Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-02-18][nuasmenintas sprendimas byloje][e2A-667-381-2020].docx
Bylos nr.: e2A-667-381/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių miesto savivaldybės administracija 188771865 atsakovas
„LT ADVERT“ 301165577 Ieškovas
"Ius plus ultra" 303323015 ieškovo atstovas
"Pramuštgalvis" 144950795 trečiasis asmuo
"Šiaulių reklama" 300012201 trečiasis asmuo
Kategorijos:
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Kitos bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
Prievolių teisė
BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Viešas konkursas

?

Civilinė byla Nr. e2A-667-381/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02149-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.3.5

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LT Advertapeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo
2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LT Advert“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ­– uždaroji akcinė bendrovė „Pramuštgalvis“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių reklama“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LT Advert“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu Teisės naudotis reklamine vieta suteikimo komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 13 d. protokolinį sprendimą Nr. VM-29, kuriuo nutarta priimti ir nagrinėti UAB „Pramuštgalvis“ pasiūlymą; 2) pripažinti negaliojančiu Komisijos 
2016 m. rugsėjo 13 d. protokolinį sprendimą Nr. VM-30, kuriuo Teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje suteikimo konkurso (toliau – Konkursas) dėl reklamos vietos Nr. 15 laimėtoja nustatyta UAB „Pramuštgalvis“; 3) pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 15 d. įsakymą
Nr. A-1201 Dėl teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje suteikimo konkurso rezultatų; 4) pripažinti UAB „LT AdvertKonkurso laimėtoja dėl teisės naudotis reklamos vieta Nr. 15 (Architektų g.); 5) įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo UAB „LT Advert“ pasiūlytos paramos sumokėjimo sudaryti su ja Teisės įrengti ir eksploatuoti reklamos inžinerinį įrenginį reklamos vietoje Nr. 15 suteikimo sutartį; 6) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybėje buvo organizuojamas konkursas dėl teisės įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti. Prašymų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. Ieškovė nustatytu terminu pateikė prašymą dėl teisės įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti reklamos vietoje Nr. 15, Architektų g. Savivaldybės tinklapyje 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo įkeltas pranešimas apie sudarytą Komisiją bei nurodyta, kad Konkurse dalyvauja UAB „Šiaulių reklama“ ir UAB „LT Advert, tačiau Konkurso laimėtoja buvo pripažinta UAB „Pramuštgalvis“. Ieškovės teigimu, Komisija, likus mažiau kaip valandai iki vokų plėšimo, nusprendė priimti ir nagrinėti UAB „Pramuštgalvis“ Konkursui pateiktą voką su pasiūlymu, nors ši bendrovė nustatytu terminu (iki 2016 m. rugpjūčio 25 d.) nebuvo pateikusi prašymo suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti prašomoje reklamos vietoje, be to, UAB „Pramuštgalvis“ pasiūlymas pateiktas ne dėl Architektų g. o dėl Žemaitės g. Ieškovės nuomone, Konkurse gali dalyvauti (pasiūlymus teikti) tik atitinkamos formos prašymą pateikę subjektai, o jei reikiamos formos prašymas nepateikiamas laiku, asmens prašymas nenagrinėjamas. Komisija savavališkai pakeitė teisės aktuose nustatytas imperatyvias taisykles – tiesiog netaikė jų UAB „Pramuštgalvis“. Ieškovė pabrėžė, jog ji pasiūlymą Konkursui (konkrečią paramos sumą) teikė atsižvelgdama į tai, kad Konkurso dalyviais buvo paskelbti tik UAB „LT Advert“ ir UAB „Šiaulių reklama“. Dėl to buvo nutarta siūlyti gana nedidelę paramos sumą, tikintis, jog ji bus pakankama Konkursui laimėti. Tuo atveju, jei ieškovė būtų žinojusi, kad Konkurse dalyvaus ir pasiūlymą teiks ir UAB „Pramuštgalvis“, t. y., kad konkurencija bus didesnė, neabejotinai būtų siūliusi didesnę paramos sumą, kuri galbūt būtų buvusi pakankama Konkursui laimėti net ir dalyvaujant UAB „Pramuštgalvis“. Komisija, nuspręsdama vertinti UAB „Pramuštgalvis“ pasiūlymą, šiai bendrovei nesant Konkurso dalyve, pažeidė įstatymų viršenybės, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Kadangi Komisijos sprendimas priimti ir vertinti UAB „Pramuštgalvis“ voką su pasiūlymu buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir šie pažeidimai yra esminiai, turėję įtakos galutiniams Konkurso rezultatams, todėl priimtas sprendimas pripažintinas neteisėtu, atitinkamai negali likti galioti kiti jo pagrindu priimti sprendimai Konkurso laimėtoja pripažinti UAB „Pramuštgalvis“. Ieškovės nuomone, juos panaikinus, Konkurso procedūra vis tiek turėtų būti baigta, t. y. išnagrinėti UAB „LT Advert“ ir UAB „Šiaulių reklama“ prašymai bei pasiūlymai. Kadangi didesnę paramą Konkurse pasiūlė ieškovė, būtent ji turi būti pripažintina Konkurso laimėtoja dėl reklamos vietos Nr. 15.

