Civilinė byla Nr. 2-528-1098/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25707-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,
dalyvaujant ieškovui N. M. ir jo atstovei advokatei Ritai Petručionytei,
atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovui E. T. P.,
trečiajam asmeniui P. A. L.,
liudytojui R. M.,
viešame teismo posėdyje (faktiškai ir vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. A. L.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovas N. M. (toliau – ieškovas) 2018 m. rugpjūčio 20 d. pateikė teismui ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – atsakovė), prašydamas priteisti iš atsakovės 1 885,00 Eur draudimo išmoką, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvauja P. A. L.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2018 m. sausio 11 d. tarp šalių buvo sudaryta automobilių savanoriškojo draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria iki 2019 m. sausio 10 d. buvo apdrausta transporto priemonė VW Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartimi buvo apdrausta ir vairuotojo privalomoji atsakomybė (liudijimas (duomenys neskelbtini)). Draudimo apsaugos galiojimo terminas iki 2019 m. sausio 10 d. 24.00 val. Ieškovo teigimu, jis 2018 m. kovo 8 d. apie 23.15 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas link (duomenys neskelbtini) sankryžos su šalutine gatve, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio BMW 318d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo trečiojo asmens P. A. L., ir susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, užpildyta eismo įvykio deklaracija, policija atsisakė atvykti, iškviesta AB „Lietuvos draudimo“ techninė pagalba. Pasak ieškovo, jis apie įvykį pranešė draudimo bendrovei, 2018 m. kovo 12 d. surašė paaiškinimą, kaip sugebėjo nubraižė schemas. Draudimo bendrovė, atlikusi žalos bylos administravimo procedūras, 2018 m. kovo 19 d. raštu informavo, kad draudimo išmoka nebus mokama, nes automobilių sugadinimų, susiformavusių pėdsakų pobūdis, leidžia teigti, kad susidūrimas įvyko automobiliui VW Touran stovinti, o BMW pasukus link stovinčio VW Touran, t. y. eismo įvykis įvyko ne rodomomis natūraliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis. Pasak ieškovo, išvadoje nurodyta, kad skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių yra 1 885 Eur, tad atsakovė privalo išmokėti draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, žalos bylos administravimo metu nebuvo atlikta jokių ekspertinių tyrimų. Prielaida, kad automobiliai susidūrė kitomis aplinkybėmis, yra nepakankamas įrodymas draudimo bendrovei nevykdyti sutartinių įsipareigojimų. Teigia, kad atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindą turi įrodyti draudikas. Esant draudiminiam įvykiui, draudikas privalo tiesiogiai atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kita žalos atlyginimo tvarka. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsnių, 6.987 straipsnio nuostatomis).
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ginčo šalis sieja sutartiniai teisiniai civiliniai santykiai, šalys pagal Transporto priemonių draudimo taisykles (toliau – Taisyklės) buvo sudariusios draudimo sutartį (CK 6.987 straipsnis). Draudikas, atlikęs žalos administravimą atsisakė atlyginti nuostolius, nes įvykį kvalifikavo nedraudžiamuoju. Draudiko įsitikinimu, priimtas sprendimas yra pagrįstas sudarytos sutarties sąlygomis, draudiko prisiimtos rizikos dalimi, todėl yra teisingas. Teigia, kad žalos administravimo metu draudikas apžiūrėjo abi transporto priemones, gavo ir įvertino vairuotojų paaiškinimus, tyrė įvykio aplinkybes. Įvykio aplinkybės žalų ekspertams sukėlė įtarimų, todėl žala buvo perduota Žalų procesų ir kontrolės valdymo skyriaus ekspertui R. L., turinčiam eismo įvykių tyrimų specializaciją, kuris yra buvęs teismo ekspertas, įvykių tyrimus atliekantis nuo 1986 metų. Nurodo, kad trečiasis asmuo P. A. L., teikdamas paaiškinimus apie įvykį, nurodė, kad jam važiuojant 45 km/h greičiu, kitas automobilis „iššoko“. Pagal užfiksuotas automobilių deformacijas, likusius pėdsakus, ekspertas konstatavo, jog automobilis VW Touran susidūrimo metu stovėjo. Ekspertas nustatė, kad ant VW Touran bamperio kairėje pusėje susiformavęs kito automobilio valstybinio numerio statinis atspaudas be jokių šoninio praslydimo požymių. Ant automobilio priekinio kairiojo rato ratlankio susiformavusi tiesi smulkių įbrėžimų juosta, nurodanti, kad smūgio metu ratas nesisuko. Tuo tarpu ant automobilio BMW 320 bamperio dešinio kampo susiformavo nesisukančio VW Touran rato atspaudas su vertikaliu praslydimu. Tokie požymiai rodo, kad susidūrimo metu automobilis VW Touran stovėjo, o ne „iššoko“, kaip teigė eismo įvykio dalyviai. Šių aplinkybių pagrindu buvo padaryta išvada, kad automobilis VW Touran buvo įvažiavęs į BMW 320 važiavimo trajektoriją ir joje sustojęs. Taigi automobilio BMW 320 vairuotojas turėjo galimybę nesunkiai išvengti eismo įvykio, stabdydamas arba apvažiuodamas VW Touran automobilį. Tačiau nuotraukose po eismo įvykio užfiksuota, kad automobilis BMW stovi savo eismo juostoje, kas leidžia teigti, kad jis net nebandė išvengti eismo įvykio, o važiavo tiesiai į stovintį VW Touran. Dar daugiau, atlikus modeliavimą PC-Crash programa, nustatyta, kad BMW 320 jau nuo smūgio su VW Touran turėjo keisti judėjimo kryptį, tačiau BMW sustojo savo juostoje, o jo padėtis (kryptis) – važiavimo kryptimi. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad eismo įvykis įvyko, kai automobilis BMW, judėdamas nedideliu apie 30-40 km/h greičiu, nestabdomas atsitrenkė tiesiai į stovintį automobilį VW Touran. Šios aplinkybės neatitinka natūraliai susiklosčiusio eismo įvykio aplinkybių. Draudikas laikosi pozicijos, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai siekdamas gauti draudimo išmoką, teikia klaidingą informaciją apie įvykusį įvykį, nepagrįstai siekdamas gauti draudimo išmoką. Draudimo bendrovė atsisakė ieškovui atlyginti nuostolius pagal Taisyklių 8.1.17 punktą, kuris numato, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, o nuostoliai nėra atlyginami, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir (ar) jo padarinius. Pažymi, kad ieškiniu reikalaujama išmokėti 1 885 Eur draudimo išmoką, tačiau sudarytoje draudimo sutartyje yra numatyta 130 Eur besąlyginė išskaita, kuri turėtų būti išskaičiuojama iš nustatyto nuostolio dydžio (Taisyklių 1.29 p., 9.11.3 p.). Teigia, kad draudimo sutartis yra priskiriama nuostolių draudimo rūšiai (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 2 ir 4 dalys), tad draudimo išmoka turi būti lygi patirtiems nuostoliams. Ginčo transporto priemonė buvo apdrausta 2018 m. sausio 11 d., o nupirkta prieš beveik dvi savaites, Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 2017 m. gruodžio 28 d., buvo susidėvėjusi, turinti vidaus ir išorės defektų, pagal savo spalvą – naudotą keleivių pervežimui (taksi). Siekiant nustatyti ieškovo patirtų nuostolių dydį, tikslinga išsiaiškinti, už kiek minėta transporto priemonė faktiškai (lot. de facto) buvo įsigyta.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –priteisė ieškovui iš atsakovės 755,00 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (755,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, kad draudimo bendrovė nepagrįstai atsisakė mokėti ieškovui draudimo išmoką, nes neįrodė, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai. Teismas padarė išvadą, kad ginčo įvykis yra draudžiamasis. Teismas padarė išvadą, kad draudimo išmoką skaičiuojant nuo atsakovo nurodytos automobilio rinkos vertės, ieškovas nepagrįstai praturtėtų ir gautų daugiau, nei pats patyrė įsigydamas transporto priemonę. Dėl nurodytų priežasčių, teismas sprendė, kad ieškovui priteistinas draudimo išmokos dydis, įvertinus 130,00 Eur išskaitos dydį ir automobilio likutinę vertę (415 Eur), yra 755,00 Eur.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Teismas nusprendė grąžinti ieškovui N. M. ir atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ iš teismo depozitinės sąskaitos po 81,58 Eur sumokėtų lėšų už ekspertizę; priteisti ieškovui N. M. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 97,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš ieškovo N. M. 30,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 20,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir 2020 m. sausio 13 d. papildomą sprendimą panaikino ir bylą gražino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pritarė apeliantės (atsakovės) argumentams, kad byloje įrodymai yra prieštaringi, prieštaravimai nepašalinti, ieškovas iš esmės nepaaiškino aplinkybių dėl atsakovės pateiktos informacijos, nors atsakovė rėmėsi šia informacija proceso metu, baigiamųjų kalbų metu. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės atsikirtimuose nurodomų aplinkybių bei argumentų, taigi, neišsprendė dalies faktinių aplinkybių. Sutiko su atsakovės argumentais, kad tai yra itin reikšmingi duomenys, kurie leidžia patvirtinti nedraudžiamojo įvykio buvimą ar nebuvimą, todėl jie turėjo būti vertinami tarpusavyje. Byloje taip pat būtina išsiaiškinti, ar atsakovas, rinkdamas informaciją kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, ar toks tyrimas pradėtas ir ar yra priimtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl prašomos priteisti draudimo išmokos dydžio, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovė, nesutikdama su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį). Konstatavo, kad atsakovė, sugadintos transporto priemonių keistinų dalių ir detalių apskaičiuotiną nusidėvėjimo dydį grįsdama Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nustatytu apskaičiavimo principu, teikia tik hipotetiniu būdu apskaičiuotą nusidėvėjimo dydį. Toks apskaičiavimas nėra pakankamas, siekiant pagrįsti realų sugadintos transporto priemonių keistinų dalių ir detalių nusidėvėjimo dydį. Pažymėjo, kad atsakovė nepasinaudojo procesine teise dėl ekspertizės paskyrimo, kad byloje būtų nustatytas realus nusidėvėjimo dydis. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje be išvardintų trūkumų, nėra akivaizdus galimų nuostolių dydis ir nėra jį patvirtinančių įrodymų.
8. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarta byloje dalyvaujantiems asmenims nustatyti 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pateikti rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus, kuriais jie grindžia savo pozicijas nagrinėjamoje byloje.
9. Byloje 2020 m. gruodžio 28 d. buvo gauti atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ rašytiniai paaiškinimai. Atsakovės nuomone, nuostolio dydis buvo nustatytas teisingai, remiantis teisės aktų reikalavimais, sudarytos draudimo sutarties nuostatomis. Taip pat nuostolio nustatymas buvo individualus, atitinkantis teisingumo kriterijus, teismų praktikos reikalavimus. Atsakovės nuomone, teismo ekspertizės skyrimas šioje dalyje nėra tikslingas, tik padidintų proceso kaštus, be to, vertinimas būtų atliekamas lyginamuoju būdu, o rinkos vertė tiksliau ir teisingiau nustatoma atsižvelgus į tai, už kiek minėtas automobilis buvo įsigytas šiuo konkrečiu atveju, juolab, kad sandoris vyko prieš dvi savaites iki įvykio.
10. Byloje 2021 m. sausio 27 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai. Ieškovas prašė skirti kilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizę, ekspertui užduodant jo 2019 m. vasario 11 d. prašyme nurodytus 4 – 6 klausimus, t. y.: 1) Ar 2018 m. kovo 16 d. AB „Lietuvos draudimas“ sudarytoje automobilio žalos sąmatoje nurodyti darbai ir remontuotinos ir keistinos detalės yra pakankami automobilio rinkos vertei iki eismo įvykio atstatyti. Jeigu ne, tai kokie darbai ir detalės nėra nurodyti šioje sąmatoje ir kokio dydžio sąnaudos yra reikalingos minėto automobilio rinkos vertei, buvusiai iki eismo įvykio, atstatyti. Ar sąmatoje nurodyti automobilio gamintojo rekomenduojami darbai ir jų normatyvai bei automobilio originalios detalės ir jų vertė (kaina). 2) Kokia automobilio rinkos vertė buvo iki autoįvykio, t. y. iki 2018 m. kovo 8 d.; 3) Ar minėtoje sąmatoje nurodyti remonto ir dažymo darbų valandiniai įkainiai atitinka 2018 m. pirmo ketvirčio UAB AUDATEX BALTIC Lietuvos vertintojų rūmams pranešamus remonto ir dažymo darbų vidutinius įkainius Kauno regione.
11. Byloje 2021 m. vasario 10 d. gauti atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ rašytiniai paaiškinimai. Atsakovė nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė sunaikinta. Atsižvelgus į tai, turto vertintojui pakanka užduoti vieną klausimą: 1) kokia automobilio VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos bei liekanų vertė įvykio dieną (2018 m. kovo 8 d.). Atkreipia dėmesį, kad draudimo bendrovė jau 2019 m. vasario 12 d. teiktoje nuomonėje pasisakė dėl nepagrįstų ieškovo atstovės klausimų ekspertizei, nepaisant to, advokatė ir toliau palaiko tuos pačius klausimus. Pavyzdžiui, 4 klausime klausiama apie konkrečių dalių kainas, keitimus, tačiau tai visiškai neaktualu, kai transporto priemonė laikoma sunaikinta. Tokiu atveju nuostolio dydis apskaičiuojamas pagal formulę „rinkos kaina“ minus „liekanų kaina“. Taigi atstatomojo remonto kaina/vertė šiuo atveju net neaktuali ir neturi tiesioginės įtakos nuostolio nustatymui, o tik įvertinimui, kad remontas ekonomiškai netikslingas – transporto priemonė sunaikinta. Lygiai tokiais pat motyvais neaktualus ir 6 klausimas. Dėl šių priežasčių, jei teismas skirtų ekspertizę, atsakovė prašo ją skirti užduodant aukščiau suformuluotą klausimą.
12. Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi nutarta civilinę bylą skirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2021 m. kovo 31 d. 10.00 val. žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą. Draudimo bendrovės atstovui negalint dalyvauti paskirtame posėdyje, nutarta atidėti 2021 m. kovo 31 d. parengiamąjį teismo posėdį.
13. Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarta civilinę bylą skirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2021 m. gegužės 19 d. 13.30 val. žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą. Ieškovo atstovei negalint dalyvauti paskirtame posėdyje, nutarta atidėti 2021 m. gegužės 19 d. posėdį.
