Civilinė byla Nr. 2S-797-275/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09914-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m.  gegužės 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams D. S., R. K., K. K. dėl skolos priteisimo iš laiduotojų, trečiasis asmuo BUAB „NBG grupė“, ir

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu visiškai patenkino ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams D. S., R. K., K. K., kuriuo prašoma priteisti solidariai 55 991,77 Lt skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas bei atmetė atsakovo D. S. priešieškinį ieškovui Danske Bank A/S, atsakovams R. K. ir K. K. dėl pripažinimo negaliojančia 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį, trečiasis asmuo UAB „NBG grupė“, atstovaujamas UAB „Bankrovita“. Pirmos instancijos teismas priimti sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų D. S., R. K., K. K., ieškovui 50 000 Lt negrąžinto kredito, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisė solidariai iš atsakovų R. K. ir K. K. ieškovui 5 991,77 Lt palūkanų ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei iš visų atsakovų lygiomis dalimis 1.716 Lt bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 572,00 Lt (civilinė byla Nr. A2-5460-592/2016, T. 2, b. l. 62-66). Atsakovai R. K. ir K. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo, kuriuo prašė panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl negrąžinti kredito, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų. Atsakovas D. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo, kuriuo prašė skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo D. S. atžvilgiu atmesti, pripažinti negaliojančia 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, laiduotojų prievolę ieškovui sumažinti iki 46 000 Lt.

2.       Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. A2-5460-592/2016, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinius skundus, 2015 m. birželio 16 d. nutartimi pirmos instancijos teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą pakeitė, panaikindamas sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai iš atsakovų R. K. ir K. K. priteistas 50 000 Lt negrąžintas kreditas, 5 991,77 Lt palūkanos ir 5 procentų metinės procesinės palūkanos ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovams R. K. ir K. K. atmesti. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

3.       Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014, panaikinti byloje priimtus procesinius sprendimus bei priimti naujus. Prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu. Pareiškėjas prašo tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, praleistą terminą atnaujinti.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėtinas 868,86 EUR žyminis mokestis, tačiau dėl savo sunkios turtinės padėties negali jo sumokėti, prašė atleisti jį nuo 865 EUR žyminio mokesčio dalies, o likusią 3,86 EUR žyminio mokesčio dalį atidėti iki prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dienos.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi atidėjo pareiškėjui D. S. 353 EUR žyminio mokesčio dalies už prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjimą iki galutinio sprendimo (nutarties) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr. A2-1831-931/2020 priėmimo. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-512-656/2020, 2020 m. kovo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.

6.       2020 m. kovo 30 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo peržiūrėjimo ir naujo procesinio sprendimo šiuo klausimu priėmimo.  Pareiškėjas prašė: atidėti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išspręstas klausimas: atleisti pareiškėją D. S. nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.  Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1831- 931/2020, kuria pareiškėjui D. S. yra atidėtas 353 EUR žyminio mokesčio mokėjimas; priimti naują procesinį sprendimą ir klausimą dėl žyminio mokesčio išspręsti iš esmės: arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2- 1831-931/2020, kuria pareiškėjui D. S. yra atidėtas 353 EUR žyminio mokesčio mokėjimas ir dėl blogos turtinės padėties šiuo metu pareiškėją (atsakovą) D. S. iš dalies atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už 2019 m. spalio 9 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuo kurios neatleido valstybės institucija, likusios žyminio mokesčio dalies - 3,86 EUR - (su)mokėjimą atidedant iki 2019 m. spalio 9 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dienos, arba atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo D. S. remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalies pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo D. S. 2020 m. kovo 30 d. prašymą atsisakė priimti.

8.       Nurodė, kad iš pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymo matyti, kad pareiškėjas prašo atleisti jį nuo 353 EUR žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o likusią 3,86 EUR žyminio mokesčio dalį atidėti iki prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dienos, buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi. Minėta nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikus nepakeistą. Taigi pareiškėjo prašymas atleisti jį dėl dalies žyminio mokesčio,  yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir nutartį paliko nepakeistą. Šiuo atveju pareiškėjo 2020 m. kovo 4 d. pateikto prašymo turinys bei dalykas yra tapatūs prašymui, kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi, todėl pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą teismas atsisakė priimti.  

III. Atskirojo skundo  argumentai

9.       Apeliantas (pareiškėjas) D. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsižvelgiant į tai, kad 353 Eur žyminio mokesčio mokėjimas D. S. yra atidėtas tik iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-08 nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1831-931 / 2020 priėmimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti / atidėti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išspręstas klausimas: atleisti pareiškėją D. S. nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už 2019-10-09 prašymą dėl proceso atnaujinimo, likusios žyminio mokesčio dalies - 3,86 Eur - (su)mokėjimą atidedant iki 2019-10-09 prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dienos. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-06 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1831-931/2020, kuria buvo atsisakyta priimti 2020-03-27 D. S. prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalis 4 punkto pagrindu. Perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti 2020-03-27 D. S. prašymo priėmimo klausimą ir išnagrinėti iš esmės.

10.       Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, kad 2020-03-27 pateikto prašymo turinys bei dalykas yra tapatus prašymui (nutartyje kažkodėl nurodoma - 2020 m. kovo 4 d.), kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi, todėl pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis 4 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas aiškiai suklydo, nes prie pastarojo 2020-03-27 prašymo taip pat buvo papildomai pateikti ir 1-9 priedai (kurių net datos yra po 2020-01-08 nutarties priėmimo) - naujausi rašytiniai įrodymai apie tebesitęsiančią ir itin blogą šiuo metu D. S. turtinę būklę, kas jau patvirtina, kad prašymo turinys yra naujas.

