Civilinė byla Nr. e2-1075-727/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37197-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.1.; 1.3.5.5.; 2.1.5.1.3.11.; 2.1.5.2; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovo R. J. atstovui advokatui Algirdui Putnai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ibrahim“ vadovui Ibrahim Demir ir įgaliotai atstovei V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo R. J. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ibrahim“ dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų priteisimo.

Teismas

nustatė:

R. J. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės, kurį galutinai sutikslinęs 2021 m. rugsėjo 13 d., prašo priteisti iš atsakovės UAB „Ibrahim“ (toliau – ir atsakovas, darbdavys) nesumokėtą 3 021,88 Eur darbo užmokestį, 2 113,02 Eur nepanaudotų atostogų kompensaciją, 4 009,44 Eur netesybų, byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog dirbo pas atsakovę 2016 m. rugsėjo 23 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu direktoriaus pavaduotoju (darbo sutarties 1.1, 1.2 punktai). Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlyginimą. Šalys susitarė, kad ieškovo darbo trukmė – 1 valanda per dieną, 5 dienų darbo savaitė (sutarties 5 punktas), tačiau faktiškai ieškovas dirbo ilgiau ir jo darbo užmokestis priklausydavo nuo faktiškai išdirbto laiko. Darbo laikas būdavo fiksuojamas, nuo jo apskaičiuojamas darbo užmokestis, o duomenys pateikiami SODRAI. Nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio būdavo mokamos įmokos SODRAI ir GPM Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovo teigimu, SODROS duomenimis 2018 metais jam buvo skaičiuojamas 410 Eur minimalus mėnesio atlyginimas (toliau – MMA), nors tais metais jis sudarė 400 Eur; 2019 m. jam buvo skaičiuojamas 570 Eur, nors tais metais MMA sudarė 555 Eur. Šie duomenys įrodo, kad ieškovas dirbo daugiau, nei 1 valandą per dieną arba 21 - 22 valandas per mėnesį, ir yra pagrindu mokėti jam didesnį darbo užmokestį nei vienas MMA. Nuo 2020 m. sausio 4 dienos ieškovas sirgo ir nedirbo iki jo sulaikymo Baltarusijos Respublikos teritorijoje 2020 m. vasario 10 d., kur jam buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas. Iki šiol jis yra suimtas ir laikomas Baltarusijos Respublikos VRM Bausmių vykdymo departamento valdybos „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2020 m. kovo 27 d. Nutraukimo momentu jam nebuvo sumokėtas priklausantis darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovo teigimu, apie darbo sutarties nutraukimą ieškovas sužinojo, kai jo atstovas kreipėsi į Valstybino socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – VSDFV). Su ieškovu turėjo būti atsiskaityta darbo sutarties nutraukimo metu, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl turi būti skaičiuojamos netesybos.  

Ieškovas, patikslintu ieškiniu prašomas priteisti sumas grindžia nauja auditorės K. P. (toliau - auditorė) 2021 m. rugsėjo 7 d. suformuota išvada (toliau - išvada), kurioje paskaičiuotinos išmokėtinos ieškovui priklausančios sumos yra už sutikslintą ginčo laikotarpį, t. y.  nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio. Šį įsiskolinimo laikotarpį ieškovas patikslino, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo šioje byloje priimtą nutartį. Teigė, jog šioje byloje anksčiau teikta ir teismų nagrinėjant bylą tiek pirma, tiek apeliacine instancija sukritikuota (duomenys neskelbtini) vidaus auditorės O. S. pažyma nesiremia ir nesivadovauja.

Patikslintame ieškinio pareiškime, kurį ieškovo atstovas palaikė posėdžio metu, ieškovas nurodo, kad auditorės K. P. išvadoje pagrįstai remiamasi SODROS duomenimis, taip pat papildomai priskaičiuojamas ir 570 Eur darbo užmokestis už 2019 m. gruodį. Jis paskaičiuotas remiantis turinio viršenybės prieš formą principu, ieškovo paaiškinimu, taip pat tuo, kad VSDFV Vilniaus teritoriniam skyriui nebuvo pateiktas (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie nedraudiminius laikotarpius (pravaikštas, nemokamas atostogas ir kt.). Viso per darbo laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 27 d. darbuotojui turi būti apskaičiuotas darbo užmokestis ir ligos pašalpos darbdavio lėšomis 10 175,69 Eur, kaip nurodė auditorė. Šioje jos suformuotoje pažymoje nurodyta ir prašoma priteisti kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri, ieškovo teigimu, teisingai paskaičiuota ir yra lygi 2 113,02 Eur. 2020 m. kovo 27 d. nutraukus darbo sutartį su darbuotoju, pagal DK 127 str. 6 d. jam turėjo būti sumokėta kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su minėto straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais. DK 127 str. 5 d. nustatyta, kad „teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Pagal Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603) 6 str. 8 punkto nuostatas „darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.“. Darbo sutartis su R. J. pasibaigė iki minėto DK 127 str. 5 d. taikymo pradžios, todėl jam turi būti apskaičiuota ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas už visą darbo laikotarpį.

