Civilinė byla Nr. e2-909-933/2023
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00089-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aqua - technology group“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aqua - technology group“,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, pareiškėja) prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aqua - technology group“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. birželio 6 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka yra 182 221,15 Eur, iš jų gyventojų pajamų mokestis 48,94 Eur, nekilnojamojo turto mokestis 290,40 Eur, pelno mokestis 87 802,19 Eur, pridėtinės vertės mokestis 94 079,62 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė jai nesumokėjus deklaruotų mokesčių, mokestinė nepriemoka nepadengiama nuo 2021 m. vasario 1 d. Paskutiniame bendrovės Juridinių asmenų registrui pateiktame balanse už 2020 m. viso turto vertė nurodyta 32 558 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 14 747 Eur. 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė gavo 29 006 Eur pajamas, patyrė 15 311 Eur nuostolį. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš bendrovės vykdomas priverstinis išieškojimas VMI. Bendrovės visų įsipareigojimų suma sudaro – 182 221,15 Eur. Bendrovė nekilnojamojo turto nuosavybės teise nevaldo, nuomoja gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Bendrovės vardu registruota transporto priemonė – krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrovėje dirba vienas darbuotojas.
3. Pareiškėjos vertinimu, bendrovė negali laiku vykdyti savo įsipareigojimų, patiriami sunkumai nėra trumpalaikiai. Bendrovė yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI, jos įsipareigojimai viršija turto vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Aqua - technology group“ bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2021 m. vasario 1 d. nemokėjo privalomų mokėti įmokų į valstybės biudžetus ir kreipimosi į teismą dieną (2023 m. birželio 6 d.) buvo skolinga 182 221,15 Eur. Kadangi VMI yra atsakovės kreditorė, kuriai prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, susitarimas dėl pagalbos nebuvo vykdomas, tai ji turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors atsakovė nurodė, kad pradelstą skolą VMI sumažino 86 662,80 Eur, tačiau net ir atsakovei sumokėjus minėtą sumą, atsakovės pradelsta skola VMI yra 95 611,02 Eur.
6. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės balanso duomenis už 2023 m., į atsakovės balansą įrašyto turto vertė buvo 557 024 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 11 912 Eur, trumpalaikį turtą sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys – 102 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 545 018 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 209 131 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis bendrovė patyrė 3 012 Eur nuostolį. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė faktiškai ir realiai disponuoja 557 024 Eur vertės turtu. Didžiausią dalį į balansą įrašyto turto sudaro trumpalaikis turtas – 545 018 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Atsakovė nepateikė duomenų, kokiu pagrindu ir kada susidarė nurodyto dydžio debitorinė skola, kas yra tos (tų) debitorinių skolų turėtojai. Atsakovei nepateikus ir byloje nesurinkus patikimų ir objektyvių duomenų nei apie pačius debitorius, nei skolos atsiradimo pagrindus, teismas įvertino, kad nėra pagrindo spręsti, jog tai yra atsakovei priklausantis faktiškai jos valdomas turtas.
7. Teismas nusprendė, kad byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovės nurodyta pradelstų įsiskolinimų suma yra netiksli. Nors atsakovė kreditorių sąraše nurodė, kad pradelsti mokėjimai ir skolos sudaro 164 886,90 Eur, tačiau atsakovės balanse už pirmąjį 2023 m. pusmetį nurodyta, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 209 131 Eur. Kreditorių sąraše nurodyta, kad pradelsta skola pareiškėjai yra 95 611,02 Eur, nors pareiškėja yra pateikusi duomenis, jog pradelsta skola valstybės ir savivaldybės biudžetams 2023 m. birželio 6 d. buvo 182 221,15 Eur. Be to, nors atsakovė nurodė, kad šią skolą ji sumažino iki 95 611,02 Eur, tačiau pateikti įrodymai šio atsakovės argumento nepatvirtina. Kreditorių sąraše nurodyta, kad pradelsta skola kreditorei AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra 878,99 Eur, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės priteista skola šiai kreditorei yra ne mažesnė kaip 934 Eur su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimais sudaro ne 164 886,90 Eur, bet 251 552,04 Eur.