3.       Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašė UAB „LT Advertieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 12 d., prieš įvykstant Konkursui, paaiškėjo, jog UAB „Pramuštgalvis“ 2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo pateikusi paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą. Nors UAB „Pramuštgalvis“ pateiktų dokumentų pirmasis lapas formaliai neatitiko Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos prašymo formos, tačiau turinys visiškai atitiko Konkurso sąlygas ir reikalavimus,
t. y. buvo pridėti reikiami priedai, kurie aiškiai išreiškė reklaminės veiklos subjekto tikrąją valią prašyti ne išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, bet reklaminės veiklos subjekto ketinimą prašyti suteikti teisę įrengti ir eksploatuoti reklamos inžinerinį įrenginį reklamos vietoje Nr. 15. Dėl nurodytos priežasties buvo nuspręsta UAB „Pramuštgalvis“ pateiktą voką su pasiūlymu priimti ir jį nagrinėti, tokiu būdu pripažįstant, jog minėta bendrovė taip pat yra Konkurso dalyvė. Ieškovė, skųsdama Komisijos veiksmus, neatsižvelgia į turinio viršenybės prieš formą principą, sureikšmina formalius dokumento neatitikimus. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad kiekviena konkursui paskelbta reklamos vieta yra unikali ir pasižyminti atskiromis savybėmis, kurias ir vertina konkurso dalyviai, siūlydami atitinkamus paramos dydžius. Tiek UAB „Šiaulių reklama“ konkursuose yra siūliusi didesnį paramos dydį, tiek UAB „Pramuštgalvis yra siūliusi mažesnį paramos dydį, be to, už tą pačią reklamos vietą siūlomos paramos sumos ženkliai svyruoja, todėl kitų konkurso dalyvių žinojimas negalėjo būti kriterijumi ieškovei apsispręsti dėl siūlytinos paramos sumos dydžio. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog šiuo metu leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo teisinis reglamentavimas yra pasikeitęs, todėl skundžiamų sprendimų panaikinimas negarantuotų ieškovei pirmenybės teikti paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

5.       Teismas sprendė, jog paaiškėjus, kad UAB „Pramuštgalvis“ nustatytu terminu (iki 2016 m. rugpjūčio 25 d.) buvo pateikusi paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą su prašymo suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti prašomoje reklamos vietoje priedais, Komisija turėjo pareigą ir teisę spręsti, kaip vertinti UAB „Pramuštgalvis“ laiku pateiktus dokumentus, ir vertinti juos kartu su kitais dalyviais. Teismo vertinimu, toks Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o būtent priešingas sprendimas galėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis lygiateisiškumo, teisėtumo ir proporcingumo principus, prieštaraujantis konkurso apibrėžimui ir tikslui.

6.       Teismas pažymėjo, kad visi UAB „Pramuštgalvis“ Konkursui teikti dokumentai, jų turinys išreiškė jos aiškią valią dalyvauti Konkurse ir iš esmės atitiko Konkurso reikalavimus bei sąlygas, buvo pateikti laiku, todėl UAB „Pramuštgalvis“ eliminavimas iš Konkurso vien tuo pagrindu, kad ši bendrovė užpildė dokumentą pavadinimu „paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą“, o ne pavadinimu „prašymas suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį“, būtų nepagrįstas. Teismo vertinimu, lingvistiškai aiškinant, minėtų dokumentų esmė yra identiška, neturi esminių skirtumų, juolab kad pateiktų dokumentų turinys atskleidžia tikrąjį bendrovės tikslą ir valią – t. y. siekį dalyvauti Konkurse dėl teisės įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti, kuris visiškai atitinka konkurso sąlygas, kurios konkurso vykdymo metu nebuvo keičiamos ar pritaikytos vienam dalyviui, suteikiančios kuriam nors dalyviui nepagrįstą pranašumą.

7.       Teismas atkreipė dėmesį, jog paraiškoje dalyvauti Konkurse UAB „Pramuštgalvis“ aiškiai nurodė reklamos vietą ir jos numerį (Nr. 15). Architektų ir Žemaitės gatvės viena kitą pratęsia, todėl, teismo nuomone, Komisijai pagrįstai nekilo abejonių dėl reklaminio inžinerinio įrenginio įrengimo vietos. Teismo vertinimu, Komisijai pagrįstai nekilo abejonių ir dėl pateiktų dokumentų tikrumo, nes UAB „Pramuštgalvis“ direktorius paaiškino, kad įgaliojimas pateikti dokumentus atsakingai darbuotojai buvo suteiktas, nors dėl apsirikimo ir nebuvo pridėtas.

8.       Teismas taip pat pažymėjo, kad pasiūlymų vertinimo kriterijumi buvo pasirinkta didžiausia vienkartinė parama, skirta socialinės infrastruktūros plėtrai. Pagal pateiktus pasiūlymus Komisija nustatė eilę, kurioje pirmu numeriu buvo įrašyta UAB „Pramuštgalvis“, pasiūliusi 317 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės teiginys, jog UAB „Pramuštgalvis“ turėjo geresnes sąlygas teikti siūlymus, kadangi žinojo visus galimus Konkurso dalyvius ir galėjo siūlymą derinti prie dalyvaujančių Konkurse asmenų, yra nepagrįstas ir prieštarauja nagrinėjimo ginčo esmei ir konkurso vykdymo tvarkai. Prašymas dalyvauti konkurse siejamas su jo turiniu ir pasiūlymo (vienkartinės paramos) dydžiu, kuris visų dalyvių galėjo būti pasirenkamas ir buvo pasirinktas individualiai, atsižvelgiant ne tik į norą laimėti konkursą galimai mažiausiomis sąnaudomis, bet ir pačios paramos paskirtį. Šiuo atveju laimėtojos pasiūlyta socialinė parama buvo beveik 30 kartų didesnė nei ieškovės ir beveik 60 kartų didesnė nei UAB „Šiaulių reklama“. Teismo nuomone, nesant esminių Konkurso sąlygų pažeidimų, nėra pagrindo panaikinti teisėtų Komisijos sprendimų, susijusių su laimėtojo nustatymu, juo labiau tenkinti ieškovės reikalavimą įpareigoti Komisiją pakartotinai vertinti Konkurso dalyvių (UAB „LT Advert“ ir UAB „Šiaulių reklama“) pateiktus pasiūlymus ir priimti teisės aktuose numatytus sprendimus dėl UAB „LT Advert“ pripažinimo Konkurso laimėtoja.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

