Civilinė byla Nr. e2-1162-864/2022

  Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01229-2021-4

  Procesinio sprendimo kategorija 2.7.2.; 3.2.3.8.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

(dėl ieškinio pagrindo)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei,

dalyvaujant ieškovų J. O., K. O., Danijos bendrovės SPANVALL ApS atstovui advokatui Stasiui Drazdauskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“ atstovui advokatui Andriui Iškauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. O., K. O., Danijos bendrovės SPANVALL ApS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Durpeta“ dėl išimtinių Europos patento savininko teisių gynimo, veiksmų uždraudimo ir turtinės žalos atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“ priešieškinį ieškovams J. O., K. O., Danijos bendrovei SPANVALL ApS dėl Europos patento pripažinimo iš dalies negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai J. O., K. O., Danijos bendrovė SPANVALL ApS (toliau ir ieškovai) pateiktu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Durpeta“ (toliau ir atsakovė) prašo uždrausti atsakovei gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti naminiams paukščiams skirtą kraiką, savo sudėtimi pažeidžiantį išimtines Europos patento Nr. EP3136845 savininko teises, priteisti ieškovei Danijos bendrovei SPANVALL ApS iš atsakovės 18 928 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Paaiškina, kad ieškovai J. O. ir K. O. yra Europos patento Nr. EP3136845 (toliau ir Europos patentas) savininkai. J. O. yra bendrovės SPANVALL ApS savininkas. SPANVALL ApS naudoja Europos patentą licencinio susitarimo su patento savininkais pagrindu. Europos patentas yra išplėstas 38 valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje. Nurodo, kad SPANVALL ApS vykdo kraiko, skirto įvairių rūšių gyvulininkystės veiklai, gamybos ir prekybos veiklą. Paaiškina, kad Europos patento apibrėžtis, kuri lemia patento suteikiamą teisinę apsaugą, apima naminiams paukščiams skirtam kraikui paruošti tinkamą mišinį, kurį sudaro: 1) medžio drožlės iš pušies arba eglės medienos, minėtų drožlių dydžio intervalas 1-50 mm, pageidautina 5-20 mm; 2) šviesių durpių tipo kiminas, kuriame medžio drožlių ir kimino santykis siekia nuo 30 / 70 tūrio proc. iki 80 / 20 tūrio proc., ir kurioje mišinio tūrinis tankis yra 100- 250 kg/m3, pageidautina 130-200 kg/m3, nesuspaustoje būsenoje. Nurodo, kad atsakovė yra bendrovė, vykdanti durpių gavybos bei perdirbimo veiklą Lietuvoje. Teigia, kad ieškovams tapo žinoma, jog atsakovė pažeidžia išimtines Europos patento savininko teises – t. y. gamina ir eksportuoja į Lenkiją bei Latviją Europos patentu saugomos sudėties kraiką, skirtą naminiams paukščiams, tuo pažeisdama Europos patentą. Šią aplinkybę, ieškovų teigimu, patvirtina sąskaita, kurioje pardavėju nurodyta atsakovė, o pirkėju – Lenkijos verslininkas M. W. (AMF Life), taip pat CMR važtaraštis, kuriame siuntėjas yra ieškovė, o gavėjas – Latvijos įmonė SIA „RS Com“. Paaiškina, kad siekiant užfiksuoti aplinkybes, susijusias su Europos patento pažeidžiančio gaminio prekyba Lenkijoje, ir įsitikinti, ar atsakovės parduodamas kraikas pažeidžia Europos patentu saugomą gaminį, buvo pasitelkta detektyvo paslaugas teikianti įmonė, kuri įsigijo tyrimams reikalingą kraiko kiekį iš M. W., ir atskyrusi kraiko ėminius, perdavė juos tyrėjams. Nurodo, kad Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universitete, atlikus kraiko ėminių tyrimą paaiškėjo, kad atsakovės parduodamą kraiką sudaro apie 55 proc. medžio drožlių, kurių dydžio intervalas yra tarp 7 iki 20 mm, ir, atitinkamai, 45 proc. kimininių durpių. Universiteto tyrimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad nesupresuoto drožlių ir durpių mišinio piltinis tankis yra 0,17 g/cm3 , t. y. 170 kg/m3. Teigia, kad tokios sudėties atsakovės kraikas atitinka Europos patentu saugomos sudėties gaminį, nes medžio drožlių dydžio intervalas nuo 7 iki 20 mm atitinka Europos patento 1 apibrėžtyje nurodyto dydžio intervalo ribas (nuo 1 iki 50 mm, pageidautina nuo 2 iki 20 mm), taip pat, durpių ir medžio drožlių santykis (55 proc.) atitinka Europos patento 1 apibrėžties ribas (nuo 30 / 70 tūrio proc. iki 80 / 20 tūrio proc.), be to, mišinio tūrinis tankis (170 kg/m3) atitinka Europos patento 1 apibrėžties ribas (nuo 100 kg/m3 iki 250 kg/m3, pageidautina nuo 150 kg/m3 iki 200 kg/m3).

3.       Ieškinyje laikomasi pozicijos, kad ieškovai turi išimtinę teisę drausti atsakovei tokio kraiko gamybos, naudojimo, siūlymo parduoti, importavimo ar eksportavimo veiksmus. Taip pat teigia, kad atsakovė privalo atlyginti žalą, kilusią dėl neteisėto išradimo naudojimo. Nurodo, kad minimalūs ieškovės SPANVALL ApS nuostoliai jau siekia mažiausiai 17 000 Eur, be to, pagal atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis matyti, kad jos pagrindinės veiklos bendroji pelno marža per praėjusius dvejus metus iki pažeidimo nustatymo (2018-2019 m.) vidutiniškai sudaro 16,14 proc. Paaiškina, kad Lenkijos verslininko M. W. iš atsakovės įsigyta vienos partijos kraiko vertė yra 2 256 Eur. Kadangi kraikas yra nuolat žemės ūkyje suvartojamas produktas, jis turi būti keičiamas kas savaitę, todėl atsakovės bendrosios metinės prekybos apimtys gali siekti analogiškas 52 gaminio partijas per vienerių metų laikotarpį. Ieškovų teigimu, žalos dydis apskaičiuotas per vienerius metus sudaro 18 928 Eur (2 256 Eur x 52 x 16,14 proc.).

4.       Atsakovė UAB „Durpeta“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašo byloje priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo. Paaiškina, kad atsakovė yra viena seniausių šiuo metu veikiančių durpių gavybos bei perdirbimo bendrovių Lietuvoje. Durpių gavyba Šepetoje pradėta dar 1936 m.

5.       Teigia, kad ieškovų pateikta detektyvo ataskaita ir tyrimas turi esminių trūkumų, todėl nepagrindžia atsakovės kraiko sudėties sutapties su Europos patento 1 apibrėžtimi. Nurodo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog tyrimas buvo atliktas būtent su atsakovės kraiku. Akcentuoja, kad iš ieškovų į bylą pateiktos sąskaitos faktūros matyti, jog atsakovė kraiko gaminį M. W. išsiuntė 2021 m. kovo 1 d., visgi pati tyrimo ataskaita datuota 2020 m. lapkričio 20 d., o detektyvo ataskaitoje aprašomi laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. vasario 28 d. atlikti veiksmai. Detektyvo ataskaitoje nurodoma, kad detektyvui iš M. W. nusipirktas gaminys buvo pristatytas 2019 m. gruodžio mėn. Tai reiškia, kad tyrime naudotas gaminys įsigytas ir tyrimo veiksmai atlikti prieš tai, kai atsakovė išsiuntė kraiką M. W.. Tokia aplinkybių seka indikuoja, kad tyrime buvo tirtas ne atsakovės gaminys, o kur kas anksčiau įsigytas produktas. Teigia, kad detektyvo ataskaitoje nenurodyta, jog detektyvo iš M. W. įsigytas kraikas yra atsakovės gaminys, o ataskaitos turinys leidžia abejoti, ar detektyvas iš viso nusipirko kraiko gaminį. Pažymi, kad detektyvo ataskaitoje užfiksuota, jog detektyvas nusipirko net ne kraiką, bet dulkių mulčią, t. y. yra natūralias organines ir sintetines medžiagas, naudojamas dirvos paviršiui dengti, siekiant išsaugoti drėgmę, palaikyti šilumą, padidinti derlingumą, sustabdyti piktžolių augimą, mažinti eroziją arba dėl estetinių priežasčių. Nurodo, kad mulčias iš esmės yra skirtas sodui/daržui, tuo tarpu kraikas – šiuo atveju paukščiams, taigi tai netapatūs produktai. Atsakovės teigimu, detektyvo ataskaitoje iš viso neužfiksuota, kokie ir kaip mėginiai buvo paimti tyrimą atlikusiam Krokuvos žemės ūkio universitetui. Pabrėžia, kad detektyvo ataskaitoje nurodyta, jog 2020 m. vasario 25 d. ėminiai buvo imti siuntimui į Varšuvos gyvybės mokslų universitetą. Atskaitoje pateikiamos nuotraukos, kuriose fiksuotas mėginių paėmimas būtent tik Varšuvos gyvybės mokslų universitetui, o ataskaitos pabaigoje nurodyta, kad 2020 m. balandžio 21 d. kiti mėginiai buvo paimti ir Krokuvos žemės ūkio universitetui. Ataskaitoje dėl šio mėginių ėmimo pateiktos tik dvi nuotraukos, kuriose užfiksuotas mėginių svėrimas, daugiau jokių nuotraukų (iš kur, kaip paimti mėginiai) ataskaitoje nėra. Akcentuoja, kad tyrimas atliktas būtent Krokuvos žemės ūkio universiteto, tačiau nepateikti Varšuvos gyvybės mokslų universiteto tyrimo rezultatai. Nurodo, kad pačioje tyrimo ataskaitoje ne tik nėra nurodyta, kad tirtas atsakovės gaminys, be to, nėra identifikacinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kas tiksliai buvo tyrimo objektas. Atsakovė pabrėžia, kad detektyvo ataskaitoje nurodyta, kad Krokuvos žemės ūkio universitetui paimtas 3 litrų mėginio kiekis, tuo tarpu tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad tirtas 5 litrų mėginys. Teigia, kad net jei tyrime ir buvo tirti atsakovės gaminio mėginiai, aplinkybės, kad mėginiai buvo paimti tik po 4 mėnesių po jų pristatymo detektyvui, o tyrimas atliktas tik po 7 mėnesių po mėginių paėmimo, leidžia abejoti mėginių tinkamumu, nes neaišku, kokiomis sąlygomis gaminys laikytas, ar jis nebuvo paveiktas aplinkos sąlygų. Pažymi, kad detektyvo ataskaitoje fiksuotas mėginių paėmimo būdas taip pat kelia abejonių dėl mėginių tinkamumo, nes Lietuvos standarto LST EN 12579 „Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. Ėminio ėmimas“ 4.1 dalis nurodo, kad bet kuris ėminys, paimtas iš auginimo terpės ar dirvožemio gerinimo medžiagos, turi būti būdingas visai medžiagai, o standarto 6.4.4 dalyje numatyta, kad jei ėminys imamas iš supakuotos medžiagos, atskirieji ėminiai imami atsitiktinai iš visos pakuotės. Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju iš detektyvo ataskaitos nuotraukų galima spręsti, kad mėginiai buvo imti tik iš didmaišio šonų, bet ne iš didmaišio vidaus. Paaiškina, kad pilant mišinį dėl oro srauto durpių ir medžio skiedrų dalelės nevienodai krenta į presavimo bunkerį, žymiai lengvesnės skiedros labiau nešamos į šoną ir jų santykinai daugiau kaupiasi prie bunkerio sienų. Po apvyniojimo po plėvele medžio skiedrų gali būti santykinai daugiau nei centre. Pabrėžia, kad detektyvo ataskaitoje dalis nuotraukų neįskaitomos, dalis informacijos yra paslėpta, pavyzdžiui, važtaraštyje uždengta informacija tiek apie prekės gavėją, tiek apie prekę. Nurodo, kad tyrimo ataskaitoje pažymėta, jog kai kurie mėginiai buvo pažeisti (nesandarūs, sudrėkę). Nors ataskaitoje nurodyta, jog ėminių drėgnumas palanki savybė, tačiau kartu nurodoma, kad mėginiai buvo džiovinti. Pažymi, kad tyrimo rezultatai negali būti vertinami pagal Europos patento 1 apibrėžtį, kadangi tirtas suspaustas kraikas, kuomet apibrėžtis nurodo mišinio savybes nesuspaustoje būsenoje. Atsakovė nurodo, kad kreipėsi į Europos patentinę patikėtinę, kuri išaiškino patento apibrėžčių turinį bei akcentavo, jog visa patentu saugoma kompozicija yra nesuspaustoje būsenoje, kai kompozicijos tankis yra 100- 250 kg/m3. Ieškovų tirtas mėginys buvo paimtas iš didmaišio, kas reiškia, kad jis buvo suspaustas, o tokiu atveju gali keistis tiek medžio drožlių dydis, tiek medžiagų tūrio santykis, tiek mišinio tankis. Tyrimo ataskaitoje nenurodyta, ar jį atlikusi institucija yra akredituota ir pagal kokius standartus atliko tyrimą. Teigia, kad nors ieškovai kaltina atsakovę ir Latvijoje platinant Europos patentą produktą, tačiau dėl Latvijos subjektui parduoto produkto nepateikia jokių įrodymų.

