Civilinė byla Nr. e3K-3-62-469/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01272-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.11; 3.3.3.10.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimą, advokato išbraukimą iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo dėl neatitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimui, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo panaikinti atsakovės Lietuvos advokatūros advokatų tarybos
(toliau – Advokatų taryba) 2024 m. spalio 9 d. sprendimą (toliau – Advokatų tarybos sprendimas), kuriuo ankstesnis sprendimas pripažinti ieškovą advokatu buvo panaikintas, o ieškovas išbrauktas iš asmenų, pripažintų advokatais, ir iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašų, ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad Advokatų taryba išbraukė jį iš asmenų, pripažintų advokatais, ir iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašų, padariusi nepagrįstą, teisiniam reguliavimui prieštaraujančią išvadą, jog ieškovas neatitinka advokatui keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, nustatyto Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punkte. Ši išvada grindžiama tuo, kad dėl ieškovo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet vėliau jis buvo nutrauktas, teismui patvirtinus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimą (toliau – Nutarimas), kuriuo ieškovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje (bendrininkavimas) ir 208 straipsnio 1 dalyje (skolininko nesąžiningumas) nurodytas veikas. Tačiau nepriekaištingos advokato reputacijos aspektai, susiję su baudžiamuoju persekiojimu, yra reguliuojami įstatymu – Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1–3 punktais, o ne poįstatyminiu aktu – Lietuvos advokatų etikos kodeksu (toliau – Etikos kodeksas), kuris buvo pritaikytas ieškovui. Nagrinėjamu atveju teismo nuosprendis, kuriuo ieškovas būtų pripažintas kaltu, nebuvo priimtas, kaip tai buvo nustatyta Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 3 punkte, todėl teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nėra nepriekaištingos reputacijos, nebuvo.
4. Anot ieškovo, Advokatų tarybos sprendimas priimtas atlikus ir procedūrinius pažeidimus: nustačiusi Etikos kodekso pažeidimus Advokatų taryba turėjo iškelti ieškovui drausmės bylą, kurią turėjo nagrinėti Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismas (toliau – Advokatų garbės teismas), o ne pati priimti sprendimą išbraukti ieškovą iš praktikuojančių advokatų sąrašo;
2024 m. spalio 2 d. Lietuvos advokatūros kvietime dalyvauti 2024 m. spalio 9 d. Advokatų tarybos posėdyje (toliau – Kvietimas) nebuvo nurodyta, kokius pažeidimus galbūt yra padaręs ieškovas, o nurodyta tik blanketinė Advokatūros įstatymo norma, ieškovui buvo suteiktas vos dviejų dienų terminas paaiškinimams pateikti; Advokatų tarybos sprendimas buvo priimtas
2024 m. spalio 9 d., tačiau pasirašytas ir įteiktas ieškovui tik 2024 m. spalio 23 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas, kaip advokatas duodamas patarimus bei nurodymus uždarosios akcinės bendrovės „Let’s Jet“ (tuo metu – UAB „AviaAM BO1“) direktoriui T. G., padėjo patenkinti tik vieno UAB „Let’s Jet“ kreditoriaus – UAB „AviaAM Leasing“ – finansinį reikalavimą, dėl to kitas UAB „Let’s Jet“ kreditorius – Nigerijos Federacinės Respublikos bendrovė ,,Hakair Limited“ patyrė ne mažesnę nei 1 580 000 Eur turtinę žalą. Be to, UAB „Let’s Jet“ 2021 m. spalio 20 d. sprendimas išmokėti 1 580 000 Eur dividendus buvo priimtas jau esant sunkiai UAB „Let’s Jet“ ekonominei padėčiai ir akivaizdžiai jos bankroto grėsmei, nes 2020 m. kovo 5 d. kreditorė ,,Hakair Limited“ jau buvo bendrovei pareiškusi 5 531 397,26 JAV dolerio dydžio ieškinį, šis UAB „Let’s Jet“ kartu su teismo pranešimu apie bylą buvo jai išsiųstas 2020 m. kovo 12 d. Apklaustas kaip įtariamasis ieškovas nurodė, kad prisipažįsta kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 208 straipsnio 1 dalyje.
7. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas gavo Kvietimą, kuriame nurodyta, kad bus svarstomi klausimai, ar ieškovas atitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomus elgesio ir veiklos reikalavimus, nustatytus Etikos kodekse, ir ar neprarado nepriekaištingos reputacijos pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktą, taip pat dėl sprendimo pripažinti jį advokatu panaikinimo ir išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. 2024 m. spalio 23 d. ieškovas gavo 2024 m. spalio 9 d. Advokatų tarybos sprendimą, kuriuo nuspręsta panaikinti sprendimą pripažinti ieškovą advokatu, išbraukti jį iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Advokatų tarybos sprendime nurodoma, kad ieškovas neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–3 punktuose bei 5 dalyje, 7 straipsnio 1–4 dalyse, 9 straipsnio 3 dalyje,14 straipsnio 1 dalyje.
8. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo argumentus, kad jo elgesys ir reputacija turėjo ir galėjo būti vertinami tik pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1–3 punktuose, o ne Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punkte nustatytas ribas, kaip tai buvo padaryta Advokatų tarybos sprendimu. Advokatų tarybai nebuvo pagrindo vertinti ieškovo reputaciją, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1–3 punktais, nes dėl ieškovo nėra priimto teismo nuosprendžio.
9. Teismas nurodė, kad, tiek atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės teismo nuosprendžiu, tiek prokuroro nutarimu, kuris patvirtintas teismo rezoliucija, kaip šioje byloje, asmens reputacija vertinama pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktą. Teismas nurodė, kad aiškinimas, jog advokatai, kurių elgesys susijęs su baudžiamąja atsakomybe, bet nepatenka į Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1–3 punktus, negalėtų būti pripažinti neatitinkančiais Etikos kodekse nustatytų elgesio ir veiklos reikalavimų, nepagrįstai suteiktų šiems advokatams privilegiją, leidžiančią, nepaisant rimtų elgesio trūkumų, išvengti reputacijos vertinimo.