9.       Ieškovė UAB „LT Advertapeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Institucija, vykdydama viešąjį konkursą, visų viešųjų konkursų procedūrų metu turi pareigą griežtai laikytis pačios nustatytų pirkimo sąlygų, tačiau teismas šiuo atveju visiškai ignoravo Konkurso sąlygas, pagal kurias UAB „Pramuštgalvis“ nebuvo ginčo Konkurso dalyvė ir apskritai neturėjo teisės teikti jokių pasiūlymų šiam konkursui. Ginčo teisiniams santykiams aktuali 2015 m. spalio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-304 patvirtinta Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programa (toliau – Programa). Programos
7 punktas numato, jog reklaminės veiklos subjektas savivaldybės administracijai pateikia užpildytą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos prašymą suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti prašomoje reklamos vietoje. Ši forma buvo laisvai prieinama ir žinoma visiems suinteresuotiems asmenims. Nagrinėjamu atveju tik UAB „LT Advert“ ir UAB „Šiaulių reklama“ per nustatytą terminą pateikė nustatytos formos prašymus, o UAB „Pramuštgalvis“, nesilaikydama Programos 7 punkto reikalavimų, pateikė paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, t. y. dokumentą, kuris yra teikiamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, kai reklaminės veiklos subjektas paskelbiamas laimėjusiu konkursą dėl konkrečios reklamos vietos. Kadangi tai yra iš esmės skirtingas prašymas, todėl savivaldybė, gavusi tokį UAB „Pramuštgalvis“ prašymą, net jei jis ir buvo pateiktas nustatytu terminu, nepriskyrė bendrovės prie asmenų, siekiančių tapti konkurso dalyviais. Asmuo, pateikęs kitokio turinio prašymą (paraišką), nėra ir negali būti laikomas konkurso dalyviu.

9.2.                      Pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-54 patvirtintų Teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje suteikimo konkurso organizavimo sąlygų (toliau – Konkurso organizavimo sąlygos) 7 punktą, Konkurso dalyvius nustato Komisija. Šiuo atveju Komisija nepriėmė sprendimo Konkurso dalyviu pripažinti UAB „Pramuštgalvis“. Toks sprendimas buvo priimtas tik dėl UAB „Šiaulių reklama“ ir UAB „LT Advert“, ką patvirtina ir viešai savivaldybės interneto svetainėje nurodoma informacija.

9.3.                      Tai, kad UAB „Pramuštgalvis“ paraiška nebuvo išviešinta, kaip nustatyta Programos
8 punkte, kelia pagrįstų abejonių dėl jos pateikimo laiko, t. y. kad ji tikrai pateikta nepraleidus nustatyto termino. Nors ant UAB „Pramuštgalvis“ paraiškos uždėtas atsakovės administracijos spaudas su gavimo data (2016 m. rugpjūčio 24 d.) ir registracijos numeriu, nesant išviešinimo, šie duomenys patikimai neįrodo, kad prašymas pateiktas būtent deklaruojamu metu. UAB „Pramuštgalvis“ turi ryšių savivaldybėje, yra jos proteguojama, todėl lengvai galėjo gauti spaudą su minėtais rekvizitais ir po nustatyto termino pabaigos. Be to, spaudas su gavimo data yra tik ant UAB „Pramuštgalvis“ pateiktos paraiškos, o ant priedų nėra jokių duomenų apie jų gavimo savivaldybėje laiką. UAB „Pramuštgalvis“ pateiktoje paraiškoje nėra nurodyta, jog kartu su ja yra pateikiami kokie nors priedai. Byloje nėra jokių įrodymų, jog priedai yra gauti būtent su šia paraiška. Taigi byloje nėra patikimų įrodymų, jog UAB „Pramuštgalvis“ savo paraišką ir visus jos priedus pateikė laiku. Be to, UAB „Pramuštgalvis“, matydama, kad jos pateikta paraiška nėra išviešinta ir skelbime bendrovė nėra nurodoma kaip konkurso dalyvė, galėjo imtis aktyvių veiksmų ištaisyti savo pateikto dokumento trūkumus, reikalauti, kad jos dokumentas būtų išviešintas, o ji nustatyta konkurso dalyve, tačiau to nedarė. Šios aplinkybės rodo, kad UAB „Pramuštgalvis“ visiškai nesidomėjo konkurso eiga arba nustatytu terminu paraiškos apskirtai nebuvo pateikusi ir apie vykstantį konkursą nežinojo iki pat jo II etapo pabaigos, kuomet naudodamasi pažintimis paskubomis užpildė ne tas formas, tiksliai net nežinodama, dėl kurios reklamos vietos vyksta konkursas.