Įvertinus darbdavio deklaruotas darbuotojo draudžiamąsias pajamas, nedarbingumo pašalpų darbdavio lėšomis apskaičiavimą, kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimą bei darbo užmokesčio išmokėjimo duomenis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 27 d. darbuotojui apskaičiuotas darbo užmokestis, anot ieškovo, pagal auditorės suformuotą išvadą yra 12 288,71 Eur (darbo užmokestis ir ligos pašalpos darbdavio lėšomis 10 175,69 Eur ir 2 113,02 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas). Iš šios sumos išskaitomas gyventojų pajamų mokestis 2 260,32 Eur bei apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokos 2 132,17 Eur. Apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį neapmokestinamas pajamų dydis nebuvo taikomas. 

Ieškovo teigimu, skaičiuojant išmokėtą darbo užmokestį auditorė įvertino atsakovės ieškovui sumokėtas sumas: 2019 m. spalio 17 d. sumokėtus 837 Eur, 2019 m. lapkričio 21 d. sumokėtus 784 Eur ir 2019 m. gruodžio 10 d. sumokėtus 302 Eur, viso 1 923 Eur. Taip pat ieškovo sutuoktinei sumokėta jo darbo užmokesčio dalis, išieškoma vaikų išlaikymui, t. y. 3 506,30 Eur. Viso išmokėtas darbo užmokestis ieškovui sudarė 5 429,30 (1 923 + 3 506,30) Eur. Tačiau dalis šio darbo užmokesčio (554,37 Eur) buvo išmokėta už ankstesnius laikotarpius, t. y. už 2016 - 2017 metus, kaip nurodyta auditorės išvados priede Nr.8, todėl vertinant išmokėtas sumas ieškovo sutuoktinei, kaip darbo užmokestį už 2018-2020 metus, laikytina, kad ta suma yra lygi 4 874,93 (5 429,30 - 554,37) Eur, todėl darbuotojui lieka išmokėti 3 021,29 Eur darbo užmokesčio po mokesčių nuskaitymo.

Kadangi atsiskaitymas nebuvo atliktas savalaikiai ir tinkamai, ieškovui priklauso 4 009,44 Eur netesybų, paskaičiuotų DK 147 str. 2 d. pagrindu, t. y. darbuotojo vidutinis darbo užmokestis (toliau – VDU) per mėnesį padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau nei už 6 mėnesius. Ieškovo teigimu, jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 668,24 Eur (vidutinis dieninis darbo užmokestis 31,67 Eur x 21,1 d.d.) (2017 m. birželio 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr,496 patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 7 punktas; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. Al-767).

Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad darbo sutartimi sutartas darbo užmokestis – minimali mėnesinė alga ieškovui buvo išmokėta pagal darbo sutarties sąlygas, kaip joje numatyta, t. y. už 1 valandą darbo per dieną, atitinkamai 5 valandų per penkių darbo dienų savaitę. Pagal UAB „Ibrahim“ 2017 metų gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, pasirašytą paties ieškovo, kaip tuometinio buvusio direktoriaus pavaduotojo, ieškovui nurodytas faktiškai jo dirbtas laikas 1 val. per dieną, viso faktiškai dirbta per 2017 metų gruodžio mėn. 19 valandų, skiltyje „Nustatytas val. skaičius“ taipogi įrašyta 19 valandų. Pagal atsakovės laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvusio vadovo D. P. 2021 m. rugsėjo 3 d. pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijas už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2018 m. spalio mėn. bei 2019 m. vasario mėn., UAB „Ibrahim“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopiją, visose skiltyse „Nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį“ ieškovui yra nurodyta 1 val. per dieną, faktiškai išdirbta per 2018 m. liepos mėnesį nurodyta „0“ dėl ligos („L“), ir už 2018 m. rugpjūčio mėn. faktiškai ieškovo išdirbta 4 val. dėl ligos („L“). Už 2018 m. rugsėjo mėn. faktiškai ieškovo išdirbta 20 valandų, už 2018 m. spalio mėn. - 23 valandos per mėnesį, už 2019 m. vasario mėn. faktiškai ieškovo išdirbta 20 valandų per mėnesį. Taigi už nurodomą patikslintą ginčo laikotarpį - nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 27 d. – ieškovui viso priskaičiuota atlyginimo 1 476,89 Eur (įskaitant 233,37 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 11,68 ligos pašalpą), išskaičiuota mokesčių 294,96 Eur, išdavimui priskaičiuota suma yra 1 241,85 Eur, kuri jam yra išmokėta. 

