Baudžiamoji byla Nr. 2K-534/2011
Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00412-2010-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.6;
1.2.14.1.2.2;
1.2.14.1.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,
nuteistojo A. P. gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,
nuketėjusiajai Z. K.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio.
Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; E. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Šiuo nuosprendžiu konfiskuota nusikaltimo priemonė – automobilis „VW Transporter“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausanti A. P..
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendis pakeistas: A. P. nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; E. P. nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Panaikinta ir ta nuosprendžio dalis, kuria konfiskuotas A. P. priklausantis automobilis „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
A. P. ir E. P. nuteisti už tai, kad 2010 m. spalio 8 d. apie 1 val. nakties Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, Z. K. sodyboje, veikdami bendrininkų grupe abu ir su nenustatytais asmenimis, bendrais veiksmais, atsukę Z. K. priklausančio kombaino „Class-Merkato“ kuro bako dangtį bei įkišę į bako vidų guminę žarną, įsibrovė į saugyklą – Z. K. kombaino „Class-Merkato“ kuro baką, iš kurio slapta pagrobė 230 Lt vertės 100 litrų dyzelinio kuro, taip padarydami nukentėjusiajai Z. K. 230 Lt turtinę žalą.
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų A. P. ir E. P. nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 d. paskiriant mažesnės trukmės bausmes bei panaikintas A. P. priklausančio automobilio „VW Transporter“ konfiskavimas, ir palikti galioti šią Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas, cituodamas ir aiškindamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 15 punktą, padarė klaidingą išvadą, kad byloje kombaino kuro bakas nelaikytinas saugykla, nes kombainas pagal paskirtį nėra saugykla, o kuro bakas yra kombaino dalis, kuri pagal savo paskirtį taip pat nėra saugykla kurui saugoti. Teismas padarė išvadą, kad kombaino kuro bakas nebuvo apsaugotas nuo kuro vagystės fizinėmis, mechaninėmis ar kitomis priemonėmis. Bako dangtelis, kuris buvo atsuktas įsibrovimo metu, skirtas apsaugoti kurą nuo jo išsilaistymo ar nugaravimo ir nevertinamas kaip apsaugos priemonė. Prokuroro manymu, teismas padarė neteisingą išvadą, kad kuro bakas ir kombainas nebuvo apsaugoti, sugadinti ar nepažeisti ir kad kurui pagrobti iš kombaino kuro bako nusikaltėliams nereikėjo įveikti jokių specialių kliūčių.
Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad kombaino kuro bakas yra kombaino priedas, kuriame saugomi kombaino degalai. Kombaino bakas yra transporto priemonės kuro saugykla net ir tuo atveju, kai jis nerakinamas. Kasatoriaus nuomone, įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Be to, skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 15 punktą kaip įsibrovimas kvalifikuotinas ir skystų ar birių produktų išleidimas iš talpyklos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla. Prokuroro teigimu iš bylos duomenų matyti, kad kuro bakas veikos darymo metu buvo uždarytas, o kurui išsiurbti buvo specialiai naudojama žarna, t. y. priėjimui prie turto reikėjo įveikti kliūtį - atsukti kuro bako dangtį ir panaudoti žarną kurui išsiurbti. Vadinasi, svetimas turtas buvo grobiamas įsibraunant į saugyklą, apsaugotą mechanine saugumo priemone. Tokie veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Taip pat skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl turto konfiskavimo panaikinimo. Buvo remtasi tik nedidele dalimi pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, jie nevertinti kaip visuma sujungiant į vientisą grandinę. Apeliacinės instancijos teismas nevertino automobilio „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūros protokolo, iš kurio matyti, kad, apžiūrėjus šį automobilį, jo salone rasta geltonos spalvos žarna, nuo kurios sklido kuro kvapas, kad automobilio krovininėje dalyje rastas kirvis, kuro piltuvas, 7 vnt. kuro kanistrų po 20 l, replės. Be to, tiek A. P., tiek E. P. 2010 m. spalio 8 d. naktinio kelionės tikslo neįvardijo niekaip kitaip, tik kaip pasivažinėjimą. Prokuroro manymu, nuteistųjų naktinis pasivažinėjimas kaimo vietovėje, neapšviestais keliais, pasiėmus atitinkamus įrankius ir priemones, nebuvo atsitiktinis, be tikslo. Byloje būtina vertinti, kad A. P. prie sodybos važiavo su išjungtomis šviesomis, jog niekas nematytų ir nepastebėtų, tai patvirtina, kad kuro vagystė buvo planuojama iš anksto, jai buvo ruošiamasi, o nusikalstamos veikos padarymui palengvinti panaudotas automobilis, be kurio nebūtų galima jos įvykdyti arba nusikaltimo įvykdymas labai pasunkėtų. Be to, akivaizdu, kad visų daiktų, kurie buvo rasti automobilyje, A. P. su E. P. pasiimti į rankas ir nešti iki (duomenys neskelbtini) kaimo ir atgal negalėjo, tam buvo reikalingas automobilis. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad A. P. iki kombaino nusinešė tik dvi talpyklas, daugiau panešti negalėjo, nes papildomai nešėsi kitas priemones, reikalingas įsibrauti į kombaino kuro saugyklą – kuro baką. Daugiau kuro prisipilti jie negalėjo, nes nespėjo, šią aplinkybę patvirtina ir A. P., nurodydamas, kad nespėjo į automobilį pripilti kuro, nes atvyko vyrai, tą patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai. Tokios bylos aplinkybės, prokuroro manymu, priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, tik patvirtina, kad automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes nuteistasis atvyko su juo į nusikaltimo vietą iš anksto numatydamas, kad panaudos automobilį kurui įsipilti ir gabenti, taip pat gabenti pagrobtą, skysto pavidalo, didelės apimties ir daug sveriantį daiktą iš nusikaltimo vietos. Taigi transporto priemonė buvo panaudota nusikaltimui palengvinti ir be jos kaltininko tikslas pagrobti turtą negalėjo būti įgyvendintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-5/2007, 2K-50/2007).
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies nusikaltimą kvalifikuojančio požymio įsibrovimo į saugyklą
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Taigi „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią. Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Kaip įsibrovimas kvalifikuotinas, pavyzdžiui, ir skystų ar birių produktų išleidimas iš talpyklos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla.
Saugykla BK 178 straipsnio 2 dalies prasme laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.) ir apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan.). Taip pat saugykla ar saugoma teritorija yra materialių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Pažymėtina, kad saugykla gali būti laikomas ir stacionarus, ir transportuojamas įrenginys. Teismų praktikoje laikoma, kad standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą.
A. P. ir E. P. nuteisti už tai, kad bendrais veiksmais, atsukę Z. K. priklausančio kombaino „Class-Merkato“ kuro bako dangtį bei įkišę į bako vidų guminę žarną, įsibrovė į saugyklą – Z. K. kombaino „Class-Merkato“ kuro baką, iš kurio slaptai pagrobė 230 Lt vertės 100 litrų dyzelinio kuro.