9.4.                      Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo akcentavo UAB „Pramuštgalvis“ pasiūlytos socialinės paramos dydį, lygindamas jį su kitų dalyvių pasiūlymais. Konkurso sąlygos nenumato minimalios pasiūlymo sumos, todėl dalyviai turi teisę siūlyti tiek mažas, tiek didesnes sumas savo nuožiūra. Vertinant konkurso rezultatus, neturi reikšmės, kiek kartų ieškovės pasiūlymas buvo didesnis už UAB „Šiaulių reklama“ pateiktą pasiūlymą, ar mažesnis už UAB „Pramuštgalvis“. Laimėtojui nustatyti užtenka ir 1 euro skirtumo. Teisinę reikšmę turi tik tai, kad UAB „Pramuštgalvis“ nebuvo konkurso dalyvė, todėl neturėjo teisės teikti pasiūlymo šiam konkursui, o pateiktas pasiūlymas negalėjo būti vertinamas.

9.5.                      Padaryti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, turėję įtakos galutiniam konkurso rezultatui bei pažeidžiantys kitų konkurso dalyvių teises ir jų teisėtus interesus. Atsakovė nesilaikė savo pačios nustatytų konkurso sąlygų, dėl ko ieškovei buvo suvaržyta teisė skaidriai bei sąžiningai konkuruoti su kitais konkurso dalyviais bei laimėti konkursą. UAB „Pramuštgalvis“ buvo suteiktas prioritetas prieš konkurso dalyviais paskelbtus subjektus – jai buvo žinoma, kas dalyvauja konkurse, ji galėjo įvertinti, kokio dydžio siūlymai bus teikiami, ir, remdamasi turima informacija, priimti sprendimą dėl siūlytinos paramos dydžio, tuo tarpu ieškovės ir UAB „Šiaulių reklama“ teisės ir galimybės sąžiningai konkuruoti buvo gerokai apribotos, pažeistos, nes joms nebuvo žinoma, su kuo tiksliai konkuruojama.

10.       Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo
2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      UAB „Pramuštgalvis“ dokumentus pateikė laiku, 2016 m. rugpjūčio 24 d. Dokumento, pavadinto „Paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą“, pateikimas buvo išimtinai formalus dokumentų pildymo neatitikimas. UAB „Pramuštgalvis“ nurodžius prašomą teisės įrengti įrenginį ir leidimo galiojimo terminą, pridėjus schemą, kurioje buvo pažymėta prašoma reklamos vieta, norimo įrengti reklaminio įrenginio techninius parametrus (aukštį, plotą, plokštumų skaičių, įrengimo būdą), reklaminio įrenginio vizualizaciją (3D fotomontažą), buvo aiški valia ir tikrasis bendrovės siekis konkuruoti dėl teisės įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje Nr. 15 įgijimo, o ne pateikti prašymą išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, kuris gali būti išduodamas tik įgijus teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį. Komisija tikruosius UAB „Pramuštgalvis“ ketinimus vertino visų kitų jos pateiktų dokumentų turinio ir bendrovės vėliau sekusių veiksmų kontekste, o ne vertindama išimtinai tik formalią išraišką.

10.2.                      Apeliantės argumentas, jog Komisija nepriėmė jokio administracinio akto dėl UAB „Pramuštgalvis“ nustatymo konkurso dalyviu yra nepagrįstas, nes tai buvo padaryta Komisijos protokoliniu sprendimu, užfiksuotu 2016 m. rugsėjo 13 d. protokole
Nr. VM-29. Konkurso organizavimo sąlygų 7 punktas numatė subjektą, turintį įgaliojimus spręsti, ką laikyti (nustatyti) konkurso dalyviais, o ne sąlygą, jog dalyviai Komisijos turi būti nustatomi tam tikra forma. Nagrinėjamu atveju Komisija prieš įvykstant konkursui pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją nusprendė priimti ir nagrinėti UAB „Pramuštgalvis“ konkursui pateiktą voką su pasiūlymu, tokiu būdu pripažindama, jog minėta bendrovė taip pat yra Konkurso dalyvė.

10.3.                       UAB „Pramuštgalvis“ iš tiesų nebuvo nurodyta Konkurso skelbimo tekste savivaldybės interneto svetainėje, tačiau Konkurso organizavimo sąlygų 9 punktas neįtvirtino imperatyvo skelbime apie konkursą įvardyti konkrečių dalyvių pavadinimus. Skelbime nurodyta aplinkybė, jog konkurso dalyviai yra UAB „Šiaulių reklama“ ir UAB „LT Advert“, buvo papildoma (šalutinė) informacija, kuri neturėjo daryti įtakos konkurso dalyvių pasiūlymų turiniui.

10.4.                      UAB „Pramuštgalvis“ dokumentas su jo priedais buvo pateiktas 2016 m. rugpjūčio
24 d. ir nėra jokių duomenų, leidžiančių tai paneigti. Ieškovės abejonės Konkurso skaidrumu tėra jos pačios daromos prielaidos, spėjimai apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

10.5.                      Iki ginčo Konkurso buvo įvykę dar 3 tokio tipo konkursai dėl įvairiai Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane išsidėsčiusių reklamos vietų, nuo kurių išsidėstymo mieste atitinkamai priklausė ir jų paklausa tarp reklaminės veiklos subjektų, reklamos vietos komercinis patrauklumas, kitų reklaminės veiklos subjektų susidomėjimas jomis, ekonominiais skaičiavimais grindžiama siūloma suma ir kitos verslo kriterijais veikiančios aplinkybės. Kituose pirkimuose tiek UAB „Šiaulių reklama“, kuri šiuo atveju pasiūlė 5 Eur paramos dydį, buvo siūliusi ir 450 Eur paramos dydį, tiek UAB „Pramuštgalvis“ buvo siūliusi 16 Eur paramos dydį. Taigi kitų konkurso dalyvių žinojimas negalėjo būti kriterijus apeliantei apsispręsti dėl siūlytinos paramos sumos dydžio.