8. Nors atsakovė tvirtino, kad vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, yra gyvybinga, moki, sudaro sutartis dėl statybinių medžiagų tiekimo, per trumpą laiką sumokėjo ieškovei 86 662,80 Eur įsiskolinimą, dėl ko turi objektyvias galimybes atkurti mokumą, užtikrinti veiklos tęstinumą, atsiskaitymą su kreditoriais, tačiau teismas šiuos atsakovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nusprendė, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog ji turi gamybines galimybes, žmogiškuosius resursus, veiklos perspektyvas, kad vykdo realią ūkinę komercinę veiklą, iš tokios veiklos gavo pajamų ir padengė dalį skolos pareiškėjai.
9. Teismas nurodė, kad vien tai, jog atsakovės akcininkas ir direktorius jau po pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo teisme prieš pat teismo posėdį 2023 m. rugpjūčio 4 d. priėmė įsakymą dėl galimai paruošto restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir bendrovės restruktūrizavimo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti įrodymus dėl atsakovės nemokumo ir pagrindo iškelti jai bankroto bylą buvimo, juo labiau kad atsakovė nepateikė teismui minėtu įsakymu patvirtinto restruktūrizavimo plano.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atsakovė UAB „Aqua - technology group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Bendrovė neatitinka JANĮ 2 straipsnyje nurodytų kriterijų, kuriais remiantis jai galėtų būti iškelta bankroto byla. Bendrovė yra mokus ir gyvybingas juridinis asmuo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus bei neteisingai konstatavo, kad bendrovės įsipareigojimų nevykdymas kreditoriams yra ne laikinas, neteisingai vertino debitorinių skolų atgautinumą. Atsakovė deda visas įmanomas pastangas, planuoja gautinas pajamas į priekį bei planuoja atsiskaitymą su kreditoriais. Bendrovė vykdo savo prievoles pareiškėjai – per itin trumpą laiką savo prievoles VMI sumažino nuo 182 221,15 Eur iki 96 090,02 Eur.
10.2. Bendrovės pagrindinis debitorius yra UAB „Kvant“, kuri skolinga jai 518 744,41 Eur. UAB „Kvant“ pagal viešai skelbiamus duomenis yra Lietuvos Respublikoje veikianti įmonė, neturi bankrutuojančios įmonės statuso, todėl šią debitorinę skolą galima vertinti kaip realiai galimą išieškoti.
10.3. Atsakovės skola VMI yra pelno mokestis, bendrovė visada dirbo pelningai, tačiau dėl COVID-19 ir infliacijos pasekmių prireikė laiko atsigauti, o pelnas buvo panaudotas tolimesnei veiklai vystyti. Bendrovė gauna ir artimoje ateityje gaus dar ženklesnes pajamas, kurių pakaks atsiskaityti su visais kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra negyvybinga ir nemoki.
11. Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius atsikirtimus į apeliantės skundo argumentus:
11.1. Bendrovė pagrįstai teigia, kad jos įsiskolinimas VMI sumažėjo, tačiau tai įvyko ne dėl to, jog bendrovė būtų vykdžiusi veiklą, gavusi pajamas ir jas skyrusi mokestinės nepriemokos mažinimui, o dėl to, kad bendrovė patikslino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijas ir sumažino mokėtiną PVM. Ji anksčiau teiktose deklaracijose buvo deklaravusi mokėtiną PVM už realiai neįvykusias ūkines operacijas.
