Civilinė byla Nr. 2A-330-370/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ir atsakovų Š. K. (S. K.), „L&M International Trading Ltd“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo, ieškovo akcinės bendrovės SEB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo ir atsakovų Š. K. bei „L&M International Trading Ltd“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei „Vingriai“, Č. K., Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ dėl nuostolių atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „SEB lizingas“ (teisių ir pareigų perėmėjas – ieškovas AB SEB bankas) 2012 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės AB „Vingriai“ 631 944,75 Lt dydžio žalos atlyginimą, solidariai iš AB „Vingriai“ ir Č. K. (AB „Vingriai“ direktoriaus) 199 561,50 Lt žalos atlyginimą. Ieškinys iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad, nutraukus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), finansinio lizingo sutartį, sudarytą AB „SEB lizingas“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“, remiantis 2007 m. kovo 16 d. trišaliu susitarimu, sudarytu AB „SEB lizingas“, UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „Vingriai“, nustojo galioti ir patalpų nuomos sutartis, sudaryta UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „Vingriai“, faktiškai patalpomis naudojosi AB „Vingriai“. Tačiau patalpos AB „SEB lizingas“ perduotos nebuvo. Nuostolių sumą sudaro negautas nuomos mokestis už AB „SEB lizingas“ priklausančias ir neperduotas patalpas už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. Ieškinys priimtas, iškelta civilinė byla Nr. 2-4307-619/2012 (aktualus civilinės bylos Nr. 2-98-432/2021).

2.       Ieškovas AB SEB bankas (toliau – ir bankas) 2016 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų „L&M International Trading Ltd“, Š. K., AB „Vingriai“ ir Č. K. 1 988 623 Eur, tačiau iš AB „Vingriai“ neviršijant 1 487 030 Eur, iš Č. K. neviršijant 816 123 Eur. Ieškinys priimtas, iškelta civilinė byla Nr. e2-6883-562/2016 (aktualus civilinės bylos Nr. e2-1790-562/2021).

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-242-640/2020 ieškovo AB SEB banko ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui: 1) solidariai iš atsakovų AB „Vingriai“ ir Č. K. 462 477,82 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, tačiau iš atsakovo Č. K. neviršijant 213 460 Eur; 2) subsidiariai iš atsakovų Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ 615 708,62 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas; 3) lygiomis dalimis iš atsakovų 5 593 Eur žyminį mokestį ir 5 712 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2 826,25 Eur; 4) priteisė iš atsakovų po 15,78 Eur dokumentų įteikimo išlaidų valstybei; 5) kitą ieškinio dalį atmetė.

4.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-252-619/2020) buvo sustabdyta nagrinėjama civilinė byla, iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-242-640/2020 pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovams AB „Vingriai“, Č. K., „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. dėl nuostolių atlyginimo.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-67-464/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui AB SEB bankui iš atsakovės AB „Vingriai“ priteistas nuostolių atlyginimas, panaikino ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas nuostolių, priteistų ieškovui AB SEB bankui iš solidaraus atsakovo Č. K. ir subsidiariųjų atsakovų Š. K. bei „L&M International Trading Ltd“, dydis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e3K-3-307-421/2021 Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalis, kuria nustatytas nuostolių atlyginimo, priteisto ieškovui AB SEB bankui iš solidariojo atsakovo Č. K. ir subsidiariųjų atsakovų Š. K. bei L&M International Trading Ltd, dydis, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pakeitė ir ją išdėstė taip: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

7.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-1790-562/2021 buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. 2-98-432/2021.

8.       Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo nutartį, 2022 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovui AB SEB bankui nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti ir įpareigojo nurodyti ir pateikti įrodymus, kada AB „Vingriai“ finansinė būklė tapo tokia (nemokumas), kad atsirado jos vadovo fiduciarinė pareiga kreditoriams, kada ši pareiga buvo pažeista ir kiek ji lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su ieškovu; individualiai nurodyti ir pateikti įrodymus, kokie būtent ir kaip bendrovės akcininko „L&M International Trading Ltd“ veiksmai lėmė žalos ieškovui atsiradimą.

9.       Ieškovas 2022 m. kovo 29 d. pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad AB „Vingriai“ 2010 m. sausio 1 d. faktiškai buvo nemoki. Atsakovas Č. K., kaip AB „Vingriai“ vadovas, ėmėsi nesąžiningų veiksmų, kurie buvo nukreipti prieš banką, siekiant užkirsti kelią bankui atgauti patalpas: neužtikrino įstatyminės pareigos vykdymo, kad AB „Vingriai“ veiktų teisėtai – teismų sprendimais konstatuota, kad AB „Vingriai“ nesąžiningai ir neteisėtai savo veikloje naudojo svetimą turtą, tam neturėdami teisinio pagrindo; AB „Vingriai“, nemokant mokesčio už patalpų naudojimą, jos finansinei padėčiai blogėjant, didėjant skoloms, suprato, kad negalės atsiskaityti su banku, todėl bankui neabejotinai bus padaryta žala; atsakovas Č. K., kaip bendrovės vadovas, inicijavo civilines bylas, kuriose AB „Vingriai“ reikalavimai buvo atmesti. Bylose AB „Vingriai“ prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ribojo banko teisę atgauti patalpas; atsakovas Č. K. nepagrįstai inicijavo restruktūrizavimo procesus.

10.       „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, inicijuodami nepagrįstus teisminius procesus prieš banką, kurių metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darančios bankui žalą.

11.       „L&M International Trading Ltd“ piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą ir imitavo siekį atkurti įmonės mokumą, nepagrįstai inicijuodamas 3 restruktūrizavimo bylas: dvi iš jų buvo nutrauktos, nepateikus restruktūrizavimo plano, o trečioji nutraukta, nes restruktūrizavimo planas neatitiko keliamų reikalavimų.

12.       Už nesąžiningą naudojimąsi teisėmis į teisminę gynybą, nepagrįstai taikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš atsakovų priteistini nuostoliai savarankišku Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnyje straipsnyje nustatytu pagrindu, atsakovai pažeidė ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio reikalavimus, todėl yra savarankiškas pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę.

13.       Ieškovas AB SEB bankas 2022 m. liepos 21 d. patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti ieškovui 562 991 Eur solidariai iš atsakovų Č. K., Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“, apribojant atsakovo Č. K. atsakomybę 413 394 Eur, atsakovo Š. K. atsakomybę – 393 204 Eur. Kadangi AB „Vingriai“ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimu buvo pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, 2020 m. lapkričio 4 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir negalimas jos teisių perėmimas, prašė civilinę bylą atsakovės AB „Vingriai“ atžvilgiu nutraukti.

14.       Ieškovas nurodė, kad atsakovė AB „Vingriai“, kurios vadovas buvo atsakovas Č. K., ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“, kuriai atstovavo atsakovas Č. K., 2005 m. rugsėjo 6 d. sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Kadangi UAB „Pramonės pastatų valdymas“ turėjo finansinių sunkumų, 2007 m. kovo 16 d. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarė finansinio lizingo sutartį, pagal kurią bankas įsigijo patalpas ir perdavė jas naudotis UAB „Pramonės pastatų valdymas“. Tokiu būdu buvo finansuojama UAB „Pramonės pastatų valdymas“ veikla. Tą pačią dieną (2007 m. kovo 16 d.) UAB „Pramonės pastatų valdymas“, AB „Vingriai“ ir AB SEB bankas sudarė papildomą trišalį susitarimą, kuriame sulygo, kad AB SEB bankui nutraukus patalpų lizingo sutartį, tuo pat metu pasibaigs ir nuomos sutartis. Faktiškai patalpomis naudojosi AB „Vingriai“. Lizingo sutartis buvo pažeista ir nutraukta dėl esminio pažeidimo. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sutiko atlaisvinti patalpas ir perduoti jas bankui iki 2010 m. sausio 30 d., bankas suteikė beveik 4 mėnesių terminą atlaisvinti jam priklausančias patalpas ir grąžinti jas bankui, šią pareigą turėjo vykdyti ir AB „Vingriai“ pagal šalių sudarytą trišalį susitarimą. Ieškovas prašo priteisti atlyginimą nuostolių, kuriuos sudaro už patalpų nuomą negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jei atsakovai būtų laiku grąžinę patalpas.

15.       AB „Vingriai“, Č. K., „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. veiksmai buvo nukreipti prieš banką, siekiant neatlygintinai naudotis banko turtu. Bankas buvo vienintelis ir teisėtas patalpų savininkas, o AB „Vingriai“ neturėjo teisinio pagrindo neatlygintinai naudotis banko turtu. Atsakovai Č. K., „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. suprato ir žinojo, kad bendrovė AB „Vingriai“ neteisėtai naudojosi banko turtu, pažeisdami banko teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

16.       Č. K., „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas. Č. K., „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jos sistemingai nevykdė. AB „Vingriai“, Č. K., „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, inicijuodami nepagrįstus teisminius procesus prieš banką, kurių metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darančios bankui žalą. Č. K., L&M International Trading Ltd ir Š. K. piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, pateikdami teismui net 6 prašymus dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo, visos bylos buvo nutrauktos, o AB „Vingriai“ faktinė padėtis žymiai pablogėjo.

17.       Ieškovo teigimu, bendrovės vadovas Č. K. privalėjo vykdyti fiduciarines pareigas, veikti sąžiningai ir savo veiksmais (neveikimu) nedaryti žalos bankui. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, prastėjant bendrovės finansinei padėčiai Č. K. turėjo atsižvelgti ne tik į bendrovės, bet ir į kreditorių (banko) interesus. Kasacinis teismas išaiškino, kad, siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena iš jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę. Č. K. padarytos žalos dydis yra 413 394 Eur (451 818 Eur nuomos mokestis minus 38 424 Eur, kuriuos sudaro nekilnojamojo turto, žemės nuomos ir draudimo mokesčiai). Č. K. sukeltos žalos laikotarpis yra nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., kai Č. K. nustojo eiti AB „Vingriai“ vadovo pareigas.

18.       „L&M International Trading Ltd“, kaip AB „Vingriai“ akcininkas, privalėjo elgtis sąžiningai, savo veiksmais (neveikimu) nedaryti žalos bankui. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė CK 1.5 straipsnio 1 dalį, 2.50 straipsnio 3 dalį, 6.248 straipsnio 3 dalį. „L&M International Trading Ltd“ padarytos žalos dydis yra 562 991 Eur (615 708 Eur atėmus 52 717 Eur nekilnojamojo turto, žemės nuomos ir draudimo mokesčius), žalos laikotarpis skaičiuojamas nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.

19.       Atsakovas Š. K. buvo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ tiesioginis akcininkas, kuriam priklausė 100 proc. akcijų. Š. K. taip pat yra AB „Vingriai“ akcininko – „L&M International Trading Ltd“ – vadovas bei vienintelis akcininkas. Būtent Š. K. buvo viso verslo faktinis naudos gavėjas ir asmuo, kuris kontroliavo tiek UAB „Pramonės pastatų valdymas“, tiek AB „Vingriai“ veiklą, darė įtaką bendrovių valdyme per valdymo organus bei tiesiogiai priėmė strateginius sprendimus. Š. K. sukelta žala yra 393 204 Eur (431 623 Eur atėmus 38 418,46 Eur nekilnojamojo turto, žemės nuomos ir draudimo mokesčius). Š. K. savo veiksmais prisidėjo prieš žalos atsiradimo, kai tiesiogiai inicijavo nepagrįstus teisminius procesus, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekė bankui užkirsti kelią atgauti patalpas, taip pat atliko kitus nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. Laikinosios apsaugos priemonės Š. K. iniciatyva pradėtoje byloje galiojo nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 8 d.. Ieškovas padarytą žalą skaičiuoja už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., o padarytą žalą vertina 393 204 Eur.