10.6.                      Ginčo atveju aktualūs savivaldybės administraciniai aktai šiuo metu yra pripažinti negaliojančiais. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, atskiros konkursinės tvarkos iki paraiškos leidimui gauti pateikimo nebeliko, o susidarius tokiai situacijai, jog būtų gautos kelios paraiškos į tą pačią vietą, leidimas turėtų būti išduodamas tam pareiškėjui, kurio paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą būtų užregistruota anksčiau. Taigi ieškovės ieškinio reikalavimo tenkinimas ir pripažinimas Konkurso laimėtoja, vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, negarantuotų ieškovei pirmenybės teisės teikti paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl viešo konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 978 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius nustatė terminą iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. pateikti prašymus (pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio
31 d. įsakymu Nr. A-1696 patvirtintą prašymo formą) suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti reklamos vietose Nr. 15 (Architektų g.) ir Nr. 79 (Vytauto – Rudės g. sankirta). Nustatytos formos prašymus su priedais dėl teisės įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti reklamos vietoje Nr. 15 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateikė UAB „Šiaulių reklama“, o 2016 m. rugpjūčio 25 d. – ieškovė UAB „LT Advert. Byloje taip pat nustatyta, jog  UAB „Pramuštgalvis“ 2016 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, tačiau pateikė ne Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-1696 patvirtintą prašymo formą, bet jos priedus ir paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Žemaitės g.

14.       Komisija 2016 m. rugpjūčio 31 d. protokoliniu sprendimu Nr. VM-27 konkurso dalyviais dėl reklamos vietos Nr. 15 d. pripažino UAB „Šiaulių reklama“ ir UAB „LT Advert. Šiaulių miesto savivaldybės internetinėje svetainėje buvo paskelbtas Konkurso pasiūlymų pateikimo terminas (nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. 8 val. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. 17 val.), Komisijos posėdžio, kuriame bus atplėšiami vokai ir vertinami pasiūlymai, vieta ir laikas, Konkurso pabaigos data. Konkurso dalyvėmis įvardintos UAB „Šiaulių reklama“ ir UAB „LT Advert“, t. y. reklaminės veiklos subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti prašomoje reklamos vietoje.

15.       Vokus su pasiūlymais dėl reklamos vietos Nr. 15 pateikė UAB „Šiaulių reklama“ (2016 m. rugsėjo 6 d. 14 val. 15 min.), UAB „Pramuštgalvis“ (2016 m. rugsėjo 8 d. 11 val. 12 min.) ir UAB „LT Advert (2016 m. rugsėjo 8 d. 11 val. 41 min.). Komisijos 2016 m. rugsėjo 12 d. posėdyje nuspręsta UAB „Pramuštgalvis“ konkursui pateiktą voką su pasiūlymu priimti ir jį nagrinėti (2016 m. rugsėjo 13 d. protokolinis sprendimas Nr. VM-29). Tos pačios dienos Komisijos posėdyje nuspręsta Konkurso dėl reklamos vietos Nr. 15 laimėtoja pripažinti UAB „Pramuštgalvis“, pasiūliusią 317 Eur vienkartinę paramą socialinės infrastruktūros plėtrai (2016 m. rugsėjo 13 d. protokolinis sprendimas Nr. VM-30). Antrąją vietą užėmė UAB „LT Advert“ su 11 Eur pasiūlymu, trečiąją vietą – UAB „Šiaulių reklama“ su 5 Eur pasiūlymu.

16.       Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugsėjo 15 d. įsakymu
Nr. A-1201 patvirtino konkurso rezultatus, pagal kuriuos teisės naudotis reklamos vieta, išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane pažymėta Nr. 15 (Architektų gatvėje, Žemaitės gatvės tęsinys), laimėtoja pripažinta UAB „Pramuštgalvis“. UAB „Pramuštgalvis“ 2016 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pervedė pasiūlytą paramą ir 2016 m. rugsėjo 23 d. pasirašė teisės įrengti ir eksploatuoti reklamos inžinerinį įrenginį reklamos vietoje suteikimo sutartį. 2016 m. spalio 19 d. UAB „Pramuštgalvis“ išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą Nr. RLR-2327.

 

Dėl viešo konkurso organizavimo ir jo rezultatų

17.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl viešo konkurso teisinių santykių, kurių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) VI knygos XLIX skyrius (6.947–6.952 straipsniai). Pagal CK 6.947 straipsnio 1 dalį asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas) įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju.

18.       Viešo konkurso dėl reklamos įrengimo vietos atveju savivaldybė suteikia teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį konkrečioje nustatytoje vietoje konkurso nugalėtojui už šio pasiūlytas geriausias sąlygas, t. y. didžiausią vienkartinę paramą, skirtą socialinės infrastruktūros plėtrai. Vertinant šalių ginčo dėl viešo konkurso aplinkybes, reikia atsižvelgti į viešo konkurso procedūros esmę, paskirtį ir tikslus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio
1 dalis nustato, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kita ko, jų subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, principais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo viešo konkurso organizavimo ir vykdymo būtina sąlyga yra šio proceso skaidrumas, viešą konkursą organizuojanti institucija privalo užtikrinti, kad atliekant konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė. Taigi, viešų konkursų organizavimo ir vykdymo proceso teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl šių normų reikalavimai dažniausiai yra imperatyvaus pobūdžio. Siekiant įgyvendinti būtent šį tikslą, teisės normose yra detaliai ir preciziškai reglamentuota kiekviena konkurso organizavimo bei vykdymo stadija bei joms keliami reikalavimai. Tačiau vien detalaus reglamentavimo nepakanka – šios normos, kaip minėta, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jų turi būti griežtai laikomasi, tokiu būdu sukuriant visiems konkurso dalyviams vienodas ir lygias sąlygas rungtis konkurse ir sudarant realias prielaidas, kad konkursą laimės būtent tas pretendentas, kuris viešuosius interesus tenkinančiai ir konkursą organizuojančiai institucijai pasiūlys sudaryti sandorį naudingiausiomis sąlygomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-115/2006; 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2A-1015/2014; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-964-302/2019).