6.       Atsakovės teigimu, jos teikiama ekspertizė pagrindžia, kad atsakovės kraiko sudėtis neatitinka Europos patento 1 apibrėžties. Paaiškina, kad 2021 m. gruodžio 17 d. iš atsakovės gamyklos nuo gamybos linijos buvo paimti nesuspausti kraiko mėginiai, kurie tą pačią dieną buvo pristatyti Miško ir medienos produktų mokslinių tyrimų ir plėtros institutui Latvijoje. Šias aplinkybes užfiksavo antstolis Regimantas Budreika, kuris surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Paaiškina, kad laboratorija nustatė tris nesuspausto kraiko charakteristikas (kraiko mišinyje esančių dalelių dydį, mišinio tūrinį tankį, medžio drožlių ir durpių tūrių santykį). Pažymi, jog tiriant mišinio dalelių dydį, nustatyta, kad tarp dalelių, kurios yra iki 1 mm dydžio, yra ne tik durpių, bet ir medžio drožlių (skiedrų). Tai reiškia, kad atsakovės kraike esančių medžio drožlių dydis nesutampa su Europos patento 1 apibrėžtimi, kadangi atsakovės kraike yra medžio drožlių (skiedrų), kurios mažesnės už 1 mm. Tuo tarpu pagal Europos patento apibrėžtį, visos medžio drožlės griežtai turi būti nuo 1 mm dydžio. Tyrimas taip pat parodė, kad medžio drožlių tūris nesutampa (atsakovės kraike – 14,7 proc., patento 1 apibrėžtyje 30-80 proc.), nesutampa durpių tūris (atsakovės kraike – 85,3 proc., patento 1 apibrėžtyje 70-20 proc.) bei, galiausiai, nesutampa tūrinis tankis (atsakovės kraike – 252 kg/m3, patento 1 apibrėžtyje 100-250 kg/m3). Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovai ne tik neįrodė savo žalos, bet pateikė iš esmės nepagrįstus žalos skaičiavimus, kadangi žalos skaičiavimui naudoja visas atsakovės pardavimo pajamas, kurios yra gautos ir už kitos nei kraikas produkcijos pardavimus, taip pat padarė metodines klaidas, apskaičiuodami atsakovės pelno maržą, nes įvertinus atsakovės sąnaudas, pagal ieškovų taikomą metodiką, atsakovės vidutinė pelno marža sumažėtų daugiau nei 5 kartus ir siektų 3,14 proc.

7.       Ieškovė dublike nurodo, kad Krokuvos universitetas ištyrė būtent atsakovės gaminamą kraiką naminiams paukščiams, o Lenkijos verslininkui M. W. kraiką dideliais kiekiais tiekė būtent atsakovė. Tą patvirtina byloje pateiktos sąskaitos-faktūros (pavyzdžiui, 2021 m. kovo 1 d. Nr. 21B0951). Paaiškina, kad prieš nurodytą Lenkijos verslininką, Varšuvos apygardos teisme yra pradėta civilinė byla pagal ieškovų ieškinį dėl teisių į patentą pažeidimų, kuriuos šis verslininkas vykdė Lenkijoje prekiaudamas teises pažeidžiančiu gaminiu. Minėtoje byloje pateiktame atsiliepime į ieškinį M. W. nurodė teismui, kad prekiauja kraiku, kurį gamina būtent atsakovė. Papildomai paaiškina, kad tyrimą dėl galimų nusikalstamų veiksmų, platinant gaminius, kurie pažeidžia ieškovų patentus, taip pat yra pradėjusi ir Lenkijos policija. Baudžiamojoje byloje yra surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad M. W. kraiką įsigydavo dideliais kiekiais iš atsakovės dar nuo 2018 m. liepos mėn., t. y. dar iki atsakovės ir M. W. sutartinių santykių pradžios. Pažymi, jog detektyvas iš M. W. produktą įsigijo 2019 m. gruodžio mėn., kuris buvo pristatytas 2019 m. gruodžio 19 d.; vadinasi, prekės, kurias M. W. pateikė atsakovė, buvo įsigytos pagal vieną iš sąskaitų, kurias atsakovė išrašė tarp 2019 m. lapkričio 19 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d., todėl nėra jokių abejonių, kad detektyvo įsigytą prekę M. W. pateikė būtent atsakovė. Ieškovų teigimu, atsakovė, gavusi ieškovų pretenziją, ėmė slėpti savo pažeidimą, nes nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. išrašytose prekių sąskaitose M. W., atsakovė nurodydavo prekių pavadinimą kaip „durpių ir medienos mišinį“ (angl. „Peat-wood mix 5000 L big bag“, „Peat-wood mix 6000 L big bag“ ir kt.), tačiau po to, kai ieškovų atstovai pateikė 2020 m. lapkričio 13 d. pretenziją, atsakovė sąskaitose ėmė nurodyti prekės pavadinimą kaip „durpių produktą“ (angl. „Peat product 5000 L“ ir kt.). Teigia, kad tai įrodo, jog atsakovė bent jau po pretenzijos gavimo suprato, kad daro pažeidimą ir jį sąmoningai tęsė. Pažymi, kad Lenkijos verslininkui teikiamo produkto kaina ir kiekis išliko nepakitę. Nurodo, kad detektyvo įsigytos prekės etiketės patvirtina, jog jas gamino atsakovė, nes etiketėse esančioje instrukcijoje pateikti M. W., kaip prekės platintojo, kontaktiniai duomenys, kas įrodo, kad prekė yra pagaminta pagal M. W. užsakymą ir skirta jam. Pažymi, kad tokia pati etiketė su prekės naudojimo instrukcija platintojo M. W. vardu buvo prilipdyta ant prekės, kurią įrodymų surinkimo tikslais ieškovai įsigijo Latvijoje. Tai reiškia, kad naudojimo instrukcija su M. W. vardu yra prilipdoma prie pakuotės paties atsakovės gamybos proceso (pakavimo) metu. Pažymi, jog detektyvo tyrimo ataskaitoje yra pažymima, kad prekės įsigijimo operacijos metu buvo užsakyta prekė „durpių mulčias MAGNA“, kadangi būtent tokiu pavadinimu savo interneto svetainėje sciolkitorfowe.pl šią prekę reklamavo M. W.. Tačiau detektyvo ataskaitoje pateikiamas produkto atestatas, kurį kartu su sąskaita faktūra (kurioje prekė nurodoma kaip „durpės“ (lenkų k. „torf“) M. W. pateikė pirkėjui.

8.       Ieškovai paaiškina, kad prekės mėginiai buvo paimti vykdant iš laboratorijų gautas instrukcijas. Nurodo, kad po prekės pristatymo įgijėjui, buvo ieškoma universiteto ar laboratorijos, kuri galėtų atlikti prekės sudėtinių dalių matavimus. Tai užtruko keletą mėnesių (iki 2020 m. balandžio mėn.). Pažymi, kad Krokuvos universiteto tyrimo ataskaitoje, susitarimas dėl tyrimo atlikimo buvo galutinai suderintas ir pasirašytas 2020 m. gegužės 29 d., o tyrimas užbaigtas ir ataskaita sudaryta 2020 m. lapkričio 20 d.; teigia, kad toks tyrimo laikas yra pateisinamas, atsižvelgiant į tai, kad vasaros laikotarpiu universitetuose yra ilgųjų atostogų metas. Nurodo, kad detektyvo ataskaitoje pateikta 13 nuotraukų, kuriose matoma, kaip mėgininiai buvo paimti (dėvint pirštines, geromis oro sąlygomis, iš įvairių gaminio pakuotės vietų), be to, procesas buvo filmuojamas. Ieškovų nuomone, atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos standartu LST EN 12579, nes jis taikomas dirvožemio gerinimo produktams. Teigia, kad atsakovės gaminama prekė neturi galiojimo laiko, todėl laikas, praėjęs nuo prekės įsigijimo iki tyrimo, neturi reikšmės nustatant prekės sudėtį. Ieškovų įsitikinimu, atsakovės pastabos dėl ėminių kokybės trūkumų yra nepagrįstos, nes gaminio ėminių vidutinis drėgnis buvo 49 proc., kas iš esmės atitinka naudojimo instrukcijoje nurodytą kraiko drėgnio lygį. Paaiškina, kad ėminių džiovinimas reikalingas tam, kad būtų galima sulyginti drėgno ėminio ir išdžiovinto ėminio masę ir pagal tai apskaičiuoti neišdžiovinto ėminio drėgnį. Nurodo, kad atsakovės teiginys, jog buvo matuojamas suspaustas kraikas, yra nepagrįstas, nes kraiką išėmus iš supresuotos ir plastiko plėvele suspaustos pakuotės, jis savaime tampa nesuspaustu, nes nebėra spaudžiamas plastikinės pakuotės ir veikiamas tik įprastinio oro slėgio. 

