Baudžiamoji byla Nr. 2K-171-976/2021                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30280-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13; 2.1.3.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, 

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 5 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu J. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. Paulausko apeliacinis skundas atmestas.

        Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 

1.       J. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, tyčia vengė atlikti Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą trejus metus naudotis speciali teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), t. y. 2020 m. gegužės 24 d. 03.50 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,08 prom. neblaivumas), vairavo transporto priemonę „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti jam yra atimta.

II. Kasacinio skundo argumentai

2.       Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras V. Paulauskas prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad J. V. padaryta veika – automobilio vairavimas esant neblaiviam, kai teisė vairuoti jam buvo atimta teismo sprendimu, – yra vienkartinė, todėl negali būti vertinama kaip sistemingas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, yra nepagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu, kaip to reikalaujama pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Darydamas pirmiau nurodytą išvadą, teismas rėmėsi įrodymais, kurie nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo tirti. Teismas privalėjo imtis iniciatyvos gauti tokią išvadą pagrindžiančius įrodymus (pvz., apklausti patį J. V., įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendyje užfiksuotas aplinkybes ir pan.). Pažymėtina, kad įsiteisėjusiame 2020 m. liepos 9 d. nuosprendyje, kuriuo J. V. pripažintas kaltu dėl veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nurodyta, kad jis parodė, jog 2020 m. gegužės 24 d. vėlai vakare namuose išgėrė 200 gramų alaus „Tradicinis“ ir jo draugui R. A. priklausančiu automobiliu „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su savo drauge A. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas šios pažįstamą. Vėliau, apie 01.30 val., jis automobiliu nuvyko į naktinę alkoholio parduotuvę Šeškinėje, ten nusipirko 36 skardines alaus „Tradicinis“ ir grįžęs į (duomenys neskelbtini) nuo 02.00 val. iki 03.30 val. išgėrė keturias skardines šio alaus. Po to važiavo namo ir apie 03.30 val. Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Iš šių parodymų matyti, kad vien tik 2020 m. gegužės 24 d. J. V., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keturis kartus. Šie faktiniai duomenys, kurie buvo žinomi (nustatyti) apeliacinės instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, rodo, kad J. V. veika nebuvo vienkartinė.

2.2.                      Neatlikdamas įrodymų tyrimo ir padarydamas klaidingas išvadas dėl J. V. veiksmų vienkartinio pobūdžio, apeliacinės instancijos teismas apribojo prokuroro teisę teisme pateikti papildomus įrodymus (BPK 288 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors prokuroras apeliaciniame skunde prašė atlikti dalies įrodymų tyrimą ne dėl aptariamos aplinkybės (sistemingumo) nustatymo, tačiau tenkinus jo prašymą jis būtų turėjęs galimybę prašyti teismo leisti jam pateikti papildomus įrodymus. Atliekant įrodymų tyrimą, prokuroras papildomai būtų prašęs apklausti kartu su J. V. 2020 m. gegužės 24 d. automobiliu „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važinėjusią A. B. ir automobilio savininką R. A., kurie būtų galėję paliudyti apie nevienkartinį J. V. veikos pobūdį. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl J. V. veiksmų vienkartinio pobūdžio vertintina kaip „siurprizinė“ sąlyga valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui. Sistemingumo požymis nė vienos instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas.

2.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, aiškindamas BK 243 straipsnyje aprašyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, yra veikos sistemingumas ir jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-859/2020). Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl J. V. veiksmų pavojingumo paremta tik sistemingumo kriterijumi, taip nepagrįstai siaurinant objektyviuosius BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius ir nukrypstant nuo BK 243 straipsnio taikymo praktikos. Asmens, kuris vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, veiksmai, net ir nesant sistemiškumo, pripažintini pavojingais (piktybiškais) ir kvalifikuotini pagal BK 243 straipsnį (pvz., Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019).