Atsakovė prašo nesivadovauti ieškovo pateikta naujo auditoriaus išvada, nes ją parengęs asmuo, atsakovės teigimu, neturi galiojančios auditoriaus licencijos (pažymėjimo), kurio galiojimas nuo 2020 m. spalio 5 d. sustabdytas neribotam laikui. Akcentuoja ir tai, kad išvados duomenys nėra objektyvūs ir patikimi, nes grindžiami ieškovo užsakymu ir jo pateiktais dokumentais bei išsakyta pozicija. Atsakovė pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 22 d. suformuotą išvadą, kuri, anot atsakovės, rodo, jog ieškovui yra nežymi permoka, bet ne įsiskolinimas, prašo ja vadovautis. 

Atsakovė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti ieškovui 5 000 Eur baudą, pusę jos sumokant atsakovei, nurodydama, kad į DGK ieškovas pasikreipė tik po to, kai teisme atsirado UAB ,,Ibrahim“ šios bylos ieškovui ir jo sutuoktinei pareikštas ieškinys dėl ženklios turtinės žalos atlyginimo, pareiškus jiems kaltinimus dėl atsakovės įmonės turto iššvaistymo. Nagrinėjamoje byloje reikalavimai grindžiami (tiek pirminis, tiek patikslintas) auditoriaus kvalifikacijos neturinčių asmenų išvadomis, kas suponuoja prielaidas dėl duomenų klastojimo, kas daro žalą ne tik atsakovei, bet ir kenkia visai teisinei sistemai. Atsakovė taip pat prašo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų specialisto išvados surašymą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pilnai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos patenkinti, priteisiant ieškovui patikslintame ieškinyje ir auditorės išvadoje nurodytas sumas. Atstovas akcentavo tai, kad nors darbo sutartyje ir buvo susitarta dėl 1 darbo valandos per dieną 5 darbo dienų savaitės režimo, realiai buvo dirbama ženkliai daugiau, ir darbdavys liko už jį nesumokėjęs.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė raštišką asmeninę poziciją dėl savo patikslintų reikalavimų bei atsakovės atsikirtimų į juos, kurioje nurodė, kad dirbti pas atsakovę pasirašytos darbo sutarties sąlygomis buvo priimtas tik laikinai, žadant, kad darbo sutarties sąlyga dėl darbo trukmės ir atitinkamai dėl darbo užmokesčio bus keičiama. Darbo sutarties formuluotė dėl darbo laiko ir apmokėjimo buvo įrašyta atsižvelgiant į atsakovės įmonėje esamą sunkią finansinę situaciją bei faktinį įmonės buvimą ties bankroto riba. Faktiškai atsakovės įmonėje dirbo ženkliai daugiau, dalį laiko atlikinėjo ir direktoriaus funkcijas, o kada iškilo atsakovės įmonės galimo bankroto klausimas, jis vedė visas derybas su įmonės kreditoriais, tarpininkavo dėl atsakovės nekilnojamojo turto pardavimo, bendravo su akcininkais, vėliau organizavo ir komercinių patalpų atsakovės vardu statybas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išiminėjo leidimus statyboms, bendravo su Nacionaline žemės tarnyba dėl žemės nuomos, vėliau užsiėmė patalpų nuoma, klientų tam paieška, išrašinėjo jiems sąskaitas-faktūras, rūpinosi kito atsakovės turto nuoma, jos kavinės veikla, pristatinėjo produktus į kavinę. Dėl jo darbo jokių priekaištų atsakovė jam nereiškė. Ieškovo teigimu, jam vis buvo žadama, kad pardavus atsakovei priklausantį turtą su juo, o ir su kitais kreditoriais, bus pilnai ir tinkamai atsiskaityta, bus sumokėta premija, grąžintos skolos. Jis tikėjo ir dirbo. Ieškovas taip pat nurodė, kad jo įmonė (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo su atsakovės įmone, pastaroji liko skolinga ieškovo įmonei (duomenys neskelbtini), o taip pat ir kitiems asmenims. Ieškovo teigimu, jis iš anksčiau pažinojo tiek atsakovės vadovą Ibrahim Demir, tiek jo sūnų, iš pradžių santykiai buvo geri, draugiški, vėliau, apie 2019 m., pašlijo, ieškovas nepagrįstai buvo apkaltintas pinigų pasisavinimo, nors tokios aplinkybės jam, ieškovo teigimu, nėra žinomos. 2020 m. vasarį jį Baltarusijoje suėmė milicija, apkaltino nebūtais nusikaltimais, nuteisė. Ši aplinkybė apsunkina ieškovo dalyvavimą bylos nagrinėjime. Ieškovas akcentuoja, jog dirbo atsakovės įmonėje daugiau nei 1 ha per dieną, prašo tuo tikėti, taip pat nurodo, kad dėl neišlikusių (pradangintų) atsakovės buhalterinių dokumentų yra kalta atsakovė. 