Nėra abejonių, kad A. P. ir E. P. įsibrovė į kombaino kuro baką. Kuro bakas yra transporto priemonės sudėtinė dalis. Transporto priemonėje, be kuro bako, yra įvairios mašinos sudedamosios dalys, kaip antai: variklis, akumuliatorius, radiatorius, įvairūs filtrai ir panašiai. Šios transporto priemonės sudėtinės dalys yra skirtos tam, kad transporto priemonė galėtų funkcionuoti, atliktų savo paskirtį. Akumuliatorius, variklis, filtrai, radiatorius paprastai taip pat yra išdėstyti tam tikroje apsaugotoje transporto priemonės dalyje, po variklio dangčiu, kuris užsiveria ir gali būti atidarytas tik patekus į transporto priemonės vidų arba išlaužius dangtį. Tačiau teismų praktikoje laikoma, kad transporto priemonėje saugykla BK 178 straipsnio 2 dalies prasme esant tam tikroms sąlygoms gali būti tik transporto priemonės vairuotojo ir keleivių salonai, bagažinė ar transporto priemonės dalis, kuri skirta kroviniams vežti ir saugoti. Tuo tarpu dėl įsibrovimo į kombaino kuro baką baudžiamojo teisinio vertinimo teismų praktika nevienoda. Plačiąja prasme ir benzino bakas, ir transporto priemonės dalys, kurios yra po uždarytu priekinės dalies dangčiu, yra saugykla. Tačiau jų visuma sudaro naują vienetą - transporto priemonę su savo specifine paskirtimi. Teisėjų kolegija laiko, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis, nors kombaino kuro bakas buvo apsaugotas dangteliu, šio bako pagrindinis tikslas yra ne kuro saugojimas. Degalai pilami į kuro baką ne turint tikslą juos saugoti, taip pat saugoti kurą nuo vagysčių, o tam, kad transporto priemonė galėtų vykdyti savo pagrindinę funkciją – judėti ir vykdyti kitas su tuo susijusias užduotis: atlikti žemės ūkio darbus, transportuoti krovinius ir pan. Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje kaip įsibrovimas į saugyklą kvalifikuotinas, pavyzdžiui, ir skystų ar birių produktų išleidimas iš talpyklos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla. Tuo tarpu transporto priemonės, atskirai imant kombaino kuro bakas, pagal savo funkcinę paskirtį nėra saugykla. Kuras į kombaino kuro baką supilamas ne jo saugojimo ar apsaugos tikslu, o tam, kad transporto priemonė galėtų judėti ir atlikti kitus darbus, atitinkančius jos paskirtį. Kuras transporto priemonės funkcionavimui tiek pat svarbus kaip ir variklis bei variklio tepalas, radiatorius ir jame esantis aušinimo skystis, stabdžių skystis, tepalo filtras ar kita transporto priemonės dalis.
Todėl kolegija laiko, kad apygardos teismas pagrįstai byloje nustatytomis sąlygomis kombaino kuro bako nelaikė saugykla BK 178 straipsnio 2 dalies prasme ir pagrįstai veiką perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 4 dalį.
Dėl A. P. turto konfiskavimo
Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžiu buvo konfiskuota nusikaltimo priemonė – automobilis „VW Transporter“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausanti A. P.. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu ši apylinkės nuosprendžio dalis panaikinta, nes, teismo manymu, iš aptartų aplinkybių negalima konstatuoti, kad automobilis sudarė sąlygas palengvinti nusikalstamos veikos įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad automobilis buvo paliktas kiek toliau nuo sodybos, kurioje stovėjo kombainas, iki kombaino, iš kurio buvo vagiamas kuras, ir atgal iki automobilio talpyklas su pagrobtu dyzeliniu kuru atsinešė ir sukrovė nuteistasis A. P.. Dar iki pagrobto kuro išpylimo į A. P. automobilį nusikalstama veika jau buvo baigta, pagrobtas turtas užvaldytas. Teismo nuomone, akivaizdu, kad nuteistieji turėjo galimybę pagrobtą kurą susipilti į automobilio baką niekur jo neveždami. Tai, kad jie prieš susipildami tą kurą pervažiavo į kitą vietą, dar nereiškia, kad tokiu būdu buvo palengvintas pačios vagystės įvykdymas. Vien tai, kad nuteistieji atvyko iki nusikalstamos veikos vietos automobiliu, taip pat neduoda pagrindo laikyti šio automobilio nusikalstamos veikos priemone.
Tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka. BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimą. Šio straipsnio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcijoje, galiojusioje veikos padarymo metu, nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Antroje straipsnio dalyje įtvirtinta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.