10. Teismas pabrėžė, kad Advokatų tarybos atliktas ieškovo reputacijos vertinimas atitiko tiek teisės aktų nuostatas, tiek teismų praktiką. Aplinkybė, jog ieškovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nereiškia, kad jis neatliko veiksmų, nesuderinamų su advokato nepriekaištinga reputacija. Tik išteisinamasis teismo nuosprendis reikštų, kad asmuo yra nekaltas. Šiuo atveju ieškovas per apklausas ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, byloje neįrodyta, kad ieškovo elgesys atitiko advokato elgesio ir veiklos reikalavimus.
11. Faktas, jog asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl laiduotojo įsikišimo, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo elgesys, jo moraliniai principai yra pažeisti taip, kad prireikė kito asmens – laiduotojo – įsikišimo. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad vien laidavimo faktas patvirtina, jog ieškovo moralės standartai kol kas neatitinka lūkesčių, nes jam buvo skirta alternatyvi poveikio priemonė – laidavimas vieneriems metams. Asmuo, kurio elgesys yra koreguojamas laiduotojo įsikišimu, negali veikti kaip advokatas, nes priešingu atveju tai galėtų sukelti abejonių tiek dėl jo nepriklausomumo, moralės, atsakomybės, tiek ir dėl pačios profesijos prestižo.
12. Teismas nepagrįstais pripažino ieškovo argumentus, kad Advokatų taryba, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimus, turėjo iškelti jam drausmės bylą ir ją perduoti nagrinėti Advokatų garbės teismui. Nors Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta galimybė iškelti advokatui drausmės bylą už įstatymo ir Etikos kodekso pažeidimus, vis dėlto įstatyme nenustatyta, kad drausminės atsakomybės taikymas būtų privaloma sąlyga konstatuoti, jog advokatas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu (išbrauktas iš advokatų sąrašo) Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punkto pagrindu. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 1R-321 „Dėl Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo skelbimo“ (toliau – Aprašas) 8 straipsnyje yra įtvirtinta Advokatų tarybos pirmininko teisė teikimu inicijuoti galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių tyrimą, kai Lietuvos advokatūra turi arba gauna duomenų apie galimą advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą, arba teikti Advokatų tarybai siūlymą svarstyti drausmės bylos advokatui iškėlimo klausimą be išankstinio tyrimo, kai advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo padarymo aplinkybės yra pakankamai aiškios. Šiuo atveju esminės padarytų pažeidimų aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Nutarimu, kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, ieškovas prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl pažeidimo aplinkybės buvo pakankamai aiškios.
13. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-675-143/2017 išdėstyti išaiškinimai. Teismas pažymėjo, kad advokatams netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, valstybės tarnautojai nėra susivieniję į kokią nors asociaciją, kuri privalėtų užtikrinti visų jos narių nepriekaištingą reputaciją, ir tai yra esminis advokatų ir valstybės tarnautojų skirtumas.
14. Advokatų tarybos vidiniai organizaciniai procesai, kaip nurodė teismas, nepateisina to, kad advokatui, išbrauktam iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, apie tokį esminį jo profesiniam gyvenimui sprendimą nepranešama net
13 dienų. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovės siekis nedelsiant apie tokį sprendimą informuoti advokatą turėtų būti suprantamas vadovaujantis protingumo principu, vengiant kasdienėje advokato veikloje galinčių susiklostyti situacijų, kai išbrauktas iš advokatų sąrašo asmuo teiks teisines paslaugas kaip advokatas.
15. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie 2024 m. spalio 9 d. vyksiantį Advokatų tarybos posėdį bei jame nagrinėtinus klausimus ir dėl šios priežasties ieškovas neturėjo galimybės tinkamai gintis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui buvo pranešta apie Advokatų tarybos posėdį, buvo suteikta galimybė pateikti papildomus duomenis, pasisakyti, ieškovas negalėjo tikėtis, kad Lietuvos advokatūra, gavusi duomenis apie ikiteisminį tyrimą, šią aplinkybę ignoruos ir jos niekaip nevertins.
16. Teismas nesutiko su ieškovo nuomone, kad protingumo ir proporcingumo principų neatitinka Kvietime ieškovui nustatytas 2 dienų terminas dokumentams pateikti. Ieškovas duomenims pateikti turėjo protingą ir pakankamą terminą. Be to, ieškovas nenurodė, kad jam reikalingas papildomas laikas dokumentams pateikti, neprašė atidėti svarstymo, pratęsti termino ar pan.
17. Teismas nesutiko ir su ieškovo argumentais, kad atsakovė, neturėdama prokuroro leidimo, paskelbė Nutarimą ikiteisminiame tyrime ir 2024 m. rugsėjo 23 d. pranešimą apie įtarimą, todėl tokiais jos veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
(toliau – BPK) 177 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir šie dokumentai turėtų būti pripažinti neatitinkančiais įrodymų teisėtumo ir leistinumo reikalavimų ir jais turėtų būti nesivadovaujama. Teismas nurodė, kad situacija, jei teismas nevertintų Nutarimo ir 2024 m. rugsėjo 23 d. pranešimo apie įtarimą, prieštarautų tiek protingumo, sąžiningumo principams, tiek elementariai teisinei logikai, nes ginčo sprendimui priimti prielaidas sudarę dokumentai nebūtų pateikti civilinėje byloje arba nebūtų joje analizuojami bylą nagrinėjančio teismo.
18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2025 m. spalio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
19. Kolegija pripažino nepagrįstais ieškovo argumentus, kad Advokatų tarybos sprendimas galėjo būti priimtas tik nustačius bent vieną iš Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1–3 punktuose nurodytų atvejų. Tokia ieškovo pozicija nesuderinama su galiojančiu ir jam, kaip advokatui, privalomu bei pagal pareigas turėjusiu būti žinomu teisiniu reguliavimu. Ieškovo veiksmai ir su dėl jo pradėtu ikiteisminiu tyrimu susijusi situacija pagrįstai buvo įvertinti pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punkto reikalavimus.
20. Kolegija nesutiko su ieškovo argumentais, kad Etikos kodekso pažeidimą, kaip pagrindą panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu, galėjo konstatuoti tik Advokatų garbės teismas, o Advokatų taryba tokios teisės neturėjo. Nurodė, kad Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti šeši savarankiški pagrindai, kuriems esant sprendimas pripažinti asmenį advokatu panaikinamas, ir tik vieno iš jų, t. y. 5 punkte, pagrindas sietinas su Advokatų garbės teismo kompetencija, įtvirtinta Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje. Visi kiti 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo atvejai nėra siejami su Advokatų garbės teismo sprendimu ar jo kompetencija. Prašomas panaikinti Advokatų tarybos sprendimas buvo priimtas taikant Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą – atsiradus bent vienai iš Advokatūros įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų (šiuo konkrečiu atveju nustačius 8 straipsnio 6 punkte nustatytą sąlygą).
