Civilinė byla Nr.3K-3-268/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 75.6.2;
75.7; 128.1; 128.10; 129.17 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui J. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui dėl antstolio veiksmų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. L. nurodė, kad antstolis J. K., vykdydamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus direktoriaus 2006 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 520 dėl 550,53 Lt skolos (537,53 Lt įmokų ir 13 Lt delspinigių) išieškojimo iš A. L. įmonės turto, 2006 m. rugpjūčio 30 d. priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0060/06/00176 vykdyti išieškotojo VSDFV Kėdainių skyriaus naudai 537,53 Lt skolos ir 326 Lt vykdymo išlaidų, iš viso – 863,53 Lt išieškojimą iš jos (pareiškėjos) darbo užmokesčio. Pareiškėjos teigimu, šis antstolio patvarkymas yra neteisėtas, nes skolininkas yra ne ji, o A. L. įmonė. Jos ir A. L. santuoka buvo nutraukta 1997 m. birželio 4 d. Pagal tuo metu galiojusį SŠK nebuvo reikalaujama dalintis turtą. Nors A. L. įmonė buvo įsteigta jos ir A. L. santuokos metu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Be to, dar iki 2000 m. CK įsigaliojimo, t. y. 2000 m. birželio 4 d., pasibaigė trejų metų ieškinio senaties terminas santuokoje įgytam turtui pasidalinti. Tokiomis aplinkybėmis ji (pareiškėja) nėra atsakinga už jos buvusio sutuoktinio individualios įmonės skolas. Už šios įmonės skolas yra atsakingas jos savininkas – A. L. Antstolis, manydamas, kad įmonės savininkas A. L. turi su ja (pareiškėja) bendro turto, privalėjo pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnis). To nepadaręs ir išieškojimą iš karto nukreipęs į jos (pareiškėjos) darbo užmokestį, antstolis pažeidė jos teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja prašė teismo panaikinti antstolio J. K. 2006 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir įpareigoti antstolį grąžinti jai lėšas, esančias antstolio kontoros depozitinėje sąskaitoje, kurios jau yra išskaičiuotos iš jos atlyginimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Nustatęs, kad A. L. įmonė, įsteigta R. L. ir A. L. santuokos metu, iki šiol nėra padalinta, teismas, remdamasis LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, CK 3.87 straipsnio 2 dalimi, 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 3.88 straipsnio 2 dalimi, laikė esant prezumpcijai, kad A. L. įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kitoks nei nurodytas teisinis režimas yra tada, kai įmonė (ūkis, verslas) priklauso sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise dėl to, kad yra prieš susituokiant arba susituokus įsteigta už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas, arba tai yra verslas, kuris, nors ir pradėtas susituokus iš bendrų lėšų, yra susijęs tik su sutuoktinio asmeniu ar kuriuo gali užsiimti tik vienas sutuoktinis (pvz., advokato praktika). Tačiau tai turi būti įrodinėjama leistinomis įrodinėjimo priemonėmis byloje dėl santuokinio turto padalijimo ar turto pripažinimo asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad nors trejų metų ieškinio senaties terminas pasidalinti išsituokusiems sutuoktiniams santuokoje įgytą turtą pasibaigė (SŠK 23 straipsnio 4 dalis), šis terminas gali būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažeidimo laikas gali nesutapti su ištuokos registravimo data. Teismas konstatavo, kad antstolis, atlikdamas procesinius veiksmus, įstatymų nepažeidė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 15 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartį paliko nepakeistą, pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė. Remdamasi LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija sprendė, kad nors pareiškėjos ir A. L. ištuoka buvo įregistruota iki 2000 m. CK įsigaliojimo, įmonės teisinis režimas nustatytinas pagal 2000 m. CK normas. Kadangi pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad įmonė buvo padalyta arba kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į įmonę yra pasibaigusi kitokiu būdu, tai už šios įmonės, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, skolas, jei prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, yra atsakingi jos dalyviai (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), šiuo atveju – abu buvę sutuoktiniai (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Per trejus metus nuo ištuokos įregistravimo momento nepareiškus reikalavimo dėl santuokinio turto padalijimo, turto teisinis režimas, teisėjų kolegijos manymu, nepasikeitė, ir, priešingai nei teigia pareiškėja, įmonė netapo asmenine A. L. nuosavybe. Įmonė, įsteigta iki santuokos nutraukimo, ir toliau išlieka bendrąja jungtine nuosavybe iki buvę sutuoktiniai ją pasidalins įstatyme nustatyta tvarka. Kadangi skolininkas yra įmonė, už kurios skolas yra atsakinga ir pareiškėja, tai antstolis neturėjo pareigos atlikti CPK 667 straipsnyje nustatytus veiksmus.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja R. L. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami pareiškėjos atsakomybę pagal jos buvusio sutuoktinio įmonės prievoles, neįvertino šeimos teisinių santykių pasibaigimo momento. Pareiškėjos ir A. L. šeimos teisiniai santykiai baigėsi 1997 metais, todėl 2000 m. CK normos ginčo atveju negali būti taikomos, o jas taikydami teismai pažeidė LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 ir 19 straipsnių nuostatas bei CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą civilinių įstatymų negaliojimo atgaline tvarka principą. Be to, teismai, taikydami LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią 2000 m. CK normų, susijusių su sutuoktinių (ne „buvusių sutuoktinių“, „ištuoktų sutuoktinių“ ar pan.) turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikymą, pažeidė CK 1.9 straipsnio 2 dalies nuostatas, reikalaujančias kodekse vartojamus žodžius aiškinti pagal jų bendrinę reikšmę. Pareiškėjos santuoka su A. L. buvo nutraukta 1997 m., todėl jie nelaikytini sutuoktiniais, ir, nesant tarp jų šeimos teisinių santykių, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos netaikytinos.
2. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad A. L. įmonė, įsteigta iki santuokos nutraukimo, ir toliau išlieka bendrąja jungtine nuosavybe iki buvę sutuoktiniai ją pasidalins, padarė nenustatęs senaties termino bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei pasidalinti eigos pradžios, ir taip pažeidė LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį bei CK 3.129 straipsnį, nes netaikė teisės normų, kurias turėjo taikyti. Remiantis šiomis teisės normomis, A. L. įmonė, kasatorės teigimu, pripažintina asmenine A. L. nuosavybe, o A. L. – atsakingu už šios įmonės prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).
3. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino ir nutartyse nepasisakė dėl A. L. įmonės prievolių, už kurias atsakinga pripažino pareiškėją, pobūdžio, jų atsiradimo laiko ir pagrindo, nenustatė, kuris iš buvusių sutuoktinių valdė įmonę po ištuokos įregistravimo, kokį turtą ir pajamas įmonė turėjo iki ištuokos bei po jos, ir taip pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, įpareigojančią teismą būti aktyviu nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus ir jos dydį. Minėtas procesinės teisės normų pažeidimas lėmė netinkamą materialinės teisės normų (CK 3.91 straipsnio) taikymą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Kėdainių skyrius prašo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
VSDFV Kėdainių skyriaus direktorius 2006 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. 520 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nustatė, kad draudėjas A. L. įmonė nesumokėjo į VSDFV biudžetą 550,53 Lt (iš jų – 537,53 Lt įmokų ir 13 Lt delspinigių). Antstolio J. K. 2006 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu buvo nutarta vykdyti išieškotojo VSDFV Kėdainių skyriaus naudai 537,53 Lt skolos ir 326 Lt vykdymo išlaidų, iš viso – 863,53 Lt išieškojimą iš pareiškėjos R. L. darbo užmokesčio.
R. L. ir A. L. susituokė 1987 m. liepos 11 d. Jų ištuoka įregistruota 1997 m. birželio 4 d. A. L. įmonė buvo įsteigta 1995 m. lapkričio 6 d. Sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausęs turtas nebuvo padalintas.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai. Vykdydamas šią funkciją, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra <...> nustatyta tvarka pateiktas vykdyti dokumentas. Pagal šio straipsnio 2 dalį be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus yra draudžiama. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad antstolis yra įgalintas atlikti tik tuos vykdymo veiksmus ir tik dėl tų asmenų, kurie kaip skolininkai yra nurodyti CPK 587 straipsnyje išvardytuose vykdomuosiuose dokumentuose. Jeigu vykdomojo dokumento dėl tam tikro asmens, kaip skolininko, nėra, tai išieškojimas iš tokio asmens negali būti vykdomas. Priešingu atveju būtų pažeistas CPK 586 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas bei CPK 585 straipsnio 3 dalies nuostata, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų. Iš to seka, kad kreditorinės prievolės prigimties ir jos subjektinės sudėties nustatymas neįeina į antstolio įgalinimų apimtį. Nagrinėjamoje byloje reikšmingi faktai – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimas, sutuoktinių solidarioji prievolė –nustatytini ne antstolio patvarkymu, o teismo sprendimu. Dėl išdėstytų argumentų konstatuotina, kad antstolis J. K., priimdamas patvarkymą nukreipti juridinio asmens (A. L. įmonės), vykdomajame dokumente nurodyto kaip skolininko, skolos išieškojimą į R.L. asmeninį turtą (darbo užmokestį), viršijo įstatyme (CPK 586 straipsnis) jam nustatytą kompetenciją (CPK 585 straipsnio 3 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad iki 1997 m. birželio 4 d., t.y. iki pareiškėjai ir A. L. nutraukiant santuoką, A. L. įmonė buvo A. L. ir pareiškėjos bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendroji jungtinė nuosavybė paprastai pasibaigia šį turtą pasidalijus. Pagal santuokos nutraukimo metu galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentavusias teisės normas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą buvo galima pasidalinti sutuoktinių susitarimu arba pareiškus ieškinį teisme dėl tokio turto padalijimo (SŠK 24 straipsnis). SŠK 23 straipsnio 4 dalyje buvo nustatytas trejų metų senaties terminas reikalavimui dėl turto, kuris yra bendroji junginė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, pareikšti. Nagrinėjamu atveju senaties terminas reikalavimui dėl pareiškėjai ir A. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto (taip pat ir įmonės) padalijimo teisme pareikšti suėjo iki 2001 m. CK įsigaliojimo. Tokiomis aplinkybėmis, nei pareiškėjai, nei A. L. per nustatytą terminą tokio reikalavimo teisme nepareiškus, pareiškėjos skundą nagrinėję teismai turėjo išsiaiškinti sutuoktinių tokio neveikimo pasekmes. SŠK 24 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu sutuoktiniai nesusitaria dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, tai toks turtas padalijamas pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį. Iš to seka, kad, nustatęs, jog nė vienas iš sutuoktinių reikalavimo padalyti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą per įstatyme (SŠK 23 straipsnio 4 dalis) nustatytą terminą teismine tvarka nepareiškė, teismas gali daryti išvadą, jog sutuoktiniai dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, pasidalijimo susitarė. Bylos duomenimis, įmonė buvo ir yra A. L. nuosavybė. Nei pareiškėja, nei A. L. tokio susitarimo neginčijo ir neginčija.
LR valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad draudėjas (įmonė) privalo mokėti socialinio draudimo įmokas. IŠ VSDFV Kėdainių skyriaus direktoriaus 2006 m. balandžio 21 d. sprendimo, kuriuo nutarta išieškoti skolą iš įmonės, turinio matyti, kad kreditorinė prievolė 2006 m. kovo mėnesį atsirado iš draudėjo A. L. įmonės veiklos, nes ji į Valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėjo 537,53 Lt draudimo įmokos ir 13 Lt delspinigių. Kadangi skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui atsirado iš įmonės veiklos po 1997 m. birželio 4 d. (t. y. po santuokos nutraukimo), kai šios įmonės gaunamas pelnas ir atsiradusios skolos dėl aukščiau išdėstytų priežasčių jau nebuvo R. ir A. L. bendroji jungtinė nuosavybė ir bendroji sutuoktinių prievolė, tai pareiškėja negali būti atsakinga už įmonės skolas, atsiradusias po santuokos nutraukimo. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformuota ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. K. su L. K., bylos Nr. 3K-3-226/2005.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėję teismai netinkamai įvertino ginčo kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindą, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėja yra atsakinga už įmonės skolas, atsiradusias po 1997 m. birželio 4 d., neatsižvelgė į tai, jog antstolis J. K. nesilaikė įstatyme jam nustatyto reikalavimo atlikti vykdymo veiksmus tik vykdomojo dokumento nustatytose ribose ir 2006 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu viršijo įstatyme jam nustatytą kompetenciją, todėl teismų nutartys naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintinas, panaikinant antstolio J. K. 2006 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą išieškoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio 550,53 Lt skolos VSDFV Kėdainių skyriui bei 326 Lt vykdymo išlaidų, ir įpareigojant antstolį grąžinti išieškotas lėšas pareiškėjai.
Panaikinus skundžiamas teismų nutartis ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas: pareiškėjai R. L. priteistina iš antstolio J. K. 700 Lt pirmosios instancijos teisme turėtų advokato pagalbos išlaidų ir 400 Lt už advokato pagalbą surašant atskirąjį skundą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos R. L. skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.
Panaikinti antstolio J. K. 2006 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą vykdyti 537,53 Lt skolos išieškotojo VSDFV Kėdainių skyriaus naudai ir 326 Lt vykdymo išlaidų išieškojimą iš R. L. darbo užmokesčio.
Įpareigoti antstolį J. K. grąžinti R. L. lėšas, esančias antstolio kontoros depozitinėje sąskaitoje, kurios yra išskaičiuotos iš jos atlyginimo.
Priteisti pareiškėjai R. L. iš antstolio J. K. 700 Lt pirmosios instancijos teisme turėtų advokato pagalbos išlaidų ir 400 Lt už advokato pagalbą surašant atskirąjį skundą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Janina Januškienė
Pranas Žeimys