20.       Atsakovas Č. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas Č. K. ieškovui priklausančias patalpas priėmė saugoti ne asmeniškai, o kaip AB ,, Vingriai“ vadovas. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal AB „Vingriai“ prevencinį ieškinį AB „SEB lizingas“ dėl uždraudimo nutraukti patalpų nuomos sutartį ir iškeldinti BAB ,,Vingriai“ (civilinės bylos Nr. 2-155-807/2012). Minėto ieškinio reikalavimams užtikrinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-362-565/2012, AB „SEB lizingas“ uždraudė iškeldinti AB ,, Vingriai“ iš patalpų ar imtis kitų veiksmų, kuriais AB ,, Vingriai“ būtų trukdoma patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą ar patekti į šias patalpas, apie iškeldinimą AB „Vingriai“ raštu neinformavus prieš 18 mėnesių. Taigi, AB ,,Vingriai“ veiksmai, neišsikeliant iš patalpų, negali būti pripažinti neteisėtais, nes jie vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o atsakovas nei užėmė patalpų, nei jas naudojo, nei turėjo pareigą jas perduoti ieškovui, todėl taip pat neatliko neteisėtų veiksmų. Be kita ko, atsakovo elgesys negalėjo sukelti ieškovui žalos. Be to, atsakovo teigimu, ieškovas nebūtų galėjęs išnuomoti patalpų, kadangi patalpoms buvo taikomos teismo laikinosios apsaugos priemonės ir patalpas buvo pavesta saugoti AB ,,Vingriai“.

21.       Atsakovas „L&M International Trading Ltd“ atsiliepime nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas. Teigė, kad yra užsienio valstybėje registruotas subjektas, todėl pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo 4 straipsnio 1 dalies bei CPK 29 straipsnio nuostatas, ieškinys atsakovui „L&M International Trading Ltd“ negalėjo būti pareikštas Vilniaus apygardos teisme, o privalėjo būti pareikštas atitinkamame atsakovo registruotos buveinės valstybės teisme, atitinkamai toks ieškinys nagrinėjamoje byloje atsakovo atžvilgiu negalėjo būti priimtas. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė BAB ,,Vingriai“ akcininko „L&M International Trading Ltd“ civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

22.       Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo patalpas bei patalpų saugotoja paskyrė AB ,,Vingriai“ – šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2016 m. sausio 8 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi jos buvo panaikintos; bei civilinėje byloje Nr. 2-1801-486/2011 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-362-565/2012, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė iškeldinti AB ,,Vingriai“ iš patalpų ar imtis kitų veiksmų, kuriais AB ,,Vingriai“ būtų trukdoma patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir (ar) patekti į šias patalpas, apie iškeldinimą AB ,,Vingriai“ raštu neinformavus prieš 18 mėnesių. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015 buvo patenkintas ieškovo vindikacinis ieškinys bei iš AB ,,Vingriai“ išreikalautos patalpos, savaime nereiškia, kad bendrovė patalpomis ieškovo nurodytą laikotarpį naudojosi (saugojo) neteisėtai. Minėtame teismo sprendime iš viso nebuvo atsižvelgta bei analizuota tai, kad ieškinyje nurodomą laikotarpį minėtų teismų nutarčių pagrindu AB ,,Vingriai“ ne tik buvo paskirta teisėta patalpų saugotoja, tačiau netgi buvo uždrausta ją iškeldinti iš patalpų. Ieškovas niekuomet ir neketino išnuomoti AB ,,Vingriai“ naudojamų patalpų ir nebuvo pajamų už nuomą gavimo realumo, nes ieškovas ir po to, kai atgavo patalpų valdymą (tai yra ketverius pastaruosius metus), nesiėmė veiksmų patalpas išnuomoti ir jų neišnuomojo.

23.       Atsakovas Š. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas, taip pat nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsakovas palaikė „L&M International Trading Ltd“ atsiliepimą ir papildomai nurodė, kad AB ,,Vingriai“ akcininko „L&M International Trading Ltd“ direktoriaus Š. K. civilinė atsakomybė už AB ,,Vingriai“ veiksmus, naudojantis patalpomis, negali būti taikoma, kadangi tokia galimybė nenumatyta įstatyme. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta tik juridinio asmens dalyvio (akcininko, pajininko, dalininko) galima atsakomybė už juridinio asmens veiksmus (įsipareigojimus), tačiau nenumatyta, kad už juridinio asmens prievoles gali atsakyti ir to akcininko direktorius, kaip šiuo atveju – atsakovas Š. K.. Toks aiškinimas apskritai būtų teisiškai ydingas, kadangi prieštarautų imperatyviai įstatymo nuostatai bei panaikintų akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, esmę. Atsakovas Š. K. nėra ir negali būti laikomas AB ,,Vingriai“ faktiniu vadovu, kadangi pastaroji įmonė turėjo vadovą. Pats Š. K. AB „Vingriai“ valdyme nedalyvavo, o buvo tik AB ,,Vingriai“ akcininko direktorius, negana to, jis net negyveno Lietuvoje. Ieškovo samprotavimai dėl Š. K. buvimo faktiniu AB „Vingriai“ vadovu yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo, papildomo sprendimo, nutarties, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir kasacinio teismo nutarties esmė

 

24.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį, pareikštą atsakovei AB „Vingriai“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovui Č. K. iš ieškovo AB SEB banko 3 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.

25.       Teismas nusprendė, kad ieškinio senatis šioje civilinėje byloje nėra praleista, kadangi pradinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas 2012 m. balandžio 2 d. Vėlesnis šio reikalavimo modifikavimas, papildymas naujomis aplinkybėmis, neturi įtakos ieškinio senaties taikymui.

26.       Teismas nurodė, kad ieškovas reikalauja likviduotos dėl bankroto AB „Vingriai“ vadovo (atsakovo Č. K.) atsakomybės už ieškovui padarytą žalą dėl patalpų neperdavimo. Šio subjekto atsakomybė būtų galima, nustačius dvi aplinkybių grupes: 1) kad buvo aplinkybės, kai įmonės vadovas turi fiduciarines pareigas įmonės kreditoriams (pablogėjus įmonės finansinei būklei, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų) ir 2) kai įmonės vadovas padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų bei kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad įmonės vadovas kaltas dėl tyčinio bankroto.

27.       Ieškovas nurodė, kad AB „Vingriai“ 2010 m. sausio 1 d. buvo faktiškai nemoki. Tačiau teismas nusprendė, kad šių argumentų nepaneigia aplinkybės, jog AB „Vingriai“ 2011 m. buvo moki įmonė. Ši aplinkybė konstatuota įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5940-619/2011. Tad patikimais duomenimis apie AB „Vingriai“ nemokumą gali būti laikomos aplinkybės, konstatuotos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje AB „Vingriai“ nemokumo byloje Nr. B2-1194-232/2020. Šioje byloje 2016 m. kovo 8 d. nutartyje (tuometinis bylos Nr. B2-3211-562/2016), kuria iškelta AB „Vingriai“ bankroto byla, konstatuota, kad AB „Vingriai“ yra nemoki pagal 2015 m. balandžio 29 d. balanso duomenis, o duomenų apie 2014 m. finansinės veikos rezultatus AB „Vingriai“ nebuvo pateikusi viešajam registrui. Taigi, ieškovas galėtų reikalauti atsakovų atsakomybės už padarytą žalą tik nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. spalio mėnesio.

28.       Teismas pažymėjo, kad patalpų neperdavimas buvo pagrįstas ne vien atsakovo Č. K. valiniais sprendimais, o buvo šalių teisinių santykių dėl šių patalpų naudojimo ir su jais susijusių teisminių ginčų pasekmė. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7008-431/2011 taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo AB „SEB lizingas“ priklausantį turtą: gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), paskyrė AB „SEB lizingas“ areštuoto turto saugotoja, uždraudė jai disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2702/2011) pakeitė pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi areštuotų AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančių gamybinių patalpų turto saugotoją. Vietoje teismo paskirtos turto saugotojos AB „SEB lizingas“ šių patalpų turto saugotoja paskyrė AB „Vingriai“. Šios aplinkybės patvirtina, kad AB „Vingriai“ turėjo interesą naudotis patalpomis. Teismas nustatė, kad šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2016 m. sausio 8 d., nes Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2593-275/2015 ieškinys buvo atmestas ir laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

29.       Nenustačius, kad atsakovas Č. K. atliko neteisėtus veiksmus tuo laikotarpiu, kai ieškovas nebuvo atgavęs realios teisės naudotis patalpomis, nėra šio atsakovo civilinės atsakomybės už ieškovo patirtus nuostolius pagrindo – neteisėtų veiksmų, todėl atsakovo civilinė atsakomybė dėl ieškovo nuostolių atlyginimo yra negalima ir ieškovo reikalavimai šiam atsakovui atmetami.

30.       Kiti ieškinyje nurodyti atsakovai yra juridinio asmens AB „Vingriai“ dalyvis (akcininkas) „L&M International Trading Ltd“ ir šio dalyvio vadovas Š. K.. Visi argumentai dėl šių atsakovų neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovo nuostoliais, nebuvimo, išdėstyti sprendimo pastraipose, kuriose aptarti atsakovo Č. K. atsakomybės pagrindai, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) tinka ir atsakovams „L&M International Trading Ltd“ bei Š. K.. Konstatuotina, kad šie atsakovai taip pat neatliko neteisėtų veiksmų ir nėra jų civilinės atsakomybės dėl ieškovo nuostolių pagrindų.

31.       Teismas pažymėjo, kad ieškinio pareiškimas, ginčijant sandorius, kuriuos ieškovas laikė neteisėtais, negali būti pripažintas neteisėtais veiksmais teisinėje valstybėje. Nenustatyta „L&M International Trading Ltd“ ar Š. K. pareikštų ieškinių nepagrįstumo požymių. Pagrindai ieškiniams atmesti buvo ne akivaizdus ieškinių nepagrįstumas, o AB SEB bankui palankių bylos aplinkybių nustatymas ir įrodymų, patvirtinančių reikalavimų pagrindą, nebuvimas. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė teisė, ji negali būti nepagrįstai varžoma, už pasinaudojimą šia teise asmuo negali būti persekiojamas ar baudžiamas net ir tuo atveju, kai teismas atmeta ieškinį.

32.       Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas yra galima juridinio asmens dalyvio (atlikusio nesąžiningus veiksmus) atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles. Tačiau teisės aktuose nenumatyta juridinio asmens dalyvio, kai šis taip pat yra juridinis asmuo, vadovo atsakomybė, esant analogiškiems teisiniams santykiams. Šis teisinis reguliavimas yra papildomas pagrindas atmesti atsakovui Š. K. pareikštus ieškovo reikalavimus.

33.       Atsakovas Č. K. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovo 4 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui Č. K., pasisakė tik dėl dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų.

34.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 11 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui Č. K. iš ieškovo 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsakovams Č. K., „L&M International Trading Ltd“, Š. K. taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

35.       Teismas nustatė, kad atsakovas kartu su 2022 m. spalio 6 d. prašymu pateikė 2022 m. liepos 25 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1056977, dėl 2 000 Eur, kartu su 2019 m. lapkričio 12 d. prašymu į bylą, kuri buvo prijungta prie šios bylos (tuometinis bylos Nr. e2-1067-640/2019), pateikė 2019 m. spalio 7 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1056957, dėl 2 200 Eur ir 2019 m. spalio 24 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1056958, dėl 200 Eur. Iš pateiktų kvitų matyti, jog kartu su prašymu 2019 m. lapkričio 12 d. (DOK-47939) pateiktos sąskaitos Nr. 19/35 ir 19/41 patvirtina, kad su šia byla susijusios išlaidos yra ne 2 400 Eur, o 1 400 Eur, nes nėra aišku, už ką sumokėta kita užmokesčio dalis (1 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, papildomu sprendimu atsakovui priteistos ne visos turėtos bylinėjimosi išlaidos, o tik 2022 m. liepos 25 d. (DOK-35614) nurodyti 2 000 Eur ir 2019 m. lapkričio 12 d. (DOK- 47939) nurodyti 1 400 Eur (iš 2 400 Eur), iš viso 3 400 Eur.

36.       Atsakovai „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašė iš ieškovo priteisti: atsakovo „L&M International Trading Ltd“ naudai – 13 200 Eur bylinėjimosi išlaidas ir atsakovo Š. K. naudai – 9 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

37.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti papildomą sprendimą. Teismas nurodė, kad 2022 m. spalio 21 d. sprendime pasisakyta apie atsakovų Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ pateiktus bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinti turėjusius įrodymus. Teismas priėjo išvadą, kad nėra įrodymų, jog atsakovai realiai patyrė reikalaujamas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų prašomo papildomo sprendimo priėmimas reikštų kitokį anksčiau nurodytų sprendime aprašytų aplinkybių įvertinimą, o sprendimą priėmęs teismas pats keisti šio sprendimo negali. Dėl atsakovų interesų neatitinkančio sprendimo galėjo būti paduotas apeliacinis skundas, o ne prašymas priimti papildomą sprendimą.

