Civilinė byla Nr. e2-338-798/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00777-2017-7

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.11.;

                                                                                    3.4.3.11. ; 3.3.2.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

  Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmės industrija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmės industrija“ pareiškimą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bofora“ bankroto byloje, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB „Bofora“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė S. P.. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Bofora“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas
2. Pareiškėjas UAB „Sėkmės industrija“ prašė pakeisti bankroto administratorių. Nurodė, kad 2017 m. vasario 15 d. tarp BUAB „Optimalus turto valdymas“ ir K. T. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria K. T. buvo perleista reikalavimo teisė UAB „Bofora“ pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi išieškotoją BUAB „Optimalus turto valdymas“ pakeitė išieškotoju K. T.. BUAB „Optimalus turto valdymas“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas S. P., kuris, būdamas pradinės kreditorės administratoriumi, 2017 m. vasario 15 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Todėl S. P. gali būti šališkas K. T. atžvilgiu ir suinteresuotas bylos baigtimi.
3. Bankroto administratorius nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti ir skirti pareiškėjai 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant bankroto administratoriui, priteisti iš pareiškėjos 250 Eur bylinėjimosi              išlaidas. Nurodė, kad nėra ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų aplinkybių, dėl kurių administratorius negalėtų būti paskirtas įmonės bankroto administratoriumi. Pareiškėja remiasi nebeaktualia teismų praktika, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, bankroto administratorius yra atrenkamas naudojantis bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (ĮBĮ 11 str. 2 d.). BUAB „Optimalus turto valdymas“ bankroto administratore buvo paskirta UAB „Valeksa“, o S. P. veikė kaip įgaliotas asmuo. Reikalavimo teisė buvo parduota griežtai laikantis BUAB „Optimalus turto valdymas“ kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos. Paskirtasis bankroto administratorius nėra susijęs su K. T. jokiais santykiais. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šis bus šališkas K. T. atžvilgiu ir (ar) bus suinteresuotas bylos baigtimi. Pareiškėja jau antrą kartą teikia prašymą pakeisti administratorių ir nurodo tuos pačius argumentus.  Tai patvirtina pareiškėjos akivaizdų piktnaudžiavimą tiek civilinėmis, tiek procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno  apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Sėkmės industrija“ prašymą  dėl  bankroto administratoriaus S. P. atstatydinimo atmetė.
5. Teismas nustatė, jog bankroto administratorius UAB „Bofora“ bankroto byloje buvo atrinktas naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – kompiuterinė programa), sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje bankroto byloje nėra patvirtintas BUAB „Bofora“ kreditorių sąrašas, todėl taikytina ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto nuostata, kuri numato, kad teismas administratorių  iš pareigų atstatydina, kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių.
6. Teismas pažymėjo, kad UAB „Optimalus turto valdymas“ bankroto administratore buvo paskirta  UAB „Valeksa“, o ne S. P.. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą. Bankroto administratorius tik vykdo kreditorių susirinkime priimtus nutarimus dėl turto pardavimo. Todėl vien ta aplinkybė, kad  S. P., veikdamas kaip bankroto administratorės įgaliotas asmuo, ir šioje byloje  būdamas  BUAB „Bofora“ bankroto administratoriumi, 2017 m. vasario 15 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria BUAB „Optimalus turto valdymas“ reikalavimo teisę į UAB „Bofora“ perleido K. T., nesudaro pagrindo vertinti, kad S. P. yra (bus) šališkas K. T. atžvilgiu bei suinteresuotas  bankroto bylos baigtimi.
7. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo nėra pakankamos ir neteikia pagrindo konstatuoti  ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatytų draudimų skiriant bankroto administratorių. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti UAB „Bofora“ paskirto administratoriaus netinkamu pareigų vykdymu šios įmonės bankroto procese.
8. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad pareiškėja antrą kartą pateikia prašymą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl nenustačius piktnaudžiavimo procesu fakto, nėra pagrindo tenkinti bankroto administratoriaus prašymo dėl baudos pareiškėjai skyrimo.
9. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.16 punktą maksimalus užmokestis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai gali būti 335,48 Eur (0,4 x 838,70 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017K2 – 838,70 Eur). Pagal rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Nagrinėjamu atveju atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo ruošė advokato padėjėjas, todėl maksimalus atlygis už patirtas teisines išlaidas šiuo atveju gali būti 268,38 Eur. Teismas konstatavo, kad bankroto administratoriaus prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl bankroto administratoriui iš pareiškėjos priteisė  250 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Sėkmės industrija“ prašo panaikinti  Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog bankroto administratoriui bylinėjimosi išlaidos priteistinos, – sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki minimalios sumos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas iš pareiškėjos bankroto administratoriui priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato pagrįstą jų dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia. Nagrinėtas ginčas buvo nesudėtingas, jame nebuvo keliamos naujos faktinės aplinkybės, kurios nebūtų žinomos bankroto administratoriui, taip pat nebuvo keliami sudėtingi teisiniai klausimai. Ginčo metu tiek pareiškėjos, tiek bankroto administratoriaus pateikti procesiniai dokumentai yra nedidelės apimties. Tačiau teismas vis tiek priteisė bylinėjimosi išlaidas, artimas maksimaliam Rekomendacijose įtvirtintam dydžiui.
2. Teismas nevertino, ar šiame ginče bankroto administratorius būtinai turėjo naudotis apmokamo teisininko (advokato padėjėjo) paslaugomis. Asmenų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, kvalifikacijai taikomi specialūs reikalavimai, pavyzdžiui, turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslą studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), būti išlaikius kvalifikacijos egzaminą. S. P. įmonių bankroto administravimo paslaugas teikia nuo 2009 m. rugsėjo 28 d., jis taip pat yra bankroto administravimo paslaugas teikiančios UAB „Valeksa“ vadovas. Pripažintina, kad bankroto administratorius turi pakankamą kvalifikaciją, patirtį ir kompetenciją, nesinaudodamas advokato ar advokato padėjėjo pagalba, parengti tokį procesinį dokumentą (atsiliepimą), koks buvo parengtas ir pateiktas šioje byloje.
3. Atsiliepime, rengtame advokato padėjėjo, remiamasi išimtinai Įmonių bankroto įstatymu, kurį turi išmanyti ir pats bankroto administratorius. Atsiliepime aptariami teisiniai bankroto administratoriaus skyrimo pagrindai, faktinės aplinkybės, susijusios su kitos įmonės administravimo procedūromis, kurias vykdė tas pats S. P., todėl, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, bankroto administratoriui nebuvo būtinumo naudotis mokamomis advokato padėjėjo paslaugomis.
11. BUAB „Bofora“ bankroto administratorius S. P. atsiliepimu su pareiškėjos UAB „Sėkmės industrija“ atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo  2017 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje aiškiai reglamentuota, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pareiškėja, teikdama prašymą, privalėjo įvertinti jai kilsiančias pasekmes prašymo atmetimo atveju. Todėl ji negali būti atleista nuo pareigos kompensuoti kitų proceso dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas tinkamai įvertino visus CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus bei teisėtai tenkino administratoriaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
2. Rengiant atsiliepimą į skundą, advokato padėjėjui reikėjo susipažinti su visa įmonės bankroto bylos medžiaga, kitais pareiškėjos skundais bankroto byloje ir kita bylai reikšminga informacija. Bankroto bylos nei Rekomendacijose, nei teismų praktikoje nėra išskirtos kaip mažiau sudėtingos, savaime reikalaujančios mažiau advokato darbo ir laiko sąnaudų, todėl teismui nebuvo pagrindo mažinti patirtų bylinėjimosi išlaidų, neviršijančių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Teismas teisingai įvertino, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių.
3. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Administratorius, pasinaudojo jam CPK suteiktomis teisėmis ir pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.  Ginčai bankroto byloje yra susiję su visų kreditorių teisėmis ir teisėtais interesais. Advokato (advokato padėjėjo) pagalba tokiose bylose atitinka visų kreditorių interesus, be to, su profesionalių teisininkų pagalba civilinis procesas yra daug operatyvesnis, ji užtikrina, jog bankroto procedūros vyktų kuo sklandžiau. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš pareiškėjos bankroto administratoriui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte nustatytas 335,48 Eur (838,70 Eur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis x 0,4) maksimalus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai. Kadangi byloje bankroto administratorių atstovavo advokato padėjėjas, pagal Rekomendacijų 5 punktą maksimali priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 80 proc. aukščiau nurodyto maksimalaus dydžio, tai yra 268,38 Eur.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
16. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs dėl teisinį išsilavinimą turinčios bylos šalies, vykdančios įstatymų jai priskirtas tam tikras teisines funkcijas, teisės vesti bylą per advokatą ar advokato padėjėją ir gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą iš priešingos bylos šalies. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog konstatavus, kad antstolis kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats arba per antstolio padėjėją, būtų žymiai apsunkintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Be to, bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų vedimas reikalauja ne tik šias funkcijas tiesiogiai reglamentuojančių materialiosios ir proceso teisės normų, bet ir specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teisme, bei šių normų taikymo praktikos išmanymo. Dėl to nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas ir taip ribojant antstolio teisę į atstovavimą, antstolis, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamai reikiamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje, nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje.
17. Minėtoje byloje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog vienas iš CPK įtvirtintų bylinėjimosi (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“, tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus. Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų ieškovams (pareiškėjams) būtų suteiktas lūkestis, kad net pareiškus nepagrįstą ieškinį (skundą) bylinėjimasis teisme nekainuos ta apimtimi, kuria visos antstolio išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą bet kuriuo atveju teks pačiam antstoliui. Todėl kasacinis teismas konstatavo, jog antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl antstolių vykdomų funkcijų. Tai reiškia, kad tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-969/2017).
18. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismų praktiką, pripažintina, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, jog bankroto administratorius pagal ĮBĮ reikalavimus turi turėti teisinių žinių ir išmanyti įmonių bankroto procesą reglamentuojančius teisės aktus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje bankroto administratoriui nereikėjo kreiptis į advokato padėjėją teisinės pagalbos, ar kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir neturi būti atlyginamos.
19. Sutiktina su apeliante, jog pagal kasacinio teismo praktiką ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
20. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog pagal teisės normas maksimali už advokato padėjėjo pagalbą bankroto administratoriui priteistina suma yra 268,38 Eur. Tuo tarpu bankroto administratorius buvo sumokėjęs ir prašė priteisti tik 250 Eur, tai yra mažesnę sumą, nei nustatyta maksimali. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje ir į jos rezoliucinę dalį įrašė sakinį: „priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmės industrija“ 250 Eur advokato pagalbos išlaidų bankroto administratoriui S. P..“
21. Lietuvos apeliacinis teismas analogiškose bylose jau yra pažymėjęs, jog bankroto bylos nei Rekomendacijose, nei teismų praktikoje nėra išskirtos kaip mažiau sudėtingos, savaime reikalaujančios mažiau advokato darbo ir laiko sąnaudų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1810-823/2017). Taigi apeliantės nurodoma aplinkybė, jog bankroto administratoriaus atsiliepime buvo remiamasi tik ĮBĮ nuostatomis, byloje nebuvo jam nežinomų faktinių aplinkybių, nesudaro pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas. Byloje buvo sprendžiamas bankroto administratoriaus pakeitimo bei galimo jo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi klausimas, kuris pripažintinas vienas iš esminių, siekiant užtikrinti skaidrų ir operatyvų bei įmonės ir jos kreditorių interesų nepažeidžiantį bankroto procesą. Todėl nėra pagrindo mažinti bankroto administratoriaus faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų.
22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
23. Bankroto administratorius prašė priteisti jam iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, ir pateikė įrodymus, jog advokatui sumokėjo 250 Eur. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytos 335.48 Eur maksimalios sumos už atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl bankroto administratoriui iš apeliantės priteistina 250,00 Eur suma.

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

           Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

          Priteisti iš pareiškėjos UAB „Sėkmės industrija“ bankroto administratoriui S. P. 250,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjas                                                                                              Antanas Rudzinskas