9.       Teigia, kad atsakovės pateiktas gaminio tyrimas ne paneigia, o patvirtina ieškovų patentų pažeidimą. Pažymi, jog tai, kad atsakovė sugeba pagaminti gaminį, nepažeidžiantį ieškovų patentų, tik patvirtina, kad atsakovė taip pat turi gebėjimą ir visus resursus gaminti patentą pažeidžiantį gaminį ir tai gali būti vertinama kaip netiesioginis įrodymas ir netiesioginis atsakovės pripažinimas. Ieškovų teigimu, atsakovės atliktas tyrimas neturi reikšmės bylai, nes tyrimas atliktas su gaminiu, kuris negali būti naudojamas kaip paukščių kraikas, kadangi medienos drožlių ir durpių mišinys, kur medienos drožlės yra itin smulkios (70 proc. medienos drožlių yra mažesnės negu 3 mm, o apie 30 proc. mažesnės negu 1 mm), negali būti naudojamas kaip paukščių kraikas, nes smulkios medienos dalelės naudojant kraiką sukristų į kraiko apatinę dalį, būtų nepakankamai ventiliuojamos ir nepašalintų iš kraiko besikaupiančios drėgmės. Be to, atsakovė viešai skelbia, kad jos gaminamas durpių kraikas yra skirtas būtent paukščiams, jo frakcija gali būti iki 20 mm, o tūrinis svoris 170-200 kg/m3, kas atitinka Europos patento 1 apibrėžtį. Atsakovo skelbiamoje informacijoje taip pat rašoma, kad ji gali frakcijos dydį koreguoti „pagal poreikį“, todėl tai yra viešas patento pažeidimo pripažinimas, nes pateiktame tyrime užfiksuotas frakcijos dydis iki 3 mm yra akivaizdžiai sumažintas specialiai tyrimo tikslais. Nurodo, kad net ir atsakovės tyrimui pagaminto gaminio medžio drožlių dydis patenka į ieškovų patento apsaugos apimtį. Ieškovų nuomone, reikalaujamas priteisti žalos dydis apskaičiuotas pagrįstai, nes pagrįstai taikoma apskaičiuota pelno marža toms pajamoms, kurias atsakovė uždirbo iš patentą pažeidžiančio gaminio pardavimų. Iš atsakovės sąskaitų matyti, kad paukščių kraikas parduodamas už didesnę kainą negu kiti durpių produktai (paukščių kraiko kaina paprastai buvo 90 Eur už vienetą (5000 l pakuotė), o natūralių durpių – 82,5 Eur už vienetą (5000 l pakuotė). Todėl galimas didesnes paukščių kraiko gamybos sąnaudas atsakovė kompensuoja taikydama didesnę kainą ir išlaiko tą pačią pelno maržą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad į pelno maržos skaičiavimą turi būti įtraukiamos ir bendrosios bei administracinės sąnaudos taip pat palūkanos, nes šias bendrąsias sąnaudas atsakovė patiria nepriklausomai nuo to, kokius gaminius ir kokiais kiekiais gamina. 

10.       Atsakovė triplike nurodo, kad ieškovai leistinomis priemonėmis neįrodė, jog jų iniciatyva buvo tiriama būtent atsakovės pagaminta produkcija. Teigia, kad nors ieškovų pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad tarp atsakovės ir M. W. susiklostė prekybiniai santykiai, tačiau niekaip nepatvirtina, jog ieškovų iniciatyva buvo tiriamas būtent atsakovės parduotas ir perduotas kraikas. Ieškovų pateiktas važtaraštis tik patvirtina, kad prekes byloje nedalyvaujančiam, Latvijoje veikiančiam subjektui SIA „RS Com“ siuntė atsakovė, tačiau šis dokumentas neturi ryšio su ieškovų mėginamomis įrodyti aplinkybėmis, kad Lenkijoje tiriamas kraikas buvo pagamintas ir M. W. parduotas būtent atsakovės. Teigia, kad nors ieškovai pateikė dvi nuotraukas, kuriose, be kita ko, yra matoma etiketė su to paties M. W. rekvizitais ir teigiama, jog tai yra antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalis, tačiau paties protokolo į bylą nepateikia, nes toks protokolas galimai net neegzistuoja. Nurodo, kad byloje kyla abejonių, kaip atsakovė yra susijusi su ieškovų inicijuotos operacijos metu M. W. pateiktais užsakymais ir šio subjekto valdoma interneto svetaine. Ieškovų teiginiai apie Lenkijos verslininko veiksmus maskuojant tikrąją prekių sudėtį verčia abejoti ne tik ieškinio reikalavimų pagrįstumu, tačiau ir tinkamo atsakovo pasirinkimu, nes siekiama įrodinėti nedalyvaujančio byloje asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovės įsitikinimu, prekės pavadinimo PVM sąskaitoje-faktūroje pakeitimas neturi teisinės reikšmės byloje, kadangi pavadinimai gali būti keičiami kliento prašymu, pasikeitus rinkos sąlygoms, atnaujinant nomenklatūrą, tikslinant prekės pavadinimą ir kitais atvejais. Šiame kontekste taip pat pažymi, kad byloje nėra pateikto atsakovės atsakymo į pateiktą pretenziją (nes toks ir neegzistuoja), kuriuo būtų patvirtintos aplinkybės dėl neva atliekamo pažeidimo, o sąskaitose faktūrose nurodomų duomenų pokyčiai taip pat nepatvirtina atsakovės sutikimo su ieškovų pretenzijoje išdėstytais teiginiais. Ieškovų keliamos prielaidos apie tai, kad įteikta pretenzija lėmė informacijos, pateikiamos PVM sąskaitose-faktūrose turinį, leidžia manyti, kad ieškovai savo teisių pažeidimą kildina remdamiesi būtent šiose sąskaitose nurodytais prekių pavadinimais ir jų pagrindu mėgina nustatyti gaminio sudėtį, tačiau byloje svarbi atsakovės gaminamo kraiko sudėtis. Teigia, kad ieškovai nepaneigė atsakovės pozicijos apie esminius detektyvų ataskaitos ir tyrimo trūkumus. Iš detektyvo ataskaitos turinio matyti, kad jokiomis instrukcijomis nebuvo vadovaujamasi, juolab, kad jos net nebuvo gautos. Tuo tarpu ieškovų minimose nuotraukose tik matyti, jog mėginiai yra imami iš skirtingų pakuotės vietų jos kraštuose, tačiau priešingai, nei teigia ieškovai, mėginiai nebuvo imami nei iš viršutinės, nei iš apatinės pakuotės dalies, nei iš jos kampų. Atsakovės teigimu, nepaisant ieškovų argumentų apie atsakovės gaminamos prekės atsparumą laikui, atsakovė ir toliau įsitikinusi, kad nėra aišku, kokiomis sąlygomis gaminys laikytas beveik metus laiko. Ieškovų teiginiai, jog atsakovė neturėtų abejoti dėl to, koks gaminys buvo tiriamas Krokuvos universitete, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad detektyvo ataskaitoje aptariamas gaminys kokiu nors būdu būtų persiųstas ir perduotas Krokuvos universiteto laboratorijai ir ieškovai tai turėtų įrodinėti. Nurodo, jog priešingai nei teigia ieškovai, vos išpakuotas kraikas neatitinka nesuspausto kraiko sąvokos, kadangi suspaudimo metu 5 m3 produkto sutalpinami į 2-2,5 m3 tūrį. Dėl didžiulio slėgio medžio dalelių erdvinės formos yra traiškomos ir deformuojamos, spiralės lūžta, o durpių frakcijų gabaliukai smulkėja. Išpakavus gaminį, tam tikras tūrio praradimas visuomet egzistuoja ir paprastai toks praradimas sudaro apie 3-5 proc. tūrio.

11.       Atsakovė laikosi pozicijos, kad jos pateikta tyrimo ataskaita patvirtina, jog ieškovų, kaip patento savininkų teisės, nėra pažeidžiamos. Teigia, kad ieškovai, vertindami atsakovės pateiktą tyrimą teigia, kad atsakovė geba pagaminti gaminį, atitinkantį ginčo patente nurodytus kriterijus. Atsakovės supratimu, vien gebėjimas pagaminti tokį gaminį nesuponuoja apie ieškovų teisių pažeidimą. Vertindami atsakovės pateiktą tyrimo ataskaitą, ieškovai sutinka, kad atsakovės gaminys nepatenka į patento apibrėžtį, tačiau tuo pačiu aiškina, kad tai reiškia, jog atsakovė pažeidžia patentą, kas iš esmės stokoja logikos. Ieškovai nurodo 8 rodiklius, kurie taikytini patentų teisės saugomam gaminiui, tuo tarpu atsakovės elektroniniame puslapyje yra pateikiami 3 rodikliai, galimai patenkantys į patente pateiktų rodiklių intervalus, taigi nesant įrodymų apie tai, kad atsakovės gaminys atitinka ir likusius 5 patente nurodytus rodiklius, gaminio atitikimas patente nustatytiems kriterijams negali būti konstatuotas. Pažymi, jog nors ieškovai nurodo, kad tirto gaminio tūrinis tankis yra 250 kg/m3 ir šiuo pagrindu laiko, kad tirto gaminio požymiai patenka į patento apibrėžimą, tačiau atsakovės iniciatyva atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad tirto gaminio tankis yra 252 kg/m3 , tačiau šio rodiklio vertė buvo suapvalinta iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovai patirtą žalą skaičiuoja klaidingai, t. y. atsakovės patirtos bendrosios ir administracinės išlaidos negali būti ignoruojamos.

12.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais Europos patento Nr. EP3136845 apibrėžties 1-2 punktus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Paaiškina, kad pagal ieškovų pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro išrašą, patento prioriteto data – 2014 m. balandžio 29 d., kuri žymi, nuo kada patentas yra saugomas. Atsakovės teigimu, iki prioriteto datos esminės patento apibrėžties 1 ir 2 punktais saugomos paukščių kraiko kompozicijos charakteristikos jau buvo žinomos technikos lygiu. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (toliau ir Patentų įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį, technikos lygiu laikoma visa, kas iki patento paraiškos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą, – iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Taigi šiuo atveju nustatant, ar patentas atitiko naujumo ir išradimo lygio reikalavimus, turi būti vertinama iki prioriteto datos egzistavusi visa viešai prieinama informacija. Atsakovė paaiškina, kad kreipėsi į Europos patentinę patikėtinę „AAA Law“, kad ji atliktų technikos lygio (angl. Prior Art) dokumentų paiešką ir analizę. Europos patentinė patikėtinė pateikė išvadą, kurioje pagrindė, jog iki prioriteto datos esminės ginčo patento apibrėžties 1 ir 2 punkto charakteristikos jau buvo žinomos technikos lygiu. Atsakovės teigimu, jos teikiami įrodymai pagrindžia, jog patento apibrėžties 1 punkte nurodomas medžio drožlių dydžio intervalas (1- 50 mm) yra toks platus, kad iš esmės apima visų medžio dalelių, vadinamų medžio drožlėmis, galimus matmenis, kas patvirtina, jog ši charakteristika nėra išskirtinė. Patentinės patikėtinės išvadoje nurodyta, kad faktiškai visos rinkoje parduodamos eglių ir pušų medienos drožlės savo dydžių patenka į šį 1-50 mm intervalą. Išvadoje nurodoma, kad didesnės ir mažesnės nei 1-50 mm medžio dalelės, paprastai vadinamos nebe medžio drožlėmis, tačiau medžio pjuvenomis arba dulkėmis (angl. sawdust), skiedromis (angl. chips). Išvadoje patentinė patikėtinė konstatavo, kad patento apibrėžties 1 punkte įtvirtintas medžio drožlių (angl. wood shavings) 1-50 mm dydžio intervalas nėra faktiškai ribojantis. Tai reiškia, kad 1-50 mm medžio drožlių dydžio intervalas neturėtų suteikti patento apibrėžties 1 punktui kokio nors išskirtinumo ar naujumo.