Atsakovės atstovai teismo posėdyje iš esmės detalizavo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad darbdavys pateikė tikslią pažymą apie ieškovui apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokesčio sumas ir prašo jomis vadovautis, laikant, kad darbdavys yra pilnai su ieškovu atsiskaitęs, ir nesivadovauti prie patikslinto ieškinio ieškovo atstovo pridėta auditoriaus išvada, kuri yra nepatikima dėl atsiliepime atsakovės nurodytų motyvų.

Teismo posėdyje apklaustas atsakovės vadovas Ibrahim Demir teismui paaiškino, kad ieškovą pažinojo šiek tiek iš anksčiau, žinojo, kad jis turi keletą savų įmonių, vadovavimo ir įvairių reikalų tvarkymo patirties. Kadangi pats nežino lietuvių kalbos (yra Turkijos pilietis), įkalbino ieškovą, kaip turintį įmonių vadovavimo ir valdymo patirties bei žinantį rusų ir lietuvių kalbas, padirbėti savo pavaduotoju 1 ha per dieną, taip ir buvo susitarta. Ieškovas sutiko ir pats parengė darbo sutartį, ją abu pasirašė, o atspausdino atsakovės sekretorė (duomenys neskelbtini). Darbo sutarties pakeitimų nebuvo. Ieškovas nedirbo daugiau nei 1 ha per dieną, kartais iš viso neateidavo, nes visą laiką skyrė savo įmonės reikalų tvarkymui, fiziškai negalėtų dirbti daugiau nei buvo sutarta. Pasitikėjo juo. Kai vyko gydytis į Turkiją, paskyrė ieškovą laikinai pareigas einančiu atsakovės vadovu. Vėliau atsirado įvairių bėdų – ir su dokumentais, ir su finansais, ieškovas apsivogė, tad suprato, kad dėl tokio pasirinkimo labai klydo.

Ieškinys atmestinas.

        Byloje kyla ginčas dėl atsiskaitymo su ieškovu tinkamumo už jo darbą ieškovės įmonėje laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. 27 d. (pagal patikslintą ieškinio reikalavimą).

Ieškovas įrodinėja nevisiško atsiskaitymo su juo aplinkybę, tai iš esmės grįsdamas faktine situacija dėl didesnio darbo laiko trukmės įmonėje nei numatyta ginčo šalių pasirašytoje darbo sutartyje, akcentuodamas aplinkybę, jog darbo užmokestis jam priklausydavo, o dėl to ir turi būti išmokėtas, nuo faktiškai išdirbto laiko.

Išnagrinėjus šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais ir daryti išvadą, jog darbdavys neišmokėjo darbuotojui jam priklausantį darbo užmokestį.