38.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą, priteisė iš ieškovo AB SEB banko atsakovei „L&M International Trading Ltd“ 13 200 Eur, atsakovui Š. K. – 9 400 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomą sprendimą ir 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį paliko nepakeistus, priteisė iš ieškovo AB SEB banko atsakovui Š. K. 2 338,70 Eur, o atsakovui Č. K. – 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Teismas atmetė atsakovo Š. K. prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir atsakovo Č. K. prašymą priteisti jam iš ieškovo 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

39.       Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu (2009–2011 m.) AB „Vingriai“ nebuvo nemoki, o įmonės kreditoriai neprieštaravo restruktūrizavimo bylos iškėlimui, siekdami išsaugoti laikinų sunkumų turinčią, tačiau veikiančią gyvybingą įmonę.

40.       AB „Vingriai“ vadovas Č. K., naudodamasis procesine teise iškelti restruktūrizavimo bylą įmonei, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, neteikė nepagrįstų pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nesiekė užvilkinti patalpų perdavimo ieškovui. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas Č. K. pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. AB „Vingriai“ vadovo siekis inicijuoti restruktūrizavimo procesą ir rasti kompromisinį sprendimą dėl esamų finansinių įsipareigojimų kreditoriams nepatvirtina atsakovo Č. K. neteisėtų veiksmų ar nesąžiningumo. Siekis restruktūrizuoti bendrovę, taip išsaugant ūkinę komercinę veiklą ir atsiskaitant su kreditoriais, kaip tik patvirtina atsakovo Č. K. tikslą išspręsti finansinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymą restruktūrizavimo procese. Aplinkybės, kad AB „Vingriai“ vėliau dar kelis kartus nesėkmingai siekė iškelti restruktūrizavimo bylą, keitė registruotas buveines, savaime nepatvirtina, jog laikotarpiais iki bankroto bylos iškėlimo 2016 m. įmonė buvo nemoki. Byloje nėra duomenų, kad pareiškimai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo būtų buvę akivaizdžiai nepagrįsti, nes restruktūrizavimui pritarė įmonės kreditoriai. Teismai neskyrė tuomečiams AB „Vingriai“ vadovams ar akcininkui poveikio priemonių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

41.       AB SEB bankas nepaneigė, kad AB „Vingriai“ nemokumas atsirado 2015 m. balandžio 29 d., kaip konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1194-232/2020, kurioje AB „Vingriai“ iškelta bankroto byla. Atsakovas Č. K. buvo AB „Vingriai“ vadovu nuo 1998 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. liepos 12 d. Taigi, įmonės nemokumas konstatuotas po AB „Vingriai“ vadovų pasikeitimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Č. K., kaip AB „Vingriai“ vadovui, jo vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nenustatyta, kad AB „Vingriai“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Byloje nėra duomenų, kad buvęs įmonės vadovas Č. K. tyčia siekė įmonę privesti prie bankroto, pažeidė fiduciarines pareigas, sudarė įmonei nenaudingus sandorius. Taigi, AB SEB bankas neįrodė, kad atsakovo vadovavimo AB „Vingriai“ laikotarpiu įmonė buvo nemoki ir jam, kaip įmonės vadovui, atsirado fiduciarinė pareiga kreditoriams. Patalpų neperdavimą lėmė iš esmės objektyvios priežastys.

42.       Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais dėl AB „Vingriai“ iškeldinimo iš banko patalpų konstatuota, kad, bankui nutraukus su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytą lizingo sutartį, nutrūko UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „Vingriai“ sudaryta nuomos sutartis, todėl AB „Vingriai“ atsirado pareiga atlaisvinti užimtas patalpas (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016). Nurodyti faktai savaime nepatvirtina atsakovo Č. K. ir kitų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje pagal ieškovo vindikacinį ieškinį teismai nepasisakė ir netyrė aplinkybių, susijusių su patalpų neperdavimo priežastimis. Nurodytoje byloje ieškovas taip pat neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, siekiant uždrausti AB „Vingriai“ naudotis ginčo patalpomis.

43.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog atsakovas Č. K. piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, inicijuodamas nepagrįstus teisminius procesus, darydamas žalą ieškovui. Patalpos ieškovui teisėtai buvo neperduodamos dėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2593-275/2015 pagal bendrovės „L&M International Trading Ltd“, Š. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ ieškinį pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. sausio 8 d. Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas ieškovo patalpų saugotoja paskyrė AB „Vingriai“. Taigi, iki laikinųjų apsaugos priemonių nurodytoje civilinėje byloje panaikinimo AB SEB bankas neturėjo teisės perimti patalpų ar jomis naudotis. Nei AB „Vingriai“, nei jos tuometis vadovas Č. K. nebuvo nurodytos bylos proceso šalimis, t. y. neinicijavo ginčo, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Č. K. atliko neteisėtus veiksmus, siekdamas apsunkinti ieškovui galimybę perimti patalpas.

44.       Teismas nenustatė, kad AB SEB bankas pasinaudojo nurodytomis procesinėmis teisėmis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2593-275/2015. Nors ieškovas nurodė, kad jo teisė naudotis patalpomis buvo pažeidžiama nuo 2010 m. sausio 30 d., tačiau 2010 m. gegužės 6 d. teismui pareikštame vindikaciniame ieškinyje neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir uždrausti AB „Vingriai“ naudotis patalpomis. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad AB „Vingriai“ naudojimasis ieškovo patalpomis ir jų neperdavimas sukėlė ieškovui žalą.

45.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Č. K., būdamas AB „Vingriai“ vadovas, gindamas įmonės, kaip ieškovo patalpų teisėtos saugotojos, teises ir teisėtus interesus vykdyti patalpose ūkinę komercinę veiklą, pareiškė bankui prevencinį ieškinį, taip pat nepagrindžia įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų prieš ieškovą. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3432-101/2014 pagal AB „Vingriai“ prevencinį ieškinį AB SEB bankui laikinosios apsaugos priemonės galiojo nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d., šių priemonių taikymo terminą apribojant 18 mėnesių, skaičiuojant nuo reikalavimo atlaisvinti patalpas įteikimo ieškovui dienos. Nurodytoje byloje ieškovas neprašė teismo panaikinti ar pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad siekis išsaugoti teisę nuomoti patalpas yra pagrįstas ūkine logika ir atitinka tokią teisę turėjusios įmonės interesus, todėl įmonė turi teisę ją ginti teisėtais būdais. Aplinkybė, kad AB „Vingriai“ prevencinis ieškinys buvo atmestas, nepatvirtina tuomečio jos vadovo Č. K. neteisėto veikimo prieš ieškovą ar delsimo grąžinti patalpas, nes nenustatyta, kad prevencinis ieškinys buvo pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti išimtinai ieškovo interesams kuo greičiau atgauti savo patalpas. Ieškovo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (ieškinio pateikimas) ir pasinaudojimas kitomis CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis (prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones), nepaisant to, kad ieškovo reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti, savaime negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Įmonės valdymo organų ar dalyvių inicijuoti civiliniai ginčai, pateikti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti vertinami kaip savaime neteisėti, neįrodžius, jog civilinės bylos dėl patalpų ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo inicijuotos nesąžiningai.

46.       Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas Č. K., kaip AB „Vingriai“ vadovas, naudodamasis procesinėmis teisėmis, pareiškiant ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3432-101/2014 ir pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Vingriai“, naudojosi procesinėmis teisėmis nesąžiningai, ne pagal jų paskirtį ir civilinio proceso tikslus ar sąmoningai siekė užvilkinti patalpų perdavimą AB SEB bankui. Civilinėse bylose laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos preliminariai įvertinus ieškinių pagrįstumą, t. y. įsitikinus, kad ieškinių reikalavimai nėra aiškiai nepagrįsti. Ieškovo patalpomis AB „Vingriai“ iš pradžių naudojosi nuomos sutarties, o vėliau – pirmiau nurodytų teismų procesinių sprendimų (nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pagrindu, todėl aplinkybė, kad vėliau ieškiniai buvo atmesti, nepatvirtina atsakovo Č. K. neteisėtų veiksmų.

47.       AB SEB banko nurodytu laikotarpiu tarp jo, AB „Vingriai“, „L&M International Trading Ltd“, Š. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB „Nerlit“ dėl patalpų (duomenys neskelbtini), vyko tarpusavyje susiję ginčai, įskaitant dėl patalpų nuosavybės teisės. Aplinkybės, kad AB „Vingriai“, būdama teisėta patalpų saugotoja, nemokėjo ieškovui nuomos mokesčio, nepatvirtina įmonės vadovo neteisėtų veiksmų. Tuo metu tarp AB „Vingriai“ ir ieškovo nebuvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Ieškovas neįrodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis reikalavo iš AB „Vingriai“ nuomos mokesčio už patalpas, ruošėsi patalpas išnuomoti kitam asmeniui ar jas parduoti (nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kuria grindžiamas žalos dydis, parengta 2017 m.), todėl aplinkybė, jog AB „Vingriai“, atstovaujama Č. K., neatlygintinai naudojosi patalpomis, savaime nepatvirtina įmonės vadovo neteisėtų veiksmų.

48.       Ginčui aktualiu laikotarpiu AB „Vingriai“ restruktūrizavimo bylų inicijavimui pritarė didžioji dalis įmonės kreditorių, todėl nėra pagrindo išvadai, jog įmonės vadovo Č. K. elgesys, valdant įmonę, nebuvo suderinamas su sąžininga verslo praktika, siekiant pasipelnyti vieno kreditoriaus sąskaita ar jam padaryti žalos. Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 8 d.) AB „Vingriai“ buvo paskirta patalpų saugotoja, patalpose vykdė ūkinę komercinę veiklą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad įmonė, kuri naudojosi patalpomis neatlygintinai, nepatyrė patalpų priežiūros išlaidų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas reikalavo iš AB „Vingriai“ nuomos mokesčio, kad AB „Vingriai“ neprižiūrėjo jai paskirtų saugoti patalpų. Taigi, atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes (ginčus dėl patalpų, įmonės siekį toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą), įmonės vadovo Č. K. siekis toliau vykdyti įmonės veiklą patalpose, kuriomis įmonei leista naudotis teismų procesinių sprendimų pagrindu, yra susijęs su ūkinės komercinės veiklos rizika, o ne su tyčiniais įmonės vadovo veiksmais vykdyti įmonės veiklą bet kokia kaina, ignoruojant patalpų savininko interesus ar sukeliant jai žalą.

49.       Neįrodžius, kad atsakovo Č. K. tyčiniais neteisėtais veiksmais buvo siekiama padaryti ieškovui nuostolių, kad buvo faktiškai padaryta nuostolių ir dėl šių veiksmų ieškovas neteko galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įmonės, kuri naudojosi ieškovui priklausančiu turtu, negalima spręsti dėl visų būtinųjų įmonės vadovo Č. K. civilinės atsakomybės kreditoriui taikymo sąlygų egzistavimo. Byloje neįrodyta, kad atsakovas Č. K. atliko neteisėtus veiksmus, todėl nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytų atsakovo Č. K. veiksmų ir nurodytos žalos (negautų pajamų), ieškovui negavus galimybės naudotis jam priklausančiomis patalpomis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Aplinkybė, kad Č. K. buvo AB „Vingriai“ vadovu ir įmonės vardu priėmė su įmonės ūkine komercine veikla susijusius sprendimus ar teismine tvarka gynė įmonės interesus, nepatvirtina atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nes nenustatyta atsakovo Č. K., kaip įmonės vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimo, protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimo ar įgaliojimų viršijimo.

