Civilinė byla Nr. e2-824-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00299-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių užuojauta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1099-601/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių užuojauta“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Jonavos ligoninei, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Anapus ribos“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kėdainių užuojauta“ kreipėsi ieškiniu į Kauno apygardos teismą, prašydama pripažinti 2023 m. gegužės 12 d. atlygintinų paslaugų sutartį Nr.  MVP2023/123, sudarytą tarp viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Jonavos ligoninės ir UAB „Anapus ribos“, negaliojančia. Ieškinyje ieškovė taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2023 m. gegužės 12 d. Atlygintinų paslaugų sutarties Nr. MVP2023/123 vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.

2.       Ieškovės teigimu, atsakovei toliau vykdant ginčijamą viešojo pirkimo sutartį, būtų itin apsunkintas būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas, kadangi šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų neįmanomas, o ieškovei vienintelis teisių gynimo būdas liktų reikalauti žalos atlyginimo. Be to, toliau vykdant ginčijamą viešojo pirkimo sutartį, būtų pažeidžiamos ne tik ieškovės teisės ir interesai, bet ir visos visuomenės interesai, nes nebūtų užkirstas kelias neteisėtiems perkančiosios organizacijos veiksmams, užtikrintas viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas bei viešųjų pirkimų siekis racionaliai naudoti lėšas. Tuo tarpu sustabdžius 2023 m. gegužės 12 d. atlygintinų paslaugų sutarties Nr. MVP2023/123 vykdymą, viešasis interesas visiškai nebus pažeidžiamas, kadangi atsakovė turi galimybę būtinas paslaugas įsigyti pagal galiojančią 2023 m. gegužės 18 d. atlygintinų paslaugų sutartį Nr. MVP2023/129 už 0 Eur įkainį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė, kodėl, teismui nesustabdžius ginčijamos sutarties vykdymo, tačiau vėliau priėmus ieškovei galbūt palankų sprendimą – pripažinus ginčijamą sutartį negaliojančia, teismo sprendimo įvykdymas nebūtų galimas, t. y. ieškovė neįrodė, kad netaikius jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų galima įvykdyti jai galbūt palankaus teismo sprendimo.

5.       Teismas įvertino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių neegzistuoja jokių teisinių ar faktinių kliūčių pripažinti atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį negaliojančia. Vien tai, kad ieškovė gali patirti žalos dėl to, jog dalį (ar net visus) palaikus bylos nagrinėjimo metu transportuos trečiasis asmuo pagal šioje byloje ginčijamą sutartį, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl to galimas teismo sprendimas pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia bus neįvykdomas ar jo įvykdymas pasunkės.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia nereikalauja priverstinio vykdymo bei jo užtikrinimo pritaikant laikinąsias apsaugos priemones. Nusprendė, kad ieškovė nepagrindė, jog egzistuoja reali grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra vienos iš būtinų sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė UAB „Kėdainių užuojauta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Nesustabdžius 2023 m. gegužės 12 d. Atlygintinų paslaugų sutarties Nr. MVP2023/123 vykdymo būtų ir toliau leidžiamos perkančiosios organizacijos (mokesčių mokėtojų) lėšos (kas neatitinka viešųjų pirkimų siekio racionaliai naudoti lėšas), nors ieškovė analogiškas paslaugas atsakovei teikia visiškai nemokamai.

7.2.       Atsakovei toliau vykdant viešojo pirkimo sutartį, būtų itin apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, jeigu teismas patenkintų ieškovės ieškinį, kadangi šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų neįmanomas, o ieškovei vienintelis teisių gynimo būdas liktų reikalauti žalos atlyginimo. Palankaus teismo sprendimo atveju ieškovei bus sudėtinga įrodinėti žalos dydį, kadangi negavus iš atsakovės užsakymų pagal sudarytą viešojo pirkimo sutartį nėra objektyvios galimybės įvertinti kokiu mastu nepasiekiami aukščiau minėti tikslai.

7.3.       Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė iš esmės neturi varžančio pobūdžio, kadangi atsakovė nepraranda jokių galimybių naudotis atitinkamomis paslaugomis, nes jas gali teikti ieškovė pagal sudarytą ir galiojančią sutartį.

2.       Atsakovė VšĮ Jonavos ligoninė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Ieškovė nei ieškinyje, nei prašyme bei atskirajame skunde nepagrindžia, kokiu būdu ir kokią žalą patirtų ieškovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir kaip tai susiję su ginčo dalyku.

8.2.       Ieškovė pirkimo dokumentuose pasiūlė teikti palaikų transportavimo paslaugas už 0 Eur, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ji jokios žalos (negautų pajamų) negalės patirti.

8.3.       Ieškovė neįrodė, kodėl taikius laikinąsias apsaugos priemones įsipareigojimus pagal ginčijamą sutartį perimtų būtent ieškovė. Be to, ieškovė neturi nei faktinių, nei teorinių galimybių vykdyti palaikų transportavimo paslaugas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo

4.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

5.       Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi netenkino ieškovės (toliau – apeliantė) prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6.       Vertinant tai, ar skundžiama nutartis, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimta pagrįstai, svarbu nustatyti, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

7.       Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).

8.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio pagrįstumo vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  2- 827-370/2015, 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727/2012 ir kt.).

9.       Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014  m.  balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

10.       Nagrinėjamu atveju ieškinyje apeliantė aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis apeliantės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra ir pagrindo išvadai, kad apeliantės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.

11.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

12.       Nustačius, kad apeliantės ieškinys nėra prima facie nepagrįstas, vertintina, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu.

13.       Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios realiai gali užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2020  m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-453-1120/2020). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1442-302/2017). Byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-363-823/2017). Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022  m.  birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022).

14.       Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010).

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė šioje civilinėje byloje pareiškė ieškinį atsakovei, prašydama pripažinti negaliojančia 2023 m. gegužės 12 d. atlygintinų paslaugų sutartį Nr.  MVP2023/123. Ieškinyje nėra reiškiami kitokio pobūdžio reikalavimai.

16.       Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį, apeliantės pareikštas ieškinys pagal procesinį tikslą priskirtinas ieškiniams dėl pripažinimo. Tokio pobūdžio ieškinio reikalavimams nėra reikalingas priverstinis vykdymas. Ieškinio dalykas yra 2023 m. gegužės 12 d. atlygintinų paslaugų sutartimi Nr. MVP2023/123 sukurtų teisinių pasekmių panaikinimas. Pirmosios instancijos teismui priėmus apeliantei palankų teismo sprendimą, toks sprendimas realizuosis savaime. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, nebus apsunktinas apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Apeliantė nepagrindė, kaip prašomos laikinosios apsaugos priemonės gali užtikrinti jai galbūt palankaus teismo sprendimo, kurio įgyvendinimas nereikalauja priverstinio vykdymo, įvykdymą (CPK 178 straipsnis).

17.       Apeliantė vien deklaratyviai nurodė, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui vykdant ginčijamą sutartį, būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas. 

18.       Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų neracionaliai leidžiamos perkančiosios organizacijos lėšos,

19.       Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantė nėra subjektas, valstybės įgaliotas ginti viešąjį interesą, todėl neturi kompetencijos spręsti dėl perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimo racionalumo. Antra, šioje proceso stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą) nėra nagrinėjama byla iš esmės ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad nesustabdžius ginčijamos sutarties vykdymo perkančiosios organizacijos lėšos bus leidžiamos neracionaliai. Trečia, pritartina atsakovės teiginiui, kad apeliantė neįrodė, kodėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones įsipareigojimų pagal ginčijamą sutartį vykdymą perimtų būtent apeliantė ir atsakovei būtų teikiamos paslaugos pagal apeliantės nurodytus paslaugų tarifus.

20.       Taip pat atmestinas ir apeliantės argumentas apie tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantei bus sudėtinga apskaičiuoti ginčijama sutartimi jai sukeltos žalos dydį. Aptartas apeliantės argumentas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jis nesusijęs su grėsme teismo sprendimo įvykdymui ir nepagrindžia tokios grėsmės egzistavimo.

21.       Nustačius aptartas aplinkybes, pripažintina, kad minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip neskirtų ieškinio reikalavimams užtikrinti, ir apeliantei neįrodžius būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, taikymas yra negalimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje priėjo išvadą apie aptartų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog apeliantės nurodytos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti pritaikytos.

22.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                  Rasa Gudžiūnienė