19.       Ieškovės nuomone, ginčo konkursas vyko pažeidžiant teisės aktuose nustatytą konkurso organizavimo tvarką, o tai lėmė neteisėtus Konkurso rezultatus, t. y. netinkamo laimėtojo nustatymą. 

20.       Nagrinėjamu atveju ginčo konkursas buvo vykdomas pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-54 patvirtintas Teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje suteikimo konkurso organizavimo sąlygas bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-304 patvirtintą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programą.

21.       Vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos Programos 7 punktu, reklaminės veiklos subjektas savivaldybės administracijai pateikia užpildytą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos prašymą suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti prašomoje reklamos vietoje. Prašymo su priedu forma patvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-1696. Programos 8 punkte nustatyta, kad prašymas pateikiamas Savivaldybės administracijos kanceliarijai ar elektroninėmis priemonėmis, ar elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą. Pagal Programos 9 punktą prašymas pateikiamas ir registruojamas kanceliarijoje, pažymima priėmimo diena ir laikas minučių tikslumu ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje. Siekiant reklaminės veiklos subjektams sudaryti vienodas sąlygas įgyti teisę naudotis reklamos vieta, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatoma prašymo suteikti teisę naudotis reklamos vieta pateikimo termino (laikotarpio) tiksli data (paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje) (Programos
10 punktas).

22.       Pagal Konkurso organizavimo sąlygų 6 punktą, konkurso dalyviai yra reklaminės veiklos subjektas, pirmas pateikęs prašymą suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti prašomoje reklamos vietoje ar jos prieigoje, ir kiti reklaminės veiklos subjektai, per savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytą terminą pateikę prašymus suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti toje pačioje reklamos vietoje ar jos prieigoje, dėl kurios prašymą pateikė pirmas reklaminės veiklos subjektas. Vadovaujantis Konkurso organizavimo sąlygų 7 punktu, Konkurso dalyvius nustato Komisija. Komisija taip pat parengia konkurso skelbimo tekstą; skelbimas paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki pasiūlymų pateikimo termino pradžios datos (Konkurso organizavimo sąlygų 8, 10 punktai). Pasiūlymas pateikiamas užpildžius Konkurso pasiūlymo formą, pasiūlymų vertinimo kriterijus – pasiūlyta didžiausia vienkartinė parama, skirta socialinės infrastruktūros plėtrai, euro tikslumu. Komisija nustato konkurso rezultatus (laimėtojus), kurie surašomi Komisijos posėdžio protokole, kurį ne vėliau kaip ateinančią darbo dieną po posėdžio pasirašo Komisijos pirmininkas ir sekretorius. Konkurso rezultatai (laimėtojai) tvirtinami Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (Konkurso organizavimo sąlygų 11, 17, 19–20 punktai).

23.       Kaip minėta, prašymai suteikti teisę įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti reklamos vietoje Nr. 15 Šiaulių miesto savivaldybės administracijai turėjo būti pateikti iki
2016 m. rugpjūčio 25 d. Tiek UAB „Šiaulių reklama“, tiek UAB „LT Advertprašymus pateikė nepraleidusios nustatyto termino, jų prašymai buvo paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir minėtos bendrovės Komisijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. protokoliniu sprendimu buvo pripažintos Konkurso dalyvėmis. Apie tai, kad tik UAB „LT Advert“ ir UAB „Šiaulių reklama“ laikytinos Konkurso dalyvėmis nurodyta ir savivaldybės interneto svetainėje įkeltame skelbime, informuojančiame apie tolesnę Konkurso eigą (pasiūlymų pateikimą). Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad į savivaldybės administraciją nustatytu terminu buvo kreipusis ir UAB „Pramuštgalvis“. Nors jos pateiktas prašymas (paraiška) neatitiko Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto formos, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jame pateikta informacija bei priedai leidžia aiškiai suprasti, jog UAB „Pramuštgalvis“ taip pat kreipėsi dėl teisės įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti reklamos vietoje Nr. 15. Nei Programa, nei Konkurso tvarkos aprašas nenustato jokių griežtų neigiamų padarinių nesilaikiusiems prašymo pateikimo formos asmenims, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, paaiškėjus, kad dėl teisės įrengti reklaminį inžinerinį įrenginį ir jį eksploatuoti reklamos vietoje Nr. 15 nustatytu terminu kreipėsi ne du, o trys subjektai, Komisija pagrįstai 2016 m. rugsėjo 13 d. protokoliniu sprendimu Nr. V-29 nusprendė UAB „Pramuštgalvis“ Konkursui pateiktą voką priimti ir jį nagrinėti, tokiu būdu pripažindama minėtą bendrovę Konkurso dalyve. Nei Programa, nei Konkurso tvarkos aprašas neįtvirtina, kokia forma Komisija priima sprendimą, ką pripažinti Konkurso dalyviais, todėl tokio sprendimo priėmimas protokoliniu sprendimu laikytinas tinkamu.