14.       Atsakovės įsitikinimu, jos teikiami įrodymai pagrindžia, kad dar prieš prioriteto datą eglės ar pušies drožlės buvo plačiai naudojamos paukščių kraikui ir netgi nurodomos kaip tinkamiausia medienos rūšis paukščių kraikui. Nurodo, kad 2010 m. Tarptautiniame paukštininkystės mokslo žurnale (International Journal of Poultry Science) publikuotas straipsnis „Pušies drožlių, ryžių lukštų ir smėlio iš upės dugno poveikis broilerių produktyvumui, kai šios medžiagos naudojamos kaip kraiko šaltinis“, kuriame tirtos pušies drožlių, naudojamų būtent paukščių kraikui, charakteristikos ir lygintos su kitomis galimomis paukščių kraikui naudotinomis medžiagomis. 2005 m. Taikomųjų paukštininkystės tyrimų žurnale (The Journal of Applied Poultry Research) Alabamos Auburno Universiteto Paukštininkystės mokslo katedros mokslininkų publikuotas straipsnis „Bakterijų kiekis, kai paukščių kraikui naudojamos pušies drožlės ir smėlis“, kuriame nurodoma, kad jau tuo metu pušies drožlės buvo plačiai naudojamos paukščių kraikui, Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmenybė teikta būtent pušies drožlėms. 2012 m. publikuotas straipsnis „Medžiagos kraikui, skirtam mažiems ir kiemo naminių paukščių pulkams“, kuriame nurodyta, kad jau tuo metu „geriausias kraikas yra drožlės, pagamintos iš minkštos medienos, pavyzdžiui, pušies, eglės arba cūgos (pirmenybė teikiama pušies medienai)“. 2004 m. straipsnyje „Alternatyvios medžiagos naminių paukščių kraikui“, nurodoma, kad pagal 1970 m. Džordžijos Universiteto atliktą tyrimą, būtent pušies drožlės jau tuo metu buvo tinkamiausia paukščių kraiko medžiaga. 2008 m. publikuota studija „Medžio drožlės kaip kraikas gyvuliams tvartuose“, kurioje nurodyta, jog jau tuo metu paukščių ir arklių fermose pageidaujamos medžiagos kraikui buvo būtent eglės ir pušies drožlės. Atsakovės teigimu, teikiami įrodymai pagrindžia ir tai, kad dar prieš prioriteto datą paukščių kraikui buvo naudojami būtent medžio drožlių ir durpių mišiniai. Ieškovės teikiami šaltiniai patvirtina medžio drožlių ir durpių mišinių (kuriuose pastarųjų medžiagų santykis buvo nuo 80/20 proc. iki 50/50 proc.) panaudojimą paukščių kraikuose iki prioriteto datos: 2013 m. publikuotas straipsnis „Durpių samanų priemaišų poveikis mikrobinei apkrovai panaudotam pušies drožlių kraikui, skirtam naminiams paukščiams“, kuriame aprašytas tyrimas, kuomet į pušies drožlių paukščių kraiką buvo įdedama 20 proc. durpių samanų. Tyrime nustatyta, kad durpių samanos sumažina bakterijų, mielių ir pelėsių kiekį kraike. 2013 m. Tarptautiniame paukštininkystės mokslo žurnale (International Journal of Poultry Science) publikuotas jau aptartas tyrimas, kuriame į pušies drožlių paukščių kraiką buvo įdedama 20 proc. durpių samanų. 2012 m. publikuota Nyderlandų mokslininkų studija „Valdymo priemonės broilerių pėdų dermatitui mažinti“, kurioje nurodyta, kad dar 2006 m. atliktoje Belgijos mokslininkų studijoje nustatyta, jog durpių naudojimas paukščių kraike sumažina dermatito sudėtingumą. Šioje studijoje konstatuota, kad paukščių kraikui yra naudojami medžio drožlių ir durpių mišiniai, o medžio drožlių ir durpių panaudojimas 50/50 proporcija paukščių kraike sumažina pėdų dermatito riziką. 2013 m. Europos naminių paukščių mitybos simpoziumo leidinyje publikuotas panašaus turinio straipsnis. Atsakovė teigia, kad bendrosios žinios pagrindžia, jog patento apibrėžties 1 punkte nurodytas mišinio tūrinis tankis nėra išskirtinis, bet yra nustatytas ir taip žinomam natūraliam dalykui. Paaiškina, kad patentinė patikėtinė atliko medžio drožlių ir durpių mišinio tankio apskaičiavimus, kurių pagrindu pripažino, jog patento apibrėžties 1 punkto apsaugos ribos yra nustatytos žinomam natūraliam dalykui – sausų durpių ir pušies drožlių nesuspaustoje būsenoje mišinio tankiui. 

15.       Teigia, kad patento apibrėžties 1 ir 2 punktais saugoma paukščių kraiko kompozicija prioriteto datai netenkino naujumo reikalavimo. Pažymi, kad Patentų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Nurodo, jog šiuo atveju patentinė patikėtinė išvadoje konstatavo, kad egzistuoja patento apibrėžties 1 ir 2 punktų ginčijimo pagrindas dėl jų neatitikties naujumo reikalavimui. Patentinė patikėtinė taip pat nurodė, kad įvertinus visus dokumentus, patento kraiko kompozicijos apibrėžtyje nepastebimas koks nors netikėtumo elementas, kuris turėtų būti būdingas patentabiliems išradimams. Patentinė patikėtinė atkreipė dėmesį, kad patento tekstas neatskleidžia jokių tiriamųjų ar eksperimentinių tyrimų bei jų rezultatų, kurie pagrįstų šios apsaugotos kraiko kompozicijos efektą, kodėl būtent tokia paukščių kraiko kompozicija yra tinkama patento tekste aprašytai paskirčiai ir sąlygomis. Patento tekste atskleista tik tiek, kad kraiko kompozicija pasižymi „stebinančiai ir netikėta didesniu efektyvumu“ (angl. surprising, unexpected effects), tačiau Patento tekste nepateikiama, koks yra techniškai ir objektyviai įvertintas minėtas „stebinančio ir netikėto“ efektyvumo lygis.

16.       Atsakovė laikosi pozicijos, kad patento apibrėžties 1 ir 2 punktuose nurodytos kraiko charakteristikos prioriteto datai neatitiko išradimo lygio. Pažymi, kad Patentų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog laikoma, kad išradimas atitinka išradimo lygį, jeigu jis pagal technikos lygį nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Šiuo atveju patentinė patikėtinė išvadoje taip pat nurodė, kad patento apibrėžties 1 ir 2 punktais saugoma kraiko kompozicija prioriteto datai neatitiko išradimo lygio (angl. inventive step), nes srities specialistas (angl. person skilled in the art) lengvai prieitų prie patentu siūlomo sprendimo, pasinaudojęs šaltiniais, kurie egzistavo iki prioriteto datos, nepanaudodamas jokių išradybinių gebėjimų. Galiausiai atsakovė teigia, kad patenkinus priešieškinį, ieškovai neturėtų apsaugos objekto – išimtinių teisių į Patento apibrėžties 1 ir 2 punktais saugomą kraiko kompoziciją, toks negaliojimas veiktų ir retrospektyviai bei būtų laikoma, kad ieškovai niekada neturėjo išimtinių teisių į patento apibrėžties 1 ir 2 punkte apibrėžtą gaminį.

17.       Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame išdėstytų argumentų pagrindu prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad patentu saugomas išradimas jo prioriteto datą technikos lygiu nebuvo žinomas ir atitiko naujumo kriterijų bei nurodo, kad šviesių durpių tipas, sudaro reikšmingą patento 1 apibrėžties charakteristiką, kuri prioriteto datai nebuvo žinoma. Paaiškina, kad būtent šviesios durpės leidžia pasiekti išradimo siekiamų tikslų – sukurti paukščių kraiką, kurį reikėtų rečiau maišyti ir kuris mažiau kauptų drėgmę bei mažintų amoniako dujų kiekį. Būtent poreikis kraiką maišyti, kraiko sugeriama drėgmė ir menkai absorbuojamos amoniako dujos yra pagrindinės problemos, kurios yra sprendžiamos ieškovų išradimu. Nurodo, kad iki prioriteto datos žinomi patentuoti išradimai, kuriuose aprašomas mišinys sudarytas iš durpių ir medžio drožlių, buvo sudaryti iš kompaktiškų durpių fragmentų, kurie neleidžia pasiekti tinkamo aeravimo mišinio viduje, dėl ko ankstesni išradimai neišsprendė amoniako ir drėgmės kaupimosi problemos. Tuo tarpu ieškovų patento aprašymo [0009] pastraipoje yra nurodoma, kad JAV išduotas patentas Nr. US4827871 aprašo paukščių kraiką su kompaktiškomis durpėmis fragmentuose ir įprastine kraiko medžiaga, tokia kaip medžio drožlės, tačiau tokio kraiko sudėtis neleidžia pasiekti reikiamos oro cirkuliacijos, tuo tarpu ieškovų patento pagrindinis tikslas yra pasiekti didesnės oro cirkuliacijos mišinį, kuris būtų stabilesnis, sulėtintų amoniako ir drėgmės išsiskyrimą. Pažymi, kad šviesaus tipo durpės kartu yra ir mažesnio tankumo ir atitinkamai mažesnio tūrinio svorio, todėl būtent šis tipas leidžia pasiekti, kad būtų užtikrinta kita patento apibrėžties charakteristika – mišinio tūrinis tankis nuo 100 - 250 kg/m3. Pažymi, kad atsakovės pateiktoje patentinės patikėtinės analizėje nurodoma, kad praktiškai žinoma, jog minkšto medžio drožlių 1 m3 tūrinis tankis yra 117 kg iki 132 kg, o sausų durpių – 310 kg, tačiau nėra aišku, kokiais šaltiniais yra remiamasi, nes nuorodos į juos nėra pateiktos, be to, analizėje nenurodoma, kokių durpių tūrinis tankis yra analizuojamas – šviesių ar tamsių. Teigia, kad šviesių durpių tipas neatskleistas nei viename atsakovės nurodytame dokumente, kas patvirtina patento išradimo naujumą, o kartu ir išradimo lygį. Atsakovė neįrodė, jog technikos lygiu patento prioriteto datai būtų žinoma, kad šviesios durpės leidžia pasiekti patento išradimu sprendžiamų problemų sprendimą. Pažymi, kad patento aprašymo [0023] pastraipoje nurodoma, jog pagal lyginamųjų studijų duomenis, būtent tokios sudėties kraikas, kurį sudaro patento apibrėžtyje nurodytasis, suformuoja labai kempininį (erdvų) kraiką, kuris efektyviai mažina amoniaką. Toks efektas nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui, nes vien sumaišius bet kokias medžio drožles ir bet kokias durpes nebūtinai būtų gaunamas norimas efektas.

18.       Ieškovų teigimu, jų išradimo esmę sudaro ne durpių ir medienos drožlių mišinys kaip toks, o specialių charakteristikų mišinys, kurios prioriteto datai technikos lygiu nebuvo žinomos. Pažymi, kad atsakovės nuorodos į atskirus dokumentus, kuriuose aprašomas, pavyzdžiui, medžio drožlių naudojimas kraikui, atskirai durpių naudojimas kraikui neturi jokio reikšmės vertinant patento išradimo naujumą. Akcentuoja, kad AAA Law patentinės patikėtinės analizėje nurodytas Dokumentas D1 nurodo tik medžio drožlių ir durpių mišinį su proporcija 50/50, tačiau nenurodo nei durpių tipo, nei medžio drožlių dydžio bei medienos rūšies, nei tūrinio svorio, taigi šis dokumentas nepaneigia patento naujumo. Be to, šis dokumentas analizuoja tokio kraiko poveikį paukščių kojų dermatitui mažinti ir neanalizuoja kraiko poveikio amoniako išsiskyrimui ar kraiko naudojimo privalumams. Tuo tarpu Dokumentas D2 nurodo tik medžio drožlių iš pušies ir durpių mišinį su proporcija 80/20, tačiau taip pat nenurodo medžio drožlių dalelių dydžio, durpių rūšies. Be to, nurodyta proporcija nepatenka į atsakovės ginčijamos patento 2 apibrėžties ribas nuo 30 / 70 proc. iki 70 / 30 proc., todėl 2 apibrėžties naujumui neturi įtakos.