50.       Aplinkybės, kad AB „Vingriai“ akcininkė bendrovė „L&M International Trading Ltd“ su kitais asmenimis (Š. K.) pareiškė AB SEB bankui su ginčo patalpomis susijusį ieškinį Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2593-275/2015, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė sprendimą dėl AB ,,Vingriai“ buveinės pakeitimo ir naujai paskirto šios įmonės vadovo pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pritarė restruktūrizavimo planų metmenims ir nebuvo aktyvi, siekiant grąžinti ieškovui jo patalpas, nepatvirtina šios akcininkės neteisėtų veiksmų. Patalpos ieškovui nebuvo perduotos dėl nurodytose civilinėse bylose taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis faktiškai leista AB „Vingriai“ naudotis ieškovo patalpomis. Aplinkybė, kad civilinėse bylose (iš kurių tik vienoje akcininkė buvo proceso šalimi) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškiniai buvo atmesti, savaime nepatvirtina akcininkės nesąžiningumo ir neracionalaus elgesio. Išnagrinėtose civilinėse bylose nebuvo konstatuotas bendrovės „L&M International Trading Ltd“ piktnaudžiavimas teise į gynybą ar procesinėmis teisėmis. Priežastinis ryšys tarp kitų ieškovo akcentuojamų akcininkės veiksmų ir žalos atlyginimo yra pernelyg nutolęs ir abstraktus. Ieškovas neįrodė, kad akcininkės veiksmai ar neveikimas kokiu nors būdu lėmė AB „Vingriai“ sprendimus, susijusius su ieškovo patalpų neperdavimu. Ieškovo nurodyti argumentai nepatvirtina, kad jo nurodoma žala yra tiesioginė AB ,,Vingriai“ akcininkės neteisėtų veiksmų pasekmė, kad akcininkės nesąžiningi veiksmai lėmė ieškovo nurodytą žalą. Ieškovas neįrodė AB „Vingriai“ akcininkės nesąžiningų veiksmų, taigi visų jos civilinės atsakomybės sąlygų.

51.       Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė konkrečių AB „Vingriai“ akcininkės „L&M International Trading Ltd“ vadovo ir akcininko Š. K. veiksmų, lėmusių žalos ieškovui už patalpų neperdavimą atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų, susijusių su Š. K. civiline atsakomybe.

52.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi:

52.1.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria palikti nepakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui šią bylos dalį nagrinėti iš naujo.

52.2.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo dalis, kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsakovams Č. K., bendrovei „L&M International Trading Ltd“, Š. K. taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir papildomo sprendimo kopija išsiųsta Turto arešto aktų registrui, taip pat 2023 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo Š. K. prašymas skirti ieškovui akcinei bendrovei SEB bankui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, paliko nepakeistą.

52.3.       Netenkino atsakovo Š. K. prašymo skirti ieškovui AB SEB bankui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės SEB banko atsakovui Š. K..

52.4.       Netenkino atsakovo Š. K. prašymo nutraukti bylos dalį.

53.       Kasacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pareikštame ieškinyje buvo suformuluotas faktinis pagrindas dėl atsakovų atsakomybės už žalą, padarytą ginčo patalpoms taikant laikinąsias apsaugos priemones kitose civilinėse bylose, šis klausimas buvo bylos nagrinėjimo dalykas pagal pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, kurie ir apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl pagrindo konstatuoti, kad ieškovo kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo yra nauji ir kasaciniame teisme nenagrinėtini, nėra. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, kasaciniame skunde keldamas klausimą dėl atsakovų atsakomybės už žalą, patirtą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitose civilinėse bylose, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

54.       Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad Č. K. atsakomybė dėl kitoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galėtų būti taikoma nustačius, jog jis, veikdamas kaip AB „Vingriai“ vadovas ir šios bendrovės vardu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veikė nesąžiningai konkretaus kreditoriaus – banko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai neįvertino AB „Vingriai“ veiksmų teisėtumo, tai teismų nebuvo tinkamai įvertinti ir Č. K., kaip šios bendrovės vadovo, veiksmai ir tikslai civilinėje byloje Nr. 2-1801-807/2011 prašant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo nurodytos aplinkybės, kad kitose civilinėse bylose laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumą, jog ieškovo patalpomis AB „Vingriai“ teisėtai naudojosi teismų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu, atmetus ieškinį negali būti pagrindu konstatuoti jį pareiškusio asmens veiksmų teisėtumą, nes taip būtų paneigta galimybė asmeniui gauti žalos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą pagal CPK 146 straipsnio 2 punktą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad klausimas dėl Č. K., kaip buvusio AB „Vingriai“ direktoriaus, veiksmų bendrovės vardu pareiškus prevencinį ieškinį bankui ir inicijavus laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o šioje byloje bankui prašant priteisti iš Č. K. žalos dėl ginčo patalpoms, kuriomis naudojosi AB „Vingriai“, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą, liko tinkamai neišnagrinėtas, t. y. teismai dėl Č. K. atsakomybės bankui, kaip konkrečiam AB „Vingriai“ kreditoriui, spręsti reikiamų faktų nenustatė ir tinkamai šių santykių nekvalifikavo.

55.       Kasacinio teismo vertinimu, šioje byloje konstatavus atsakovų neteisėtus veiksmus pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį (Č. K. veiksmai teismų liko tinkamai neįvertinti), turėtų būti nustatyta, ar dėl kitose civilinėse bylose konkrečiu laikotarpiu – nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2016 m. sausio 8 d. – ieškovo patalpoms atsakovų iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui buvo padaryta ir kokio dydžio žala, t. y. kokį poveikį jos turėjo banko, kurio turtiniai interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas. Teismas nurodė, kad byloje liko neišnagrinėta ir neįvertinta, ar buvo atsakovų, kurių iniciatyva ir iš esmės vienu metu buvo iškeltos civilinės bylos dėl ginčo patalpų ir taikytas jų areštas bei draudimas iškeldinti AB „Vingriai“ iš patalpų, siekis kuo ilgiau neatlygintinai naudotis patalpomis, kuriose AB „Vingriai“ vykdė gamybą, t. y. neįvertinta, ar atsakovai, kurių atsakomybė kildinama iš delikto, turėjo interesą, siekdami iš jų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kitose civilinėse bylose, gauti naudos, taip pat ar jų veiksmai susiję su padariniais – realia žala ieškovui.

56.       Kasacinis teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus priteisti nuostolių atlyginimą už kelis, jo nuomone, atsakovų padarytus pažeidimus skirtingais faktiniais ieškinio pagrindais, tačiau kasacine tvarka yra nagrinėjama tik bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų žalos, patirtos taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo. Nesant galimybės išskirti nurodytais veiksmais, ieškovo teigimu, jo patirtą turtinę žalą, yra naikinama visa apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręsti ieškovo šioje byloje atsakovams pareikšti materialiniai reikalavimai, tačiau apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo faktiškai grąžintina tik bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų žalos, patirtos taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimą. Kitais pagrindais šioje byloje reikšti reikalavimai atsakovams nebuvo šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėtini bylą grąžinus apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

57.       Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad esant šalies ir advokato susitarimui dėl atitinkamų atstovavimo paslaugų kainos ir jų apmokėjimo, nėra būtinybės teismui reikalauti, o šaliai – pateikti į bylą duomenis, dėl kokios priežasties išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (kaip nagrinėjamoje byloje – atsakovo Č. K. turto areštas ar pan.). Teismui sprendžiant dėl pagrindo priteisti šių išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies, jų realumą (neišvengiamumą) patvirtina bylą laimėjusios šalies įsipareigojimas advokatui šias išlaidas apmokėti ir advokato sutikimas atidėti suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimą.

 

III.                      Apeliacinių skundų, atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

 

58.       Ieškovas AB SEB bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

58.1.       Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016 konstatuota, kad AB „Vingriai“ banko patalpomis neteisėtai naudojosi nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. Nei AB „Vingriai“, nei UAB „Pramonės pastatų valdymas“ neginčijo lizingo sutarties nutraukimo. Pagal trišalį susitarimą, nutraukus lizingo sutartį, automatiškai nutrūko ir patalpų nuomos sutartis, todėl AB „Vingriai“ turėjo patalpas atlaisvinti. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatė, kokią teisę AB „Vingriai“ gynė, ar tokia teisė egzistavo ieškinio pareiškimo metu. AB „Vingriai“ ir Č. K., sudarydami 2009 m. spalio 8 d. susitarimą dėl turto grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos, pripažino, kad neturi teisės naudotis banko turtu. Šios aplinkybės taip pat konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nurodant, kad AB „Vingriai“ nuo 2010 m. vasario 1 d. neteisėtai naudojosi banko patalpomis ir teisės į patalpas neturėjo.

58.2.       Atsakovai ėmėsi priemonių, kuriomis sąmoningai sudarė kliūtis bankui atgauti patalpas, inicijavo naujus civilinius ginčus, kurie buvo priemonė išvengti ne tik turto grąžinimo teisėtam savininkui, bet ir materialiosios prievolės mokėti atlyginimą už naudojimąsi tokiu turtu. Bankas ne tik negavo ekonominės naudos dėl naudojimosi patalpomis, bet dėl atsakovų inicijuojamų ginčų negalėjo kitaip patenkinti savo ekonominių interesų (pavyzdžiui, jų parduoti).

58.3.       AB „Vingriai“, teikdama pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylų jai iškėlimo, taip pat yra nurodžiusi, kad jos veiklos sritis yra šlifavimo staklių, medienos apdirbimo staklių gamyba, o veikla yra vykdoma ginčo patalpose – (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė, savo ūkinei komercinei veiklai vykdyti neatlygintinai naudodamasi bankui priklausančiomis patalpomis ir kitų asmenų (šiuo atveju banko) sąskaita dengdama savo veiklos kaštus, neabejotinai elgėsi nesąžiningai, o toks jos elgesys nėra suderinamas su bendraisiais civilinės teisės principais.

58.4.       Atsakovų veiksmai inicijuojant civilines bylas vertintini kaip nesąžiningi, nes:

58.4.1.                      AB „Vingriai“ 2011 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą su prevenciniu ieškiniu prieš banką, prašydama uždrausti bankui nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinti ją iš negyvenamųjų patalpų, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje pagal „L&M International Trading Ltd“, Š. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB „Nerlit“ ieškinį bankui (buvęs pavadinimas AB „SEB lizingas“), BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3432-101/2014). Prevencinį ieškinį nagrinėjęs teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iš dalies patenkino AB „Vingriai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė bankui iškeldinti AB „Vingriai“ iš ginčo patalpų. Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos, sprendžiant šį AB „Vingriai“ inicijuotą civilinį ginčą, galiojo nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d.

58.4.2.                      Civilinės bylos Nr. 2-3432-101/2014 išnagrinėjimas užtruko ir dėl to, kad ši byla buvo sustabdyta dėl kitos nagrinėtos bylos, t. y. „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. panašiu laiku, t. y. praėjus 7 dienoms nuo AB „Vingriai“ ieškinio padavimo, 2011 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos teismui pateikto netiesioginio ieškinio bankui ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“.

58.4.3.                      Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2593-257/2016 „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. prašė pripažinti negaliojančiomis banko ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ lizingo sutartį, pirkimo sutartį ir 2009 m. spalio 8 d. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir banko susitarimą dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos. Šioje civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas ginčo turtas, bet palikta bankui teisė šį turtą valdyti ir juo naudotis. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011, pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies pakeitė, turto saugotoja paskirdamas AB „Vingriai“. Laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje galiojo nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 8 d.

58.4.4.                      AB „Vingriai“, atsisakydama bendradarbiauti su banku, su kitais asmenimis reiškė nepagrįstus reikalavimus teismuose dėl AB „Vingriai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokie pareiškimai teikti net 6 kartus: tris iš jų – pakeitus AB „Vingriai“ buveinės registravimo vietą iš Vilniaus miesto į Klaipėdos miestą, inicijuotas AB „Vingriai“ restruktūrizavimo procesas, kai net ir teismui priėmus pareiškimą vėliau nebuvo pateikiami restruktūrizavimo planai.

58.5.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 2.87 straipsnio nuostatas, vadovo fiduciarinių pareigų prieš kreditorių atsiradimo momentą, nesivadovavo kasacinio teismo nuoseklia praktika. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 2.87 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens organų narių pareigas. Šiame straipsnyje nurodyta, kad juridinio asmens organas turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ta pati taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje. Bendrovei artėjant prie nemokumo ribos, pradeda vyrauti kreditorių interesai, kurių tikslas – atstatyti ar bent išlaikyti nepablogintą bendrovės finansinę padėtį. Taigi, kritiniu laikotarpiu vadovo pareigos kreditoriams turinys bendriausia prasme yra veikti, atsižvelgiant į kreditorių interesus, o konkrečiau – nedaryti rizikingesnių sprendimų už tuos, kuriuos esamomis sąlygomis priimtų patys kreditoriai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad minėtas reguliavimas yra įtvirtintas būtent dėl to, jog būtų sutrukdyta vykdyti nesąžiningas verslo schemas.