21. Kolegija pažymėjo, kad Advokatų garbės teismo sprendimas ne visada yra būtinas konstatuojant nepriekaištingos reputacijos nebuvimą ar praradimą. Esant aiškiam reputacijos pažeidimui Advokatų taryba gali be Advokatų garbės teismo sprendimo ir papildomo nagrinėjimo panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu.
22. Kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei šio tyrimo baigtis, ieškovui visiškai pripažinus savo kaltę ir tik dėl šios priežasties jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleidus pagal laidavimą, atsakovės pagrįstai buvo įvertintos kaip savaime pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas neatitinka advokatui keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Ikiteisminio tyrimo dėl ieškovo nutraukimas tokiu būdu, kokiu jis buvo atliktas, nepriekaištingos reputacijos vertinimo kontekste negali būti tapatinamas ir su išteisinamojo nuosprendžio priėmimu.
23. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovas neįrodė ir procedūrinių pažeidimų, priimant 2024 m. spalio 9 d. sprendimą. Kvietime yra aiškiai nurodytas tiek nagrinėjimo dalykas, tiek ir jo pagrindas. Kvietime nurodyta informacija, kad, gavus Nutarimą, jo pagrindu bus svarstoma, ar ieškovas atitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomus elgesio ir veiklos reikalavimus, nustatytus Etikos kodekse, ir ar jis neprarado nepriekaištingos reputacijos pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktą, sprendžiama, ar išbraukti jį iš advokatų sąrašo. Ieškovas 2024 m spalio 4 d. pateikė atsakymą į šį Kvietimą, iš jo turinio matyti, kad ieškovas aiškiai suprato, kokie klausimai Advokatų tarybos posėdyje bus sprendžiami.
24. Kolegija nesutiko, kad pirmosios instancijos teismas kaip precedentu turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-675-143/2017 pateiktais išaiškinimais, kadangi nagrinėjamu atveju Valstybės tarnybos įstatymas nėra aktualus.
25. Kolegija atmetė kaip nepagrįstus argumentus, kad ikiteisminio tyrimo medžiagą atsakovė gavo neteisėtais būdais ir ja disponuoja neteisėtai, negavusi prokuroro sutikimo ją viešinti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 2 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Advokatų tarybos sprendimą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Teismai neteisėtai išplėtė Advokatų tarybos įgaliojimus, nuspręsdami, kad Advokatų taryba turi teisę advokatui nustatyti Etikos kodekso pažeidimus, nes tai yra išimtinė Advokatų garbės teismo kompetencija. Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1–3 punktuose yra nustatytas baigtinis atvejų, lemiančių nepriekaištingos reputacijos praradimą dėl advokato patirto baudžiamojo persekiojimo, sąrašas. Ieškovo patirtas baudžiamasis persekiojimas ir jo rezultatas neatitinka nė vieno nurodytų atvejų. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad nei įstatymai, nei poįstatyminiai teisės aktai Advokatų tarybai nesuteikia teisės advokatui nustatyti Etikos kodekso pažeidimų.
26.2. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad Advokatų taryba turi teisę advokatui nustatyti Etikos kodekso pažeidimą, nenurodė teisės akto ar nuostatos, kuriais grindžia tokį teiginį (tokių teisės aktų ar nuostatų nėra). Advokatų tarybos funkcija, kiek tai susiję su Etikos kodekso pažeidimų konstatavimu advokatui, apsiriboja tik teise priimti sprendimą iškelti drausmės bylą, kurią nagrinėja Advokatų garbės teismas. Lietuvos advokatūros organų veiklą reglamentuojantys teisės aktai Advokatų tarybai nesuteikia teisės aiškinti Etikos kodekso nuostatų, revizuoti Advokatų garbės teismo sprendimo, kuriuo advokatui konstatuojami Etikos kodekso pažeidimai ar atsisakoma tokius pažeidimus konstatuoti. Etikos kodekso pažeidimų konstatavimas ir advokatų etikos vertinimas yra išimtinė Advokatų garbės teismo kompetencija.
26.3. Nors Advokatų garbės teismo sprendimas konstatuojant nepriekaištingos reputacijos nebuvimą ar praradimą ne visada yra būtinas, tačiau, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, tokie atvejai yra įtvirtinti Advokatūros įstatymo 8 straipsnio
1–3 punktuose. Tačiau ieškovo situacija dėl jo patirto baudžiamojo persekiojimo neatitinka nė vieno Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1–3 punkto pagrindo. Teisinis pagrindas, kuriuo buvo priimtas Advokatų tarybos sprendimas dėl ieškovo, yra etikos pažeidimas.
26.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė laikyti įrodymu apeliacinio proceso metu priimtą 2025 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, ignoruodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šioje įsiteisėjusioje nutartyje buvo nustatyta, kad ieškovas veikė kaip įmonių akcininkas ir buvęs valdymo organų narys. Taigi, ieškovas apkaltintas pažeidimais dėl veiklos, kuri nėra susijusi su advokato funkcijų vykdymu ar naudojimusi advokato įgaliojimais.
26.5. Lietuvos advokatūra ir teismai pažeidė ieškovo teises, saugomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies,
8 straipsnio ir Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis. Viešosios valdžios institucijai (Lietuvos advokatūrai) priimant sprendimą, apribojantį ieškovo teises, buvo šiurkščiai pažeistos šios Konvencijos normos – ieškovui neužtikrinta teisė pateikti paaiškinimus, atlikti tai per protingą terminą, įsikišimas į asmens teises atliktas šiurkščiai pažeidžiant galiojantį teisinį reglamentavimą, o tokius veiksmus atliko tokios kompetencijos neturintis subjektas.