11.       Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas minėtą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, yra pabrėžęs, kad ši dalis turi būti aiškinama teisės viršenybės principo kontekste ir ji garantuoja kiekvienam asmeniui teisę kreiptis į teismą dėl savo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų (inter alia 1975 m. vasario 21 d. sprendimo byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70, 28­-36 punktai; Didžiosios kolegijos 2005 m. spalio 19 d. sprendimo byloje Roche prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 32555/96, 116 punktas; Didžiosios kolegijos 2010 m. kovo 23 d. sprendimo byloje CudakpriešLietuvą, peticijos Nr. 15869/02, 54 punktas). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą turi būti „praktiška ir veiksminga“ ir negali būti tik „teorinė ar iliuzinė“. Kad asmens turima teisė kreiptis į teismą būtų veiksminga, jis turi turėti aiškias ir praktines galimybes ginčyti bet kokį aktą, kuris pažeidžia jo teises (1995 m. gruodžio 4 d. sprendimo byloje Bellet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 23805/94, 36 punktas). Be to, teisė kreiptis į teismą apima ne tik asmens galimybes pareikšti ieškinį teismui (t. y. pradėti teismines procedūras), bet ir jo teisę, kad dėl jo iškelto klausimo būtų priimtas teismo sprendimas (2015 m. gegužės 19 d. sprendimo byloje Falie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23257/04, 21-22 punktai).

12.       Pabrėžė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmens turtinė padėtis gali kisti ir juo labiau ženkliai blogėti. Kadangi D. S. turtinė padėtis nuo 2019-10-09 prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo tik dar labiau pablogėjo (žr., pvz., 2020-03-27 prašymo 1-9 priedus), todėl ir buvo kreiptasi į pirmosios instancijos teismą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas 

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

14.       Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. S. prašymą atleisti jį nuo 353 EUR žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

15.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas D. S. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, už kurį mokėtinas 868,86 EUR žyminis mokestis, tačiau pareiškėjas prašė atleisti jį nuo 865 EUR žyminio mokesčio dalies, o likusią 3,86 EUR žyminio mokesčio dalį atidėti iki prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi tenkintas pareiškėjo D. S. prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ir atidėtas 353 Eur žyminio mokesčio dalies už prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjimas iki galutinio sprendimo (nutarties) Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-1831-931/2020 priėmimo. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-512-656/2020, 2020 m. kovo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d.  nutartį paliko nepakeistą.

16.       Apeliantas atskiruoju skundu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti / atidėti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išspręstas klausimas: atleisti pareiškėją D. S. nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už 2019-10-09 prašymą dėl proceso atnaujinimo, likusios žyminio mokesčio dalies - 3,86 Eur - (su)mokėjimą atidedant iki 2019-10-09 prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dienos.

17.       CPK

18.       CPK 145 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti: atsakovo nekilnojamojo daikto areštas; įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo; kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas; atsakovui priklausančio daikto sulaikymas; atsakovo turto administratoriaus paskyrimas; draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų; draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles; išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo; turto realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo; išieškojimo vykdymo procese sustabdymas;  laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas; įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti; kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui nekėlė prašymo dėl nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to,  teikdamas atskirąjį skundą, nepagrindė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jo  nemotyvavo. Taip pat pažymėtina, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip sustabdyti / atidėti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išspręstas klausimas, nenumato civilinio proceso kodekso normos, todėl jis  atmestinas.

20.       Apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis nuo 2019-10-09 prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo tik dar labiau pablogėjo, todėl jis ir kreipėsi pakartotinai į pirmosios instancijos teismą.

21.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas, 2020 m. kovo 30 d. teikdamas pakartotiną prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pridėjo įrodymus,  t. y. darbo ieškančio asmens atmintinę,  iš kurios matyti, kad apeliantas nuo 2019 m. spalio 31 d. yra registruotas kaip ieškantis darbo,  2020 m. vasario 19 d. antstolio M. P. nurodymą  priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pažymėtina, kad minėta skola išieškoma nuo 2013 m., išieškoma suma 926,78 Eur; išrašas iš banko nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 10 d., iš kurio matyti, kad per 5 dienas debetuota 93,52 Eur, kredituota 91,97 Eur; išrašas iš antstolio sistemos apie vykdomas bylas. Teismas pažymi, kad išieškojimai iš apelianto yra vykdomi nuo 2004 m. ir tokia finansinė padėtis tęsiasi ne vienerius metus, todėl šie duomenys nepagrindžia pareiškėjo pasikeitusios turtinės padėties.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjas buvo atleistas nuo 50 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje. Kaip jau buvo minėta Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi atleido apeliantą nuo pusės žyminio mokesčio mokėjimo, o likusią 353 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėjo. Iš pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymo matyti, kad pareiškėjas prašo atleisti jį ir nuo 353 EUR žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

23.       Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o likusią 3,86 EUR žyminio mokesčio dalį atidėti iki prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dienos, buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi. Minėta nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikus nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. pateikto prašymo turinys bei dalykas yra tapatus prašymui, kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi, todėl pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. prašymą atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis 4 punktas).

24.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl apelianto D. S. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Teisėja                                                                                              Danutė Kutrienė