Civilinė byla Nr. e2-2654-1060/2020

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00193-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.1.7.4; 3.2.3.4; 3.2.4.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

 (S)

Alytaus apyLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 25 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Linui Meškiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės reikalavimai, jos ir ieškovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

1.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 256,11 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 16 – 19).

2.       Nurodoma, kad ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko įvairių veterinarinių prekių, už kurias ieškovė atsakovei 2016 m. lapkričio 10 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), bendra PVM sąskaitos-faktūros suma – 3 523,52 Eur. Dalį šios sąskaitos atsakovė apmokėjo, likusi neapmokėta PVM sąskaitos-faktūros dalis yra 1 256,11 Eur. Ieškovė ragino atsiskaityti atsakovę už parduotas prekes, tačiau atsakovė skolos iki šios dienos nėra apmokėjusi. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl atsakovei atsirado pareiga už priimtas prekes atsiskaityti.

3.       Dublike nurodomi ieškinyje išdėstyti argumentai ir papildomai nurodoma, kad aplinkybė, jog šalys tarpusavyje atsikaitydavo ne piniginėmis lėšomis, o tik prekėmis, neatitinka tikrovės. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščio matyti, kad atsakovės bendra skola 2016 m. lapkričio 10 d. siekė 33 421,09 Eur, nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. atsakovė susidariusią skolą apmokėdavo bankiniais pavedimais: 2016 m. lapkričio 14 d. UAB „Eurovetus“ pervedė ieškovei 1 000,00 Eur, 2017 m. kovo 24 d. atsakovė pervedė 1 000,00 Eur, 2017 m. liepos 31 d. – 1 691,99 Eur ir 1 308,01 Eur, 2018 m. sausio 24 d. atsakovė ieškovei pervedė 500,00 Eur ir t. t. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 36 – 39).

4.       Ieškovės atstovas advokatas Linas Meškys teismo posėdžio metu (2020 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.07.59 – 00.15.53) ieškinį palaikė. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ verčiasi veterinarinių priemonių, produktų, susijusių su farmacine veterinarija, prekyba. Veikloje dominuoja didmeninė prekyba. Dirbama su ūkininkais, gyvūnų parduotuvėmis. Neturi savo prekyviečių. Atsakovė, kiek yra žinoma, verčiasi daugiau mažmenine prekyba. Tarp šalių vykdavo atsiskaitymas ir prekėmis, ir pinigais. Buvo pridėtas apyvartos žiniaraštis iš kurio matosi, jog būdavo sudengimai. Įmonės finansininkė nurodė, kad būdavo sudengimai, kadangi įmonės užsiima panašia veikla ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo pakankamai nemažą sumą skolinga ieškovei, kartais padarydavo įskaitymą prekėmis, kad atsakovės skola neaugtų. Tačiau susitarimo tik mainais atsiskaityti nebuvo. Net nebuvo jokios tiekimo sutarties. Buvo vienkartiniai pirkimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini) ir vietoj to, kad sumokėtų, atsiskaitydavo prekėmis ir sudengdavo skolas. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) turėdavo prekių, kurios domindavo UAB „(duomenys neskelbtini), jas nusipirkdavo ir padarydavo įskaitymus. Kiekvienu atveju spręsdavo ką daryti. Kai atsakovė turėdavo pinigų – mokėdavo pinigais, kai nebūdavo pinigų – imdavo prekes. Nebuvo kažkokių taisyklių. Ieškovė imdavo prekes, jeigu tos prekės būdavo perkamos, atitikdavo kainą, lūkesčius ir pageidavimus. Atsakovė labai ilgai ignoravo skolą, nereagavo į raginimus. Šuo atveju ieškovė nesutiko su atsakovės siūloma atsiskaitymo tvarka, kadangi buvo nenaudinga, buvo per didelės prekių kainos, pasiūlytos nereikalingos prekės ir pasitikėjimo šiuo subjektu ieškovė nebeturi, o tokie sudengimai gali būti kai abi šalys sutinka ir abiem yra naudinga. Prašo ieškinį tenkinti, kadangi atsakovė skolą pripažįsta.

II.       Atsakovės ir atsakovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

5.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti (elektroninės bylos apyrašo tomas 1, b. l. 32 – 33). Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių negauta (elektroninės bylos apyrašo tomas 1, b. l. 50 – 51, 56 – 57).

6.       Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko įvairių veterinarinių prekių, už kurias ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei 2016 m. lapkričio 10 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bendra PVM sąskaitos-faktūros suma – 3 523,52 Eur. Dalį šios sąskaitos atsakovė apmokėjo, likusi neapmokėta PVM sąskaitos-faktūros dalis yra 1 256,11 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovės vyko prekybiniai santykiai. Šalys tarpusavyje atsikaitydavo prekėmis, o ne piniginėmis lėšomis. Atsakovė ne kartą siūlė galutinai atsiskaityti su ieškove prekėmis, t. y. veterinariniais vaistais. Ieškovė prekes atsisakė priimti ir įskaityti jas kaip skolos grąžinimą. Prekės yra paruoštos ir rezervuotos iki šios dienos ieškovei, todėl ieškovė, siekdama atgauti skolą, bet kada gali perimti prekes iš atsakovės.