58.6.       Vadovo fiduciarinės pareigos prieš kreditorių kyla tada, kai įmonės finansinė padėtis yra bloga – bendrovė negali atsiskaityti arba neatsiskaito su kreditoriumi (ar kreditoriais), tačiau faktiškai dar nėra nemoki. AB „Vingriai“ turėjo didelių finansinių sunkumų pareigos grąžinti patalpas bankui vykdymo momentu. Įvertinti AB „Vingriai“ finansinę padėtį 2010 m. sausio 30 d. yra sudėtinga, kadangi AB „Vingriai“ dokumentai nebuvo išsaugoti. Šios aplinkybės nurodytos nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitoje. Tačiau aplinkybė, kad 2010 m. bendrovė turėjo didelių finansinių sunkumų, nustatytina iš procesinių dokumentų, kurie buvo teikti, siekiant kelti restruktūrizavimo bylą AB „Vingriai“. Pagal AB „Vingriai“ 2011 m. restruktūrizavimo metmenyse pateiktą informaciją (kreditorių finansinių reikalavimų suvestinę lentelę) matyti, kad 2010 m. sausio 21 d. pradelsti kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 13 279 486,40 Lt, kai iš viso AB „Vingriai“ turėjo 23 533 875 Lt vertės turto. Kreditoriams įsipareigojimai nebuvo vykdomi jau ilgą laiką, nuo 2005 m. AB „Vingriai“ bankroto byloje liko nepatenkintas banko 1 567 705 Eur dydžio reikalavimas, kuris kilo bankui 2009 m. nutraukus įrangos lizingo sutartis su AB „Vingriai“. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra papildomas reikalavimas; kreditoriaus Outokumpu Baltic OU 789 874,60 Eur (2 727 279,36 Lt) finansinio reikalavimo mokėjimo terminas suėjo 2010 m. sausio 21 d., kai įsiteisėjo šio kreditoriaus naudai priimtas teismo sprendimas, šis reikalavimas taip pat nebuvo patenkintas. AB „Vingriai“ turėjo beveik 1 mln. Eur mokestinių  įsiskolinimų, kurie taip pat liko nepatenkinti.

58.7.       Nuo 2009 m. buvo pažeistas ABĮ 38 straipsnio 3 dalies reikalavimas, nustatantis, kad bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis kaip ½ (viena antroji) įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Kaip matyti iš 2009 m. gruodžio 31 d. AB „Vingriai“ balanso, AB „Vingriai“ nuosavas kapitalas buvo mažesnis nei ½ įstatinio kapitalo jau 2009 m. gruodžio 31 d., ir šis rodiklis nuolat prastėjo. Bendrovės skolos nuolat didėjo, o turto masė mažėjo, AB „Vingriai“ 2009–2011 m. veikė itin nuostolingai, turėjo reikšmingą sukauptų nuostolių dydį.

58.8.       Č. K., kaip AB „Vingriai“ vadovas, neužtikrino, kad AB „Vingriai“ veiktų teisėtai – teismų sprendimais konstatuota, kad AB „Vingriai“ nesąžiningai, neteisėtai ir neatlygintinai savo veikloje naudojo svetimą turtą, tam neturėdama teisinio pagrindo ir taip padarydama žalą. Atsakovas neabejotinai suprato, kad AB „Vingriai“ nemokant mokesčio už patalpų naudojimą, jos finansinei padėčiai blogėjant, didėjant skoloms, AB „Vingriai“ negalės atsiskaityti su banku, todėl ieškovui bus padaryta žala. Č. K. ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais apsunkino ieškovo teisę atgauti patalpas. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, inicijavo nepagrįstas civilines bylas, kuriose AB „Vingriai“ reikalavimai buvo atmesti. Šiose bylose AB „Vingriai“ prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymas galutiniu sprendimu pripažintas nepagrįstu.

58.9.       Dėl atsakovų pradėtų civilinių bylų bei šių asmenų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bankas iš esmės ne tik negalėjo atgauti patalpų, tačiau taip pat buvo sustabdytas banko vindikacinio ieškinio nagrinėjimas. Visą šių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laiką patalpomis AB „Vingriai“ naudojosi neatlygintinai. Atsakovai turi pareigą atlyginti bankui atsiradusius nuostolius dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes iš savo neteisėtų veiksmų atsakovai gavo realios finansinės naudos (sutaupė mokėtiną nuomos mokestį), o bankas dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė realią žalą. Tokia situacija vienareikšmiškai prieštarautų sąžiningai verslo praktikai. Teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo dalies priteisti žalą iš atsakovų „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K., todėl ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų. Teismo sprendime nėra atsakoma į pagrindinius ieškinio argumentus: neteisėtą ir kryptingą atsakovų „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. veikimą prieš banką, siekiant bankui padaryti žalą (CK 6.263 straipsnis), ir žalą, nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Visi atsakovai atsako solidariai, jų bendri veiksmai lėmė žalos atsiradimą.

59.       Atsakovas „L&M International Trading Ltd“ atsiliepime į banko apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

59.1.       Bankui – profesionaliam finansų rinkos dalyviui, atstovaujamam profesionalių atstovų – advokatų – iš viso per 10 metų (ir vien tik per pastaruosius metus ne mažiau 4 kartus) buvo sudarytos visos įmanomos galimybės įrodyti savo nepagrįstą ir deklaratyvų reikalavimą, pareikštą šioje byloje, tačiau bankas taip ir nesugebėjo to padaryti, nė viename procesiniame dokumente taip ir nenurodė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atsakovas „L&M International Trading Ltd“ atliko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad neindividualizavus, kokie bendrovės akcininko, o ne jos valdymo organų narių veiksmai, lėmė žalos atsiradimą, negalima spręsti, kad yra nustatytos visos akcininko civilinės atsakomybės kreditoriui sąlygos.

59.2.       Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę ribota. Taigi, akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, bei šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). Taigi, nacionalinė teisė įtvirtina visišką juridinio asmens ir jo dalyvių (ypač akcininkų) atskirumo principą.

59.3.       Bankas tik deklaratyviai, be įrodymų (rašytinių ar liudytojų apklausų ar pan.) „L&M International Trading Ltd“ tariamai neteisėtus veiksmus kildina vien iš jo buvimo formaliai susijusiu su AB „Vingriai“ (per buvimą AB „Vingriai“ akcininku, gynusiu savo savarankiškas teises procesuose dėl sutarčių, kurių šalimi AB „Vingriai“ nebuvo).

59.4.       Bandydamas gelbėti AB „Vingriai“ veiklą, sudaryti jai galimybes atsiskaityti su kreditoriais, L&M International Trading Ltd į AB „Vingriai“ investavo didžiules lėšas, dėl to ir pats nukentėjo nepavykus veiklos išsaugoti, tą pagrindžia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-3211-562/2016, kuria AB „Vingriai“ bankroto byloje buvo patvirtintas daugiau nei 1 000 000 Lt „L&M International Trading Ltd“ finansinis reikalavimas, kuris taip ir nebuvo padengtas.

59.5.       Nesant byloje įrodymų dėl to, kad AB „Vingriai“ akcininkas būtų aktyviai dalyvavęs AB „Vingriai“ veikloje, priminėjęs esminius sprendimus dėl naudojimosi patalpomis (tai priskirta įmonės vadovo kompetencijai), negalima konstatuoti „L&M International Trading Ltd“ neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų.

59.6.       Tuo atveju, jei ieškovas mano, kad dėl jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo padaryta tam tikra žala, jis galėjo, remdamasis CPK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama specialia tvarka kreiptis į teismą dėl jos atžvilgiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo, tačiau ieškovas to nedarė ir nedaro, tuo pripažindamas, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis jam žala padaryta nebuvo. Byloje pareikštas ieškinys negali būti laikomas ieškiniu dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo, kadangi tiek nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio pagrindas, tiek jo dalykas yra kitas, taip pat toks ieškinys galėtų būti nukreiptas tik į konkretų asmenį, kurio prašymo pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (AB „Vingriai“), o ne dar į tokio juridinio asmens vadovą, akcininką ar juo labiau – akcininko vadovą, kaip yra šiuo atveju.

59.7.       Jei minėtos bylos būtų buvusios inicijuotos nepagrįstai, akivaizdu, kad jas išnagrinėję teismai apskritai nebūtų pritaikę laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavę preliminarų ieškinių nepagrįstumą, tačiau tai nebuvo padaryta. Minėtose bylose taip pat ieškovams nebuvo taikyta atsakomybė, nekonstatuotas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Tai paneigia prielaidas apie pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai tariamą nepaisymą kituose teismo procesuose.

60.       Atsakovas Č. K. atsiliepime į banko apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

60.1.       Patalpos, iš kurių naudojimo AB „Vingriai“ neva padarytą žalą kildina ieškovas, kainavo 10 000 000 Lt (2 896 200,18 Eur). 2007 m. kovo 16 d. finansinio lizingo sutartimi ieškovas iš viso su palūkanomis turėjo atgauti 12 249 904,34 Lt (3 547 817,52 Eur). Tačiau 2008 m. prasidėjo ekonominės krizės situacija. Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti. Daug AB „Vingriai“ kontrahentų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje bankrutavo, tapo sudėtinga vystyti AB „Vingriai“ veiklą. Patalpose, iš kurių naudojimo žalą kildina ieškovas, AB „Vingriai“ buvo įsirengusi gamybines patalpas, jose buvo sumontuotos daug tonų sveriančios staklės, įmontuotos keletą metrų į žemę, kita gamybinė įranga. Šios patalpos buvo vienintelė AB „Vingriai“ veiklos vykdymo vieta ir iš produkcijos gamybos šiose patalpose AB „Vingriai“ gavo pajamas, taip pat ir pajamas, iš kurių atsiskaitydavo ir su ieškovu (AB „Vingriai“ atsiskaitė su ieškovu didžiąja dalimi – AB „Vingriai“ bankroto byloje ieškovo reikalavimas su netesybomis sudarė 1 567 705,63 Eur (priedas Nr. 3 prie DOK-19291)). Prie AB „Vingriai“ veiklos stabilumo 2008–2009 m. neprisidėjo ieškovas, prasidėjus finansų rinkų nestabilumui, itin agresyviai ėmęs kontroliuoti sutarčių vykdymą, iškart siekęs nutraukti sutartis dėl pažeidimų, kurie nėra esminiai, nesilaikant sutartyse nustatytos tvarkos. Dėl to tarp ieškovo, AB „Vingriai“, UAB „Pramonės ir pastatų valdymas“ ir kitų įmonių kilo daug tarpusavio ginčų.

60.2.       Nors ieškovas byloje nurodo daug teisminių procesų, kuriais neva buvo siekiama vilkinti patalpų atlaisvinimą ir perdavimą ieškovui, tačiau iš nurodomų 9 teismuose nagrinėtų bylų tik dvi bylos buvo susijusios su ieškovui priklausančiomis patalpomis.

60.3.       Atsakovas Č. K., kaip AB „Vingriai“ direktorius, kreipdamasis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, veikė visų AB „Vingriai“ kreditorių interesais. AB „Vingriai“ 2010 m. pradžioje turėjo 13 279 486,40 Lt dydžio finansinius įsipareigojimus, iš kurių įsipareigojimai ieškovui sudarė 1 991 145 Lt, o AB „SEB lizingui“ – 3 695 271 Lt. Nors ieškovas tuo metu ir buvo didžiausias AB „Vingriai“ kreditorius, tačiau jo reikalavimas sudarė apie 40 procentų visų kreditorių finansinių reikalavimų (priedas Nr. 1 prie DOK-19291), todėl sprendimas buvo priimtas ne atsižvelgiant į išimtinai ieškovo, o į visų kreditorių interesus. Atsakovas Č. K. pagal tuo metu buvusią ir kompleksinę situaciją elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, objektyviai, apdairiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeisti AB „Vingriai“ kreditorių interesai, o ieškovas neįrodė priešingų aplinkybių.