14. Teismo 2021 m. birželio 7 d. parengiamojo posėdžio metu nutarta surengti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. rugpjūčio 24 d. bei kitame posėdyje užtikrinti trečiojo asmens dalyvavimą.
15. Ieškovas 2021 m. liepos 14 d. pranešimu informavo teismą, kad atsisako prašymo skirti kilnojamojo turto vertinimo ekspertizę.
16. Trečiasis asmuo P. A. L. į 2021 m. rugpjūčio 24 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, iki posėdžio nepateikė teismui prašymo dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant ir/ar dėl negalėjimo atvykti į posėdį dėl objektyvių priežasčių.
17. Teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nutarta skirti trečiajam asmeniui P. A. L. 300,00 Eur baudą už neatvykimą į posėdį be svarbių priežasčių. Nutartis įsiteisėjo.
18. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
19. Teismo posėdžių metu ieškovas N. M. papildomai paaiškino, kad trečiojo asmens P. A. L. neatsimena, neatsimena, kad būtų pardavęs jam automobilį, sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį. Jokių kitų sutarčių su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaręs, neturėjo su juo jokių kitų santykių. Neatsimena, ar jis sudarė ir pasirašė 2017 m. liepos 24 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė trečiajam asmeniui P. A. L. automobilį BMW 5351. Anot jo, šią sutartį galėjo sudaryti jo tėvas, kuris dažnai padėdavo jam tokio pobūdžio klausimais. Tėvui jokio įgaliojimo, leidžiančio pasirašyti dokumentus jo vardu, nebuvo išdavęs. Ieškovas, susipažinęs su 2017 m. liepos 24 d. sutartimi, nurodė, kad sutarties viršuje jo ranka įrašytas jo vardas ir pavardė, taip pat sutarties apačioje yra jo parašas. Paaiškino, kad automobilių pirkėjus ieškodavo internete, kur įkeldavo automobilių skelbimus. Nepažįsta G. D., L. B. ir D. S. Ieškovas apie eismo įvykį papildomai paaiškino, kad įvykis įvyko žiemos pabaigoje, vakare, kai jis važiavo šalutiniu keliu link pagrindinio kelio. Važiuodamas sustojęs nebuvo, važiavo nuo 5 iki 10 km/val. greičiu, su trumpomis šviesomis. Pajuto smūgį į kairės pusės priekinę dalį. Automobilio priekinę dalį užmetė į kelkraščio dešinę pusę. Po avarijos automobilis BMW liko pagrindinio kelio savo važiavimo juostoje. Kelias buvo vingiuotas ir siauras. Iki avarijos jam priklausantį automobilį eksploatavo apie pusmetį, automobilio techninė būklė buvo gera, turėjo kelis kėbulo trūkumus. Teisminio proceso metu paaiškėjus, kad ieškovas ir trečiasis asmuo buvo sudarę dar vieną transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. 2017 m. rugsėjo 30 d. sutartį, kuria trečiasis asmuo A. P. L. pardavė ieškovui N. M. transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas papildomai paaiškino, kad nieko neatsimena kas liečia šios sutarties sudarymą, ir toliau laikėsi pozicijos, kad trečiojo asmens iki įvykio nepažinojo.
20. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad neneigia tai, kad sutartis buvo sudaryta ir yra galiojanti. Pažymėjo, kad draudimo bendrovės neturi pareigos kreiptis į teisėsaugos institucijas, todėl šiuo ginčo atveju kreiptasi nebuvo. Draudimo bendrovė savo sprendimą nemokėti draudimo išmokos grindžia tuo, kad eismo įvykio dalyviai pateikė neteisingą informaciją apie eismo įvykį. Pažymi, kad specialistų išvados patvirtina, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis negu dalyviai nurodo. Byloje abu eismo įvykio dalyviai nurodė, kad ieškovo automobilis judėjo. Atsakovės atstovas pažymi, kad kaip ir buvo nurodyta eksperto išvadoje, susidūrimo metu automobilis VW Touran stovėjo, o ne iššoko, kaip teigė trečiasis asmuo ir ieškovas. Vien tai, kad transporto priemonės susidūrė, nesuponuoja išvados, kad įvykis yra draudžiamasis ir bendrovė turi išmokėti išmokas. Teismo posėdžio metu ieškovas prasitarė už kiek įsigijo automobilį ir už kiek pardavė, tokie duomenys leidžia padaryti išvadas kokio dydžio nuostolius ieškovas patyrė. Pateikta Regitros informacija, iš kurios matyti, kad ieškovas brangiau pardavė liekanas negu buvo įvertinta. Pažymi, kad automobilis buvo parduotas dar iki sprendimo priėmimo, dar nesant aišku, ar įvykis bus pripažintinas draudžiamuoju ar ne, kas kelia abejonių ir diskusijų. Ieškovas ir trečiasis asmuo buvo sudarę tarpusavyje du sandorius, kas paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu. Kelia įtarimų ir tai, kad ieškovas ir trečiasis asmuo neatsimena daug dalykų apie aplinkybes, nors praėjo pakankamai mažai laiko nuo eismo įvykio. Kelis kartus bandant apklausti trečiąjį asmenį, tiek pirmąjį, tiek antrąjį kartą nagrinėjant bylą, jis atsirasdavo tik tada, kai ieškovas to užsimanydavo ir pats ieškovas jį surasdavo ir atvesdavo į teismo posėdį. Trečiasis asmuo negavo draudimo išmokos už eismo įvykį ir tokį sprendimą neskundė.