Dėl ginčo esmės – buvusio darbuotojo iškelto klausimo dėl jam mokėtino darbo užmokesčio dydžio.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2016 m. rugsėjo 23 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsidarbino UAB ,,Ibrahim” direktoriaus pavaduotoju (darbo sutarties 1.1 ir 1.2 punktai). Darbo sutartimi nustatytas darbo užmokestis ieškovui – Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlyginimas, kuris darbuotojo prašymu mokamas vieną kartą per mėnesį iki 10 dienos (darbo sutarties 3 p.), darbo trukmė – 1 val. per dieną, 5 darbo dienų savaitė (darbo sutarties 5 p.).

Nepaneigta ir kitos pusės nebuvo ginčijama atsakovės vadovo nurodyta faktinė aplinkybė, kad darbo sutarties tekstas suformuotas paties ieškovo, todėl netikėti šiuo teismas pagrindo neturi. Byloje nėra duomenų, ir ginčo šalys vienodai aiškino aplinkybes ir apie tai, kad ši darbo sutartis jos šalių raštiškai, t. y. pagal DK 40 ir 43 straipsnių nuostatas, nebuvo keičiama. Darbo teisinius santykius reglamentuojantis įstatymas nenumato kitokio, t. y. žodinio, darbo sutarties sąlygų keitimo, todėl teismas nepriima domėn ir nevertina ieškovo nurodomų aplinkybių dėl faktiškai kitokio žodinio susitarimo darbo santykiams apspręsti buvimo, nes tik vieno jo išsakyta tokia hipotetinė ir deklaratyvi pozicija nėra pakankama darbo sutarties pakeitimo faktui konstatuoti.

Taigi byloje nenuginčyta aplinkybė ir nėra pagrindo kitokiai išvadai, kad ieškovas buvo priimtas ir dirbo atsakovės įmonėje 1 val. per dieną esant 5 darbo dienų savaitei, mokant jam Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlyginimą, kuris, priešingai nei ieškinio pareiškime nurodo ieškovas, negali būti tapatinamas su MMA.

VSDFV Vilniaus skyriaus pažymoje nurodytos ieškovo draudžiamosios pajamos: 2016 metais – 148,48 Eur, įmokų suma – 59,34 Eur; 2017 metais – 582,64 Eur, įmokų suma – 234,08 Eur; 2018 metais – 3 881,69 Eur, įmokų suma – 1 559,67 Eur; 2019 metais – 5 657,25 Eur, įmokų suma – 1 305,14 Eur; 2020 m. draudžiamosios pajamos – 0 Eur, įmokų suma – 0 Eur. VSDFV duomenimis, ieškovas buvo nedarbingas 2020 m. sausio 15–24 d. ir nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. vasario 12 d.

Atsakovė 2020 m. sausio 8 d. nurodymu pareikalavo, kad darbuotojai, tame tarpe ir ieškovas, 2020 m. sausio 13 d. 9.00 val. atvyktų į darbą adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2020 m. sausio 12 d. raštu informavo atsakovę, kad negali atvykti į darbą, nes gydosi stacionare. Bylos duomenimis ieškovas klaidingai netikslus darbdaviui teiktoje informacijoje dėl savo nurodyto nedarbingumo laiko – vienur teigia, kad susirgo sausio 2 d., kitur nurodo, kad sausio 2 – 14 dienomis dirbo (pradinio ieškinio argumentai, ieškovo 2020 m. sausio 12 d., sausio 27 d. paaiškinimai darbdaviui). Duomenų, kad ieškovas būtų gydomas stacionare jo nurodomu laiku, byloje nėra, taip pat nėra jokių kitų duomenų dėl ieškovo turėto nedarbingumo kitu metu nei įvardinta minėtoje VSDFV pažymoje.

Atsakovė 2020 m. sausio 21 d. prašė ieškovo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą 2020 m. sausio 2–14 d. Ieškovas 2020 sausio 27 d. nurodė, kad dirbo 2020 m. sausio 2–14 d.

Atsakovės direktorius 2020 m. vasario 5 d. įsakymu įsakė fiksuoti ieškovo pravaikštas nuo 2020 m. sausio 2 d. iki sausio 14 d., nuo 2020 m. sausio 27 d., kas ir buvo padaryta.

2020 m. vasario 6 d. įsakymu direktorius įsakė atlikti atsakovės inventorizaciją. Atsakovė 2020 m. vasario 6 d. pranešimu pakvietė ieškovą, kaip buvusį faktinį vadovą, 2020 m. vasario 13 d. atvykti į inventorizacijos komisijos posėdį, atsinešti turimus atsakovės dokumentus ir materialines vertybes. Atsakovė 2021 m. vasario 7 d. rašte prašė ieškovo išsamiai išvardinti 2020 m. sausio 2–14 d., 2020 m. sausio 27 d.– vasario 7 d. dirbtus darbus, paaiškinti, ką darė 8 darbo valandas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, įspėjo, kad to nepadarius darbo sutartis bus nutraukta.