11.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovė nuo 2021 m. vasario mėnesio negali vykdyti prievolių VMI, kadangi tokia faktinė situacija pagal pačios bendrovės deklaruotas prievoles buvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nors po patikslintų deklaracijų pateikimo bendrovės prievolės ir pakito, tačiau bendrovė vis dar nėra įvykdžiusi prievolių, kurių mokėjimo terminas suėjo 2021 m. vasario mėnesį. Bendrovės pradelstos prievolės VMI atsiliepimo rengimo dieną sudaro 90 786,74 Eur. Bendrovės teismui pateiktais duomenimis, bendrovė neturi lėšų (banko sąskaitos likutis neigiamas), todėl bendrovė yra nemoki pagal pirmąjį JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytą kriterijų – negalėjimą laiku vykdyti turtinių prievolių. Vien nemokumo pagal šį kriterijų nustatymo pakanka iškelti bendrovei bankroto bylą, tačiau bendrovė yra nemoki ir pagal antrąjį kriterijų, kadangi jos įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Bendrovės turtą sudaro ilgalaikis turtas, kurio vertė 11 912,50 Eur, bei 517 968,23 Eur gautinos sumos. Pagrindinis bendrovės debitorius UAB „Kvant“, kurios skola bendrovei sudaro 518 711,41 Eur. UAB „Kvant“ yra VMI skolininkė, kurios mokestinė nepriemoka sudaro 155 407,05 Eur. VMI nuo 2022 m. vasario 15 d. vykdo išieškojimą iš UAB „Kvant“ turto, tačiau mokestinė nepriemoka nėra išieškota. UAB „Kvant“ turi įsiskolinimą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuris sudaro 2 952,53 Eur. Įvertinus tai, kad antstoliai, vykdantys išieškojimą iš UAB „Kvant“ turto, ženkliai mažesnių sumų nei UAB „Kvant“ skola bendrovei, neišieško nuo 2022 m. vasario 15 d., bendrovė neturi galimybių realiai išieškoti skolą iš UAB „Kvant“. Neįskaitant bendrovės debitorinės skolos UAB „Kvant“, vien bendrovės skola VMI viršija bendrovės turto vertę, todėl bendrovė yra nemoki ir pagal antrąjį JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nemokumo kriterijų. Bendrovė byloje nepateikė jos gyvybingumą pagrindžiančių duomenų, taip pat, kad vykdo realią veiklą ir gauna pajamas, kurios leistų įvykdyti prievoles VMI.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
13. Skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Apeliantė (atsakovė) kartu su atskiruoju skundu pateikė: išrašą iš VMI sistemos, kuriuo grindžia atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, kad per itin trumpą laiką savo prievoles VMI sumažino nuo 182 221,15 Eur iki 96 090,02 Eur; 2023 m. birželio 30 d. UAB „Aqua - technology group“ balanso šifravimus, iš kurių matyti bendrovės debitoriai, jų skolų sumos.
16. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą (UAB „Aqua - technology group“ nepriemokos balansą); mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą (UAB „Aqua - technology group“ prievoles); mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą (UAB „Kvant“ nepriemokos balansą); išrašą iš internetinio tinklalapio: www.draudejai.sodra.lt; Antstolių informacinės sistemos išrašą. Šiais įrodymais pareiškėja grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kad bendrovės įsiskolinimas VMI sumažėjo dėl PVM deklaracijų patikslinimo, jog iš pagrindinės bendrovės debitorės UAB „Kvant“ nėra galimybių realiai išieškoti skolą, nes ji turi įsiskolinimą ne tik valstybės biudžetui bei ir kitiems kreditoriams.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
18. Vertindamas tiek apeliantės, tiek pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėti dokumentai yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, sprendžiant klausimą – ar atsakovė yra (ne)moki. Naujai teikiami įrodymai negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovės (ne)mokumo
19. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
20. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
24. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
25. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, o jos įsipareigojimai viršija jos turto vertę bei nėra duomenų, jog ji vykdytų ūkinę komercinę veiklą ir ateityje galėtų visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad ji yra moki, gyvybinga įmonė, uždirbanti pajamas, mažinanti skolas kreditoriams, o į jos balansą įrašyto turto vertė neviršija kreditorinių įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės nemokumo.