7.       Triplike nurodomi atsiliepime išdėstyti argumentai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 48 – 49). Papildomai nurodoma, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi būti taikomas skolos padengima prekėmis reglamentuojančios teisės normos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas.

III.       Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

8.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovei pardavė veterinarines prekes už 3 523,52 Eur. Ieškovė 2016 m. lapkričio 10 d. atsakovei už prekes išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20057860, kurią pateikė atsakovei apmokėti. PVM sąskaita-faktūra turėjo būti apmokėta iki 2016 m. gruodžio 10 d. Atsakovė dalį sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo, likusi – 1 256,11 Eur suma neapmokėta iki šiol. Ieškovė ragino atsakovę sumokėti pradelstą mokėjimą, siųsdama raginimus, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo. Atsakovė neginčija skolos dydžio, nurodo, kad šalys skolą susitarė padengti natūra, t. y. kad šalys tarpusavyje atsiskaitydavo prekėmis, o ne piniginėmis lėšomis, tačiau ieškovė nesutiko priimti atsiskaitymo prekėmis (veterinariniais vaistais) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, ieškinys Nr.: DOK-11709, priedai Nr. 1 – 3, atsiliepimas į ieškinį Nr. DOK-13536).

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti pakeisti ar nutraukti sutartinius teisinius santykius. Prikimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnis). Pardavėjo teisė reikalauti sumokėti kainą, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, ir pirkėjo pareiga sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus, reglamentuota CK 6.314, 6.344 straipsniuose.

10.       Prievolė taip pat gali pasibaigti, inter alia, skolininkui skolą padengus turtu, t. y. kai pagal skolos padengimo sutartį skolininkas perduoda kreditoriui savo turtą, kuris kreditoriui neįkeistas, nuosavybės teise kaip užmokestį už savo piniginę ar kitą turtinę skolą (CK 6.436 straipsnio 1 dalis). Skolos padengimo sandorio specifika pasireiškia tuo, kad skolininkas kreditoriaus galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę patenkina jam priklausančiu turtu, prekėmis, jas perduodamas kreditoriui. Skolos padengimo sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutarčių taisyklės. Asmeniui, perduodančiam turtą (skolininkui) pagal skolos padengimo sutartį, tenka visos pardavėjo pareigos (CK 6.436 straipsnio 2 dalis). Šalių susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip skolos padengimo sandoris tik tuo atveju, jeigu skolininkas ir kreditorius aiškiai išreiškia valią skolą apmokėti prekėmis ir tokį susitarimą įgyvendina, t. y. perduoda turtą kreditoriui (CK 6.436 straipsnio 3 dalis).

11.       Pagal bendrąją įrodinėjimo paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

12.       Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už parduotas prekes tvarkos. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko atsiskaitymas ir prekėmis, ir pinigais. Kadangi abi įmonės užsiima panašia veikla ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo ieškovei skolinga nemažą sumą, ieškovė kartais priimdavo atsiskaitymą prekėmis ir padarydavo įskaitymą. Nebuvo susiformavusių atsiskaitymo tvarkos taisyklių. Šį kartą nesutiko su atsakovės siūloma atsiskaitymo forma, kadangi pasiūlymas buvo nenaudingas, buvo pasiūlytų prekių per didelėmis kainomis, siūlomos nepaklausios prekės, o tokie sudengimai gali būti, kai abi šalys sutinka ir abiem yra naudinga.

13.       Pagal CK 6.436 straipsnio 2 dalį norint kvalifikuoti skolos padengimo sandorį, turi būti nustatytos dvi sąlygos: skolininko ir kreditorius aiškiai išreikšta valia skolą apmokėti prekėmis ir prekių perdavimo faktas. Kadangi atsakovė prisiima pardavėjo pareigas, jei tenka pareiga įrodyti šalių valia skolą apmokėti prekėmis ir prekių perdavimo arba nepagrįsto atsisakymo priimti prekes faktą (CK 6.314 straipsnio 6 dalis).

14.       Taigi, iš bylos duomenų, proceso šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų bei ieškovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad bylos šalis siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovė parduodavo prekes atsakovei ir išrašydavo jai PVM sąskaitas – faktūras. Atsakovė atsiskaitydavo grynaisiais pinigais pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras arba ieškovė, jeigu prekės būdavo jai naudingos, priimdavo prekes iš atsakovės ir padarydavo tarpusavio skolų įskaitymus (sudengimus). Šias aplinkybes patvirtina pateikta UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjo ataskaita, kurioje matyti, jog santykiai tarp šalių tęsėsi nesant rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties formos kelis metus, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Kaip matyti iš pirkėjo ataskaitos, UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei kartais sumokėdavo pinigais, kartais už skolą pirkdavo prekes iš atsakovės. Tokie veiksmai ataskaitoje nurodyti kaip sudengimai (Ieškinys Nr.: DOK-11709, priedai Nr. 3).