24.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nei ant ieškovės, nei ant UAB „Šiaulių reklama“ prašymų priedų taip pat nėra antspaudų apie jų gavimo laiką, tokia žyma uždėta tik ant paties prašymo. Be to, byloje esantys duomenys iš Šiaulių miesto savivaldybės dokumentų valdymo sistemos „Avilys” patvirtina, jog registruojant UAB Pramuštgalvis” prašymą (paraišką), su juo buvo pateikti ir du lapai priedų. Taigi ieškovės abejonės dėl UAB „Pramuštgalvis“ pateiktų dokumentų apimties ir laiko vertintinos kaip nepagrįstos. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl UAB „Pramuštgalvis“ nurodytos reklamos vietos. Nors reklamos vieta Nr. 15 įvardijama kaip esanti Architektų g., tačiau UAB „Pramuštgalvis“ nurodyta Žemaitės g. yra Architektų g. tęsinys, o kiti UAB „Pramuštgalvis“ pateikti dokumentai akivaizdžiai patvirtina, jog, teikdama paraišką, ši bendrovė siekė dalyvauti Konkurse būtent dėl reklamos vietos
Nr. 15, todėl netikslus reklamos vietos Nr. 15 adreso nurodymas nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „Pramuštgalvis“ kreipėsi dėl reklamos įrenginio įrengimo kitoje (ne Nr. 15 pažymėtoje) vietoje. Byloje esantis įgaliojimas, kuriuo UAB „Pramuštgalvis“ direktorius suteikia teisę paraišką pateikusiai B. G. atstovauti bendrovę taip pat paneigia ieškovės teiginius dėl galimai neįgalioto asmens veikimo UAB „Pramuštgalvis“ vardu. 

25.       Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, Komisijai iškart po UAB „Pramuštgalvis“ pripažinimo Konkurso dalyve nusprendus vertinti visų Konkurso dalyvių pasiūlymus, buvo pažeistas Programos 8 punktas, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepaskelbė apie UAB „Pramuštgalvis“ paraišką savivaldybės interneto svetainėje, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, reklaminės veiklos subjektams sudarė nevienodas sąlygas įgyti teisę naudotis reklamos vieta. 

26.       Šiuo atveju UAB „Pramuštgalvis“ turėjo geresnes sąlygas nei kiti dalyviai konkuruoti dėl reklamos vietos Nr. 15, nes žinojo visus savo konkurentus ir atitinkamai galėjo įvertinti, kokio dydžio pasiūlymai gali būti pateikti. Tuo tarpu ieškovė, teikdama pasiūlymą Konkursui, neturėjo visos informacijos apie Konkurso dalyvius, todėl savo pasiūlymo sąlygas pateikė įvertindama faktą apie vienintelį žinomą konkurentą (UAB „Šiaulių reklama“) bei jo potencialias (numanomas) galimybes teikti konkuruojantį pasiūlymą ir laimėti Konkursą. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidžia pačios Konkurso organizatorės paskelbtas Konkurso sąlygas dėl Konkurso dalyvių paraiškų išviešinimo iki pasiūlymų pateikimo, taip pat lygiateisiškumo, skaidrumo ir teisėtų lūkesčių principus. Nors sutiktina su atsakove, kad pasiūlymai Konkurse gali būti teikiami atsižvelgiant ne tik į kitus konkurso dalyvius ir kitų konkurso dalyvių žinojimas neužtikrina, jog būtent ieškovė būtų laimėjusi Konkursą, tačiau vien šios aplinkybės bei tai, kad ankstesniuose konkursuose ginčo Konkurso dalyvės yra teikusios įvairaus dydžio pasiūlymų (tiek mažesnius, tiek didesnius nei Konkurse dėl reklamos vietos Nr. 15), negali pateisinti lygiateisiškumo, skaidrumo ir teisėtų lūkesčių principų, kurie taikytini ir vykdant viešo  konkurso procedūras (sprendimo 19 punktas), pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtų principų pažeidimas laikytinas esminiu ir neleidžia Konkurso rezultatų pripažinti teisėtais. Tokios išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad UAB „Pramuštgalvis“ pasiūlė kur kas didesnę paramos sumą, nei kiti Konkurso dalyviai.  

27.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos 2016 m. rugsėjo 13 d. protokolinis sprendimas
Nr. VM-30, kuriuo Konkurso dėl reklamos vietos Nr. 15 laimėtoja nustatyta UAB „Pramuštgalvis“, bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. A-1201 „Dėl teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje suteikimo konkurso rezultatų“ pripažįstami negaliojančiais.

28.       Tačiau ieškovės reikalavimai pripažinti Konkurso laimėtoja ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove Teisės įrengti ir eksploatuoti reklamos inžinerinį įrenginį reklamos vietoje Nr. 15 suteikimo sutartį negali būti tenkinami. Visų pirma, kaip nurodyta šio sprendimo 23 punkte, UAB „Pramuštgalvis“ pagrįstai pripažinta Konkurso dalyve, todėl ieškovės prašomas neteisėtų Konkurso rezultatų padarinių pašalinimo būdas, kai pasiūlymai vertinami eliminuojant iš vertinimo procedūros UAB „Pramušgalvis“, pažeistų šios bendrovės teises ir teisėtus interesus. Antra, UAB „Pramuštgalvis“ jau yra sudariusi sutartį su Šiaulių miesto savivaldybės administracija dėl teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje Nr. 15. Ši sutartis yra galiojanti, ieškovė jos neginčija, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti šią sutartį niekine ex officio (pagal pareigas).

