Administracinė byla Nr. I-8560-386/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02112-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 18 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,
sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
2018 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui UAB „Signalo baras“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Signalo baras“ (toliau – ir atsakovas) 98,87 € vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. už nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus – pagalbines patalpas ir administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą – 9/100 dalis negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).
Nurodoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija), patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), kurie nustatė privalomą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, galiojančią Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Teigiama, kad vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjo ir atsakovo atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (paskelbta specialiame internetiniame tinklapyje).
Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 str. 3 d.).
Teismas
konstatuoja:
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas
, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 (aktuali galiojanti redakcija)) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų reguliavimą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T2-140 redakcija) patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Remiantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodytą Nuostatų 1 priede.
Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. už nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus – pagalbines patalpas ir administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą – 9/100 dalis negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), apskaičiavimą grįsdama Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis (b. l. 6-9). Kadangi atsakovas yra nekilnojamojo turto objektų dalių savininkas, pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, proporcingai nuosavybės teise priklausančiai daliai. Iš teismui teikiamos pažymos apie skolą (b. l. 5) nustatyta, kad atsakovas nėra sumokėjęs 98,87 € vietinės rinkliavos. Duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ar būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.
Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto nuosavybės dalį ir objekto paskirtį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti pilnai.
Iš atsakovo UAB „Signalo baras“ pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti 98,87 € vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektus – pagalbines patalpas ir administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. už nekilnojamojo turto objektą – 9/100 dalis negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Laimutė Jokubauskaitė