21. Teismo posėdžių trečiasis asmuo P. A. L. nurodė, kad nepažįsta ieškovo, bet kartu su juo važiavo į teismą. 2017 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių neatsimena. Patvirtino, kad šioje sutartyje jo ranka įrašyti jo asmens duomenis, sutartyje jo parašas. Iš ieškovo automobilį pirko savo reikmėms. Neatsimena kas atlikto šios sutarties registraciją. Ieškovo tėvo taip pat nepažįsta, tik posėdyje sužinojo jo vardą. Automobilį turėjo apie mėnesį. Įvykio metu neatpažino ieškovo. Iš pradžių paaiškino, kad pasirašant sutartį, šablonas jam buvo užpildytas, su kuo bendravo dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo nežino, vėliau aiškino, kad pats užpildė sutartį. Neatsimena, ar pats važiavo į Regitrą. Paaiškino kad iki įvykio nedažnai važiuodavo automobiliu, nes brangus buvo jo išlaikymas. Kažkur po mėnesio į šį automobilį įvažiavo kitas automobilis, jis gavo draudimo išmoką. Trečiasis asmuo papildomai apie eismo įvykį paaiškino, kad buvo pavasario pradžia, vakaras, buvo sniego. Važiavo automobiliu prisisegęs, 50-53 km/val. greičiu. Po įvykio riedėjo, sustojo šalia kelkraščio dešinėje pusėje, ieškovo automobilio priekinis ratas buvo ant pagrindinio kelio. Siekiant išvengti susidūrimo į kairę pusę nepasuko, nors buvo vietos, negali pasakyti kodėl. Po smūgio pradėjo stabdyti. Iki įvykio automobilį turėjo apie 3 metus. Po avarijos automobilį pardavė dalimis, neremontavo jo. Čia buvo jo pirmas automobilis, su kuriuo buvo padaręs 3 avarijas. Trečia avarija buvo su ieškovu. G. D. nepažįsta. Teisminio proceso metu paaiškėjus, kad ieškovas ir trečiasis asmuo buvo sudarę dar vieną transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. 2017 m. rugsėjo 30 d. sutartį, kuria trečiasis asmuo A. P. L. pardavė ieškovui N. M. transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo laikėsi kategoriškos pozicijos, kad ieškovo nepažįsta, neatsimena nei vienos sutarties sudarymo aplinkybių.
22. Teismo 2021 m. spalio 19 d. posėdžio metu liudytojas R. M. (ieškovo tėvas) paaiškino, yra bedarbis, dukra jį išlaiko, su ją ir gyvena, verslo, susijusio su autotransportu, neturėjo ir neturi. Paaiškino, kad sūnus pirkdavo ir parduodavo automobilius, jis jam padėdavo. Minėtas automobilis buvo sūnaus, jis juo naudojosi savo reikmėms. Nurodo, kad 2017 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė pats, sutartyje yra jo parašas šalia sūnaus vardo ir pavardės. Minėtą transporto priemonę pats nuvarė pardavimui, pats perdavė pirkėjui, pinigų jokių neėmė. Jokių pardavimo skelbimų nedarė, nes nemoka. Apie įvykusį eismo įvykį sūnus pasakojo, kada konkrečiai viskas įvyko, kokiomis aplinkybėmis, pasakyti negali.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
23. Remiantis byloje esančiais duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiškinimais, liudytojo parodymais nustatyta, kad:
23.1. šalys AB „Lietuvos draudimas“ ir N. M. 2018 m. sausio 11 d. sudarė dvi transporto priemonių draudimo sutartis, kuriomis iki 2019 m. sausio 10 d. buvo apdrausta 2006 m. transporto priemonė 1 896 cm3 VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių savanoriškojo draudimo sutartimi (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (besąlyginė išskaita – 130 Eur) ir iki 2019 m. sausio 10 d. vairuotojo privalomosios atsakomybės draudimo sutartimi (liudijimas (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 6-8).
23.2. 2018 m. kovo 8 d. apie 23.15 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo ieškovo vairuojama transporto priemonė VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė BMW 318d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojai surašė eismo įvykio deklaraciją, remiantis kurios duomenimis dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai, 14 skiltyje yra jų abiejų parašai.