26. Visų pirma, vertinant atsakovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į teismų praktikos išaiškinimą, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
27. Iš atsakovės pateikto balanso ir Pelno (nuostolio) ataskaitos už 2023 m. pirmąjį pusmetį duomenų matyti, kad į balansą įrašyto bendrovės turto vertė siekia 557 024 Eur. Šią sumą sudaro 11 912 Eur ilgalaikis turtas ir 545 112 Eur trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 209 131 Eur, t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Bendrovė patyrė 3 012 Eur nuostolius (1 t., b. l. 114–115). Iš 2022 m. gruodžio 31 d. balanso ir Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenų matyti, kad 2022 m. bendrovės turto vertė sudarė 560 024 Eur (ilgalaikis turtas – 14 885 Eur, trumpalaikis turtas – 545 139 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 209 119 Eur ir tai sudarė per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus. Nuosavas kapitalas siekė 350 905 Eur, grynasis pelnas 26 087 Eur (1 t., b. l. 112–113). 2021 m. bendrovės turtas sudarė 493 922 Eur (ilgalaikis turtas – 20 831 Eur, trumpalaikis turtas – 473 091 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 169 104 Eur ir ši suma apėmė per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus. Nuosavas kapitalas sudarė 324 818 Eur, grynasis pelnas 307 007 Eur (1 t., b. l. 110–111). Byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, kad bendrovės ilgalaikis turtas mažėjo (2021 m. – 20 831 Eur, 2022 m. – 14 885 Eur., 2023 m. I pusmetis – 11 912 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai augo (2021 m. – 169 104 Eur, 2022 m. – 209 119 Eur, 2023 m. I pusmetį 209 131 Eur), o pardavimo pajamos krito (2021 m. – 394 977 Eur, 2022 m. – 39 750 Eur, 2023 m. I pusmetis – 0 Eur).
28. Pagal atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktą balanso šifravimą (2023 m. birželio 30 d.) bendrovės ilgalaikį turtą, kurio vertė 11 912,50 Eur sudaro stiklo pjaustymo stalas BASECUT – 3 756,70 Eur, stiklo plokščių plovimo mašina – 3 597,50 Eur, butilo presas BUT-1K – 2 058,10 Eur, transporto priemonė (duomenys neskelbtini) – 2 500,20 Eur, per vienerius metus gautinas sumas sudaro 517 968,23 Eur, iš jų UAB „Kvant“ skola atsakovei 518 711,41 Eur, bendrovės sąskaitos likutis neigiamas (-8,25 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 209 131,48 Eur (1 t., b. l. 135). Tačiau balanso šifravime (2023 m. birželio 30 d.) pateikti duomenys nesutampa su atsakovės pateikto balanso už 2023 m. pirmą pusmetį duomenimis (pvz. nors atsakovė nurodo, kad per vienerius metus gautinos sumos sudaro 517 968,23 Eur, tačiau balanse nurodyta, kad tokios sumos siekia 545 018 Eur).
29. Teismų praktikoje pažymima, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Tai reiškia, kad, vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolinių prievolių įvykdymo galimybę, ir tik pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų dėl realios galimybės atgauti debitorių skolas, todėl šiuo atveju debitorių įsiskolinimai neturėtų būti įskaitomi į realią bendrovės turto vertę. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada atsirado debitorių skolos, kokių veiksmų atsakovė ėmėsi skoloms išieškoti ir pan. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2022 m. kreipėsi į teismą dėl 193 406,40 Eur skolos priteisimo iš UAB „Kvant“ (ieškinys buvo atsisakytas priimti dėl teismingumo), tačiau tai nepatvirtina, kad būtent ši skola yra įtraukta į atsakovės nurodytą UAB „Kvant“ debitorinį įsiskolinimą, lygų 518 711,41 Eur. Be to, pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis, kad pagrindinės bendrovės debitorės UAB „Kvant“ mokestinė nepriemoka VMI sudaro 155 407,05 Eur (2023 m. rugpjūčio 25 d. duomenys), VMI nuo 2022 m. vasario 15 d. vykdo išieškojimą iš UAB „Kvant“ turto, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudaro 2 952,53 Eur (2023 m. rugpjūčio 25 d. duomenys). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad UAB „Kvant“ per 2023 m. buvo iškeltos 4 bylos. Dėl išdėstyto teismas neturi pagrindo vertinti, kad išieškojimas iš UAB „Kvant“ yra realus. Remiantis išdėstytais duomenimis, bendrovė turto praktiškai neturi (557 024 Eur – 545 018 Eur = 12 006 Eur), o turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti, todėl atsakovė pagrįstai laikytina nemokia (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
31. Antra, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas. Iš atsakovės pateikto 2023 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių sąrašo nustatyta, kad atsakovė turi šiuos kreditorius, kuriems įsipareigojimai siekia 164 886,90 Eur, tai yra: įsipareigojimas VMI – 95 611,02 Eur, N. N. – 24 340 Eur, N. C. – 4 928,00 Eur, UAB „Santjana“ – 3 993 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 878,99 Eur, V. C. – 103,50 Eur, N. C. – 155,03 Eur, UAB „Kvant“ – 27 050 Eur, antstolė A. M. – 7 827,30 Eur (1 t., b. l. 116). Tačiau šis apeliantės nurodytas kreditorių ir jų įsipareigojimų sąrašas nėra tikslus, nes balanso už 2023 m. pirmąjį pusmetį duomenimis, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 209 131 Eur.