Darbo sutartis atsakovės direktoriaus 2020 m. kovo 27 d. įsakymu buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės jam padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykus į darbą nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. kovo 16 d., įsakyme nurodyta atleidimo dieną sumokėti jam (ir kitiems įsakyme nurodytiems asmenims) priklausančias sumas ir pilnai atsiskaityti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ginčytų taip realizuotą jo atleidimą, kas netiesiogiai rodo jo pritarimą tokio atleidimo pagrindo buvimui, o būtent, rodo pravaikštų pripažinimą.

Ieškovas 2020 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į DGK, prašydamas išieškoti iš atsakovės darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas. DGK 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą ieškovui be svarbių priežasčių praleidus procedūrinį terminą kreiptis į DGK.

Baltarusijos Respublikos tardymo komitetas 2020 m. gegužės 11 d. rašte nurodė, kad tiria baudžiamąją bylą, kurioje ieškovui pareikšti kaltinimai pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį (neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta). Ieškovui nuo 2020 m. vasario 10 d. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Šiam momentui ieškovas, kaip rodo jo teismui atsiųstas laiškas, tebėra Baltarusijos Respublikoje Bausmių vykdymo departamento (duomenys neskelbtini).

Taigi byloje pakanka faktinių duomenų išvadai, kad ieškovas nuo 2020 m. sausio mėnesio atsakovės įmonėje faktiškai nedirbo ir neatliko jokių darbinių pareigų.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, rodančių, kad ieškovo faktiškai dirbtas laikas kitu ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. sausio iki 2020 m. sausio) galėjo būti ar buvo didesnis nei nurodyta darbo sutartyje, t. y. po 1 val. per dieną, 5 val. per savaitę (DK 139 str.). Faktiškai didesnio dirbtų valandų skaičiaus ieškovas byloje neįrodė ir veik neįrodinėjo, apsiribodamas tik deklaratyviu nurodymu, jog dirbo daugiau nei yra sulygta darbo sutartyje, ir klaidingai ja nustatytą minimalų valandinį atlyginimą tapatindamas su MMA.

Pagal UAB „Ibrahim“ 2017 metų gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, pasirašytą paties ieškovo, kaip tuometinio buvusio direktoriaus pavaduotojo (nors jis ir nepatenka į patikslinto ieškinio laikotarpį), ieškovui nurodytas faktiškai jo dirbtas laikas 1 val. per dieną, viso faktiškai dirbta per 2017 metų gruodžio mėn. 19 valandų; skiltyje „Nustatytas val. skaičius“ taipogi įrašyta 19 valandų. Pagal atsakovės laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvusio vadovo D. P. 2021 m. rugsėjo 3 d. pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijas už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2018 m. spalio mėn. bei 2019 m. vasario mėn., UAB „Ibrahim“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopiją, visose skiltyse „Nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį“ ieškovui yra nurodyta 1 val. per dieną, faktiškai išdirbta per 2018 m. liepos mėnesį nurodyta „0“ dėl ligos („L“), ir už 2018 m. rugpjūčio mėn. faktiškai ieškovo išdirbta 4 val. dėl ligos („L“).

Iš byloje esančių atsakovės suformuotų ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad juose fiksuotas darbo laikas atitinka ginčo šalių pasirašytos darbo sutarties sąlygas ir pilnai išdirbto mėnesio laikas faktiškai neviršija darbo sutartimi sulygtų 20 valandų per mėnesį. Tik 2020 m. spalį ieškovui fiksuotos 23 darbo valandos į mėnesį. Sutinkamai su darbo sutarties nuostatomis darbo laiką fiksavo sau ir pats ieškovas, kai faktiškai ėjo atsakovės vadovo pareigas – jo už ankstesnį laikotarpį (pvz., 2017 m. gruodį ir kt.) pasirašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai įrodo tokį pat (19 val. į mėnesį) dirbtų valandų skaičių. Tai rodo, kad ieškovas suvokė ir žinojo darbo sutartimi sulygtas sąlygas dėl sutarto darbo laiko.

