., b. l. 33-35);

2021-09-05 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t., b. l. 37-43);

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėtu 2021-11-08 patvirtinimu, iš kurio matyti, kad įtariamoji S. S. grąžino mamai 90 eurų už 2021-09-05 įvykio metu sudaužytą telefoną, o nukentėjusioji O. B. gavo 90 eurų iš dukters už įvykio metu sudaužytą telefoną ir pretenzijų dėl sudaužyto telefono neturi (1 t., b. l. 90);

2021-09-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad: 1. O. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinės krūties srityje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje blauzdoje. 2. O. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. 3. O. B. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą dešiniame petyje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva dešiniame petyje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. 4. O. B. nustatytų kūno sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas ir 11 trauminių poveikių, tiksliau pasisakyti galima pateikus konkrečias situacines įvykio aplinkybes. 5. O. B. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 6. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, O. B. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (1 t., b. l. 106-107);

(duomenys neskelbtini)Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu įtariamosios S. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 t., b. l. 75-85).

Dėl nusikalstamos veikos

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumą visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, chuliganiškas elgesys. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formali – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010).

Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame posėdyje, kaltinamoji S. S. savo kaltę pripažino pilnai. Pripažino bylai svarbias aplinkybes, kad konflikto metu, smurtavo prieš savo mamą, sudavė jai smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, buvo pasiėmusi peilį iš mamos virtuvės stalčiaus, norėdama ją pagąsdinti. Jos kaltę taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti bei užfiksuoti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kad konflikto su kaltinamąją metu, ji ją sumušė, suduodama smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bei grasino peiliu. Tokį dukters grasinimą suprato, kaip realų; liudytojų ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės apie įvykio aplinkybes, susijusias su nukentėjusiosios atžvilgiu padarytomis nusikalstamomis veikomis, kiti rašytiniai įrodymai – policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kitų objektų apžiūros protokoluose bei kituose dokumentuose nurodyti duomenys ir aplinkybės, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes. 

Nusikalstamų veikų objektas yra žmogaus sveikata ir gyvybė. Objektyvioji pusė, dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos, pasireiškė smurtavimu prieš nukentėjusiąją, t. y. tyčia rankomis suduodant ne mažiau kaip 15 kartų bei ne mažiau 5 kartų įspiriant nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, tuo padarant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį – mamą. Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, objektyvioji pusė pasireiškė – kaltinamosios grasinimais, laikant peilį rankose ir einant link nukentėjusiosios bei grasinant nudurti ir nužudyti nukentėjusiąją, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas. Subjektyvinė pusė dėl abiejų nusikalstamų veikų pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį. Kaltinamosios S. S. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019, 20 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018).

Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas nagrinėdamas baudžiamąją byla, nustatė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamoji S. S. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, (duomenys neskelbtini)pasirašė su nukentėjusiąja O. B. Protokolo sutartį. Pagal kurią kaltinamoji S. S. nukentėjusiajai O. B. atlygino padarytą 150 Eur turtinę žalą, pripažino savo kaltę, o nukentėjusioji kaltinamajai pretenzijų nebeturi ir jai atleidžia (2 t., b. l. 142). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini)kaltinamoji atlygino (duomenys neskelbtini)padarytą turtinę žalą (2 t., b. l. 152). Šios teismo pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Teismo nustatyti duomenys patvirtina, kad šioje byloje nukentėjusioji susitaikė su kaltinamąja, pastaroji nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jai atleido, t. y. jos susitaikė (2 t., b. l. 142). Vadinasi yra trys BK 38 straipsnio 1 dalies sąlygos. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nors S. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, tačiau jos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamoji pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas, t. y. yra teisiama pirmą kartą (2 t., b. l. 71). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamosios atžvilgiu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Nors yra bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 72-74), tačiau labai pavojingų administracinių nusižengimų nėra padariusi. Yra registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 69), turi neįgalumą, jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (2 t., b. l. 65, 66), anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiuoju, charakterizuojama teigiamai, iš jos elgesio iš esmės viso proceso metu matyti, kad tikrai gailisi dėl savo veiksmų, todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindo išvadai, kad kaltinamoji S. S. laikysis įstatymų ir daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis pirmiau išdėstytais duomenimis, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl yra pagrindas S. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, tikintis, kad ši priemonė padės pakeisti kaltinamosios elgesį ir daugiau taip nebesielgti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (2 t., b. l. 35-36).

Dėl civilinio ieškinio ir daiktinių įrodymų

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini)baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 85,24 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 130-135). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamosios veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi. Tačiau atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji S. S. (duomenys neskelbtini)pilnai atlygino (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą, tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantis mokėjimas (2 t., b. l. 152), todėl procesas dėl pateikto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dokumentas - kompaktinis diskas paliktinas byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,-

n u s p r e n d ž i a:

baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, tuo atleidžiant S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais.

Procesą dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini)pareikšto civilinio ieškinio dėl 85,24 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimo, nutraukti, nes kaltinamoji S. S. atlygino padarytą turtinę žalą.

Patvirtinti (duomenys neskelbtini)protokolo sutartį, sudarytą tarp kaltinamosios S. S. ir nukentėjusiosios O. B., bei laikyti, kad protokolo sutartyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos ir nukentėjusiajai O. B. padaryta žala yra visiškai atlyginta ir ji kaltinamajai S. S. pretenzijų nebeturi.

Dokumentą - kompaktinį diską palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                  Aleksandras Prygunkovas