60.4.       AB „Vingriai“ iš pradžių patalpomis naudojosi teisėtai (sutarties pagrindu), o vėliau ieškovas bet kuriuo atveju neturėjo teisės patalpų perimti ir jomis nebūtų galėjęs naudotis dėl civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011 teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo taikytos nepriklausomai nei nuo AB „Vingriai“, nei nuo atsakovo Č. K. valios.

60.5.       Ieškovas apeliacinį skundą grindžia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016, tačiau šių sprendimų priėmimo metu atsakovas Č. K. nebebuvo AB „Vingriai“ direktorius. Be to, visi ieškovo samprotavimai apie teismų sprendimų privalomumą neturi teisinės reikšmės, nes dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių AB „Vingriai“ teisėtai naudojosi patalpomis ir tokie procesiniai sprendimai buvo grįsti preliminariu atitinkamose bylose pareikštų reikalavimų vertinimu.

60.6.       Ieškovo į bylą pateikta turto vertinimo ataskaita yra nepatikima, joje nebuvo atsižvelgta į esminius patalpų aspektus, taip pat, jog patalpos ataskaitoje buvo lyginamos iš esmės su kitokio pobūdžio objektais (pavyzdžiui, su dirbtuvėmis, kavinės–baro patalpomis), dėl to būtina byloje užduoti klausimus dėl vertinimo ataskaitos rengimo, jos turinio ją parengusiam asmeniui. Pirmosios instancijos atmetė prašymą apklausti liudytoju ataskaitą rengusį asmenį.

60.7.       Atsakovas Č. K. ne tik nepažeidė fiduciarinių pareigų ieškovui, tačiau visus savo veiksmus, kuriuos atliko eidamas AB „Vingriai“ vadovo pareigas, derino (tada, kai to reikalavo įstatymas) su AB „Vingriai“ akcininku. Atsakovas Č. K. negalėjo numatyti, kad priimti verslo sprendimai galėtų nepasiteisinti ar kad „L&M International Trading Ltd“, Š. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ ieškinys dėl patalpų nuosavybės teisės AB „SEB lizingas“ perėjimo panaikinimo bus atmestas. Esminis interesas buvo AB „Vingriai“ veiklos tęsimas, kuris tuo metu, kai atsakovas Č. K. ėjo AB „Vingriai“ direktoriaus pareigas, buvo įmanomas tik patalpose, dėl kurių tuo metu su ieškovu vyko ginčai. Ieškovas neįrodė atsakovo Č. K. neteisėtų veiksmų, kuriais atsakovas akivaizdžiai peržengtų protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, elgtųsi aiškiai aplaidžiai, arba viršytų jam suteiktus įgaliojimus, arba kitaip pažeistų savo fiduciarines (lojalumo, sąžiningumo, protingumo) pareigas.

60.8.       Iki 2014 m. liepos 29 d. (kol vyko restruktūrizavimo procesas) AB „Vingriai“ nebuvo nemoki, o ieškovas, net jei atsakovas Č. K. nebūtų atlikęs ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų veiksmų, vis tiek nebūtų iki 2016 m. sausio 8 d. galėjęs naudotis patalpomis (dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurių taikymas nepriklausė nei nuo AB „Vingriai“, nei nuo atsakovo Č. K.). Taigi, atsakovo Č. K. veiksmai priežastiniu ryšiu yra labai nutolę nuo ieškovo deklaruojamos ir neįrodytos žalos.

60.9.       Vien tik pats faktas, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. ir 2012 m. sausio 27 d. nutartimis nutarė iškelti restruktūrizavimo bylą jau reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyta, jog AB „Vingriai“, nors ir susidūrusi su finansiniais sunkumais, nebuvo nemoki. Ieškovo prašymai dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atmesti (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-5940-619/2011). Ieškovas siekė įrodyti ir teigė, kad jis reikalauja ne nuomos mokesčio (ar parastos galimybės piniginės vertės kompensavimo), o vadovaujasi CK 4.97 straipsniu. Kasacinis teismas nesprendė, kad ieškovo nuostoliai susidarė „negautos nuomos mokesčio forma“, tačiau atitinkamų aplinkybių (dėl negautų pajamų) ieškovas pirmosios instancijos teisme neįrodė, o tai taip pat sudaro papildomą pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą, nors to pirmosios instancijos teismas ir nenurodė.

61.       Atsakovas Š. K. atsiliepime į ieškovo AB SEB banko apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

61.1.       Bankas apeliaciniame skunde dėl Š. K. civilinės atsakomybės apsiriboja tik formaliais, bendriniais teiginiais apie tai, kad Š. K. atliko kažkokius neteisėtus veiksmus ir bando išvengti atsakomybės dėl korporatyvinės priedangos, o priešingas aiškinimas sudaro prielaidas piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės. Taigi, nebuvo nurodyti nei konkretūs Š. K. neteisėti veiksmai, nei teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Š. K. galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.

61.2.       CK numato vienintelį ir išimtinį atvejį, kai už juridinio asmens prievoles savo turtu teoriškai gali atsakyti su juridiniu asmeniu tam tikrais ryšiai susiję asmenys. Būtent CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo asmeniniu turtu subsidiariai. Taigi, CK 2.50 straipsnio 3 dalis apskritai numato tik juridinio asmens dalyvio (akcininko, pajininko, dalininko) galimą atsakomybę už juridinio asmens veiksmus (įsipareigojimus), tačiau nenumato, kad už juridinio asmens prievoles dar gali atsakyti ir to akcininko (juridinio asmens) direktorius.

61.3.       Vien faktas, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2593-257/2016 (būtent už šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl negalėjimo naudotis patalpomis bankas ir skaičiuoja žalą šioje byloje) ieškovai „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. prašė pripažinti negaliojančiomis banko ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ (taigi net ne buvusios pagrindinės atsakovės šioje byloje – AB „Vingriai“) lizingo sutartį, pirkimo sutartį ir 2009 m. spalio 8 d. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir banko susitarimą dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos, nėra ir negali būti neteisėtas veiksmas.

61.4.       Esant skolininkų daugetui, kai jiems atsakomybė taikoma ir skirtingu pagrindu, negali susiklostyti tokia situacija, kai nėra ištiriama ir pasisakoma dėl juridinio asmens valdymo organų atsakomybės rūšies esant skolininkų daugetui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ar 2.87 straipsnio 7 dalį. Esant skirtingiems atsakomybės pagrindams, atsakovams taikytinos skirtingos taisyklės dėl atsakomybės rūšies esant skolininkų daugetui ir atsakomybės dydžio.

62.       Atsakovai „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“, ir dėl šios dalies priimti naują          sprendimą – Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ prašymus tenkinti visiškai ir iš ieškovo AB SEB bankas priteisti: 13 200 Eur bylinėjimosi išlaidų „L&M International Trading Ltd“ naudai bei 9 400 Eur Š. K. naudai. Atsakovai „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K., vykdydami pirmosios instancijos teismo įpareigojimą, pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties (DOK-6767, prijungta civilinė byla Nr. 2-391-516/2023), jame pareiškė tuos pačius reikalavimus ir išdėstė tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

62.1.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimu (jo rezoliucine dalimi) neišsprendė Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų (t. y. procesinio sprendimo rezoliucine dalimi nei atmetė, nei tenkino Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ atitinkamų prašymų).

62.2.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė atmesti 2022 m. lapkričio 11 d. atsakovų Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo, tačiau teismas šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad atsakovai turėjo teikti apeliacinį skundą.

62.3.       Teismas nurodė, kad atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, kad sumokėjo advokatų sąskaitose nurodytas išlaidas, todėl sąskaitose nurodytos išlaidos negali būti priteistos atsakovams iš ieškovo. Pagal kasacinio teismo praktiką nereikalinga pateikti pirminius dokumentus, nes gali būti pateikiami ir išvestiniai dokumentai, svarbu, kad juose atsispindėtų visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų) pavadinimai, numeriai, juose nurodyti išlaidų dydžiai ir datos. Atsakovai tokius dokumentus į bylą pateikė: „L&M International Trading Ltd“ suteiktos teisinės paslaugos pagal sąskaitą faktūrą ZETA-22-285 (t. 10, b. l. 143, 144, sąskaitos detalizacija) buvo 2022 m. kovo 9 d. iš dalies apmokėtos mokėjimo nurodymu dėl 9 680 Eur.

63.       Atsakovas Č. K. atsiliepime į „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. apeliacinį skundą ir atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties prašo apeliacinį ir atskirąjį skundus tenkinti. Atsakovas pažymėjo, kad kasacinis teismas išaiškino, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovo vertinimu, būtent nagrinėjamoje byloje egzistuoja šios aplinkybės.

64.       Ieškovas AB SEB bankas atsiliepime į „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

64.1.       „L&M International Trading Ltd“ išlaidų patyrimo faktui pagrįsti pateikė pažymą, tačiau apeliantai nedetalizavo, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos bei kokia buvo šių paslaugų apimtis. Šalis teismui turi pateikti tokius duomenis, t. y. kokioje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos buvo suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų. Pateiktoje pažymoje nurodyta, kad sąskaita apmokėta trečiojo asmens už klientą avansu. Tai reiškia, kad mokėjimo metu teisinės paslaugos dar nebuvo suteiktos. Pažymoje nurodyta, kad sąskaita buvo apmokėta 2022 m. kovo 9 d., tačiau laikotarpiu nuo sąskaitos apmokėjimo iki teismo priimto sprendimo vyko tik keli teismo posėdžiai, nebuvo atliekama daug procesinių veiksmų, todėl 9 680 Eur apmokėjimas už teisines paslaugas yra akivaizdžiai per didelis ir nepagrįstas.

64.2.       Dėl kitos dalies išlaidų atsakovai įrodymus apie dalį faktiškai apmokėtų sąskaitų už teisinių paslaugų suteikimą teismui pateikė tik pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame pateikė kasos pajamų orderį, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) Iš apeliantų pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo pridėtų kasos pajamų orderių nėra įmanoma identifikuoti, kokioje byloje ir už kokias teisines paslaugas advokatų profesinei bendrijai yra sumokėta. 

65.       Ieškovas AB SEB bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti atsakovo Č. K. 2022 m. spalio 21 d. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

65.1.       CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas negalėjo būti taikytas šioje ginčo situacijoje, kadangi atsakovas juo siekia pasinaudoti ne pagal jo paskirtį. Atsakovas nenurodė naujai atsiradusių duomenų, aplinkybių, nepateikė naujų įrodymų, kurie patvirtintų, jog neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Priešingai, atsakovas net nesiekė pasinaudoti CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatytu institutu ir neįrodinėjo naujų, pasikeitusių aplinkybių, o savo prašymą motyvavo tuo, kad priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos savaime.

65.2.       Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumas jau buvo patikrintas instancine tvarka ir Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai ir teisėtai.

65.3.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje vis dar egzistuoja pagrindas ir būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu. CPK 150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nors pagal CPK 149 straipsnį pasikeitusios aplinkybės gali būti pagrindas svarstyti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau ieškovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas negali būti laikomas tokiomis aplinkybėmis, kadangi ginčas dar nėra iki galo išspręstas.

65.4.       Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nedetalizavo teisinių paslaugų apimties bei papildomai nepagrindė, ar visi teikti dokumentai byloje buvo reikalingi. Dėl šios priežasties ne tik neaišku, ar išlaidos tikrai buvo patirtos šioje byloje, tačiau taip pat neįmanoma nustatyti, ar patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra protingas bei atitinka teisės aktų reikalavimus.

66.       Atsakovas Š. K. atsiliepime į ieškovo AB SEB banko apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

66.1.       Č. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje (10 metų trukusioje) byloje atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), t. y. byloje yra pateiktos sąskaitos, sąskaitų detalizacijos bei pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys, kad Č. K. už suteiktas teisines paslaugas apmokėjo.

66.2.       Č. K. prašė panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ne vadovaudamasis CPK 149 straipsniu dėl kažkokių pasikeitusių aplinkybių (nors tokios, teismui banko reikalavimą atmetus, ir atsirado), tačiau dėl to, kad teismas sprendimu šio klausimo neišsprendė. Pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs. Banko ieškinys nėra laikytinas preliminariai pagrįstu, t. y. nenustatyta viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnis).