Buvusio ieškovo darbdavio prie atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikta 2021 m. rugsėjo 16 d. VSDFV pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens (R. J.) valstybinį socialinį draudimą rodo, jog jam už 2018 m. priskaičiuota draudžiamųjų pajamų iš viso 482,65 Eur, ligos išmoka iš viso už 2018 m. 36,69 Eur; už 2019 m. priskaičiuota draudžiamųjų pajamų iš viso 749,19 Eur, ligos išmoka iš viso už 2019 m. 518,59 Eur; už 2020 m. sausio - kovo mėn. draudžiamųjų pajamų priskaičiuota iš viso 0,00 Eur (kas, teismo nuomone, teisinga, nes virš minėta, nuo 2020 m. sausio iki atleidimo ieškovas faktiškai nedirbo), 233,37 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, paskaičiuota atleidimo dienai, ligos išmoka iš viso už 2020 m. 219,38 Eur. 

Taigi už patikslintu ieškiniu nurodomą ginčo laikotarpį, t. y.  nuo 2018 m. sausio 1 d. – 2020 m. kovo 27 d. ieškovui viso priskaičiuota atlyginimo 1 476,89 Eur (įskaitant ir atleidimo momentu paskaičiuota 233,37 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 11,68 Eur ligos pašalpa), išskaičiuota mokesčių 294,96 Eur, išdavimui priskaičiuota suma 1 241,85 Eur. Darbuotojas neįrodinėjo, kad šių nurodytų sumų nėra gavęs.

Iš virš minėtų byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovui atsakovė yra pervedusi 1 923 Eur darbo užmokesčio (2019 m. spalio 16 d. 837 Eur, 2019 m. lapkričio 21 d. 784 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. 302 Eur).

Tokiu būdu dėl virš išdėstyto nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nevykdė ginčo šalių pasirašytos darbo sutarties joje sutartomis sąlygomis ir tvarka ir liko skolinga ieškovui jo atleidimo iš darbo momentu.

Ieškovo patikslintu ieškiniu prašomų priteisti sumų dydžio ir pagrįstumo ieškovas neįrodė: neįrodytas esančios darbo sutarties keitimo faktas, faktinio (daugiau nei numatyta darbo sutartyje) dirbto darbo laiko sąnaudų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178-185 str. str.).

Teismas visiškai sutinka su atsakovo pateiktais argumentais dėl patikslinto ieškinio reikalavimo pagrindu esančios 2021 m. rugsėjo 7 d. suformuotos auditoriaus pažymos, kaip nepatikimo ir leistino įrodymo, nes ją suformavusios ir pasirašiusios D. K. Plačenytės auditorės pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas sustabdytas neribotai nuo 2020 m. spalio 5 d., tokiu būdu ji neturi reikiamos auditorės kvalifikacijos tokiai išvadai teikti (https://lar.lt/www/new/Docs/FrmAuditoriai2.pdf ), neturi teisės audituoti ieškovui 2018 – 2020 metais apskaičiuoto bei išmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas teisingumo bei atitikimo teisės aktų reikalavimams bei teikti tokias išvadas. Todėl sutinkamai su CPK 177 str. nuostata, toks ieškovo teikiamas įrodymas negali būti laikomas leistinu ir patikimu, dėl ko teismas juo nesiremia  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 190/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“; bylos Nr. 3K-3-231/2008) .

Netgi manant priešingai, nebūtų pagrindo pripažinti šią išvadą objektyviai pagrįsta, nes jos duomenys suformuoti pagal subjektyvius ieškovo teiginius, jo nurodytas faktines aplinkybes ir kriterijus, ją suformavusiam asmeniui teikiant ir tam tikrus teisinius vertinimus ir darbo sutarties nuostatoms dėl darbo laiko normos ir darbo apmokėjimo pakeitimo fakto, kas jai nepriklauso, gana tendencingai, visiškai nevertinant duomenų, kuriuos į bylą pateikė buvęs darbdavys. Teisinis ginčo santykio šalių elgesys dėl darbo sutarties sudarymo ir šių santykių vertinimas yra teisininkų, o ne auditorių kompetencija.

Kritiškai vertintinas ir šios išvados pateikimo bei jos suformavimo momentas, o būtent, po pirmą kartą šią bylą narinėjusių teismų itin kritiškų ir ieškovui labai nepalankių jo anksčiau į bylą teiktų duomenų (kitos auditorės išvados bei ją suformavusios auditorės O. Sakalauskienės  kompetencijos ir turimos kvalifikacijos vertinimo ir tam tikrų rimtų pažeidimų nustatymo).

Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės pateikta UAB „Verus Auditus“ 2021 m. sausio 22 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. kovo 27 d. ieškovui paskaičiuotas 2 142,73 atlyginimas (taip pat ir 233,37 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 11,68 Eur ligos pašalpa), išskaičiuota mokesčių – 294,96 Eur, išmokėtina suma – 1 847,77 Eur, išmokėta suma – 1 923 Eur, permoka – 75,23 Eur, t. y. išmokėtas visas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Teismas laiko šią išvadą objektyviai pagrįsta, atitinkančia byloje esančius duomenis bei nustatytą faktinę situaciją. Išvada parengta pagal atsakovės pateiktus ir viešai deklaruotus apskaitos dokumentus, banko išrašus, žiniaraščius ir pan.

Esant išdėstytam, ieškovui neįrodžius esamos darbo sutarties pakeitimo fakto, neįrodžius aplinkybės, jog jis dirbo faktiškai daugiau nei joje nurodyta, o pateikus tik hipotetinį žodinį to pagrindimą, teismas patikslintą ieškinį atmeta kaip neįrodytą ir nepagrįstą (CPK 178-185 str. str.).

Priimant tokį sprendimą, akcentuotinas ir paties ieškovo nenuoseklumas ir prieštaringumas dėl įvardijamų įsiskolinimo sumų, o taip pat aplinkybė, kada jis iškėlė tokį reikalavimą darbo ginčų komisijai. Visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas žinojo apie jam mokamą darbo užmokestį ir jokių pretenzijų darbdaviui nereiškė, nekėlė klausimo dėl darbo sutarties sąlygų keitimo ir pan. Ieškovas buvo įdarbintas direktoriaus pavaduotoju, dalį laiko ėjo ir atsakovės įmonės vadovo pareigas, dėl ko jam keliami didesni pareigingumo, atsakomybės ir budrumo reikalavimai. Todėl jo nurodomi teiginiai apie vėlesnius žadėtus atsiskaitymus pardavus įmonės turtą ir pan., yra deklaratyvūs, kurių nepatvirtina jokie įrodymai byloje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.). Todėl teismas plačiau nepasisako ir šioje byloje nevertina kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų dėl kitų ginčų ir nesutarimų bei galimai vykdytos bendros ūkinės veiklos, kuriose figūruoja ieškovas, jo įmonės ar su UAB „Ibrahim“ susiję kiti asmenys, nes nagrinėjamoje byloje visa tai neturi jokios teisinės reikšmės ginčo nagrinėjimui ir priimto teismo sprendimo esmei.

Procesiniai klausimai.

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį iškeltas prašymas dėl baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo netenkintinas neradus pakankamų teisinių prielaidų tam.

Sutiktina su atsakovės argumentu, kad procesinis įstatymas deleguoja kiekvienai šaliai poreikį savo teise naudotis tinkamai ir nepiktnaudžiauti ja (CPK 95 str.).

 Ieškinio pateikimas teismui manant, kad yra pažeista šalies teisė ar įstatymo saugomas interesas, yra procesinė šalies teisė, kuria šalis nagrinėjamu atveju pasinaudojo. Nėra pagrindo manyti, kad tokia teise šalis naudojosi netinkamai. Teismas negali ignoruoti šalies pasirinkimo kreiptis teisminės gynybos, kokios galimos subjektyvios priežastys jį bebūtų sąlygojusios. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis - tai sistemingas neleistinas naudojimasis turimomis procesinėmis teisėmis, kai teisėmis besinaudojantis asmuo suvokia, kad toks naudojimasis procesinėmis teisėmis trukdo įstatymu nustatyta tvarka išspręsti ginčą. Konstatuoti tai šioje byloje pakankamo ir objektyvaus pagrindo, teismo manymu, nėra.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus apie 605 Eur, sumokėtus specialistui už audito ataskaitos parengimą. Priėmus sprendimą atsakovės  naudai, atsakovė turi teisę į šių patirtų ir su byla susijusių išlaidų atlyginimą. Todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nekompensuojamos.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 282-283 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ibrahim“, j. a. k. 111540333, naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinti atsakovės prašymo dėl baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                 Natalija Daškovienė