19.       Ieškovai laikosi pozicijos, kad patente nurodytas medžio drožlių dydžio intervalas neapima visų įmanomų medžio drožlių dydžio intervalų. Nors priešieškinyje pateikti duomenys rodo, kad rinkoje skirtingi gamintojai siūlo skirtingo dydžio drožlių gaminius, tačiau jie nepatvirtina, koks yra galimas drožlių dydžio intervalas. Viename iš su priešieškiniu pateiktų straipsnių apskritai tyrinėjimas specialiems poreikiams – betono medžiagos gamybai – skirtas medžio drožles, kurios parinktos pagal specifinius poreikius, todėl taip pat neteikia jokios informacijos apie tai, kokio dydžio drožlės apskritai gali būti. Ieškovų teigimu, medžio drožlių dalelių dydis gali būti žymiai didesnis negu 50 mm: tai patvirtina tiek mokslinės studijos (T. V?t?z, P. Tr?vn?ček. Particle size distribution of sawdust and wood shavings mixtures), kur nurodoma, kad įprastinis medžio drožlių dalelių dydis gali būti ir 50-60 mm. Be to, METIDA patentinės patikėtinės išvadoje dėl nurodoma, kad medžio drožlės gali būti ir didesnės negu 63 mm, o rinkoje siūlomos ir tokios medžio drožlės, kurių dydis žymiai viršija 50 mm ribą, pavyzdžiui, kai jos yra garbanoto tipo.

20.       Pažymi, kad Europos patentų tarnyba nagrinėdama patento išdavimo klausimą yra atlikusi tiek išradimo lygio paiešką, tiek ir patento paraiškos naujumo bei išradimo lygio ekspertizę. Paaiškina, kad ekspertizės ataskaitoje buvo nurodytas JAV patentas Nr. US4827871, kaip technikos lygio dokumentas, kuris yra artimiausias ginčo patento apibrėžtims. Ekspertizės ataskaitoje pripažįstama, kad, skirtingai negu JAV patente, ieškovų Patento paraiškoje buvo nurodytas medžio drožlių dydis – nuo 1 iki 50 mm ir mišinio tūrinis tankis yra nuo 100 iki 250 kg/m3. Europos patentų tarnyba charakteristikas pripažino naujomis ir tai paneigia atsakovės teiginius apie tai, kad medžio drožlių dalelių dydis ir mišinio tūrinis tankis neatitinka naujumo reikalavimo. Papildomai paaiškino, kad Europos patentų tarnyba pasiūlė ieškovams pakoreguoti apibrėžčių formuluotes, savo ruožtu ieškovai patento paraiškos pakoreguotame aprašyme nurodė JAV patentą Nr. US4827871A, kaip artimiausias technikos lygio šaltinis. Taip pat buvo nurodyta, kad, skirtingai negu JAV patente, kuriame naudojamos durpės yra suspaustos (kompaktiškos), ieškovų patente aprašytą išradimą sudaro specifinio dydžio medžio drožlės ir šviesios nesuspaustos durpės, kurios leidžia pasiekti netikėtą, t. y. neakivaizdų rezultatą – didesnį kraiko aeravimą, ir amoniako bei drėgmės sumažinimą. Taip pat buvo nurodyta, kad toks efektas gaunamas dėl kraiko sudėtinių dalių retumo kraikas gaunasi erdvus, praleidžia daugiau oro. Nurodo, kad įvertinusi ieškovų pateiktus patento aprašymo ir apibrėžčių pakeitimus, Europos patentų tarnyba priėmė sprendimą išduoti Europos patentą, taigi pripažino tiek išradimo naujumą, tiek išradimo lygį. Pabrėžia, kad JAV patentų tarnyba taip pat pripažino patentu saugomą išradimą nauju bei atitinkančiu išradimo lygį. Paaiškina, kad ieškovų patentu saugomas išradimas taip pat buvo patentuojamas ir JAV patentų tarnyboje, kuri išdavė analogišką JAV patentą Nr. US10512244. Ieškovų patento saugomo išradimo lygį patvirtina ir METIDA patentinės patikėtinės išvada, kurioje nurodoma, kad nei viename iš atsakovės pateiktoje AAA Law patentinės patikėtinės analizėje aprašytų dokumentų nebuvo keliamas tikslas išspręsti drėgmės ir amoniako pašalinimo iš kraiko bei mažesnio darbo jėgos (maišymo) problemą, o buvo ieškoma tik tokios sudėties kraiko, kuris sumažintų specifines paukščių ligas. Ieškovų teigimu, informacija, atskleista AAA Law patentinės patikėtinės analizės D1 dokumente nėra akivaizdi gauti patente pateiktam mišiniui, nes reikia įdėti papildomų pastangų nustatyti dalelių dydžiui, naudoti šviesių durpių tipo kiminą ir nustatyti specifinį mišinio tankinį tūrį nesuspaustoje būsenoje. Pažymi, kad D1-D4 dokumentų pagrindu šios srities specialistas negalėtų gauti norimo efekto neįdėdamas pastangų, kad galėtų gauti patentu saugomą mišinį, kuris pasižymėtų pagerinta aeracija stabilesniam ir saugesniam drėgmės ir amoniako dujų išsiskyrimui, leistų sumažinti kraiko maišymo poreikį bei būtų skirtas paukščių pėdų nudegimo gydymui/prevencijai.

21.       Atsakovė dublike nurodo, kad durpių, nepriklausomai nuo jų susiskaidymo laipsnio, naudojimas jau buvo žinomos technikos lygiu. Be to, ieškovai pripažįsta, jog jau iki prioriteto datos buvo žinomas kraikas, sudarytas iš medžio drožlių ir durpių mišinio, o aiškiausiai jis aprašytas JAV išduotame patente Nr. US4827871. Paaiškina, kad nėra tikslu durpes skirstyti į „šviesias“ ir „tamsias“, kadangi tai nėra objektyviai pamatuojama charakteristika. Durpės pagal jų humifikacijos (susiskaidymo) laipsnį yra skirstomos į 10 kategorijų naudojant „Von Post“ skaidos nustatymo metodą. Kuo labiau susiskaidžiusios yra durpės, tuo didesnis jų „Von Post“ indeksas. Teigia, kad priešingai nei nurodo ieškovai, JAV patento apibrėžtyje nenaudojamos „šviesių“ ar „tamsių“ durpių sąvokos. JAV patente naudojamas terminas „compacted“ (liet. „sutankintas“, „suspaustas“) negali būti suprantamas kaip „tamsus“, be to, analogiškai ir ieškovų patento aprašyme naudojamas nekalbama apie „tamsias“ durpes. Nurodo, kad JAV patentas atskleidžia ne tamsių, o bet kokių durpių panaudojimą gaminant kraiką. Pažymi, kad šią aplinkybę papildomai įrodo byloje pateiktas ieškovų susirašinėjimas su Europos patentų tarnyba, kur 2017 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės ataskaitoje Europos patentų tarnyba kritikuoja „šviesių“ durpių sąvoką, vadindama ją neaiškia. Be to, reaguodami į šias pastabas, ieškovai 2018 m. kovo 21 d. pateikė pakoreguotą patento aprašymą, kur nuorodos į „šviesias“ durpes atsisakė. Atsakovės įsitikinimu, durpės, neskirstant jų į „šviesias“ ar „tamsias“ jau prieš patento prioriteto datą buvo naudojamos kraiko gamyboje ir yra aprašytos JAV patente. Atsakovės teigimu, patento registracija nereiškia, jog jis išduotas pagrįstai. Pažymi, kad vien jau ta aplinkybė, jog tiek Patentų įstatymas, tiek ir Europos patentų konvencija numato teisę ginčyti paskelbtą ir įsigaliojusį Europos patentą reiškia, jog Europos patentų tarnybos sprendimas registruoti patentą nėra neginčytinas ir absoliučiai teisingas. 

22.       Ieškovai triplike nurodo, kad dublike klaidingai teigiama, jog JAV patentas Nr. US4827871 atskleidžia „bet kokių“ durpių naudojimą paukščių kraikui. Paaiškina, kad JAV patente nurodoma, jog naudojamos durpės yra „sutankintos“ (angl. compacted), todėl durpių rūšis šiame patente tampa nereikšminga, nes durpės turi būti susispaudusios, tuo tarpu ieškovų patentas numato priešingą charakteristiką, t. y. išsisklaidžiusias durpes. Teigia, kad tokiomis savybėmis pasižymi tik šviesaus tipo durpės. Nurodo, kad iki ieškovų patento paraiškos nebuvo žinoma, kad naudingiausia kraike naudoti būtent šviesaus tipo durpes. Buvo buvo žinoma tik tai, kad kraiko mišinyje naudojant durpes kartu su kita medžiaga, mišinys būna puresnis ir leidžia pasiekti geresnį rezultatą negu mišinys, sudarytas vien iš medžio drožlių, šiaudų, grūdų lukštų ar kitų įprastai naudojamų medžiagų kraikui. Pažymi, kad JAV patentas Nr. US4827871 atskleidžia tai, kad mišinyje naudojamos durpės pagerina efektą tada, kai jos yra sudarytos iš sutankintų fragmentų, tačiau net ir tokių charakteristikų durpių naudojimas mišinyje neleidžia pasiekti tokio efekto, kuris pasiekiamas naudojant nesuspaustas, o šviesaus tipo durpes, būtent todėl tiek Europos patentų tarnyba, tiek JAV patentų tarnyba, nuspręsdamos išduoti patentus ieškovams, pripažino, kad speciali durpių rūšis yra vienas iš kertinių ieškovų patento išradimo lygį sudarančių elementų. Ieškovų teigimu, šviesių durpių charakteristika yra tinkamai atskleista ieškovų patento aprašyme. Pabrėžia, kad, priešingai nei teigiama dublike, charakteristikos, nurodančios „šviesaus tipo durpes“ nebuvo atsisakyta, o buvo nurodyta, kad ši charakteristika tinkamai atskleista patento aprašyme. Patento aprašymo ir apibrėžties pakeitimuose paaiškinta, kad durpės (kiminas) turi būti tik iš dalies suiręs kiminas arba tik iš dalies suirusios kimino samanos. Nurodo, kad Europos patentų tarnyba, atsižvelgusi į ieškovų paaiškinimus, pripažino, kad patento 1 apibrėžtyje savybė „šviesaus tipo“ kiminas turi būti atstatyta. Pažymi, kad mažiau susiskaidžiusių durpių įvardijimas „šviesiomis“, o labiau susiskaidžiusių „tamsiomis“ yra įprastas, jį vartoja ir atsakovė savo interneto tinklalapyje.