67.       Atsakovas „L&M International Trading Ltd“ atsiliepime į AB SEB banko apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

67.1.       Nagrinėjama byla tęsiasi jau dešimtmetį, byla yra didelės apimties tiek turinio, tiek keliamų reikalavimų kontekste, dėl to manytina, kad atsakovui Č. K. iš ieškovo AB SEB bankas pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu priteistos 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir atitinka Rekomendacijas.

67.2.       Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo motyvų, kodėl tikslinga toliau tęsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovų atžvilgiu, kai ieškovo ieškiniu keliami reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais. Kiekvieno iš atsakovų turtas yra areštuotas daugiau nei 2 mln. Eur apimtyje, nors bendra ieškinio kaina skirtingiems atsakovams yra apie 4 kartus mažesnė.

68.       Atsakovas Č. K. atsiliepime į AB SEB banko apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

68.1.       Teismo sprendimu buvo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai, taigi, išnyko ir pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo Č. K. atžvilgiu.

68.2.       Atsakovas į bylą pateikė tiek prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tiek šį prašymą pagrindžiančias sąskaitas ir jų apmokėjimo dokumentus. Pažymėtina, kad dėl ieškovo iniciatyva nepagrįstai ilgą laiką atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negalėjo laiku atsiskaityti pagal jo atstovų pateiktas sąskaitas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo teikiami į bylą dalimis.

68.3.       Priešingai nei teigia ieškovas, sąskaitose faktūrose yra detalizuota, už kokią teisinę pagalbą ir kurioje civilinėje byloje jos yra išrašytos (taip pat nurodyti konkretūs advokatų atlikti veiksmai, civilinės bylos ir (ar) teisminio proceso numeriai). Šios išlaidos, atsižvelgiant į labai ilgą bylos trukmę, didelę bylos apimtį ir sudėtingumą, nelaikytinos neprotingo dydžio ar nesąžiningos, todėl pirmosios instancijos teismas jas priteisė atsakovui iš ieškovo pagrįstai.

68.4.       Atsakovui Č. K. už byloje atstovavusių advokato padėjėjo ir advokato teisinę pagalbą išrašyta sąskaitų dėl 18 950 Eur, o apmokėta dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tik 8 200 Eur. Galiojantys teisės aktai nedraudžia klientui apmokėti už paslaugas iki paslaugų teikimo (avansu) ar po jų suteikimo, tiek visiškai, tiek iš dalies.

69.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. birželio 3 d. gautas atsakovo Č. K. prašymas pakeisti Č. K. procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens. Prašyme nurodoma, kad AB SEB bankas reikalauja likviduotos dėl bankroto AB „Vingriai“ vadovo (atsakovo Č. K.) atsakomybės už ieškovui padarytą žalą dėl patalpų neperdavimo, kartu pažymi, jog, susiaurinus ginčo apimtį po bylos grąžinimo trečią kartą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, sprendžiamas klausimas tik dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo. Tačiau patalpų neperdavimas buvo pagrįstas ne atsakovo Č. K. sprendimais, o buvo šalių (AB „Vingriai“, AB SEB bankas, UAB „Pramonės pastatų valdymas“) teisinių santykių dėl šių patalpų naudojimo ir su jais susijusių teisminių ginčų pasekmė. Nenustačius, kad atsakovas Č. K. atliko neteisėtus veiksmus tuo laikotarpiu, kai AB SEB bankas nebuvo atgavęs realios teisės naudotis patalpomis, net ir vertinant atsietai nuo aukščiau išdėstyto, nėra Č. K. civilinės atsakomybės už ieškovo patirtus nuostolius pagrindo – neteisėtų veiksmų, todėl Č. K. civilinė atsakomybė dėl AB SEB banko nuostolių atlyginimo yra negalima.

70.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. birželio 4 d. gauti atsakovo Š. K. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad ieškovas AB SEB bankas neįrodė, kada AB „Vingriai“ tapo nemokia, jog atsirado jos vadovo fiduciarinė pareiga kreditoriams, kada ši pareiga buvo pažeista ir kiek ji lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su ieškovu, taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kokie būtent ir kaip bendrovės akcininko „L&M International Trading Ltd“ veiksmai lėmė žalos ieškovui atsiradimą ar kaip atsakovas S. K. gali būti atsakingas dėl kilusios AB SEB bankas žalos. Taip pat nurodo, kad nors ieškovas AB SEB bankas į bylą kartu su 2019 m. balandžio 26 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo pateikė 2017 m. sausio 26 d. patalpų vertinimo ataskaitą, kuria įrodinėjo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tačiau pateiktose išvadose nurodyta, kokios nuomos kainos teoriškai galėjo būti mokamos už patalpų nuomą aktualiu laikotarpiu, bet tai nepatvirtina, kad AB SEB bankas būtų siekęs ir galėjęs išnuomoti patalpas bei gauti ataskaitoje nurodytą nuomos mokestį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

71.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų.

72.       Anksčiau aptarta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo AB SEB banko ir atsakovų Š. K., „L&M International Trading Ltd“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo, ieškovo AB SEB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo ir atsakovų Š. K. bei „L&M International Trading Ltd“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovams BAB „Vingriai“, Č. K., Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ dėl nuostolių atlyginimo, 2023 m. birželio 29 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą, priteisė iš ieškovo AB SEB banko atsakovei „L&M International Trading Ltd“ 13 200 Eur, atsakovui Š. K. – 9 400 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomą sprendimą ir 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį paliko nepakeistus, priteisė iš ieškovo AB SEB banko atsakovui Š. K. 2 338,70 Eur, o atsakovui Č. K. – 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Teismas atmetė atsakovo Š. K. prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir atsakovo Č. K. prašymą priteisti jam iš ieškovo 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarė: 1) Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria palikti nepakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui šią bylos dalį nagrinėti iš naujo, 2) Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo dalis, kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsakovams Č. K., bendrovei „L&M International Trading Ltd“, Š. K. taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir papildomo sprendimo kopija išsiųsta Turto arešto aktų registrui, taip pat 2023 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo Š. K. prašymas skirti ieškovui AB SEB bankui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, paliko nepakeistą, 3) netenkino atsakovo Š. K. prašymo skirti ieškovui AB SEB bankui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisti iš ieškovo AB SEB banko atsakovui Š. K., 4) netenkino atsakovo Š. K. prašymo nutraukti bylos dalį. 

73.       Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje pateiktus argumentus ir išaiškinimus, padarytas išvadas bei apeliacinės instancijos teismui perduotos nagrinėti iš naujo bylos apimtį, teisėjų kolegija pasisakys dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – šie klausimai sudaro bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

 

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

 

74.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. birželio 4 d. gauti atsakovo Š. K. rašytiniai paaiškinimai. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas Š. K. iš esmės papildo savo atsiliepimą į ieškovo AB SEB banko apeliacinį skundą, aptaria ieškovo AB SEB banko pateiktus įrodymus, todėl pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, teisėjų kolegija nepriima atsakovo Š. K. pateiktų rašytinių paaiškinimų.

Dėl bylos procesinių ir ginčo dalies faktinių aplinkybių

 

75.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovų (juridinių asmenų, jų vadovų ir dalyvio) solidariosios civilinės atsakomybės už padarytą žalą (nuostolius) ieškovui AB SEB bankui. Ieškovas, 2012 m. balandžio 2 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. kreipdamasis į teismą su ieškiniais atsakovams, žalos (negautos pajamos nuomos mokesčio sutaupymo forma) atsiradimą siejo su AB „Vingriai“, jos vadovo Č. K., AB „Vingriai“ akcininko „L&M International Trading Ltd“ ir jos vadovo bei akcininko Š. K. neteisėtais veiksmais (neveikimu), negrąžinant ieškovui jam priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu tikslino savo reikalavimus, kartu tik 2022 m. kovo 29 d. ir 2022 m. liepos 21 d. papildomai nurodydamas atskirą ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą sudarančias aplinkybes ir reikalavimą atsakovams taikyti deliktinę atsakomybę dėl atlyginimo nuostolių, atsiradusių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (šios nutarties 9-12, 16, 19 punktai). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas iš esmės neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį atmetė. Ieškovas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad ieškinys buvo reiškiamas ir dėl žalos, padarytos taikant bylose laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo, tačiau šiuo ieškinio pagrindu nėra teismo pasisakyta, sprendimas nemotyvuotas. 

76.       Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimu dėl AB „Vingriai“ pabaigos civilinėje byloje Nr. B2-1194-232/2020 nuspręsta pripažinti įmonę pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

77.       Nustatyta, kad AB „Vingriai“, kurios vadovas buvo atsakovas Č. K., ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2005 m. rugsėjo 6 d. sudarė negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. AB „SEB lizingas“, AB „Vingriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2007 m. kovo 16 d. sudarė trišalį susitarimą prie UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir ieškovo 2007 m. kovo 16 d. sudarytos lizingo sutarties, kuriame susitarė, kad tuo atveju, jei finansuotojai AB „SEB lizingas“ įgijus nuosavybės teises į patalpas, finansuotoja nutraukia su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytą finansinio lizingo sutartį anksčiau termino, tuo pat metu pasibaigia ir nuomos sutartis. 2007 m. kovo 26 d. nuosavybės teisė į patalpas perėjo ieškovui. Ieškovas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutraukė su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytą patalpų lizingo sutartį, sutariant, kad patalpos ieškovui bus grąžintos iki 2010 m. sausio 30 d. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ tik 2011 m. birželio 3 d. priėmimo–perdavimo aktu patalpas formaliai perdavė ieškovui, tačiau patalpose veiklą vykdžiusi AB „Vingriai“ patalpų realiai neatlaisvino. 2011 m. birželio 3 d. formaliai jam grąžintas patalpas ieškovas perdavė UAB „Pramonės pastatų valdymas“, o turto pasaugos sutartimi perdavė saugoti Č. K.. 2011 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas informavo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ apie pasaugos sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti saugomą turtą iki 2011 m. rugsėjo 1 d., tačiau patalpos nebuvo atlaisvintos ir grąžintos. Bankui priklausančiomis patalpomis naudojosi AB „Vingriai“, kuri vykdė patalpose ūkinę komercinę veiklą.

78.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis 2011 m. rugsėjo mėn. ieškovai – bendrovė „L&M International Trading Ltd“, Š. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ pateikė Vilniaus apygardos teismui netiesioginį ieškinį atsakovams AB „SEB lizingas“ (teisių perėmėjas AB SEB bankas) ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiomis UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir UAB „SEB lizingas“ 2007 m. kovo 16 d. finansinio lizingo sutartį, 2007 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2009 m. spalio 8 d. susitarimą dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos; 2) taikyti restituciją. Ieškinio reikalavimams (L&M International Trading Ltd, S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ prašymu) užtikrinti Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7008-431/2011 (aktualus civilinės bylos Nr. 2-2593-275/2015) taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštavo AB „SEB lizingas“ gamybines patalpas (duomenys neskelbtini); 2) paskyrė AB „SEB lizingas“ areštuoto turto saugotoja; 3) uždraudė AB „SEB lizingas“ disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, paskirdamas patalpų saugotoja AB „Vingriai“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. sprendimu atmetė ieškinį ir panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi paliko šį sprendimą nepakeistą. Laikinosios apsaugos priemonės ieškovo patalpoms faktiškai galiojo nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. sausio 8 d.

79.       2011 m. rugsėjo mėn. AB „Vingriai“ (vadovas Č. K.) pateikė prevencinį ieškinį, prašydama: 1) uždrausti AB „SEB lizingas“ (teisių perėmėjas AB SEB bankas) iškeldinti AB „Vingriai“ iš gamybinių patalpų (duomenys neskelbtini), ar imtis kitų veiksmų, kuriais būtų trukdoma nurodytose patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą ar patekti į šias patalpas, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje pagal bendrovės „L&M International Trading Ltd“, Š. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB „Nerlit“ ieškinį AB „SEB lizingas“, UAB „Pramonės pastatų valdymas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; 2) uždrausti AB „SEB lizingas“ nutraukti 2005 m. rugsėjo 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškinio reikalavimams (AB „Vingriai“ prašymu) užtikrinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1801-807/2011 (aktualus civilinės bylos Nr. 2-3432-101/2014) uždraudė AB „SEB lizingas“ iškeldinti AB „Vingriai“ iš gamybos patalpų (duomenys neskelbtini), ar imtis kitų veiksmų, kuriais AB „Vingriai“ būtų trukdoma nurodytose patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą ar patekti į šias patalpas, apie iškeldinimą AB „Vingriai“ raštu neįspėjus prieš 18 mėnesių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje AB „Vingriai“ ieškinį atmetė ir panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą šį sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės galiojo nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d.