2.4.                      Pažymėtina, kad J. V. savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino žinojęs apie teismo baudžiamąjį įsakymą bei juo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi jis suvokė, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – vairavo automobilį. J. V. padaryto pažeidimo pavojingumą (piktybiškumą) rodo tai, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai prieš tai jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir teisė vairuoti iš jo buvo atimta už vairavimą esant neblaiviam. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus asmens padarytus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir dėl jo priimtus sprendimus matyti, kad 2020 m. balandžio 15 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo J. V. paskirta nuobauda už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones ir sukeltą eismo įvykį. Taigi, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, J. V. veiksmai, vairuojant transporto priemones neturint tam teisės, nėra vienkartinio pobūdžio, o veikiau laikytini nuosekliu ir kryptingu visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ignoravimu.

2.5.                      Esant nurodytoms aplinkybėms, J. V. veika neabejotinai pripažintina pakankamai pavojinga ir kvalifikuotina pagal BK 243 straipsnį. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės yra ne atsitiktinis veiksmas, o piktavališkas J. V. elgesys, kurio negalima vertinti kaip smulkaus ar neesminio baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimo, priešingai – toks elgesys vertintinas kaip itin šiurkštus ir pavojingas, kadangi J. V. nustatytas 2,08 prom. neblaivumas žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams normą, bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nors apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar J. V. veika atitinka piktybiškumo požymį, atsižvelgė į tai, kad jis vairavo automobilį esant nustatytam 2,08 promilės neblaivumui, ir tai vertino kaip pavojingą veiką, kuria kėsinamasi į transporto eismo saugumą, teismas pažymėjo, kad atsakomybė už tai nustatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią J. V. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu). Tačiau naujai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad asmens padarytos veikos, vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pavojingumo nepaneigia tai, kad asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, arba tai, kad už transporto priemonių vairavimą, kai asmeniui tokia teisė yra atimta, yra nustatyti ir kiti teisiniai padariniai (administracinė atsakomybė), nes jie kyla tada, kai veikos pavojingumas nesiekia baudžiamosios atsakomybės taikymo ribos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nepripažino J. V. veiksmų pakankamai pavojingais BK 243 straipsnio prasme. Teismas tinkamai neįvertino veikai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį reikšmingų aplinkybių ir kriterijų, lemiančių jos pavojingumą, neatsižvelgė į kaltininko tyčios turinį, požiūrį į taisyklių, reglamentuojančių kelių eismo saugumą, laikymąsi.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.       Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko kasacinis skundas atmetamas.

Dėl non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo taikymo

4.       J. V. Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad J. V. 2020 m. gegužės 24 d. 03.50 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,08 prom. neblaivumas), vairavo transporto priemonę „VW Jetta“, kai teisė vairuoti jam yra atimta.

5.       Kaip matyti iš bylos, J. V. už tai, kad 2020 m. gegužės 24 d. 03.50 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,08 prom. neblaivumas), vairavo transporto priemonę, yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – draudimą vairuoti transporto priemones penkerius metus ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 5000 Eur išieškojimą.

6.       Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje J. V. pagal BK 243 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, tyčia vengė atlikti Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą trejus metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), t. y. 2020 m. gegužės 24 d. 03.50 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,08 prom. neblaivumas), vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam yra atimta.

7.       Abiejų instancijų teismai išteisino J. V. pagal BK 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Prokuroro skunde teikiami įvairūs argumentai, kodėl šioje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad esminis šioje byloje nagrinėtinas teisės klausimas yra tas, ar BK 243 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos inkriminavimas po to, kai asmuo jau yra nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, yra suderinamas su draudimu bausti du kartus už tą patį.

8.       Prokuroro kasaciniame skunde, remiantis kaip precedentu, taikytinu šioje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021, teigiama, kad tai, jog J. V. už 2020 m. gegužės 24 d. veiką kitoje byloje yra nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nėra kliūtis pripažinti jį kaltu pagal BK 243 straipsnį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prokuroro nurodytoje byloje abu kaltinimai – pagal BK 2811 straipsnį ir BK 243 straipsnį – buvo pateikti viename procese ir veikos kvalifikuotos kaip padarytos idealiąja sutaptimi. Nagrinėjamoje byloje kaltinimai pareikšti skirtinguose procesuose, todėl ši nutartis nelaikytina taikytinu nagrinėjamoje byloje precedentu.

9.       Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad dėl vairavimo būnant neblaiviam (nustatytas 2,08 prom. neblaivumas) ir neturint teisės vairuoti (kai teisė vairuoti jam yra atimta) buvo pradėti du atskiri baudžiamieji procesai. Vienas iš jų pasibaigė apkaltinamuoju nuosprendžiu, pripažinus J. V. kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendis), kitame baudžiamajame procese jam buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 243 straipsnį.

10.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514-942/2015, 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020, 2K-7-32-719/2021).

11.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl faktų tapatumo, turėtų būti naudojamasi idealiosios sutapties testu.

12.       Idealiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas BK nepateiktas. Ši sąvoka paminėta tik kalbant apie vieną iš bausmių bendrinimo apėmimo būdu atvejų (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tačiau teisės teorijoje ir teismų praktikoje idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi tokie atvejai, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikalstamų veikų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-P-78/2012, 2A-7-4-699/2015, 2K-345-507/2015, 2K-196-788/2017 ir kt.). Kitaip tariant, idealioji sutaptis reiškia, kad kaltininkas iš esmės padaro vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196-788/2017, 2K-7-32-719/2021). Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu.

13.       Nagrinėjamoje byloje reikia įvertinti, ar faktai, nagrinėti skirtingose bylose, vienoje byloje būtų vertinami kaip sudarantys idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. 

14.       J. V. pareikšti kaltinimai pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 243 straipsnį skiriasi vienu požymiu – inkriminuojant BK 243 straipsnyje nustatytą veiką, yra nurodyta papildoma aplinkybė: vairavimas neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta. Visos kitos skirtinguose kaltinimuose nurodytos faktinės aplinkybės sutampa.

15.       Sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėties, toks požymis, kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), yra teisiškai nereikšmingas; šio požymio BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika neapima. Todėl kvalifikuojant tokius veiksmus vienoje byloje (viename procese) asmeniui (nustačius ir kitus nusikalstamų veikų sudėties požymius) kaip idealioji sutaptis gali būti inkriminuojamos kelios nusikalstamos veikos: vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 straipsnis) ir transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 straipsnio 1 dalis).

16.       Taigi, kaip jau minėta, sprendžiant dėl non bis in idem principo veikimo ribų yra vertinami teisiškai reikšmingi faktai, neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta, neatsižvelgiant į tai, kad skiriasi ar gali skirtis teisinė pažeidimo kvalifikacija. Nustačiusi, kad viename procese ši veika būtų kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius kaip idealioji sutaptis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje J. V. pagal BK 243 straipsnį kaltinamas iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių (ta pati veika, įvykdyta tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje), už kurias jis jau yra nuteistas kitoje byloje pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Tai, kad kasaciniame skunde prokuroras teikia duomenis apie panašaus pobūdžio išteisintojo administracinius nusižengimus, nelemia kaltinimo apimties (juolab kaltinimo keitimo) ir nekeičia išvados, kad J. V. nagrinėjamoje byloje kaltinamas dėl tos pačios veikos, už kurią jau yra nuteistas kitame baudžiamajame procese.

17.       Nustačius, kad byloje egzistuoja aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą negalimą, kiti kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti. 

18.       BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriuo įtvirtinamas non bis in idem principo įgyvendinimas, nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Pagal EŽTT praktiką, nustačius non bis in idem pažeidimą, asmeniui turi būti nutrauktas procesas. Palikus galioti teismų sprendimus, kuriais asmuo buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, gali būti pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03).

19.       Konstatavus, kad antrasis baudžiamasis procesas dėl tapačių faktų negalėjo vykti, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 5 d. nutartį.

Baudžiamąją bylą J. V. nutraukti.

Teisėjai                                                                Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas

                                                                Rima Ažubalytė