29.       Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes bei netinkamai taikė viešą konkursą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, t. y. negaliojančiais pripažįstami Komisijos 2016 m. rugsėjo 13 d. protokolinis sprendimas Nr. VM-30 bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. A-1201 „Dėl teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje suteikimo konkurso rezultatų“, o kita ieškinio dalis atmetama kaip nepagrįsta.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio
5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

31.       Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovė turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

32.       Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė suformulavo 5 ieškinio reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į jų prigimtį ir esmę, ieškiniu yra pareikšti du materialieji teisiniai reikalavimai – dėl Konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais ir dėl neteisėto Konkurso padarinių pašalinimo, t. y. ieškovės pripažinimo Konkurso laimėtoja. Nors apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškinio reikalavimo procedūriniu klausimu – pripažinti negaliojančiu Komisijos 2016 m. rugsėjo 13 d. protokolinį sprendimą Nr. VM-29, kuriuo nutarta priimti ir nagrinėti UAB „Pramuštgalvis“ pasiūlymą, tačiau reikalavimas dėl Konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais iš esmės tenkinamas, todėl, atsižvelgdama į ieškinio reikalavimų pobūdį bei tenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų santykį, vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 50 proc., todėl ieškovė turi teisę į būtent tokios dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

33.       Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant administraciniuose teismuose už advokato suteiktas teisines paslaugas iš viso patyrė
1 427,80 Eur išlaidas, kurias sudaro: 96,80 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. rugsėjo
3 d. teismo posėdyje, 193,60 Eur už ieškinio parengimą, 387,20 Eur už apeliacinio skundo parengimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, 145,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. kovo 28 d. teismo posėdyje, 242 Eur už pasirengimą ir atstovavimą
2017 m. sausio 26 d. teismo posėdyje, 363 Eur už skundo parengimą Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

34.       Nors dalis teisinio atstovavimo išlaidų patirta nagrinėjant ieškovės reikalavimus administraciniuos teismuose, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas neatsisakė priimti UAB „LT Advert“ skundo kaip neteismingo ir jį išnagrinėjo, ieškovė patyrė dėl to bylinėjimosi išlaidas, kurios jai taip pat turi būti atlygintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos priteisti išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. 1R-85, (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.9 ir 8.19 punktus nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos ieškovei, sumažinus jas 50 proc., atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Taigi ieškovei iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteistinos 
713,90 Eur (1 427,80 Eur x 0,5) bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, patirtos pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant administraciniuose teismuose.

35.       Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 484 Eur išlaidas advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Ši suma neviršija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.10 punktus nustatyto maksimalaus priteistinų išlaidų dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl priteisiama, sumažinus ją 50 proc., atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Taigi ieškovei iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteistinos 242 Eur (484 Eur x 0,5) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

36.       Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad ieškovė sumokėjo po 375 Eur žyminį mokestį už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą. Pažymėtina, jog ieškovė žyminio mokesčio dydį skaičiavo, vadovaudamasi CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 7 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad suformulavo penkis ieškinio reikalavimus. Tačiau, kaip nurodyta šio sprendimo
32 punkte, ieškovės pareikšti reikalavimai vertintini kaip du, todėl darytina išvada, kad ieškovė už ieškinį ir apeliacinį skundą turėjo sumokėti žyminį mokestį po 150 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei grąžintina 225 Eur žyminio mokesčio permoka už ieškinį bei 225 Eur žyminio mokesčio permoka už apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu likusi ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalis, sumažinus ją 50 proc., atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei priteistina iš atsakovės, t. y. ieškovei iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteistina po 75 Eur (150 Eur x 0,5) žyminio mokesčio išlaidų už ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą.

37.       Ieškovė taip pat yra sumokėjusi 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi išaiškino, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą, dėl kurio buvo paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pripažino netekusiu teisinės galios. Minėta aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, vertintina kaip sprendimo panaikinimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies
6 punktas), todėl ieškovės sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis grąžintinas CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

38.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovei UAB „LT Advert“ iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteistinos 788,90 Eur (713,90 Eur  + 75 Eur) bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, bei 317 Eur (242 Eur  + 75 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Be to, ieškovei grąžintina iš valstybės biudžeto po 225 Eur žyminis mokestis už ieškinio bei apeliacinio skundo padavimą bei 11,25 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui padavimą.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais Teisės naudotis reklamine vieta suteikimo komisijos 2016 m. rugsėjo 13 d. protokolinį sprendimą Nr. VM-30 bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. A-1201 „Dėl teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį reklamos vietoje suteikimo konkurso rezultatų“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LT Advert“ (juridinio asmens kodas 301165577) iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188771865) 788,90 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir devyniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LT Advert“ (juridinio asmens kodas 301165577) iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188771865) 317 Eur (trijų šimtų septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LT Advert“ (juridinio asmens kodas 301165577) 11,25 Eur (vienuolikos eurų ir dvidešimt penkių euro centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. gegužės 12 d. AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. LTA000003654, iš valstybės biudžeto.

 Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LT Advert“ (juridinio asmens kodas 301165577) 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. birželio 14 d. AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. 2176, iš valstybės biudžeto.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LT Advert“ (juridinio asmens kodas 301165577) 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. sausio 2 d. AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. 2543, iš valstybės biudžeto.

 

 

Teisėjai                                                                           Artūras Driukas

 

 

Dalia Kačinskienė

 

 

Danguolė Martinavičienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK
  • 2A-115/2006
  • 2A-1015/2014
  • e2A-964-302/2019
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • CPK 87 str. Žyminio mokesčio grąžinimas