23.3. byloje esantys AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo ir trečiojo asmens transporto priemonių techninės apžiūros aktai, ieškovo N. M. paaiškinimas, trečiojo asmens P. A. L. paaiškinimas, VW Touran registracijos dokumentas, patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. kovo 19 d. raštu pranešė ieškovui, kad draudimo išmokos už 2018 m. kovo 8 d. įvykį negalės sumokėti remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, kadangi įvykio administravimo metu atlikus ekspertinį tyrimą nustatyta, jog susidūrimas įvyko automobiliui VW TOURAN stovint, o automobiliui BMW nestabdomam atsitrenkus į jį; automobilių padėtis įvykio vietoje nurodo, kad prieš smūgį automobilis BMW buvo pasuktas link stovinčio VW TOURAN, t. y. eismo įvykis įvyko ne rodomomis natūraliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 24).
24. Byloje kilo ginčas dėl draudiko atsisakymo pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju ir išmokėti ieškovui draudimo išmoką pagal savanoriško draudimo sutartį.
25. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Draudimo įstatymas (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis).
26. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-372/2014; Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.).
27. Be to, įrodinėjimas civiliniame procese, priešingai nei baudžiamajame, grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai neliktų. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringi įrodymai, kurie protingai sukelia rimtų abejonių ir trukdo teismui įsitikinti fakto tikrumu, teismas turi išnaudoti prieštaravimų pašalinimo galimybes per įrodinėjimo naštos patikslinimą, išaiškinimus, o po to įvertinti įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
28. Nagrinėjamu atveju tiek bylą nagrinėjant pirmą kartą, tiek grąžinus bylą naujam nagrinėjimui, posėdžių metu apklausiami eismo įvykio dalyviai (ieškovas ir trečiasis asmuo) deklaravo, jog vienas kito nepažįsta, nors draudimo bendrovė pateikė duomenis apie jų ankstesnius ryšius, tarp jų ir 2017 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą (t. 2, b. l. 82-83). Teisminio nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo laikėsi kategoriškos pozicijos, kad iki įvykio vienas kito nepažinojo, po įvykio jų nesiejo jokie kitokio pobūdžio asmeniniai santykiai. Tiriant eismo įvykio dalyvių (ieškovo ir trečiojo asmens) istoriją dėl senesnių įvykių, remiantis draudimo bendrovės pateiktais ir teismo išreikalautais VĮ Regitros duomenimis nustatyta, kad abu dalyviai turėjo panašių autoįvykių, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu, dar iki įvykio (įvykis įvyko 2018 m. kovo 8 d.), t. y. 2017 m. liepos 19 d. buvo sudaręs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, kuomet trečiasis asmuo P. A. L. iš ieškovo pirko BMW markės automobilį. Taip pat nustatyta, kad be minėtos sutarties, eismo įvykio dalyviai iki įvykio, t. y. 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo sudarę dar vieną transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, remiantis kuria trečiasis asmuo P. A. L. pardavė ieškovui N. M. taip pat BMW markės automobilį.
29. Ieškovas, duodamas paaiškinimus dėl 2017 m. liepos 19 d. sutarties sudarymo iš pradžių laikėsi pozicijos, kad galimai šią sutartį už jį sudarė tėvas R. M., tačiau posėdžio metu susipažinęs su šia sutartimi jau tvirtino, kad galimai šią sutartį pasirašė jis.
30. Bylos nagrinėjimo metu siekiant išsiaiškinti esmines 2017 m. liepos 19 d. sutarties sudarymo aplinkybes, buvo apklaustas liudytojas R. M. (ieškovo tėvas). Teismas kritiškai vertina šio liudytojo parodymus, nes pirmiausia, šis asmuo yra artimas ieškovo giminaitis, suinteresuotas ieškovui palankių parodymų davimu. Antra, šio liudytojo parodymai iš esmės nebuvo nuoseklūs ir išsamūs. Tvirtindamas, kad jis pasirašė už sūnų 2017 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuvarė automobilį pirkėjui, pastarasis negalėjo išsamiai paaiškinti, kam ir kur jis nuvarė automobilį, kaip atrodė pirkėjas, kiek laiko vyko automobilio apžiūra, už kokią kainą buvo parduotas automobilis, kaip vyko atsiskaitymas, kas užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, kodėl sūnus pats negalėjo pasirašyti šios sutarties ir kitų esminių dalykų. Taip pat negalėjo paaiškinti kokiu pagrindu pasirašydavo už sūnų nesant tokiems veiksmams išduoto sūnaus įgaliojimo. Trečia, tokie liudytojo parodymai prieštarauja paties ieškovo parodymams, duotiems 2021 m. spalio 19 d. posėdžio metu, remiantis kuriais jis patvirtino, kad pats pasirašė 2017 m. liepos 19 d. sutartį, įrašė sutartyje savo vardą ir pavardę. Taip pat prieštarauja trečiojo asmens parodymams, duotiems to paties posėdžio metu, kad 2017 m. liepos 19 d. sutartį sudarė su ieškovu, ieškovo tėvo nepažįsta, pirmą kartą pamatė teisme.