80.       AB „Vingriai“ bankroto byloje buvo reiškiamas AB SEB bankas finansinis reikalavimas tai pačiai sumai (ir tuo pačiu pagrindu – žala dėl patalpų neperdavimo), kurią ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų šioje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4166-661/2019 nutarė patvirtinti dalį banko pareikšto finansinio reikalavimo dėl 557 467,78 Eur, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-167-798/2020 nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir palikti banko pareikštą prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą AB „Vingriai“ bankroto byloje nenagrinėtą, nurodydamas, kad prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo negalėjo būti priimamas ir sprendžiamas tol, kol nebus išnagrinėtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-242-640/2020 ir Nr. 2-252-619/2020 pagal AB SEB banko ieškinius atsakovams AB „Vingriai“, Č. K., „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. dėl nuostolių atlyginimo už patalpų neperdavimą skirtingais laikotarpiais.

 

Dėl žalos, padarytos byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atlyginimo

 

81.       Lietuvos Aukščiausias Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodė, kad:

81.1.       AB „Vingriai“, kuriai atstovavo atsakovas Č. K., bendrovės „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. ieškiniai kitose nurodytose byloje, kuriose taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo pripažinti nepagrįstais ir atmesti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tai AB „Vingriai“, „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. neteisėti veiksmai pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį šioje byloje teismų turėjo būti pripažinti nustatytais ir įrodytais.

81.2.       Aplinkybės, kad atitinkamą laikotarpį galiojo laikinosios apsaugos priemonės, jog jos taikytos preliminariai įvertinus ieškinių pagrįstumą, ar teismų akcentuotas ieškovo procesinis neaktyvumas kitose civilinėse bylose (ieškovas kitose civilinėse bylose neprašė teismų panaikinti ar pakeisti ginčo patalpoms taikytų laikinųjų apsaugos priemonių; civilinėje byloje dėl AB „Vingriai“ iškeldinimo iš ginčo patalpų ieškovas neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, uždraudžiant naudotis patalpomis) neturi reikšmės sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės už žalą, galbūt patirtą dėl jų iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ginčo patalpoms, taip pat dėl jos atlyginimo;

81.3.       Priešingai nei atsakovų bendrovės „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. atveju, spręsdami dėl Č. K. atsakomybės už žalą, galbūt ieškovo patirtą dėl kitose civilinėse bylose taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismai turėjo nustatyti ir įvertinti atsakovo Č. K., kaip AB „Vingriai“ direktoriaus, veiksmų teisėtumą, spręsti dėl jo rūpestingumo, tinkamo pareigų atlikimo ir imperatyviųjų teisės normų vykdymo, kaltės prieš konkretų AB „Vingriai“ kreditorių – banką (CK 6.246–6.249, 6.263 straipsniai), nes Č. K. civilinėje byloje Nr. 2-1801-807/2011, kurioje buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veikė ne kaip ieškovas, bet kaip ieškovo AB „Vingriai“ atstovas.

81.4.       Byloje liko neišnagrinėta ir neįvertinta, ar buvo atsakovų, kurių iniciatyva ir iš esmės vienu metu buvo iškeltos civilinės bylos dėl ginčo patalpų ir taikytas jų areštas bei draudimas iškeldinti AB „Vingriai“ iš patalpų, siekis kuo ilgiau neatlygintinai naudotis patalpomis, kuriose AB „Vingriai“ vykdė gamybą, t. y. neįvertinta, ar atsakovai, kurių atsakomybė kildinama iš delikto, turėjo interesą, siekdami iš jų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kitose civilinėse bylose, gauti naudos, taip pat ar jų veiksmai susiję su padariniais – realia žala ieškovui.

82.       Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodytą aktualią teisminę praktiką ir pateiktus konkrečius išaiškinimus ir nurodymus šioje byloje, taip pat įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, jog dėl ieškinio pagrindo (padarytos žalos taikius laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo) konstatuotina, kad yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos šios ginčo dalies esmės neatskleidė, nesprendė dėl ieškinio pagrįstumo šiuo pagrindu, nes teismo sprendimo motyvų šiuo klausimu iš esmės nėra.

83.       CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šioje teisės normoje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius.

84.       Naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016). CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017). Nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi įrodyti ieškovas.

85.       Kasacinio teismo praktikoje neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Nustačius, jog atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

86.       Nagrinėjamu atveju ieškovas savo patirtus nuostolius įrodinėjo tuo, jog atsakovai ėmėsi priemonių, kuriomis sąmoningai sudarė kliūtis bankui atgauti patalpas, inicijavo naujus civilinius ginčus, kurie buvo priemonė išvengti ne tik turto grąžinimo teisėtam savininkui, bet ir materialiosios prievolės mokėti atlyginimą už naudojimąsi tokiu turtu. Ieškovas ne tik negavo ekonominės naudos dėl naudojimosi patalpomis, bet dėl atsakovų inicijuojamų ginčų negalėjo kitaip patenkinti savo ekonominių interesų.

87.       Neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Kitais žodžiais tariant, pats asmens, kurio reikalavimas vėliau teismo pripažįstamas nepagrįstu, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Toks aiškinimas pagrįstas asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rizikos prisiėmimu, nereikalaujant jo kaltės. Taigi, esant nustatytai aplinkybei, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos atsakovų, kurių reikalavimas vėliau buvo atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, prašymu, laikytina, jog neteisėti atsakovų veiksmai pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį byloje yra įrodyti.

88.       Ieškovas, kaip jau minėta šios nutarties 75 punkte, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė pareiškimus dėl ieškinio pagrindo papildymo ir dėl ieškinio reikalavimų sukonkretinimo (DOK-26523), kuriuose prašė priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų Č. K., „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. 562 991 Eur, atsakovo Č. K. atsakomybę apribojant 413 394 Eur suma, atsakovo Š. K. atsakomybę 393 204 Eur suma. Ieškovas nurodė, kad AB „Vingriai“ nesumokėto nuomos mokesčio suma už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. yra 615 708 Eur be PVM, Č. K. padarytos žalos suma už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. (atsakovo Č. K. vadovavimo laikotarpiu AB „Vingriai“) – 413 394 Eur, „L&M International Trading Ltd“ padarytos žalos dydis už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. – 562 991 Eur, atsakovo Š. K. padarytos žalos dydis už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. – 393 204 Eur.

89.       Vilniaus apygardos teismas, 2022 m. spalio 21 d. sprendimu atmesdamas ieškovo AB SEB banko ieškinį, iš esmės konstatavo, kad ieškovas neįgyvendino savo nuosavybės teisių teisminės gynybos priemonėmis ir laiku bei tinkamai šių priemonių neišnaudojo, taip pat konstatavo, kad atsakovas Č. K., kaip ir kiti atsakovai „L&M International Trading Ltd”, Š. K., ginčo laikotarpiu neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodė, kad spręsdami dėl Č. K. atsakomybės už ieškovui padarytą žalą, teismai turėjo nustatyti ir įvertinti atsakovo Č. K., kaip AB „Vingriai“ direktoriaus, veiksmų teisėtumą, spręsti dėl jo rūpestingumo, tinkamo pareigų atlikimo ir imperatyviųjų teisės normų vykdymo, kaltės prieš konkretų AB „Vingriai“ kreditorių – banką, nes Č. K. civilinėje byloje Nr. 2-1801-807/2011, kurioje buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veikė ne kaip ieškovas, bet kaip AB „Vingriai“ atstovas.

90.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirma, negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kai atsakovas sugeba įrodyti, kad negavo pajamų, kurias buvo numatęs gauti, jei jam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, reikšmingu laikytinas ir prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikant, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, negautos pajamos turi turėti ir realumo požymių (CK 6.249 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

91.       Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos, kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014).

92.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirma, negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kai atsakovas sugeba įrodyti, kad negavo pajamų, kurias buvo numatęs gauti, jeigu jam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, reikšmingu laikytinas ir prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikant, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017). Nors įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais privalo nukentėjęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006), ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, jog, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

93.       Ieškovas nuostolių dydį (negautas pajamas) dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių įrodinėjo UAB ,,OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas 2017 m. sausio 26 d. turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta turto (patalpų) nuomos rinkos vertė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., pirmosios instancijos teismas ieškovui padarytos žalos dydžio nevertino, formaliai nustatęs, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 nurodė, kad konstatavus atsakovų neteisėtus veiksmus pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, turėtų būti nustatyta, ar dėl kitose civilinėse bylose konkrečiu laikotarpiu – nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2016 m. sausio 8 d. – ieškovo patalpoms atsakovų iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui buvo padaryta ir kokio dydžio žala, t. y. kokį poveikį jos turėjo banko, kurio turtiniai interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas, taip pat nurodė, jog byloje liko neišnagrinėta ir neįvertinta, ar buvo atsakovų, kurių iniciatyva ir iš esmės vienu metu buvo iškeltos civilinės bylos dėl ginčo patalpų ir taikytas jų areštas bei draudimas iškeldinti AB „Vingriai“ iš patalpų, siekis kuo ilgiau neatlygintinai naudotis patalpomis, kuriose AB „Vingriai“ vykdė gamybą, t. y. neįvertinta, ar atsakovai, kurių atsakomybė kildinama iš delikto, turėjo interesą, siekdami iš jų prašymais taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kitose civilinėse bylose, gauti naudos, taip pat ar jų veiksmai susiję su padariniais – realia žala ieškovui.

94.       Pažymėtina, kad nors ieškovas 2022 m. liepos 21 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų sukonkretinimo (DOK-26523) nurodė, kad prašo priteisti solidariai iš atsakovų žalą apskaičiuotą pagal UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2017 m. sausio 26 d. turto vertinimo ataskaitą be mokėtinų pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, žemės nuomos ir draudimo mokesčių, tačiau pirmosios instancijos teismas, formaliai atmesdamas ieškovo AB SEB banko ieškinį, tinkamai nenustatė iškelto ginčo faktinių aplinkybių, tarp jų - tinkamai  nenustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą inicijavusių asmenų (vienoje byloje buvo daugiau ieškovų),  laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu kiekvieno iš atsakovų veiksmais ieškovui padarytos žalos dydžio ir, kaip jau minėta, neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų Č. K., Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ 562 991 Eur, apribojant atsakovo Č. K. atsakomybę 413 394 Eur, atsakovo Š. K. atsakomybę – 393 204 Eur, ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

 

Dėl atsakovo Č. K. procesinės padėties pakeitimo

 

95.       Atsakovas Č. K. pateikė prašymą pakeisti jo procesinę padėtį į trečiojo asmens. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK normos, reglamentuojančios apeliacinį procesą, nenumato teisės keisti bylos šalį tinkama šalimi ar trečiuoju asmeniu, išskyrus procesinį teisių perėmimą (CPK 45 straipsnis, 48 straipsnis, 302 straipsnis), todėl atsižvelgus ir į tai, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašymas netenkinamas.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

96.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, nevertino aplinkybių dėl ieškovo prašomo priteisti žalos dydžio, nenustatinėjo kiekvieno iš atsakovų veiksmais ieškovui padarytos žalos dydžio, t. y. neatskleidė bylos esmės. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir jog pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo pasisakyti, ar nagrinėjamu atveju yra civilinei atsakomybei būtinų kilti sąlygų visetas ir kiekvieną iš jų atskirai įvertinti, nes laikytina, jog tai nagrinėjamo ginčo kontekste ir yra esminės bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl minėtų klausimų, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų tiek apeliacijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Taip pat naikintina ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir Vilniaus apygardos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria atmestas atsakovų Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

97.       Perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93, 98 straipsniai), tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priteisdamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties 106 punkte suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (civilinė byla Nr. 3K-7-50-313/2024).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Netenkinti atsakovo Č. K. prašymo dėl procesinės padėties pakeitimo.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinys, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perduoti nurodytą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir perduoti nurodytą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti.

 

 

Teisėjai                                        Rasa Gudžiūnienė

                                        Danguolė Martinavičienė

                                        Tomas Venckus