32. Byloje nėra pateikta duomenų, kad bendrovė bent iš dalies įvykdė savo įsipareigojimus kreditoriams, mokėjo skolas. Ir nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ženkliai sumažino įsiskolinimą VMI, tačiau kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė pareiškėja, bendrovės įsiskolinimas VMI iš tiesų sumažėjo dėl to, jog bendrovė patikslino PVM deklaracijas ir sumažino mokėtiną PVM. Šiuos pareiškėjos argumentus patvirtina ir byloje esantis UAB „Kvant“ pranešimas atsakovei, iš kurio turinio matyti, kad 2023 m. kovo mėn. buvo pateiktos patikslintos PVM deklaracijos, 86 662,80 Eur sumažinant atskaitomą pirkimo PVM bei mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas apie bendrovės prievoles VMI, kuriose atsispindi atsakovės pateiktų deklaracijų tikslinimas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad bendrovės mokestinių prievolių VMI sumažėjimas buvo įtakotas atsakovės vykdomos pelningos veiklos ar gaunamų pajamų.
33. Iš pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo matyti, kad bendrovė su VMI neatsiskaito nuo 2021 m. vasario mėn., bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 3,55 Eur (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Atsakovės atžvilgiu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau antstolių taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai bendrovei yra nerezultatyvūs ir neveiksmingi (1 t., b. l. 53–64). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir toks įsipareigojimų nevykdymas nėra laikinas.
34. Trečia, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja išvados, kad bendrovės finansinė padėtis pagerėjo, jog apeliantės pajamos akivaizdžiai padidėjo, o įsipareigojimai ženkliai sumažėjo. Nors apeliantė teigia, kad yra pajėgi išspręsti savo laikinus finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau duomenų, kaip ji ketina įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, nepateikia. Nesant objektyvių duomenų, kad bendrovės turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės. Iš viešai prieinamų VSDFV duomenų (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) matyti, kad bendrovėje dirba vienas asmuo. Bendrovės vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kuri yra areštuota, jos dalyvavimas eisme draudžiamas. Duomenų, kad bendrovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna užsakymus, vykdo darbus, gauna pelną ir pan. į bylą nėra pateikta. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 178 straipsnis).
35. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, konstatuotina, kad bendrovė negali būti laikoma gyvybinga, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.
36. Apeliantė nepaneigė, kad jos įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę, nepagrindė savo veiklos perspektyvų. Apeliantės ilgalaikiai mokestiniai įsiskolinimai valstybės biudžetui rodo, kad jos finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio, mokestinės prievolės nevykdomos sistemiškai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki, jos vykdoma veikla ir turimas turtas yra nepakankami atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).
37. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).
38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien tai, kad atsakovės akcininkas ir direktorius po pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos priėmimo teisme priėmė įsakymą dėl galimai paruošto restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir bendrovės restruktūrizavimo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti įrodymus dėl atsakovės nemokumo ir pagrindo iškelti jai bankroto bylą buvimo, juo labiau kad atsakovė nepateikė teismui minėtu įsakymu patvirtinto restruktūrizavimo plano.
39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
40. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas
, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Irmantas Šulcas