31. Pažymėtina, kad naujai nagrinėjant bylą tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui buvo užduotas klausimas apie kitus galimus jų sudarytus tarpusavio sandorius, į kurį atsakydami abu asmenys laikėsi kategoriškos pozicijos, kad jokių kitų sandorių jie nebuvo sudarę, o 2017 m. liepos 19 d. sutarties sudarymo metu vienas kito neįsiminė bei ginčo įvykio metu vienas kito neatpažino. Siekiant išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes iš VĮ Regitros buvo išreikalauti duomenys apie visus ieškovo ir trečiojo asmens sudarytus transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorius bei nustatyta, kad be minėtos 2017 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, eismo įvykio dalyviai iki įvykio, t. y. 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo sudarę dar vieną transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, remiantis kuria trečiasis asmuo P. A. L. pardavė ieškovui N. M. taip pat BMW markės automobilį. Apie šią sutartį nei ieškovas, nei trečiasis asmuo, duodami paaiškinimus po priesaika, nenurodė duomenų. Papildomai išklausius ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimus dėl šio sandorio sudarymo, pastarieji tvirtino neatsimenantys, kad būtų sudarę šią sutartį, ir toliau laikėsi pozicijos, kad vienas kito nepažinojo iki įvykio.
32. Pažymėtina, kad tiek pirmą kartą nagrinėjant bylą, tiek naujai nagrinėjant bylą trečiasis asmuo piktybiškai vengė atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus teismui, dėl ko jam buvo skirta piniginė bauda. Trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdyje pavyko užtikrinti išimtinai tarpininkaujant ieškovui ir jo atstovei, kurie informuodavo trečiąjį asmenį apie posėdžio vietą ir laiką bei pareigą atvykti į teismą.
33. Be to, kaip nustatė ir detaliai aprašė draudikas, pateikdamas 2019 m. vasario 7 d. procesinius prašymus dėl susijusių įrodymų pateikimo, ieškovas yra turėjęs eismo įvykių su asmenimis, kurie turėjo įvykių ir su trečiuoju asmeniu P. A. L.
34. Visuma minėtų duomenų, teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad eismo įvykio dalyviai labiau tikėtina sąmoningai nutylėjo jiems nepalankią informaciją apie sudarytas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis bei tokiu būdu elgėsi nesąžiningai.
35. Vertinant eismo įvykio dalyvių paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, pažymėtina, kad trečiasis asmuo P. A. L. 2018 m. kovo 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad važiuojant tiesiai, 45 km/val. greičiu, iš šalutinio kelio iššoko automobilis VW TOURAN. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad neturi jokių ryšių su kitais eismo dalyviais (t. 1, b. l. 26). Pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme, trečiasis asmuo P. A. L. paaiškino, kad automobilį pamatė, kuomet iki jo buvo likę nuo 7 iki 14 metrų, jo greitis buvo 45-50 km/val., po susidūrimo riedėjo toliau, nusuko link kelkraščio. Dėl to, ar automobilis iššoko ar ne, neatkreipė dėmesio, negali pasakyti, ar automobilis stovėjo ar judėjo. Naujai nagrinėjant bylą trečiasis asmuo parodė, kad važiavo 50-53 km/val. greičiu, po įvykio riedėjo, sustojo šalia kelkraščio dešinėje pusėje, ieškovo automobilio priekinis ratas buvo ant pagrindinio kelio; siekiant išvengti susidūrimo į kairę pusę nepasuko, nors nebuvo kliūties, negalėjo pasakyti kodėl. Iki susidūrimo nestabdė automobilio, po smūgio pradėjo stabdyti. Naujai nagrinėjant bylą trečiasis asmuo tvirtino, kad iš esmės nemato jokio skirtumo, ar automobilis iššoko iš šalutinio kelio ar išvažiavo. Pažymėtina, kad kaskart duodamas paaiškinimus trečiasis asmuo pateikė skirtingą informaciją apie automobilio greitį, taip pat naujai nagrinėjant bylą vengė atsakymų į esminius klausimus, teigdamas, kad nieko neatsimena. Taip pat pažymėtina, kad trečiasis asmuo negalėjo paaiškinti, kodėl važiuodamas 45-53 km/val. greičiu ir esant atstumui iki kito automobilio 7-14 metrų, nesiėmė jokių veiksmų eismo įvykiui išvengti, tai yra nestabdė automobilio, nebandė pasukti vairo, nors jokios kliūties šiam veiksmui atlikti ir nebuvo.
36. Ieškovas N. M. 2018 m. kovo 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir užkišo kelią automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad neturi jokių ryšių su kitais eismo dalyviais (t. 1, b. l. 13). 2019 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu apklaustas ieškovas N. M. teigė, kad išvažiavo iš šalutinio kelio, pristabdė, bet nesustojo, mašina riedėjo, bet greitis nebuvo 20-30 km/val., per daug iškišo automobilio priekį, kliūties nematė, matomumas buvo prastas (šlapdriba), po kelių sekundžių pajuto smūgį, kad jis kaltas dėl eismo įvykio. Pažymėtina, kad rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nenurodė duomenų, kad iki eismo įvykio būtų stabdęs automobilį. 2021 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu ieškovas N. M. apie eismo įvykį papildomai paaiškino, kad išvažinėjo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią. Važiuodamas sustojęs nebuvo, riedėjo, važiavo nuo 5 iki 10 km/val. greičiu, su trumpomis šviesomis. Galimai per daug iškišo automobilį, pajuto smūgį į kairės pusės priekinę dalį. Automobilio priekinę dalį užmetė į kelkraščio dešinę pusę, galinė dalis liko šalutiniame kelyje. Po avarijos automobilis BMW liko pagrindinio kelio važiavimo juostoje.
37. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo atlikta ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog susidūrimo metu automobilis VW TOURAN tikėtinai stovėjo, kas prieštarauja ieškovo paaiškinimams, kas jis sustojęs nebuvo, taip pat trečiojo asmens paaiškinimams, kad automobilis iššoko. Ekspertizės akte nurodoma, kad transporto priemonių sugadinimai nenurodo jų padarymo laiko bei eismo įvykio vietos, o transporto priemonių padėtys po susidūrimo nefiksuotos matmenimis, todėl iš esamų duomenų negalima nustatyti, ar vairuotojų nurodytos aplinkybės, o būtent automobilių susidūrimo vieta, laikas ir pan. techniniu požiūriu yra pagrįsti. Taigi teismo ekspertas, turintis specialių žinių, kaip ir draudiko ekspertai, priėjo nuoseklios išvados, kad susidūrimo metu automobilis VW stovėjo, nes nėra pėdsakų, kurie turėjo susiformuoti, jei automobilis VW būtų judėjęs. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas detaliai pagrindė, kaip buvo nustatyta, jog transporto priemonė VW susidūrimo metu stovėjo, tokiu būdu pagrįsdamas savo ekspertizės akte pateiktas išvadas. Ekspertas, atsakydamas į klausimus paaiškino, kad ekspertizės akto išvada dėl transporto priemonės greičio nėra prielaida. Taip pat paaiškino kaip buvo nustatyta, kad automobilis VW eismo įvykio metu stovėjo. Jo teigimu, buvo užfiksuoti būtent statiniai pėdsakai, kurie leido daryti išvada dėl automobilio VW greičio eismo įvykio metu. Ekspertas paaiškino, kad statiniai pėdsakai gali atsirasti automobiliui stovint arba judant itin nežymiai: ar buvo 0,5 ar 0,1 kilometro. Teismo vertinimu, atliktos ekspertizės išvados paneigia ieškovo teiginius apie tai, kad susidūrimo metu jis judėjo (kad ir nedideliu ~5km/h greičiu), taip pat trečiojo asmens teiginius, kad automobilis į pagrindinį kelią iššoko.
38. Akivaizdu, kad tokie nenuoseklūs ir neišsamūs eismo dalyvių parodymai, prieštaraujantys eksperto išvadoms, nustatytos jų tarpusavio sąsajos, sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad dalyviai eismo įvykio metu elgėsi nesąžiningai ir keičia parodymus.
39. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, jog draudimo bendrovė nesikreipė su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo eismo dalyviams pradėjimo, nekeičia pirmiau išdėstyto įrodymų visumos vertinimo bei padarytų išvadų. Draudimo bendrovė neturi pareigos visais atvejais kreiptis į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kaip minėta, civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, tačiau ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004). Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma, kaip jau minėta pirmiau, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad eismo įvykis įvyko kitomis, nei ieškovo nurodomos, aplinkybėmis, dėl ko jo nėra pagrindo pripažinti draudžiamuoju.
40. Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio nuostatas, draudikas turi tik pagrįsti savo atsisakymo mokėti išmoką pagrindą, šiuo atveju turi įrodyti, kad nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ne įrodyti, kokiomis iš tiesų aplinkybėmis įvyko įvykis ar kad asmenys padarė nusikalstamą veiką. Todėl nesutiktina su ieškovo argumentais, jog aptartos teisės aktų nuostatos įtvirtina pareigą draudikui įrodyti buvus inscenizuotą eismo įvykį ar kad eismo įvykio dalyviai tyčia pateikė išgalvotus duomenis apie įvykį. Draudėjams pateikus ne visą informaciją apie įvykusį eismo įvykį, nėra galimybės objektyviai nustatyti kaltojo asmens bei civilinės atsakomybės sąlygų. Draudimo sutarties sudarymo metu galiojusių Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.17 punktas numatė, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, o nuostoliai nėra atlyginami, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir (ar) jo padarinius. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką, nes tai prieštarautų TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 daliai, Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalies 1 punktui, Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.17 bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo principams.
41. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimam sprendimui.
42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo N. M. ieškinys atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
44. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmetamas, todėl sprendžiamas klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 17,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir 400,00 Eur avansą už ekspertizės atlikimą, iš viso patyrė 417,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimas atsakovei priteistinas iš ieškovo.
45. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 23,42 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 23,42 Eur išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 417,00 Eur (keturi šimtai septyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 23,42 Eur (dvidešimt trijų eurų ir 42 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė