Civilinė byla Nr. e2-112-881/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00706-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos  Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo  1 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šampano namai“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Ius Lt“ prašymas patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą uždarosios akcinės bendrovės „Šampano namai“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Atsakovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šampano namai“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Ius Lt“, pateikė prašymą patvirtinti patikslintą bankrutavusios UAB „Šampano namai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą – padidinti kreditorės UAB „Skolų išieškojimas“ finansinį reikalavimą 64 134,25 Eur suma. Reikalavimas kildinamas iš 2021 m. liepos 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. SP/21/07/07/1, pagal kurią kreditorius Ž. Ž. perleido reikalavimo teisę į 64 134,25 Eur dydžio atsakovės skolą.

2.       Nemokumo administratorė nurodė, kad teismas 2022 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtino papildomą UAB „Skolų išieškojimas“ reikalavimą, padidindamas jį 24 321,35 Eur suma. Teikiant prašymą padidinti reikalavimą buvo prašoma padidinti UAB „Skolų išieškojimas“ reikalavimą dar 64 134,25 Eur suma, tačiau, teikiant reikalavimų perleidimo sutartis per Lietuvos elektroninių paslaugų portalo sistemą, dalis dokumentų galimai su reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. SP/21/07/07/1 nebuvo pateikti. 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino.

4.       Teismas konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog 2021 m. liepos 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. SP/21/07/07/1 kreditorius Ž. Ž. kreditorei UAB „Skolų išieškojimas“ perleido 51 000 Eur reikalavimą į atsakovę bankrutavusią UAB „Šampano namai“ pagal sudarytas paskolos sutartis, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas 13 134,25 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2022 m. gegužės 24 d.

5.       Teismas nurodė, kad pateikti duomenys patvirtina, jog sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį pakito kreditorės UAB „Skolų išieškojimas“ finansinis reikalavimas, o administratorė nurodė, kad finansinio reikalavimo pokytis yra pagrįstas, todėl teismas nusprendė, jog yra pagrindas patvirtinti pasikeitusį kreditorės UAB „Skolų išieškojimas“ finansinį reikalavimą dėl 64 134,25 Eur sumos reikalavimo perėmimo iš kreditoriaus Ž. Ž..

6.       Be kita ko, teismas pažymėjo, kad byloje nėra priimtas sprendimas dėl atsakovės pabaigos, todėl yra galimas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimas.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliantas (kreditorius) A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Atsakovės bankroto procesas pradėtas galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), o teismas patvirtino kreditorės finansinį reikalavimą jau galiojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatoms. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tokiais atvejais ginčui dėl patikslinto finansinio reikalavimo yra taikomos ĮBĮ nuostatos.

7.2.                      Teismas patvirtino finansinį reikalavimą neatsižvelgdamas į tai, kad pradinis kreditorius Ž. Ž. nebuvo pateikęs administratorei tvirtinti finansinio reikalavimo ir jis nebuvo patvirtintas teismo, todėl tokio reikalavimo perleidimas yra negalimas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.102 straipsniu, o kreditorės ir pradinio kreditoriaus sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra negaliojanti. Pradinis kreditorius Ž. Ž., kurio reikalavimą perėmė kreditorė, be pateisinamų priežasčių ženkliai praleido finansinio reikalavimo pateikimo tvirtinti terminą ir tai sudaro savarankišką pagrindą netvirtinti finansinio reikalavimo. Kreditorė ir administratorė nepateikė teismui jokių įrodymų (kasos pajamų orderių ir / ar mokėjimo nurodymų), kurie patvirtintų aplinkybę, kad pradinis kreditorius Ž. Ž. realiai buvo suteikęs atsakovei 51 000 Eur paskolą, nors remiantis CK 6.870 straipsnio 2 dalimi paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Be to, dalis kreditoriaus finansinio reikalavimo susideda iš 13 134,25 Eur palūkanų, kurios yra apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2022 m. gegužės 24 d., kai atsakovei jau buvo iškelta bankroto byla, todėl teismas, patvirtindamas finansinį reikalavimą, pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7  dalies  3 punkto nuostatą, pagal kurią, iškėlus įmonei bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas.

7.3.                      Pradinis kreditorius Ž. Ž., kurio finansinis reikalavimas atsakovei nebuvo patvirtintas teismo nutartimi, neturėjo teisės perleisti finansinio reikalavimo, nes reikalavimo teisių perleidimo metu pradinis kreditorius Ž. Ž. nebuvo atsakovės kreditorius ĮBĮ prasme ir šio reikalavimo atžvilgiu nebuvo galimas išieškojimas.

7.4.                      Teismo

7.5.                      Kyla pagrįsta abejonė, ar paskolos sutartys realiai buvo sudarytos su atsakove, nes 2018 m. gegužės 25 d. atsakovės dokumentų perdavimo akte paskolų sutartys nėra nurodytos ir jos nebuvo perduotos administratorei. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK ENTV) 2-ojo skyriaus tyrėjo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra cituojami Ž. Ž. parodymai, kuriais šis neužsimena tyrėjui apie tai, jog yra paskolinęs 51 000 Eur atsakovei. Dėl nesuprantamų priežasčių pradinis kreditorius neteikė finansinio reikalavimo tvirtinti per nustatytą terminą, o reikalavimas atsirado tik praėjus 2 metams ir 7 mėnesiams nuo bankroto bylos iškėlimo atsakovei dienos. Mokesčių administratoriui atsakovė taip pat nebuvo pateikusi nė vienos užpildytos FR0711 formos už 2016 ir 2017 metus, o tai rodo, kad paskolos sutartys realiai nebuvo sudarytos.

8.       Kreditorė UAB „Skolų išieškojimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Įmonės bankroto būklė (bankrutuojančios įmonės statusas) nereiškia draudimo perleisti reikalavimo teisių į šią įmonę CK 6.102 straipsnio 1 dalies prasme. Priešingai nei nurodo apeliantas, Ž. Ž. turėjo teisę perleisti reikalavimo teisę į atsakovę, nepaisant to, kad atsakovė yra bankrutuojanti įmonė. Įstatymai taip pat nenumato draudimo patvirtinti naujojo kreditoriaus reikalavimo teisių į bankrutuojančią įmonę, jeigu prieš tai pradinis kreditorius nesikreipė į teismą dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria Ž. Ž. perleido reikalavimo teises naujajam kreditoriui UAB „Skolų išieškojimas“, yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl vien kreditoriaus pasikeitimas prievolėje neturi jokios teisinės reikšmės tvirtinant UAB „Skolų išieškojimas“ finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje.

8.2.                      Kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti reiškiami faktiškai per visą įmonės bankroto procesą iki bankroto bylos nutraukimo arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis), ir visi vėliau nei per ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytą terminą pareiškiami pagrįsti reikalavimai iš esmės gali būti tvirtinami, išskyrus atvejus, kai termino pareikšti finansinį reikalavimą praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis nėra pagrindo. Prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti finansinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai.

8.3.                      Apeliantas nepateikė įrodymų, taip pat nenurodė jokių bankroto byloje esančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Ž. Ž. buvo informuotas ir žinojo apie atsakovei iškeltą bankroto bylą ir galimybę pateikti tvirtinti finansinį reikalavimą. Paskolų grąžinimo terminas atsakovės bankroto bylos iškėlimo metu dar nebuvo suėjęs, t. y. jis suėjo tik 2019 m. liepos 1 d., todėl Ž. Ž. anksčiau nereikalavo grąžinti paskolą. UAB „Skolų išieškojimas“ neteikė prašymo patvirtinti iš Ž. Ž. perimtą finansinį reikalavimą, kadangi tuo metu buvo nagrinėjama byla dėl tyčinio bankroto.

8.4.                      Kreditorės žiniomis, atsakovės tuometinis vadovas gautus grynuosius pinigus įnešdavo į atsakovės banko sąskaitą. Todėl faktinį pinigų gavimą galėtų patvirtinti atsakovės banko sąskaitų išrašai su atliktomis operacijomis, iš kurių matytųsi grynųjų pinigų įnešimas. Pinigų perdavimą galėtų patvirtinti ir kasos pajamų orderiai ar kiti buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau tokių dokumentų UAB „Skolų išieškojimas“ neturi. Šiuo atveju administratorė ne tik disponuoja atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentais, bet ir yra paskolų gavėjo atstovė pagal paskolų sutartis. Administratorė nenustatė, kad UAB „Skolų išieškojimas“ finansinis reikalavimas būtų nepagrįstas, todėl jį pateikė tvirtinti teismui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       

Dėl naujo įrodymo priėmimo

10.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako pridėti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos A. T. 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

11.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. sausio 26 d. buvo gautas apelianto prašymas prijungti prie bylos naują įrodymą – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2023 m. sausio 24 d. raštą. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino apelianto prašymo dėl įrodymo išreikalavimo, todėl apeliantas pats kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją.

12.       Įvertinusi prašomo pridėti dokumento turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ar kad šio dokumento nebuvo galima pateikti teismui anksčiau. Be kita ko, 2023 m. sausio 17 d. priimtoje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad prašymas dėl kreipimosi į Valstybinę mokesčių inspekciją yra perteklinis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nėra pagrįstas, todėl prašymas netenkinamas.

Dėl teisiniam santykiui taikytino teisinio reguliavimo

13.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomos ĮBĮ nuostatos (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

14.       Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas ĮBĮ priskiria kreditorių finansinių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, darytina išvada, jog iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių finansinių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020).

15.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto byla atsakovei iškelta dar iki JANĮ įsigaliojimo. Pažymėtina, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išsprendė ne pagal ĮBĮ, o pagal JANĮ nuostatas. Todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ir kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimas apeliacinės instancijos teisme atliekamas remiantis ĮBĮ nuostatomis.

Dėl kreditorės UAB „Skolų išieškojimas“ 64 134,25 Eur finansinio reikalavimo

16.       Apeliantas skunde dėl nutarties, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Skolų išieškojimas“ 64 134,25 Eur finansinis reikalavimas, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, atsakovė teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių finansinį reikalavimą atsakovės UAB „Šampano namai“ bankroto byloje. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas patvirtino ginčijamą finansinį reikalavimą visiškai neatsižvelgdamas į tai, jog pradinis kreditorius Ž. Ž. nebuvo pateikęs administratorei tvirtinti finansinio reikalavimo ir jis nebuvo patvirtintas teismo, todėl tokio reikalavimo perleidimas, apelianto nuomone, yra negalimas. Be kita ko, apeliantas akcentuoja, kad kreditorė yra praleidusi terminą pareikšti finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje.

17.       Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi (CK 6.101 straipsnis). Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad įmonės bankroto būklė (bankrutuojančios įmonės statusas) nereiškia draudimo perleisti reikalavimo į šią įmonę CK 6.102 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-395-553/2021, 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-407/2022). Taigi, tai, kad atsakovei UAB „Šampano namai“ yra iškelta bankroto byla ir tai, kad pirminis kreditorius Ž. Ž. nebuvo pareiškęs tvirtinti finansinio reikalavimo šioje bankroto byloje, neužkerta galimybės naujajam kreditoriui teikti tokį prašymą savarankiškai. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad naujojo kreditoriaus teisės ir pareigos yra išvestinės iš pirminio kreditoriaus turėtų teisių ir pareigų, todėl naujasis kreditorius, perimdamas reikalavimo teisę, perima pagal reikalavimo perleidimo sutartį tiek pat teisių ir pareigų, kiek turėjo pirminis kreditorius (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

18.       Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos A. T. 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). 

19.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kreditorės UAB „Skolų išieškojimas“ finansinį reikalavimą padidino, gavęs nemokumo administratorės prašymą, su kuriuo buvo pateiktos tarp UAB „Šampano namai“ ir Ž. Ž. sudarytos paskolų sutartys, kurių pagrindu Ž. Ž. galimai atsakovei UAB „Šampano namai“ suteikė 51 000 Eur paskolą, ir 2021 m. liepos 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu Ž. Ž. reikalavimo teises, kylančias iš pirmiau minėtų paskolos sutarčių, perleido naujajai kreditorei UAB „Skolų išieškojimas“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė priemonių įsitikinti finansinio reikalavimo, kuris byloje pareikštas praėjus daugiau nei 3 metams po bankroto bylos iškėlimo, pagrįstumu.

20.       Kaip jau minėta, pirminis kreditorius Ž. Ž. finansinį reikalavimą į atsakovę bankrutavusią UAB ,,Šampano namai“ nurodė įgijęs paskolos sutarčių pagrindu. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos A. T. 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 
Nr. e3K-3-92-378/2022). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos A. T. 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

21.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas pinigų sumos (51 000 Eur) pagal paskolos sutartis perdavimo bendrovei fakto nenustatinėjo.

22.       Aplinkybę dėl pinigų perdavimo galima nustatyti įvertinus bendrovės ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio finansinis reikalavimas į bankrutuojančią įmonę. Dėl šios priežasties, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi įpareigojo atsakovės nemokumo administratorę MB „Ius Lt“ pateikti teismui bankrutavusios UAB „Šampano namai“ visų banko sąskaitų išrašus su visomis bankinėmis operacijomis, taip pat kitus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius grynųjų pinigų įnešimą į įmonės kasą, už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

23.       Atsakovės nemokumo administratorė, atsižvelgdama į nustatytą įpareigojimą, teismui pateikė bankrutavusios UAB „Šampano namai“ kasos pajamų orderius ir kvitus, taip pat atsakovės banko sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, kuriais siekiama pagrįsti finansinį reikalavimą, sprendžia, kad šie įrodymai nėra pakankami pagrįsti pagal paskolos sutartis realaus  pinigų perdavimo (gavimo) fakto (CPK 185 straipsnis).

24.       Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė apskritai nepateikė kasos pajamų kvitų, kurie turėtų pagrįsti paskolos dalyko perdavimą pagal 2016 m. sausio 31 d., 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. vasario 14 d., 2016 m. vasario 15 d. ir 2016 m. vasario 17 d. paskolos sutartis. Likę pateikti kasos pajamų orderiai (kartu su kvitais) yra be atsakovės atskaitingo asmens parašo. Remiantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) (toliau – Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės), nuostatomis, kurios galiojo šių kasos orderių sudarymo metu, pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (3 punktas); atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą; pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas (Taisyklių 10 punktas); jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai nėra išmokėti (Taisyklių 19 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas, dėl kasos išlaidų orderio yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai šalis teigia, jog pinigai buvo išmokėti, tačiau negali pateikti kasos išlaidų orderio, atitinkančio 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, preziumuojama, jog pinigai nebuvo išmokėti, tačiau šalis, teigianti priešingai (kad pinigai buvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018). Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas pagal analogiją taikytinas ir sprendžiant dėl pinigų gavimo fakto nustatymo, kai kartu yra pateikiamas kasos pajamų orderis (kasos pajamų orderio kvitas). Tokiu atveju šalis, teigianti, kad pinigai buvo sumokėti, privalo tai įrodyti, pateikdama šią savo poziciją pagrindžiančius duomenis (Lietuvos A. T. 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019).

25.       Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytą aplinkybę, kad 2016 m. spalio 30 d., 2016 m. lapkričio 26 d., 2016 m. gruodžio 3 d., 2016 m. gruodžio 11 d., 2016 m. gruodžio 13 d., 2016 m. gruodžio 14 d., 2016 m. gruodžio 16 d., 2016 m. gruodžio 19 d., 2016 m. gruodžio 20 d., 2016 m. gruodžio 21 d., 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. kasos pajamų orderiai (ir kvitai) nėra pasirašyti, teismų praktikos kontekste, sprendžia, jog atsakovės pateikti kasos pajamų orderiai nepatvirtina pirminio kreditoriaus Ž. Ž. paskolos sumos perdavimo bendrovei fakto. Nors kreditorė UAB „Skolų išieškojimas“ nurodė, kad didžioji dalis paskolos buvo sumokėtą ne į kasą, o į atsakovės sąskaitą, tokių argumentų nepagrindžia ir atsakovės pateikti banko sąskaitų išrašai. Juos įvertinus matyti, kad pirminis kreditorius Ž. Ž. atsakovei 2016 m. vasario 4 d. pervedė 180 Eur (mokėjimo paskirtis „paskola“), 2016 m. kovo 1 d. atsakovei pervedė 50 Eur (mokėjimo paskirtis „papildymas“, 2016 m. kovo 1 d. kitu mokėjimo nurodymu pervedė 750 Eur (mokėjimo paskirtis „įnešimas už direktorių Ą. Ž.). Iš pateiktų banko išrašų matyti, kad tam tikros grynųjų pinigų sumos buvo įnešamos į įmonės sąskaitą, tačiau, įvertinus įnešamų sumų dydį bei pinigų įnešimo datą, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog tai būtų pirminio kreditoriaus Ž. Ž. paskolų sutarčių pagrindu perduoti pinigai. Taigi, pateikti banko išrašai nepatvirtina paskolos, kuri nurodyta pateiktose paskolų sutartyse, perdavimo fakto. Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų paskolos suteikimo faktą nei atsakovė, nei pati kreditorė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad 2020 m. vasario 20 d. Vilniaus apskrities VPK ENTV specialisto išvadoje Nr. 158 taip pat nurodoma, jog patikrinimui pateikti dokumentai (kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiai) be parašų, įmokančio pinigus asmens, gaunančio pinigus asmens, vyr. buhalterio, kasininko. Dėl šios priežasties (pirminiai dokumentai be parašų) galimybė remtis pirminiais apskaitos dokumentais ir patikrinti apskaitos registruose pateiktų duomenų teisingumą, yra ribota. Jei dokumentas neturi privalomųjų rekvizitų, jis praranda juridinę įrodomąją galią ir negali būti naudojamas kaip pagrindas įrašams apskaitos registre. Patikrinimui pateikti dokumentai neturi juridinės galios.

26.       Taip pat apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. gegužės 25 d. atsakovės dokumentų perdavimo aktą, kurį sudarė buvęs atsakovės vadovas R. Ž., ėjęs atsakovės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., kuriuo buvo perduoti bendrovės dokumentai apeliantui. Iš šio akto matyti, kad buvo perduodamos įvairios atsakovės sutartys, tačiau šioje byloje pateiktos paskolų sutartys nėra nurodytos tarp perduodamų dokumentų, nors kito asmens G. D. paskolos sutartys buvo perduotos.

27.       Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, nusprendžia, kad atsakovė nepateikė patikimų duomenų, pagrindžiančių 51 000 Eur pinigų sumos pagal ginčo paskolos sutartis realaus perdavimo (gavimo) fakto atsakovei (CPK 185 straipsnis). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad kreditorės UAB „Skolų išieškojimas“ finansinis reikalavimas (51 000 Eur) gali būti tvirtinamas bendrovės bankroto byloje.

28.       Pasisakydama dėl 13 134,25 Eur patvirtintos finansinio reikalavimo dalies, kuris susidarė neva kaip palūkanos, skaičiuojamos nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2022 m. gegužės 24 d., teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas, tvirtindamas tokį finansinį reikalavimą, neatsižvelgė į tai, jog pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, iškėlus įmonei bankroto bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Kreditorė apskaičiavo palūkanas už paskolos dalyką iki 2022 m. gegužės 24 d., nors atsakovei bankroto byla buvo iškelta dar 2018 metais. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad visose paskolos sutartyje nurodoma, jog paskolos grąžinimo terminas yra 2019 m. liepos 1 d., o suteikiama paskola yra „beprocentė“. Taigi, net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad atsakovė realiai gavo pinigus pagal pateiktas paskolos sutartis, palūkanų dalies apskaičiavimo pagrįstumas nebuvo tinkamai įvertintas.

29.       Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareikštas finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau sutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog finansinis reikalavimas negalėtų būti patvirtintas ir dėl to, kad buvo praleistas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti. Dėl termino praleidimo pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė.

30.       ĮBĮ 10 straipsnis 4 dalies 5 punktas nustatė, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2018 m. spalio 24 d. Nutartyje nustatyta, kad UAB ,,Šampano namai“ kreditoriai per 40 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Taigi, terminas finansiniams reikalavimas pareikšti pasibaigė dar 2018 m. gruodžio 3 d. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo nemokumo administratorei pateiktas 2022 m. gegužės 24 d. (praėjus daugiau nei 3 metams), tai leidžia teigti, kad terminas reikalavimui pareikšti buvo praleistas akivaizdžiai.

31.       Pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis nustato, jog teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Šiuo atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, termino praleidimo priežasčių net nevertino. Teisėjų kolegija, įvertinusi kreditorės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo priežasčių, jas vertina kaip visiškai nepagrįstas. Akivaizdu, kad pirminiam kreditoriui Ž. Ž. atsakovės bankroto bylos iškėlimo faktas buvo žinomas, nes būtent viešoji įstaiga „ZUZI muzika“, kurios vadovu jis buvo, kreipėsi dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Argumentai, kad neva pirminis kreditorius neturėjo pareigos kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kol nesibaigė terminas skolai grąžinti (2019 m. liepos 1 d.), apskritai yra nesuderinamas tiek su Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje nustatytomis kreditorių teisėmis, tiek su bankroto proceso esme, kai įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Nepaisant to, kad pirminis kreditorius Ž. Ž. nesikreipė į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau ir naująja kreditore tapusi UAB „Skolų išieškojimas“ taip pat beveik metus laiko po to, kai perėmė reikalavimo teises, neteikė prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo (reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. liepos 7 d., o reikalavimas administratorei pateiktas tik 2022 m. gegužės 24 d.). Be to, nėra aišku, kokį ryšį su sprendžiamu klausimu turi kreditorės nurodoma priežastis, kad dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ji nesikreipė, kadangi tuo metu buvo nagrinėjama byla dėl UAB „Šampano namai“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

32.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nevertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, todėl, tenkindamas atsakovės prašymą dėl UAB „Skolų išieškojimą“ 64 134,25 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios UAB ,,Šampano namai“ bankroto byloje, priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Dėl to yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – bankrutavusios UAB „Šampano namai“ prašymą patvirtinti patikslintą bankrutavusios UAB „Šampano namai“ finansinį reikalavimą bankrutavusios UAB ,,Šampano namai“ bankroto byloje, padidinant kreditorės UAB „Skolų išieškojimas“ finansinį reikalavimą 64 134,25 Eur suma, atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šampano namai“ prašymą patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šampano namai“ bankroto byloje, padidinant kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų išieškojimas“ finansinį reikalavimą 64 134,25 Eur suma, atmesti.

Teisėjos                                                        Rasa Gudžiūnienė

                Vilija Mikuckienė

                Neringa Švedienė