15.       Teismas laiko nustatytu faktu, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiformavusi praktika atsiskaityti ir pinigais ir prekėmis, jeigu toks veiksmas abipusiškai tenkina abiejų šalių poreikius gauti naudą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, jog šiuo atveju iš atsakovės prekių už skolą nepriėmė, nes atsakovės pasiūlymas buvo nuostolingas, prekės buvo nepaklausios ir per brangios, dėl to neatitiko susiformavusios praktikos atsiskaityti prekėmis sąlygų. Nors atsakovė skolos faktą pripažino, jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepateikė savo poziciją dėl atsiskaitymo tvarkos už prekes pagrindžiančių įrodymų, nepaneigė ieškovės ieškinyje išdėstytų aplinkybių, neįrodė ieškovės ir atsakovės aiškiai išreikštos valios skolą apmokėti tik prekėmis, prekių perdavimo ir (arba) nepagrįsto atsisakymo priimti prekes fakto, aplinkybės, kad pateiktas pasiūlymas atsiskaityti prekėmis buvo ekvivalentiškas įgytų iš ieškovės prekių vertei. Teismas iš byloje pateiktos ataskaitos negali daryti išvados, kad ieškovė su atsakove susitarė už suteiktas prekes atsiskaityti prekėmis besąlygiškai. Priešingai, tarp šalių buvo aiškiai išreikšta valia skolą apmokėti ir pinigais ir prekėmis, jeigu toks atsiskaitymas atitinka pelno gavimo sampratą. Tokia išvada logiškai išplaukia iš tarp šalių – dviejų pelno siekiančių juridinių asmenų siejusių pirkimo-pardavimo teisinių santykių. Taigi, aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad šiuo atveju tarp šalių nebuvo susiklostę skolos padengimo prekėmis teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovė turėtų pagrįstą teisę reikalauti ieškovės priimti prekes besąlygiškai ir laikyti prievolę pasibaigusią, o pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovė laiku ir tinkamai atliko savo prievoles, o tuo tarpu atsakovė pažeidė savo pareigą atsiskaityti su ieškove.

16.       Pažymėtina, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė minėtų pareigų nevykdė. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. P. ranka pasirašytus procesinius dokumentus pdf. formatu teikė darbuotojos per (duomenys neskelbtini) EPP paskyrą. Procesiniuose dokumentuose buvo pateiktas prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes, įsitikinti atsakovės UAB „Eurovetus“ atstovavimo pagrįstumu bei išsiaiškinti tikrąją atsakovės poziciją. 2020 m. birželio 2 d. atsakovė pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, tačiau 2020 m. birželio 2 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kategoriškai nesutiko su ieškinio reikalavimais, nepateikus procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, atsakovės atstovo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu. Atsakovės atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių nepateikė.

17.       Teismo vertinimu, atsakovė, siekdama išvengti sau nepageidaujamų padarinių, turėjo pareigą rūpintis savo interesų apsauga, tačiau ji tokios pareigos nei iki civilinės bylos iškėlimo, nei teisminio nagrinėjimo metu neįgyvendino. Tokią atsakovės poziciją teismas vertina pagal contra spoliatorem prezumpciją, kuria patvirtinama, jog šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). 

18.       Šiuo atveju byloje yra nustatyta faktinių aplinkybių visuma, kuri pagrindžia atsakovės prievolę atsiskaityti už gautas prekes pinigais (CK 6.344 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Atsakovė prekių gavimo fakto neginčija, dėl to iš šio sandorio jai kyla teisinės pasekmės ir iš atsakovės priteisiama 1 256,11 Eur skola (CK 2.133 straipsnio 6 dalis).

19.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovė pažeidė savo prievolę – laiku neatsikaitė už pirktas prekes, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20.       Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

21.       Bylos rezultatas yra palankus ieškovei, kuri prašo priteisti 626,95 Eur bylinėjimosi išlaidas: 28,00 Eur žyminį mokestį, 163,35 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, 217,80 Eur už ieškinio pasirengimą bei 217,80 Eur už dvi pasirengimo teismo posėdžiui bei atstovavimą teisme valandas.

22.       Tenkinus ieškinį, iš atsakovės priteisiamas ieškovės sumokėtas 28,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos), prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už procesinių dokumentų parengimą ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio parengimo, už dvi teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandas. Tačiau pažymėtina, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras nustatyta, jog už pareiškimą dėl teismo įsakymo parengimą ieškovė sumokėjo 135,00 Eur, o ne 163,35 Eur kaip nurodyta ieškovės prašyme, todėl ši suma mažintina ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamos 570,60 Eur (135,00 Eur + 217,80 Eur + 217,80 Eur) bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. 

23.       Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 256,11 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir vienuolikos centų) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 256,11 Eur) nuo bylos iškėlimo (2020 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 570,60 Eur (penkių šimtų septyniasdešimties eurų ir šešiasdešimties centų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                Agnė Vyliaudaitė