23.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

24.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Stasys Drazdauskas nurodė, kad šviesios durpės yra vienas iš pagrindinių išradimo elementų, nes jos padeda tolygiai pasiskirstyti medžio drožlėms kraike. Kitas svarbus parametras – medžio drožlių dydis ir tūrinis kiekis. Teigė, kad aplinkybes, jog kraikas buvo įsigytas iš ūkininko, kuris įsigijo iš Lenkijos verslininko M. W., įrodo detektyvo ataskaita. Paaiškino, jog jeigu atsakovės kraike būtų naudojamos tamsios durpės, tai tamsesnė medžiaga, sunkesnė ir nebepatektų į patento apibrėžtį. Nesutiko su atsakovės teiginiais, kad tyrimo ataskaitoje nenurodyti tyrimų standartai, nors Lenkijoje tyrimą atlikę specialistai nurodė, kokia metodika vadovavosi. Teigė, kad atsakovės pateikto tyrimo ataskaitoje į patento apibrėžtį iš esmės nepatenka tik medžio drožlių dydis, visa kita iš esmės sutampa. Ieškovų patente aprašytos nesuspaustos durpės, kas iš esmės reiškia, kad jos nesupresuotos, bet tai nesusiję su durpių laikymu maiše. Dėl durpių pašildymo atliekant tyrimą nurodė, kad tam, kad turėtume medieną ir durpes atskirai, būtina išdžiovinti, kas ir buvo šiuo atveju tyrimą atlikusių specialistų padaryta. Pasisakydamas dėl priešieškinio ieškovų atstovas nurodė, kad išradimo naujumo požymis neatitiks reikalavimų tiktai tada, jeigu visos jo charakteristikos nebus atskleistos viename dokumente. Jeigu tame pačiame dokumente charakteristikos atskleistos, bet yra atskiros ir nesujungtos į vieną išradimą, tai nėra pagrindo pripažinti išradimo neatitinkančio naujumo požymio.

25.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Andrius Iškauskas nurodė, kad ieškovai turėtų įrodyti savo teiginius: pavyzdžiui, ieškinyje nurodoma, kad detektyvas prekes įsigijo iš Lenkijos verslininko M. W., o teismo posėdžio metu ieškovų atstovas teigė, kad gaminys įsigytas iš ūkininko. Teigė, kad ieškovai byloje turi įrodyti, jog atsakovės gaminys patenka į patento apibrėžtį, taip pat, kad visas jos gamintas produktas irgi pateko į patento apibrėžtį. Paaiškino, kad atsakovė negamina vienos sudėties kraiko nuo 2014 m., be to kraikas – funkcinė prekė, kuria sprendžiamos tam tikros problemos. Nuo seno naudojami įvairūs mišiniai ir nėra jokios tipinės kraiko receptūros, todėl jei vienas kraiko maišas atitinka patento apibrėžtį, nereiškia, kad ir kitas atitinka. Ieškovai į byla pateikė sąskaitas, kur parašyta, kad kraiką atsakovai išsiuntė 2021 m. kovą, bet pati tyrimo ataskaita datuota anksčiau. Tai reiškia, kad tyrimo veiksmai atlikti vėliau negu ieškovai (jų pasamdytas detektyvas) įsigijo tyrimo objektą. Teigė, kad Lenkijos verslininkas M. W. galėjo įsigyti kraiką ir iš kito tiekėjo, ne tik iš atsakovės. Pabrėžė, kad patento apibrėžties ribos labai griežtos, todėl visi tirto kraiko parametrai turėjo atitikti patento apibrėžtį. Pažymėjo kad pagal Krokuvos universiteto tyrimo ataskaitą, buvo tirtas suspaustas kraikas, be to, Krokuvos universitete jį dar pakaitino iki 150 laipsnių temperatūros, taigi toks kraikas pakeičia savo savybes. Pažymėjo, kad net jei teismas ir spręstų, jog tyrimas atliktas tinkamai, galima spręsti tik apie 3 litrų kiekį gaminio, kurį tyrimams pateikė užsakovas. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad patentas netenkina naujumo reikalavimo, nes paraiškos padavimo metu patentas jau buvo žinomas. Teigė, kad visos medžio drožlės patenka į patento apibrėžti, nes amplitudė nuo 1 iki 50 mm yra labai plati. Mišinio santykio charakteristika prioriteto datai irgi buvo žinomos, lygiai kaip ir pušies ir eglės mišinys. Pabrėžė, kad JAV patentas nesusiaurina durpių naudojimo ar tai šviesios, ar tamsios, jis apima visą durpių naudojimą kraike.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

Faktinės bylos aplinkybės

26.       Byloje nustatyta, kad ieškovų J. O. ir K. O. vardu yra registruotas Europos patentas Nr. EP3136845, paraiškos padavimo data – 2015 m. balandžio 28 d.; bylos duomenimis, Europos patentas yra išplėstas 38 valstybėse, tarp jų įsigaliojęs ir Lietuvoje. Ieškovas J. O. yra Danijos bendrovės SPANVALL ApS savininkas, tuo tarpu ši bendrovė naudoja Europos patentą licencinio susitarimo su patento savininkais pagrindu. Licencinė sutartis į Europos patentų, įsigaliojusių Lietuvos Respublikoje, duomenų bazę įrašyta 2022 m. sausio 18 d. ir įsigaliojo nuo įrašymo datos. 

27.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Europos patento Nr. EP3136845 apibrėžtys apima naminiams paukščiams skirtą kraikui paruošti tinkamą mišinį, kurį sudaro:

27.1.                      Medžio drožlės iš pušies arba eglės medienos, minėtų drožlių dydžio intervalas 1-50 mm, pageidautina 5-20 mm; šviesių durpių tipo kiminas; kuriame medžio drožlių ir kimino santykis siekia nuo 30 / 70 tūrio proc. iki 80 / 20 tūrio proc., ir kurioje mišinio tūrinis tankis yra 100 – 250 kg/m3, pageidautina 130 – 200 kg/m3, nesuspaustoje būsenoje. 

27.2.                      Mišinys pagal 1 apibrėžties punktą, kuriame medžio drožlių ir kimino santykis siekia nuo 30 / 70 tūrio proc. iki 70 / 30 tūrio proc.

27.3.                      Amoniako lygio mažinimo paukštidėse, ant grindų supilant 4-12 litrų/m2 mišinį, apibrėžtą pagal 1 arba 2 apibrėžties punktą, būdas.

27.4.                      Būdas pagal 3 apibrėžties punktą, kai yra naudojamas 4-8 litrų/m2 mišinys.

27.5.                      Būdas pagal 3 arba 4 apibrėžties punktą, kai mišinys yra panaudojamas, paukštidę įšildžius mažiausiai iki 30 laipsnių Celsijaus, pavyzdžiui 34-35 laipsnių Celsijaus.

27.6.                      Mišinys pagal 1 arba 2 apibrėžties punktą, skirtas naudoti naminių paukščių kojų nudegimo gydymo procedūroje, arba veterinarinės priežiūros, arba prevenciniais tikslais.

27.7.                      Mišinio naudojimas pagal 6 apibrėžties punktą, kai ant grindų yra supilama ir paskirstoma 4-12 litrų/ m2, pageidautina 4-8 litrų / m2 mišinio dozė.

28.       Ieškovai 2020 m. lapkričio 13 d. pateikė atsakovei UAB „Durpeta“ pretenziją dėl patento pažeidimo, kuria pareikalauta atsakovės nutraukti gamybą, siūlymą parduoti, platinimą rinkoje, naudojimą, importą, eksportą ar sandėliavimą produktų, kurie pažeidžia Europos patentą EP3136845 bei įsipareigoti nedelsiant sunaikinti pažeidžiančias prekes arba pradėti pažeidžiančių prekių perdavimo SPANVALL ApS procesą, susitariant dėl atitinkamų sąlygų. Byloje pateiktas 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovės UAB „Durpeta“ generalinio direktoriaus D. P. atsakymas į pretenziją, kur nurodoma, jog atsakovė negali patenkinti ieškovų reikalavimų, nes UAB „Durpeta“ negamina ir neparduoda patentu saugomo išradimo. Atsakyme pažymima, kad atsakovė yra pasirengusi įrodyti, kad J. O. ir K. O. užpatentuotas išradimas neturi naujumo.

29.       Pagal suformuluotą ieškinio reikalavimą, ieškovai prašo uždrausti atsakovei gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti naminiams paukščiams skirtą kraiką, savo sudėtimi pažeidžiantį išimtines Europos patento Nr. EP3136845 savininko teises, taip pat priteisti 18 928 Eur žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu nutarė byloje priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 261 straipsnio 3 dalis), taigi šioje byloje visų pirma reikšminga nustatyti patento (ne)pažeidimo faktą. Byloje taip pat pareikštas priešieškinis, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais Europos patento Nr. EP3136845 apibrėžties 1-2 punktus. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje šalių pareikštų reikalavimų tarpusavio ryšį, teismas mano esant tikslinga pirmiausia pasisakyti dėl priešieškinio reikalavimo, kuriuo ginčijamas Europos patento Nr. EP3136845 apibrėžties 1 ir 2 punktų galiojimas.

Dėl priešieškinio reikalavimo panaikinti Europos patento apibrėžties 1 ir 2 punktus

30.       Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Durpeta“ reiškia reikalavimą panaikinti Europos patento Nr. EP3136845 apibrėžties 1 ir 2 punktus. Atsakovės teigimu, iki patento prioriteto datos (2014 m. balandžio 29 d.), saugomos paukščių kraiko kompozicijos charakteristikos jau buvo žinomos technikos lygiu. Ieškovė taip pat teigia, kad dar prieš prioriteto datą eglės ar pušies drožlės buvo plačiai naudojamos paukščių kraikui. Pasak atsakovės, saugoma paukščių kraiko kompozicija prioriteto datai netenkino naujumo ir išradimo lygio reikalavimų.

31.       Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (toliau ir Patentų įstatymas) 76 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskelbtas ir įsigaliojęs Lietuvos Respublikoje Europos patentas gali būti panaikintas arba pripažintas negaliojančiu remiantis Patentų įstatymu ir (ar) Europos patentų konvencijos 138 straipsniu. Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį gali pripažinti patentą visiškai arba iš dalies negaliojančiu, jeigu išradimas pagal Patentų įstatymo 4-8 straipsnius yra nepatentabilus.

32.       Atsakovė laikosi pozicijos, kad iki prioriteto datos paukščių kraiko charakteristikos buvo žinomos technikos lygiu, todėl išradimas neatitinka naujumo reikalavimo. Pažymėtina, kad Patentų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patento paraiškos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą, – iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ir užsienyje (Patentų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

33.       Pažymėtina, jog tokios kategorijos bylose teismų praktikoje suformuluota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią, patentuoto išradimo atitiktis patentabilumo reikalavimams preziumuojama, todėl procesinę pareigą įrodyti, kad išradimas yra nenaujas, arba neatitinka išradimo lygio, turi patentą ginčijanti šalis (CPK 178 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-519-823/2016).

34.       Savo poziciją dėl išradimo technikos lygio žinomumo atsakovė, be kita ko, įrodinėja patentinės patikėtinės „AAA Law“ atlikta ginčo patento analize, kurioje nurodyta, kad faktiškai visos rinkoje parduodamos eglių ir pušų medienos drožlės savo dydžiu patenka į patento 1 apibrėžtyje nurodytą 1-50 mm intervalą, tuo tarpu mažesnės nei 1-50 mm medžio dalelės, paprastai vadinamos nebe medžio drožlėmis, tačiau medžio pjuvenomis arba dulkėmis, skiedromis. Atsakovė akcentuoja tai, kad išvadoje patentinė patikėtinė konstatavo, jog patento apibrėžties 1 punkte įtvirtintas medžio drožlių 1-50 mm dydžio intervalas nėra faktiškai ribojantis, todėl toks požymis, atsakovės manymu, neturėtų suteikti patento apibrėžties 1 punktui kokio nors išskirtinumo ar naujumo. Anot atsakovės, prieš patento prioriteto datą eglės ar pušies drožlės buvo plačiai naudojamos paukščių kraikui ir netgi nurodomos kaip tinkamiausia medienos rūšis paukščių kraikui. Šį teiginį atsakovė grindžia pateiktomis įvairių mokslinių straipsnių ištraukomis.

35.       Vertinant patentinės patikėtinės išvados, kaip įrodinėjimo priemonės įrodomąją galią, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad eksperto (specialisto) išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo (mokslinio) pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Tokia išvada gali būti vertinama tik kaip privatus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis).

36.       Teismo vertinimu, patentinio patikėtinio išvadų (analizių) išradimo patentabilumo klausimais gali būti daug ir įvairių. Pažymėtina, kad patentinis patikėtinis (angl. patent attorney) – tai patarėjas ir atstovas pramoninės nuosavybės apsaugos srityje, pramoninės nuosavybės apsaugos ekspertas, padedantis išradėjams, dizaineriams ir kitiems kūrėjams tinkamai apsaugoti jų sukurtas naujoves. Jis užsiima profesine veikla bei teikia paslaugas (konsultuoja, rengia dokumentus, atstovauja) įvairiais pramoninės nuosavybės ar kitais intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais (žr. pvz. https://vpb.lrv.lt/lt/naujienos/patentinis-patiketinis-kas-jis).                           

37.       Nagrinėjamu atveju byloje pateiktoje patentinės patikėtinės „AAA Law“ analizėje yra pareikšta asmeninė specialisto nuomonė, kuri nėra saistoma jokia atsakomybe, priesaika ar rizika, gali priklausyti nuo prašiusio atlikti analizę asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, šiame kontekste teismas pripažįsta, kad atsakovės pateikta patentinės patikėtinės analizė neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintina kaip privatus rašytinis įrodymas visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

38.       Vertinant priešieškinio argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, teismo vertinimu, taip pat reikšminga ta aplinkybė, kad byloje ginčijamas Europos patento galiojimas. Savo ruožtu Europos patentų tarnyba, išduodama Europos patentą konkrečiam išradimui, konstatuoja šio išradimo patentabilumą po atitinkamos ekspertizės. Spręsdama ginčo išradimo patentabilumo klausimą, Europos patentų tarnyba taip pat atliko ekspertizę, kurios ataskaita pateikta nagrinėjamoje byloje. Kaip jau minėta, atsakovė, siekdama nuginčyti ieškovams priklausantį Europos patentą, pateikė eilę tarptautiniu mastu publikuotų mokslinių straipsnių, kuriuose iš esmės pasisakoma dėl pušies ir eglės drožlių panaudojimo paukščiams skirtame kraike, taip pat analizuojama skirtinga medžių drožlių ir durpių proporcija kraike ir jos įtaka paukščių sveikatai. Akcentuotina, kad moksliniai straipsniai, kuriais remiasi atsakovė, datuojami 2004-2013 m. laikotarpiu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo patento prioriteto datą (2014 m. balandžio 29 d.), spręstina, kad atsakovės nurodomuose šaltiniuose pateikiama informacija ir žinios egzistavo dar iki ginčo patento prioriteto datos bei patento išdavimo datos, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, jog mokslinių straipsnių turinys bei išvados buvo įvertinti atliekant Europos patento tarnybai atliekant ginčo patento ekspertizę. Papildomai pažymėtina, jog ieškovų išradimas taip pat yra patentuotas Jungtinių Amerikos Valstijų patentu Nr. US10512244, patento išdavimo data – 2019 m. gruodžio 24 d., pastaruoju atveju patento ekspertizės išvada surašyta 2019 m. gegužės 2 d., todėl išradimo patentabilumo klausimas ir išradimo ryšys su jau egzistuojančių išradimų charakteristikomis buvo įvertinti tiek Europos patentų tarnybos, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertų.

39.       Teismas kritiškai vertina priešieškinio argumentus, jog 1-50 mm medžio drožlių dydžio intervalas neturėtų suteikti patento apibrėžties 1 punktui naujumo. Siekdama paneigti ginčo išradimo naujumą atsakovė taip pat teigia, kad dar prieš prioriteto datą eglės ar pušies drožlės buvo plačiai naudojamos paukščių kraikui ir netgi nurodomos kaip tinkamiausia medienos rūšis paukščių kraikui, taip pat nurodo, kad bendrosios žinios pagrindžia, jog patento apibrėžties 1 punkte nurodytas mišinio tūrinis tankis nėra išskirtinis, bet yra nustatytas ir taip žinomam natūraliam dalykui. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

40.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant išradimo patentabilumą, turi būti vertinamas ne atskirų išradimo požymių naujumas, o išradimo kaip vientiso objekto naujumas pagal išradimo apibrėžties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2003).

41.       Teisės doktrinoje pripažįstama, kad išradimas bus laikomas neatitinkančiu naujumo reikalavimo, jei visi išradimo apibrėžtyje nurodyti išradimo požymiai bus randami viename kuriame nors technikos lygį sudarančiame žinių šaltinyje (C. M. Polizzi, D.A. Shetka. Patent Issues of Genomic Research // Drug Development Research. 1997, Nr. 41(3-4), p. 205-217). Europos patentų tarnybos praktikoje išaiškinta, kad išradimas bus patentabiliu, jei jis kažkuo skirsis nuo visų išspausdintų straipsnių, žinomų technologijų ar rinkoje esančių produktų. Išvada apie tam tikros techninės problemos sprendimo naujumą yra daroma lyginant jį su prototipu. Prototipu laikomas žinomas panašus sprendimas (analogas), kuris su sprendimu turi daugiausia bendrų esminių požymių. Esminis sprendimo požymis yra tas jo elementas, pavyzdžiui, įrenginio detalė, būdo operacija, medžiagos ingredientas ir kita, kurį pašalinus nebepasiekiamas tobulinimo tikslas (Europos patentų tarnybos Apeliacinės kolegijos 2001 m. kovo 16 d. sprendimas byloje T 922/98). Tuo tarpu nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išradimas yra žinomas technikos lygiu, jei visi išradimo apibrėžties elementai iki patento paraiškos arba prioriteto datos yra aptinkami viename viešai prieinamame šaltinyje, išskyrus atvejus, kai išradimo naujumo vertinimui leidžiama derinti keletą šaltinių. Išradimo naujumui konstatuoti pakanka nustatyti, kad bent vienas išradimo techninis elementas lyginamajame objekte nėra atspindėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-519-823/2016).

42.       Šiame kontekste teismas sutinka su ieškovais, jog jų išradimo esmę sudaro ne durpių ir medienos drožlių mišinys kaip toks, o specialių charakteristikų mišinys, kuris prioriteto datai technikos lygiu nebuvo žinomas. Kaip matyti iš Europos patentų tarnybos ekspertizės ataskaitos, joje buvo nurodytas JAV patentas Nr. US4827871, kaip technikos lygio dokumentas, kuris yra artimiausias ginčo patento apibrėžtims. Europos patentų tarnybos ekspertizės ataskaitoje nurodoma, kad, skirtingai negu JAV patente, ieškovų patento paraiškoje buvo nurodytas medžio drožlių dydis – nuo 1 iki 50 mm ir mišinio tūrinis tankis yra nuo 100 iki 250 kg/m3, ir būtent šios charakteristikos Europos patentų tarnybos buvo pripažintos naujomis. Be to, Europos patentų tarnybos patvirtinto Europos patento aprašyme nurodoma, kad JAV patentu Nr. US4827871 patentuotas naminių paukščių kraikas su suspaustomis durpėmis ir įprastomis kraiko medžiagomis, pavyzdžiui, medžio drožlių fragmentais. Dėl šio kraiko suspaudimo jis nepakankamai vėdinamas, todėl kraike kaupiasi amoniakas ir drėgmė.

43.       Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės pagrindžia išradimo naujumą, kadangi patvirtinto Europos patento aprašymas atskleidžia, jog esminis techninės problemos sprendimo požymis yra ne tam tikras drožlių dydis ar tūris pavieniui, tačiau specialių charakteristikų, kuomet medžio drožlių dydis – nuo 1 iki 50 mm ir mišinio tūrinis tankis yra nuo 100 iki 250 kg/m3, mišinys.

44.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad išradimo naujumo požymis yra būtina prielaida išradimo lygmens požymiui, kadangi nenaujas, t. y. viešai paskelbtas, išradimas atitinkamos srities specialistui yra akivaizdus. Tai reiškia, kad nuginčijus išradimo naujumą, kartu paneigiama ir jo atitiktis išradimo lygiui. Tuo tarpu išradimo naujumo konstatavimas savaime nereiškia, kad išradimas yra išradimo lygio, tačiau, konstatavus išradimo naujumą, išradimo atitikties išradimo lygiui paneigimui turi būti pateikiami papildomi argumentai ir įrodymai, atsižvelgiant į paminėtą patento galiojimo prezumpciją, t. y. patentą ginčijantis asmuo privalo įrodyti, kad išradimas yra akivaizdus atitinkamos srities specialistui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-519-823/2016).

45.       Atsakovės teigimu, Europos patento 1 ir 2 punktuose nurodytos kraiko charakteristikos prioriteto datai neatitiko išradimo lygio, nes, kaip nurodoma patentinės patikėtinės „AAA Law“ analizėje, srities specialistas lengvai prieitų prie patentu siūlomo sprendimo, pasinaudojęs šaltiniais, kurie egzistavo iki prioriteto datos, nepanaudodamas jokių išradybinių gebėjimų.

46.       Pagal Patentų įstatymo 7 straipsnį, išradimas atitinka išradimo lygį, jeigu jis pagal technikos lygį nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Viena pagrindinių patentų teisėje naudojamų sistemų, vertinant išradimo lygį, yra vadinamasis „uždavinio ir sprendimo“ metodas. Pagal ją yra nustatomas artimiausias technikos lygis, suformuluojamas techninis uždavinys (kokią problemą sprendžia išradimas) ir sprendžiama, ar, atsižvelgiant į techninę užduotį ir artimiausią techninį lygį, išradimas akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Akivaizdumo nebuvimas konstatuotinas tuo atveju, kai atitinkamos srities specialistas iki patento prioriteto datos neturėjo motyvacijos ieškoti patente pateikto problemos sprendimo, atspirties tašku laikant artimiausią techninį lygį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-19-381/2016).

47.       Pažymėtina, jog kaip matyti iš byloje pateikto Europos patento aprašymo, kurį, po tam tikrų korekcijų, galiausiai patvirtino Europos patentų tarnyba, šiame dokumente suformuluota techninė problema, kurios sprendimui skirtas išradimas, – poreikis sukurti kraiko medžiagą, kuri būtų tinkama naudoti kaip naminių paukščių kraikas ir kuri galėtų absorbuoti amoniaką bei kvapus pakankamai ilgą laiką, kad ją būtų galima naudoti visą gamybos ciklą komerciniuose naminių paukščių ūkiuose. Esminis techninis sprendimas (išradimas) tokiai problemai išspręsti yra tas, kad sukuriamas naminių paukščių kraikas su geresniu oro patekimu, užtikrinančiu stabilesnį ir saugesnį drėgmės bei amoniako dujų išsiskyrimą. Pagal patento apibrėžties pirmąjį punktą, pateikiamas derinys, tinkamas naudoti kaip naminių paukščių kraikas, kurį sudaro: 1) pušies arba eglės medienos drožlės, kurių dydis yra 1-50 mm, pageidautina, 5-20 mm; 2) šviesiųjų durpių tipo samanos. Europos patento išradimo santraukoje pažymima, kad svarbu tai, jog medienos drožlių ir durpinių samanų santykis svyruoja nuo 30/70 proc. tūrio iki 80/20 proc. tūrio. Nesuspaustos sudėties tūrinis tankis yra nuo 100 iki 250 kg/m3.

48.       Minėta, jog poreikis kraiką maišyti, kraiko sugeriama drėgmė ir menkai absorbuojamos amoniako dujos yra Europos patento aprašyme aprašytos techninės problemos, kurios yra sprendžiamos ieškovų išradimu. Įvertinus byloje pateiktus duomenis spręstina, kad vienas esminių patento požymių, išsprendžiantis patente keliamas technines problemas, yra būtent šviesiųjų durpių elementas. Kaip nurodė ieškovai, šviesios durpės yra sudarytos iš mažiau susiskaidžiusios augalinės medžiagos, kuri yra retesnė, todėl leidžia pasiekti didesnį bendrą medžiagų paviršių aeravimui. Tuo tarpu sunkiosios durpės yra labiau suirusios ir dėl to labiau susispaudusios, praleidžiančios mažiau oro ir sunkesnės. Be to, šviesaus tipo durpės kartu yra ir mažesnio tankumo ir atitinkamai mažesnio tūrinio svorio, todėl būtent šis tipas durpių leidžia pasiekti, kad būtų užtikrinta kita patento apibrėžties charakteristika, t. y. mišinio tūrinis tankis nuo 100-250 kg/m3. Ieškovai taip pat akcentavo, jog šviesios durpės yra rūgščios, kurių pH yra apie 5 leidžia pasiekti mažesnį amoniako išsiskyrimą. Pažymėtina, jog Europos patento aprašyme nurodyta, jog atliekant lyginamąjį tyrimą, pagal išradimą pagaminto derinio sudėtyje buvo 70 proc. tūrio medžio drožlių ir 30 proc. durpinių samanų (pH apie 5). Aprašyme nurodyta, kad šis derinys netikėtai efektyviau šalina amoniaką nei įprastinis naminių paukščių kraikas bei gerokai sumažina paukščių kojų nudegimų skaičių. Šiame kontekste taip pat pritartina ieškovų argumentui, kad šviesių durpių tipas (jų panaudojimas) neatskleistas nei viename atsakovės nurodytame dokumente. Atsakovė neįrodė, kad patente atskleidžiamas techninės problemos sprendimas būtų buvęs akivaizdus atitinkamos srities specialistui patentinės paraiškos padavimo metu, taigi neįrodė, kad ginčijamas išradimas neatitinka išradimo lygmens reikalavimo.

49.       Nors atsakovė teisingai atkreipė dėmesį, jog ekspertizės ataskaitoje Europos patentų tarnyba kritikuoja „šviesių“ durpių sąvoką, vadindama ją neaiškia, tačiau tai nepaneigia šviesių durpių, kaip charakteristikos, reikšmės išradimo patentabilumui, juolab, kad Europos patentų tarnyba, atsižvelgusi į ieškovų paaiškinimus, sprendime išduoti patentą pripažino, kad patento apibrėžties 1 punkte nurodoma savybė „šviesaus tipo“ kiminas turi būti atstatyta, nes yra pakankamai paaiškina patento aprašyme. Be to, kaip matyti iš patvirtinto Europos patento aprašymo, jame taip pat nurodoma „šviesių durpių“ sąvoka, nes išradimo santraukoje nurodoma, jog „pagal patento apibrėžties pirmąjį punktą, pateikiamas derinys, tinkamas naudoti kaip naminių paukščių kraikas, kurį sudaro: 1) pušies arba eglės medienos drožlės, kurių dydis yra 1-50 mm, pageidautina, 5-20 mm; 2) šviesiųjų durpių tipo samanos“.

50.       Išdėstytų motyvų pagrindu spręstina, kad atsakovės nurodomi argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia ginčo išradimo patentabilumo, todėl priešieškinio reikalavimas dėl Europos patento apibrėžties 1 ir 2 punktų pripažinimo negaliojančiais atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad Europos patentas nenuginčytas, toliau teismas pasisakys dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su galimu Europos patento pažeidimu.

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti Europos patento pažeidimą

51.       Pareikštu ieškiniu ieškovai prašo uždrausti atsakovei UAB „Durpeta“ gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti naminiams paukščiams skirtą kraiką, savo sudėtimi pažeidžiantį išimtines Europos patento Nr. EP3136845 savininko teises. Ieškovų teigimu, patento pažeidimas pasireiškė tuo, kad atsakovė gamina ir eksportuoja į Lenkiją bei Latviją patentu saugomos sudėties kraiką. Šiuos teiginiu ieškovai įrodinėja byloje pateiktomis sąskaitomis-faktūromis, kurioje pardavėju nurodyta atsakovė, o pirkėju – Lenkijos verslininkas M. W., taip pat CMR važtaraščiu, kuriame siuntėjas yra ieškovė, o gavėjas – Latvijos įmonė SIA „RS Com“. Be to, siekdami užfiksuoti aplinkybes, susijusias su patentu saugomo kraiko prekyba Lenkijoje, ieškovai pasitelkė privačius detektyvus, kurie, kaip teigia ieškovai, įsigijo tyrimams reikalingą kraiko kiekį iš Lenkijos verslininko M. W. ir perdavė jį  Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universiteto tyrėjams. Anot ieškovų, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad atsakovės parduodamą kraiką sudaro apie 55 proc. medžio drožlių, kurių dydžio intervalas yra tarp 7 iki 20 mm, ir, atitinkamai, 45 proc. kimininių durpių. Universiteto tyrimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad nesupresuoto drožlių ir durpių mišinio piltinis tankis yra 0,17 g/cm3 , t. y. 170 kg/m3. Teigia, kad tokios sudėties atsakovės kraikas atitinka Europos patentu saugomos sudėties gaminį, nes medžio drožlių dydžio intervalas nuo 7 iki 20 mm atitinka Europos patento 1 apibrėžtyje nurodyto dydžio intervalo ribas (nuo 1 iki 50 mm, pageidautina nuo 2 iki 20 mm), taip pat, durpių ir medžio drožlių santykis (55 proc.) atitinka Europos patento 1 apibrėžties ribas (nuo 30 / 70 tūrio proc. iki 80 / 20 tūrio proc.), be to, mišinio tūrinis tankis (170 kg/m3) atitinka Europos patento 1 apibrėžties ribas (nuo 100 kg/m3 iki 250 kg/m3, pageidautina nuo 150 kg/m3 iki 200 kg/m3).

52.       Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Europos patento objektas yra naminiams paukščiams skirto kraiko sudėtis. Patentų įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai patento objektas yra gaminio gamybos būdas, patento savininkas turi išimtinę teisę drausti kitiems asmenims be jo leidimo naudoti tą būdą ir naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tiesiogiai tuo būdu gautą gaminį. Pareiškėjas, patento savininkas arba jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti taikyti įstatymuose nustatytus teisių gynimo būdus (Patentų įstatymo 52 straipsnio 1 dalis).

53.       Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, teigia, kad ieškovų pateikta detektyvo ataskaita ir tyrimas, kuriais įrodinėjama kraiko sutaptis, turi esminių trūkumų, taigi ieškovai neįrodė, jog tyrimas buvo atliktas būtent su atsakovės kraiku.

54.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

55.       Pagal kasacinio teismo įrodinėjimo klausimais išplėtotą teismų praktiką, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

56.       Įvertinęs byloje pateiktą Lenkijos detektyvų ataskaitą, Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universiteto atlikto tyrimo ataskaitą, taip pat byloje pateiktas sąskaitas-faktūras, patvirtinančias pirkimo-pardavimo santykius tarp atsakovės UAB „Durpeta“ ir Lenkijos verslininko M. W., teismas pripažįsta, jog tarp šių įrodymų egzistuoja tam tikri prieštaravimai.

57.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).

58.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, jog iš ieškovų kartu su ieškiniu pateiktos sąskaitos faktūros matyti, kad atsakovė UAB „Durpeta“ kraiko gaminį Lenkijos verslininkui M. W. išsiuntė 2021 m. kovo 1 d., tuo tarpu Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universiteto tyrimo ataskaita datuota 2020 m. lapkričio 20 d., o detektyvo ataskaitoje aprašomi laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. vasario 28 d. atlikti veiksmai. Tuo tarpu detektyvo ataskaitoje nurodoma, kad detektyvui iš Lenkijos verslininko M. W. nusipirktas gaminys buvo pristatytas 2019 m. gruodžio mėn. Anot atsakovės tai reiškia, kad tyrime naudotas gaminys įsigytas ir tyrimo veiksmai atlikti prieš tai, kai atsakovė išsiuntė kraiką M. W. Pažymėtina, jog vėliau kartu su dubliku ieškovai pateikė eilę sąskaitų-faktūrų, patvirtinančių, kad prekybos santykiai Lenkijos verslininką M. W. ir atsakovę sieja nuo 2018 m., tačiau, teismo vertinimu, vien prekybos santykių tarp asmens, iš kurio detektyvas įsigijo tiriamą kraiką, ir atsakovės, egzistavimas, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovų inicijuotiems tyrimams buvo naudojamas būtent atsakovės pagamintas kraikas.

59.       Įvertinęs ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovai, viena vertus, nepašalino atsakovės nurodytų ieškovų byloje pateiktų įrodymų tarpusavio prieštaravimų, antra vertus, nepagrindė, jog tirtas naminių paukščių kraikas buvo pagamintas būtent atsakovės. Ieškovų dubliko argumentai, jog Lenkijos teismuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad Lenkijos verslininkas M. W. kraiką įsigydavo dideliais kiekiais iš atsakovės dar nuo 2018 m. liepos mėn., taip pat argumentas, jog detektyvo įsigytos prekės etiketės patvirtina, kad jas gamino atsakovė, nes etiketėse esančioje instrukcijoje pateikti Lenkijos verslininko M. W., kaip prekės platintojo, kontaktiniai duomenys, viso labo tik patvirtina tą aplinkybę, kad tirtas kraikas yra įsigytas iš M. W., tačiau ne iš atsakovės. Aptarti motyvai sudaro pagrindą abejoti ieškovų pateiktos Lenkijos detektyvų ataskaitos bei Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universiteto atlikto tyrimo ataskaitos, kaip įrodymų, patikimumu, sprendžiant klausimą dėl Europos patento pažeidimo.

60.       Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, jog byloje ieškovų pateiktų įrodymų, įvertinus jų leistinumą, patikimumą, ryšį su įrodinėjimo dalyku, nepakanka padaryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovų iniciatyva atliktų tyrimų objektu buvo būtent atsakovės pagamintas kraikas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie Europos patento pažeidimą. Dėl nurodytų motyvų ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 

61.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo bendrųjų nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

62.       Ieškovai pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 24 876,98 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis (519 Eur), vertimo išlaidos (1 290,20 Eur) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (23 067,78 Eur). Savo ruožtu atsakovė pateikė įrodymus, kad iš viso bylos nagrinėjimo metu patyrė 10 509,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (88 Eur), išlaidos advokato pagalbai apmokėti, į kurias įskaičiuotos ir vertimo išlaidos (10 421,75 Eur).

63.       Atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, spręstina, kad nei viena iš šalių neturi teisės į jos patirtų išlaidų atlyginimą, kadangi sprendimas nelaikytinas priimtu nei vienos iš šalių naudai, todėl teismas nusprendžia neskirstyti šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, paliekant jas kiekvienai iš šalių (CPK 93 ir 98 straipsniai). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovų J. O., K. O. ir Danijos bendrovės SPANVALL ApS ieškinį atmesti.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“ priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                         Ramunė Mikonienė