Pasitaiko atvejų, kai gramatiškai aiškindami BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas teismai daro išvadą, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinta tik nusikaltimo, bet ne baudžiamojo nusižengimo įrankių ir priemonių konfiskavimo galimybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje pažymėjo, kad BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nurodoma, kad turi būti konfiskuojamas darant nusikalstamą veiką, o ne nusikaltimą panaudotas turtas, todėl sisteminis (ne tik gramatinis) baudžiamojo įstatymo aiškinimas prielaidų išvadai, kad darant nusikalstamą veiką panaudoto turto konfiskavimas turi būti taikomas priklausomai nuo nusikalstamos veikos kategorijos, nesudaro ( Teismų praktika Nr. 32, 2010).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikaltimo priemonėmis laikomi įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kiti materialią vertę turintys daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jų panaudojimas tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos nusikalstamos veikos objektui ar dalykui. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone negali būti pripažįstamas bet koks su jos padarymu susijęs turtas. Tokiam turtui keliami papildomi reikalavimai. Visų pirma nusikaltimo padarymo priemone pripažįstamas specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Pagal teismų praktiką, suformuotą kontrabandos bylose, kelių ar kitokio transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad šio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Paprastai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Transporto priemonė laikoma panaudota BK 199 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai daryti ne tik tada, kai ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., automobilyje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui gabenti), bet ir tada kai tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga), (Teismų praktika Nr. 32). Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone, turi būti išnagrinėjamos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės.
Byloje nustatyta, kad A. P. 2010 m. spalio 8 d. apie 1 val. nakties važiavo jam priklausančiu automobiliu „VW Transporter“ (VIN kodas WV2ZZZ70ZRH039344) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su E. P. (duomenys neskelbtini) kaimo link; pritrūkus benzino pasuko prie sodybos, kur žinojo esant kombainą, kurio kuro bake yra dyzelino kuro. Privažiavę prie sodybos automobilį paliko nuošaliau jos; A. P. iš automobilio išsiėmė kuro kanistrus bei kitas priemones, nusinešęs viską prie kombaino išsiurbė degalus iš kuro bako ir pripildė atsineštas talpyklas; vėliau grįžo prie automobilio, į kurį sudėjo pilnas kuro talpyklas, ir šiuo automobiliu gabendamas pagrobtą kurą pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat byloje nustatyta, kad automobilio apžiūros metu jame buvo rasti kuro piltuvas, 7 vnt. kuro talpyklų, replės, kirvis, geltonos spalvos guminė žarna nuo, kurios sklido kuro kvapas, dviejose talpyklose buvo rasta žalsvos spalvos skysčio, turinčio dyzelino kvapą. Tiek A. P., tiek E. P. savo parodymuose patvirtino, kad iki sodybos atvyko automobiliu, priklausančiu A. P., neneigė, kad automobilyje buvo sudėtos kuro talpyklos, kurios vėliau buvo panaudotos degalams perpilti iš kombaino kuro bako. Iš šių byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad automobilis buvo naudojamas tiek kaip priemonė, padėjusi atvykti iki nusikalstamos veikos vietos, tiek kaip priemonė, kuria buvo gabenamos kitos priemonės nusikalstamos veikos įgyvendinimui, tiek kaip priemonė nusikalstamos veikos dalykui gabenti, siekiant nuslėpti nusikalstamos veikos padarymą. Be automobilio nuteistiesiems būtų buvę sudėtinga atvykti prie nusikalstamos veikos vietos, atsigabenti reikalingus daiktus (didelės talpos kuro kanistrus, guminę žarną, piltuvą) bei vėliau išvežti pagrobtą turtą. Tai patvirtina, kad automobilis buvo naudojamas kaip priemonė, palengvinusi nusikalstamos veikos darymą. Teismas nustatytomis aplinkybėmis laiko, kad transporto priemonė neabejotinai sudarė sąlygas nusikalstamos veikos padarymui palengvinti. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. P. priklausantį automobilį „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nusikaltimo padarymo priemone ir šį automobilį konfiskavo.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 ir 6 punktais,
n u t a r i a:
Pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendį A. P. ir E. P. byloje.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalis dėl A. P. priklausančio automobilio „VW Transporter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo, ir palikti galioti šią Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį.
Kitą Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Tomas Šeškauskas
Vytautas Piesliakas