26.6. Kadangi ieškovo teises ribojantį sprendimą priėmė nekompetentingas subjektas – ne Advokatų garbės teismas, o Advokatų taryba, tai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2020 m. gruodžio 1 d. sprendime byloje Gu?mundur Andri ?str??sson prieš Islandiją suformuotos teismų praktikos bei konvencinio reikalavimo, kad valstybės įsikišimas į asmens teises būtų atliekamas pagal įstatymą.
26.7. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Advokatų tarybos sprendimu nebuvo pažeista ieškovo teisė žinoti, kuo jį kaltino Advokatų taryba. Kvietime nebuvo nurodyta nei Etikos kodekso pažeidimo aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nei Etikos kodekso straipsniai ir (ar) jų dalys, kuriuos ieškovas, kaip advokatas, savo veiksmais ar neveikimu galbūt pažeidė. Kvietime buvo nurodytas tik Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktas, kuris įtvirtina į Etikos kodeksą nukreipiančią blanketinę teisės normą. Ieškovas šios svarbios informacijos nežinojo iki pat 2024 m. spalio 23 d., kai jam buvo įteiktas Advokatų tarybos sprendimas.
26.8. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Advokatų tarybos sprendimu nebuvo pažeista ieškovo teisė pateikti paaiškinimus per tinkamą terminą. Ieškovui buvo suteiktas vos dviejų dienų terminas pateikti paaiškinimus Advokatų tarybos posėdžiui, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl jo, kaip advokato, statuso panaikinimo. Tokios itin ribotos trukmės galimybės pateikti paaiškinimus ir įrodymus negalima vertinti kaip atitinkančios protingumo ir proporcingumo bei elementarios pagarbos bendruomenės nariui kriterijus. Pagal Konvenciją, nepakanka pateikti tik abstrakčius kaltinimus ir (ar) suteikti bet kokį terminą atsiliepti. Konvencija reikalauja užtikrinti asmeniui veiksmingas teises, įskaitant teisę gintis.
26.9. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje
Nr. A-675-143/2017 išdėstytais išaiškinimais dėl valstybės tarnautojų nepriekaištingos reputacijos aspektų. Vadovaujantis minėtu sprendimu, atsakovė neturi diskrecijos plačiai aiškinti Advokatūros įstatymo 8 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių baigtinį sąrašą atvejų, lemiančių advokato nepriekaištingos reputacijos praradimą dėl patirto baudžiamojo persekiojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime yra aiškinamas Valstybės tarnybos įstatymas, todėl šis sprendimas nėra aktualus.
26.10. Teismai nepagrįstai laikė teisėtais įrodymais be prokuroro leidimo Lietuvos advokatūros civilinėje byloje pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis. Atsakovė neturėjo prokuroro leidimo civilinėje byloje teikti ikiteisminio tyrimo duomenų ir tokiais veiksmais pažeidė imperatyviąsias įstatymo nuostatas. Ieškovas procese neteigė, kad atsakovė ikiteisminio tyrimo duomenis gavo neteisėtai – byloje yra keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų kaip įrodymų pateikimo į civilinę bylą leistinumo ir teisėtumo, neturint prokuroro leidimo ir taip pažeidžiant BPK 177 straipsnio 1 dalies nuostatas.
27. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, ieškovo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad Advokatų taryba sprendimą priėmė vadovaudamasi Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 26 punktu. Advokatų taryba, nustačiusi, kad asmuo, kuris verčiasi advokato veikla, neatitinka jam taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Etikos kodekse, t. y. Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punkte nurodyto pagrindo buvimą, vykdydama Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą funkciją, turi priimti sprendimą dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo pagal Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tai paneigia ir ieškovo argumentus, kad nėra teisės akto, suteikiančio Advokatų tarybai teisę konstatuoti Etikos kodekso pažeidimą.
27.2. Priešingai nei teigia ieškovas, Advokatų taryba taiko Etikos kodekso normas ir gali be Advokatų garbės teismo sprendimo nuspręsti, jog asmuo neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Etikos kodekse. Priešingas aiškinimas neatitiktų Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktu keliamo tikslo.
27.3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti prilyginamas išteisinamajam nuosprendžiui. Tik išteisinamasis nuosprendis reiškia, kad asmuo yra nekaltas, t. y. arba nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Išteisinamojo nuosprendžio dėl ieškovo nėra priimta, ieškovas visiškai pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką. Tai sudarė pakankamą pagrindą Advokatų tarybai taikyti Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktą.
27.4. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad Advokatų tarybos sprendimas ir teismų procesiniai sprendimai pažeidžia Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnį bei Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį.
27.5. Ieškovo nurodytas EŽTT 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas byloje Gu?mundur Andri ?str??sson prieš Islandiją šiai bylai nėra aktualus. Nurodytoje byloje EŽTT sprendė, ar dėl esminių pažeidimų skiriant Islandijos apeliacinio teismo teisėjus buvo pažeista pareiškėjo teisė į pagal įstatymą įsteigtą teismą. Panašių aplinkybių šioje byloje nėra. Advokatų taryba yra teisėtai išrinktas Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba, priimdama ginčo sprendimą, veikė ne kaip teisingumą vykdanti institucija, o kaip savivaldos organas. Advokatų tarybos sprendimas buvo priimtas Advokatūros įstatymo nuostatų pagrindu.
27.6. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jį kaltino Advokatų taryba. Apie faktinį ir teisinį pažeidimų pagrindus jam buvo pranešta tinkamai. Kvietime nurodyta informacija yra pakanka pasiruošti gynybai. Ieškovo teiginį, kad jis nežinojo, kuo yra kaltinamas, ir negalėjo pasirengti gynybai, paneigia bylos medžiaga. Ieškovas 2024 m. spalio 4 d. pateikė Lietuvos advokatūrai išsamų rašytinį paaiškinimą, jo turinys rodo, kad ieškovas suprato, jog bus vertinama jo nepriekaištinga reputacija atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes.
27.7. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista jo teisė pateikti paaiškinimus per tinkamą terminą. Dokumentams pateikti ieškovas turėjo 13 dienų. Tai pakankamas terminas nurodytiems veiksmams atlikti. Lietuvos advokatūra sudarė tinkamas sąlygas ieškovui pasisakyti, jo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Ieškovas nebuvo nurodęs, kad jam reikalingas papildomas laikas dokumentams pateikti, neprašė atidėti jo klausimo svarstymo, neprašė pratęsti termino svarstymui pasirengti ar pan.
27.8. Priešingai nei teigia ieškovas, pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-675-143/2017 pateiktais išaiškinimais nėra, kadangi Advokatūros įstatymo nuostatos neturi būti taikomos ir aiškinamos atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas ir jų taikymo praktiką, kaip buvo nurodytame sprendime.
27.9. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismai šioje byloje negalėjo pripažinti ikiteisminio tyrimo duomenų leistinais įrodymais. Kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nėra BPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas ir negali būti laikoma, kad ji neteisėtai atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
28. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai kyla poreikis apginti viešąjį interesą (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje tokio poreikio nekonstatuota.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasaciniame skunde keliamus klausimus, šioje nutartyje pasisakys dėl Advokatų tarybos ir Advokatų garbės teismo kompetencijų atskyrimo, sprendžiant klausimą dėl pagrindo išbraukti advokatą iš asmenų, pripažintų advokatais, ir iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašų, dėl Advokatų tarybos sprendimo priėmimo procedūrinių aspektų, taip pat dėl įrodymams (ikiteisminio tyrimo duomenims) keliamų leistinumo reikalavimų bei ieškovo iškeltų argumentų dėl jo situacijos vertinimo Konvencijos kontekste.
Dėl Advokatų tarybos ir Advokatų garbės teismo kompetencijos, sprendžiant klausimą dėl pagrindo išbraukti advokatą iš asmenų, pripažintų advokatais, ir iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašų šiam praradus nepriekaištingą reputaciją, aiškinimo ir taikymo
30. Advokato statusas ir vaidmuo valstybės teisinėje sistemoje suponuoja specialius reikalavimus jo profesinei veiklai ir elgesiui. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio asmeniui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2023, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Advokatas, kaip specialusis subjektas, turi laikytis jam keliamų elgesio standartų, vadovautis savo veikloje Advokatūros įstatymu, Etikos kodeksu, kad išvengtų nepriekaištingos reputacijos praradimo ir veiksmų, kurie lemtų išbraukimą iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo bei iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi aukštesni, reiklesni elgesio standartai. Pagal Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3–6 punktuose nurodytus advokato veiklos principus, advokatas turi veikti teisėtai, neatskleisti kliento paslapties, būti lojalus klientui, vengti interesų konflikto bei nepriekaištingai elgtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2023, 29 punktas).
32. Nepriekaištinga asmens reputacija – viena iš esminių advokato teisinio statuso turėjimo ir advokato veiklos prielaidų. Įstatyme vartojama nepriekaištingos reputacijos sąvoka turi būti suprantama teisine prasme kaip nustatymas ribų, kada asmeniui gali būti daromi tam tikri priekaištai dėl jo esamo ar buvusio veiksmų, elgesio ar savybių, tačiau jie teisiškai pripažįstami pateisinamais ir netrukdo jam dirbti tam tikrą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2001).
33. Nepriekaištingos reputacijos išnykimas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pažeidimas sudaro pagrindą atimti asmeniui teisę verstis advokato praktika ir panaikinti advokato teisinį statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2009).
34. Pagal ginčui aktualios redakcijos (2018 m. sausio 1 d. redakcija) Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos (nurodyto straipsnio 1 punktas); yra teistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos (2 punktas); yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai (3 punktas); yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, arba yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo dveji metai (4 punktas); piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis (5 punktas); neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse (6 punktas).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai negu teigia ieškovas, iš nurodyto reglamentavimo neišplaukia išvada, kad įstatyme yra nustatytas baigtinis atvejų, lemiančių nepriekaištingos reputacijos praradimą dėl advokato patirto baudžiamojo persekiojimo, sąrašas; pagal Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą blanketinę teisės normą, advokato, kurio atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas nėra baigtas priimant apkaltinamąjį nuosprendį, elgesys gali būti vertinamas dėl atitikties Etikos kodekso reikalavimams. Advokato statuso ypatumai, be kita ko, aukšti profesinio elgesio standartai, neabejotinai suponuoja, kad veiksmai, dėl kurių baudžiamojoje byloje advokatas nenuteistas, gali būti įvertinti kaip neatitinkantys etikos reikalavimų.
36. Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas pripažinti asmenį advokatu panaikinamas esant šiems pagrindams: jeigu po sprendimo priėmimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, dėl kurių asmuo nebūtų pripažintas advokatu (nurodyto straipsnio 1 dalies 1 punktas); jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų (2 punktas); jeigu po sprendimo priėmimo atsiranda bent viena iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų (3 punktas); advokato prašymu (4 punktas); pritaikius drausminę nuobaudą – panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu (5 punktas); jeigu Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos advokatūra pritaiko Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą poveikio priemonę – leidimo vykdyti veiklą panaikinimą (7 punktas).
37. Taigi, įstatyme įtvirtinti du savarankiški advokato statuso praradimo pagrindai, aktualūs nagrinėjamam ginčui: nepriekaištingos reputacijos netekimas (Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir drausminės nuobaudos pritaikymas (Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
38. Advokatas netenka advokato vardo ir yra išbraukiamas iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo nuo sprendimo panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos (Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Teisę panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu Advokatūros įstatymo 13 straipsnyje nurodytais pagrindais turi Lietuvos advokatūra (Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Lietuvos advokatūra veikia per savo organus: visuotinį advokatų susirinkimą; Advokatų tarybą; Advokatų garbės teismą; revizijos komisiją (Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalis).
39. Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas, pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, turintis kompetenciją priimti sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jo įrašymo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą, panaikinti sprendimus pripažinti asmenį advokatu ir išbraukti jį iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo (Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 1 punktas); priimti sprendimus dėl advokatų įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, laikino išbraukimo ir išbraukimo iš jo (Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
40. Advokatų garbės teismas yra Lietuvos advokatūros organas, kuris Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir Advokatų tarybos teikimu aiškina Etikos kodekso nuostatas (Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalis).
41. Advokatūros įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, kad advokatui už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre.
42. Advokatų garbės teismas, išnagrinėjęs advokato drausmės bylą, be kita ko, gali paskirti Advokatūros įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą nuobaudą – siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Advokatų garbės teismas taip pat turi teisę siūlyti Advokatų tarybai laikinai išbraukti advokatą iš praktikuojančių advokatų sąrašo (Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, pagal anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, galutinį advokato elgesio atitikties etikos normoms vertinimą ir sprendimą dėl taikytinų padarinių pagal Advokatų garbės teismo siūlymą priima Advokatų taryba.
43. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad Advokatų tarybos pirmininkas turi teisę savo teikimu inicijuoti galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių tyrimą, kai Lietuvos advokatūra turi arba gauna duomenų apie galimą advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą, arba teikti Advokatų tarybai siūlymą svarstyti drausmės bylos advokatui iškėlimo klausimą be išankstinio tyrimo, kai advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo padarymo aplinkybės yra pakankamai aiškios.
44. Apibendrindama aptartas įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija išaiškina, kad Advokatų taryba, kaip Lietuvos advokatūros valdymo organas, turi išimtinę kompetenciją panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu, priimti sprendimą dėl advokato išbraukimo iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Advokatų garbės teismas pagal savo kompetenciją nagrinėja advokatų drausmės bylas ir gali siūlyti Advokatų tarybai panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Tačiau nei Advokatūros įstatymas, nei Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas neįtvirtina išimtinės Advokatų garbės teismo kompetencijos spręsti dėl Etikos kodekso pažeidimo fakto ir teisinių padarinių. Tais atvejais, kai Etikos kodekso normų pažeidimas yra akivaizdus ir papildomas Advokatų garbės teismo vertinimas nėra reikalingas, Advokatų taryba gali priimti sprendimą dėl advokato nepriekaištingos reputacijos netekimo Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu nesikreipdama į Advokatų garbės teismą. Tais atvejais, kai Etikos kodekso normų pažeidimas nėra aiškus, reikalingas papildomas aplinkybių tyrimas ar Etikos kodekso normų aiškinimas bei konkrečios situacijos atitikties Etikos kodeksui vertinimas, Advokatų taryba gali kreiptis į Advokatų garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui.
45. Etikos kodekse akcentuojamas advokato veiklos teisėtumo principas ir iš jo kylantys reikalavimai. Advokato profesinės veiklos teisėtumas yra vienas svarbiausių principų, lemiančių advokato vaidmenį valstybės teisės sistemoje ir profesinės veiklos garantijas, todėl advokatas privalo siekti teisingumo ir teisėtumo idealų bei ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų draudimų, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų bei gerbdamas kitų asmenų teises. Advokatas visada privalo gerbti teisę ir veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisėtumo principai. Advokatui draudžiama ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų, tenkinti neteisėtus kliento prašymus, reikalavimus arba talkinti klientui teisei ir teisėtumui priešingoje veikoje. Advokatui draudžiama neteisėtai trukdyti ar neteisėtai apsunkinti kitam asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas (Etikos kodekso 7 straipsnio 1–4 dalys).
46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, veikdamas kaip advokatas, teisiniais ir bendrovių restruktūrizavimo klausimais konsultavo UAB „Let’s Jet“ direktorių, žinodamas, jog UAB „Let’s Jet“ dėl sunkios ekonominės padėties yra nemoki ir negalės laiku įvykdyti savo prievolių kreditoriams. Ieškovas nurodė UAB „Let’s Jet“ direktoriui netenkinti kreditorės „Hakair Limited“ reikalavimų ir skolos (sumokėto avanso) negrąžinti, o lėšas panaudoti vienintelės kreditorės AB „AviaAM Leasing“ reikalavimams patenkinti. Atlikus šiuos veiksmus buvo padaryta ne mažesnė kaip 1 580 000 Eur turtinė žala kreditorei Nigerijos Federacinėje Respublikoje registruotai bendrovei „Hakair Limited“. Teismai nustatė, kad ieškovas savo kaltę visiškai pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad, veikdamas kaip advokatas, davė patarimus, kurie nėra suderinami su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Taigi, galimo etikos pažeidimo aplinkybės buvo aiškios, todėl papildomas aplinkybių tyrimas nebuvo tikslingas. Ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas priimtas būtent šių faktinių aplinkybių pagrindu, konstatavus, kad ieškovas neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–3 punktuose bei 5 dalyje, 7 straipsnio 1–4 dalyse, 9 straipsnio 3 dalyje,14 straipsnio 1 dalyje.
Dėl Konvencijos 8 straipsniu ir Protokolo Nr. 1 1 straipsniu saugomų teisių pažeidimo, priimant Advokatų tarybos sprendimą, vertinimo
47. Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad Lietuvos advokatūra ir teismai pažeidė jo teises, įtvirtintas Konvencijos 8 straipsnyje (teisė į privataus gyvenimo gerbimą) bei Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje (nuosavybės apsauga).
48. Konvencijos 8 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas (Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis). Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis).
49. Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.
50. EŽTT praktikoje konstatuota, kad Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio taikymas apima advokato praktiką, vardą, reputaciją, klientus ir pan. (angl. goodwill, pranc. clientele), nes tai tam tikrą vertę turintys dalykai, kurie daugeliu aspektų yra privačių teisių pobūdžio ir sudaro turtą, yra nuosavybė šios nuostatos pirmo sakinio prasme (pvz., EŽTT 2005 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Buzescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 61302/00). Tad teisės verstis advokato praktika ribojimas ar atėmimas, priklausomai nuo, be kita ko, konkrečių jo padarinių ir trukmės, gali sukelti jo teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe apribojimą (pvz., pirmiau nurodytas EŽTT sprendimas byloje Buzescu prieš Rumuniją; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Hinov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 23603/05; 2014 m. liepos 8 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Biagioli prieš San Mariną, peticijos Nr. 8162/13; su atitinkamais pakeitimais 2022 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Mickovski prieš Šiaurės Makedoniją, peticijų Nr. 39107/18 ir 39726/18).
51. Taigi, neteisėtai panaikinus teisę verstis advokato praktika, galimas Konvencijos Protokolo Nr. 1 pažeidimas. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo keliami materialiojo pobūdžio Konvencijos straipsnių pažeidimo klausimai pagal savo esmę labiausiai susiję su Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus gyvenimo gerbimą) sritimi.
52. Pagal EŽTT praktiką dėl Konvencijos 8 straipsnio taikymo, privataus gyvenimo sąvoka apima daugelį asmens fizinės ir socialinės tapatybės aspektų; šis straipsnis kartu saugo ir teisę į asmens vystymąsi, ir teisę formuoti bei plėtoti santykius su kitais žmonėmis bei išorės pasauliu, tarp jų ir profesinio ar verslo pobūdžio santykius (žr. EŽTT 2017 m. birželio 27 d. sprendimo byloje Lekavičienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 48427/09, par. 36; 2017 m. birželio 27 d. sprendimo byloje Jankauskas prieš Lietuvą (Nr. 2), peticijos Nr. 50446/09, par. 56, susijusiose su asmens sugrąžinimu (priėmimu) į advokatūrą; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje C. prieš Belgiją, peticijos Nr. 21794/93, par. 25; 2002 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje Pretty prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 2346/02, par. 61).
53. EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad Konvencijos 8 straipsnio galimas pažeidimas vertintinas, taikant trijų slenksčių sistemą: skundžiamas ribojimas turi būti atliktas pagal įstatymą; juo turi būti siekiama vieno ar daugiau Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisėtų tikslų; jis turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje, siekiant šių tikslų (žr., pvz., EŽTT 2017 m. birželio 27 d. sprendimo byloje Lekavičienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 48427/09, par. 48).
54. EŽTT jurisprudencija atskleidžia, kad sąvokos „nustatyta įstatymu“ ir „pagal įstatymą“ reiškia atitinkamo įstatymo kokybę, reikalaujančią, kad teisės aktas būtų prieinamas suinteresuotiems asmenims ir numatomas jo poveikio (pasekmių) atžvilgiu. Įstatymo kokybės sąvoka reikalauja, kad įstatymas būtų suderinamas su teisinės valstybės principu. Tai reiškia, kad nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtintos tinkamos garantijos, apsaugančios nuo savavališko valstybės institucijų žmogaus teisių ribojimo.
55. Nagrinėjamu atveju ieškovo išbraukimo iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo bei išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagrindas buvo ginčui aktualios redakcijos Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktas ir Etikos kodeksas (Etikos kodekso 6, 7, 9, 14 straipsniai). Taigi, įstatyme įtvirtintas ieškovo išbraukimo iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo bei išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagrindas egzistavo, juo vadovavosi Advokatų taryba, priimdama savo sprendimą, ir teismai, vertindami Advokatų tarybos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovas pasinaudojo Advokatūros įstatymo nustatyta teise apskųsti Advokatų tarybos sprendimą teismui.
56. EŽTT jurisprudencija suponuoja, kad pagal Konvencijos 8 straipsnio pirmąjį slenkstį taip pat būtina įvertinti, ar ribojimas buvo numatomas, ar asmuo galėjo pagrįstai numatyti pasekmes, ar šiuo klausimu egzistavo nuosekli teismų praktika.
57. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu egzistavusi nuosekli Lietuvos advokatūros ir teismų praktika dėl advokato veiklai taikomų ne tik bendražmogiškų elgesio standartų, bet ir specialių reikalavimų, nustatytų tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse, t. y. tik nepriekaištingo profesinio elgesio asmeniui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000; 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2023 29–34 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką, kt.), taip pat teismų atliktas sistemiškas bylai aktualaus teisinio reguliavimo (Advokatūros įstatymo 8, 13, 9, 56 straipsnių, Etikos kodekso 6, 7, 9, 14 straipsnių) įvertinimas leido ieškovui tikėtis konkrečių teisės nuostatų taikymo.
58. Kaip jau konstatuota anksčiau, įvertinus teisinį reguliavimą, ieškovui pritaikytos priemonės procedūra reglamentuota įstatymo ir yra pakankamai aiški – esant aiškiam nepriekaištingos reputacijos (inter alia (be kita ko), Etikos kodekso) pažeidimui Advokatų taryba gali be Advokatų garbės teismo sprendimo ir papildomo vertinimo išbraukti advokatą iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo bei iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Šią išvadą patvirtina ir Advokatūros įstatymo taikymas Lietuvos advokatūros ir teismų praktikoje; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėtos bylos, kai Advokatų taryba sprendė dėl laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo be Advokatų garbės teismo sprendimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2023; 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-781/2023). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovui nebuvo apribota galimybė kreiptis į teismą, teikti paaiškinimus, nepaisant to, kuris subjektas priėmė sprendimą, t. y. Advokatų taryba ar Advokatų garbės teismas.
59. Minėta, kad, taikant Konvencijos 8 straipsnį, būtina įvertinti ribojimo tikslo teisėtumą (antrasis slenkstis). Tiek EŽTT, tiek nacionalinių teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad advokatai yra esminė teisingumo sistemos dalis, visuomenės pasitikėjimas teisingumu priklauso nuo pasitikėjimo advokatų sąžiningumu ir profesionalumu, advokatams taikomi ypač aukšti etikos, orumo, sąžiningumo ir reputacijos reikalavimai. Ribojimas užsiimti advokato veikla gali būti būtinas siekiant užtikrinti tinkamą visos teisingumo sistemos veikimą. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, Advokatų tarybos sprendimu siekta išvengti advokato ir visos advokatūros vardo diskreditavimo ir panaikinti galimybę nepriekaištingą reputaciją praradusiam advokatui dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese, nes priešingu atveju tai diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją. Advokatų tarybos sprendimu buvo siekiama teisėto kitų asmenų teisių apsaugos tikslo, siekiama išvengti, kad susidarytų tokia situacija, kai advokatai, padarę nusikalstamą veiką, bet atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, toliau tęstų veiklą, taip neužtikrinant advokatų pareigos visuomenei ir poreikio apsaugoti tinkamą visos teisingumo sistemos veikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad egzistavo teisėtas tikslas, kurio siekė Lietuvos advokatūra, panaikindama ieškovo advokato statusą.
60. Pagal EŽTT praktiką, vertinant pritaikyto ribojimo būtinumą demokratinėje visuomenėje (Konvencijos 8 straipsnio trečiasis slenkstis), atsižvelgtina į visumą reikšmingų aplinkybių, visų pirma, teisėto tikslo svorį ir profesijos specifiką. Kitas svarbus kriterijus – asmens padarytų pažeidimų pobūdis ir kontekstas – ryšys su profesine veikla. Taip pat reikšmingas asmens elgesys profesinio vertinimo procese – sąžiningo bendradarbiavimo pareiga, reikšmingos informacijos atskleidimas (nuslėpimas gali būti savarankiškas pagrindas abejoti reputacija). Galiausiai, svarbus kriterijus yra ribojimo proporcingumas – ar ribojimas laikinas, ar nuolatinis, alternatyvių ir švelnesnių priemonių taikymo galimybė (EŽTT 2017 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Lekavičienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 48427/09; 2017 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Jankauskas prieš Lietuvą (Nr. 2), peticijos Nr. 50446/09).
61. Teisėjų kolegijos vertinimu, Advokatų tarybos sprendimo priėmimas atitiko ribojimo būtinumo demokratinėje visuomenėje kriterijus. Pirma, ieškovas, veikdamas kaip advokatas, atliko veiksmus, nesuderinamus su advokato profesijai keliamais elgesio standartais, kuriais prisidėjo prie žalos UAB „Let’s Jet“ kreditorei Nigerijos Federacinės Respublikos bendrovei ,,Hakair Limited“ padarymo. Antra, net jei ieškovo elgesys formaliai ir nebūtų susijęs su atstovavimu klientui, jis vis tiek yra rodantis sąžiningumo stoką, pakertantis profesinį patikimumą. Profesinis vaidmuo neturėtų būti suprantamas siaurai. Trečia, šioje byloje atsakovė akcentuoja, kad ieškovas nebuvo sąžiningas bendradarbiaudamas su ja, apie ieškovui nutrauktą ikiteisminį tyrimą atsakovė sužinojo iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, o ne iš ieškovo. Ketvirta, atvejai, kai kitiems advokatams, vairavusiems neblaiviems, netaikytos tokio griežto poveikio kaip ieškovui priemonės, skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos tuo, kad etikos pažeidimai nebuvo susijęs būtent su advokato profesine veikla. Penkta, pagal aktualų Advokatūros įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3055 redakcija), ieškovui neužkertamas kelias praėjus įstatyme nustatytam terminui kreiptis į Lietuvos advokatūrą ir atgauti advokato statusą.
62. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į ieškovo, kaip advokato, ypatingą vaidmenį vykdant teisingumą, jam taikomus aukštus profesinius standartus, teisingumo sistemos kaip viešojo intereso apsaugą, jo veiksmus – duodant teisinius patarimus, kurie neatitiko galiojusio teisinio reguliavimo, pareigos bendradarbiauti su Lietuvos advokatūra nevykdymą, sankcijos proporcingumą ir jos nenuolatinį pobūdį, ieškovo turėtą galimybę netrukdomai išsakyti savo argumentus teismuose, teismų atliktą individualų situacijos įvertinimą, pateikiant pakankamus ir svarbius motyvus, nėra pagrindo pripažinti, kad Konvencijos 8 straipsnis buvo pažeistas.
Dėl procedūrinių bei Konvencijos 6 straipsnio pažeidimų, priimant Advokatų tarybos sprendimą, vertinimo
63. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl procedūrinių pažeidimų priimant ginčijamą Advokatų tarybos sprendimą ir dėl galimo su tuo siejamo Konvencijos 6 straipsnio pažeidimo. Ieškovas teigia, kad buvo pažeistas Konvencijos 6 straipsnis, kadangi jam Lietuvos advokatūros nebuvo suteikta reali ir veiksminga teisė pakankamu terminu iki posėdžio, kuriame svarstytas klausimas dėl jo išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašų ir sprendimo jį pripažinti advokatu panaikinimo, žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kad jam buvo suteiktas vos dviejų dienų terminas pateikti paaiškinimus Advokatų tarybos posėdžiui.
64. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kuo trumpiausią laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.
65. EŽTT jurisprudencija, susijusi su klausimo, ar konkreti drausminė institucija gali būti laikoma teismu Konvencijos 6 straipsnio požiūriu, nagrinėjimu, atskleidžia, kad EŽTT praktikoje terminas „teismas“ nebūtinai reiškia tradicinį teismą, priklausantį šalies įprastinei teismų sistemai. Konvencijos tikslais institucija gali būti laikoma teismu materialiąja šio termino prasme, kai ji turi teisę, remdamasi teisės normomis, visapusiškai ir nustatytos procedūros tvarka išspręsti visus jos kompetencijai priklausančius klausimus. Sprendimų dėl drausminių pažeidimų priėmimo įgaliojimų suteikimas profesinėms institucijoms savaime nepažeidžia Konvencijos. Tačiau tokiu atveju turi būti taikoma bent viena iš dviejų sistemų: arba šios institucijos turi pačios atitikti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, arba, jei neatitinka šių reikalavimų, jų sprendimus turi galėti peržiūrėti visą jurisdikciją turinti teisminė institucija, suteikianti šiame straipsnyje įtvirtintas garantijas (žr. mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimo byloje Di Giovanni prieš Italiją, peticijos Nr. 51160/06, par. 52 ir jame cituojamą praktiką). Kai institucija, atsakinga už ginčų dėl civilinių teisių ir pareigų nagrinėjimą, neatitinka visų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Konvencija nėra pažeidžiama, jei procedūra šioje institucijoje gali būti vėliau peržiūrėta visapusišką jurisdikciją turinčio teismo, kuris užtikrina šio straipsnio garantijas, t. y. jei procedūroje nustatyti struktūriniai ar procedūriniai trūkumai yra ištaisyti per vėlesnę visapusišką jurisdikciją turinčios teisminės institucijos kontrolę (taip pat žr. mutatis mutandis EŽTT 2021 m. spalio 19 d. sprendimo byloje Miroslava Todorova prieš Bulgariją, peticijos Nr. 40072/13, par. 109).
66. Bendrųjų teisės tinkamai pasiruošti gynybai principų (palyginimui) kontekste EŽTT yra pažymėjęs, kad klausimas dėl kaltinamajam suteikto laiko ir galimybių tinkamumo turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes; vertinant, ar kaltinamasis turėjo pakankamai laiko pasirengti gynybai, ypač reikia atsižvelgti į proceso pobūdį, bylos sudėtingumą ir proceso etapą (žr. mutatis mutandis EŽTT 2012 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Gregačević prieš Kroatiją, peticijos Nr. 58331/09, par. 51). Pavyzdžiui, klausimas dėl Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyto „pakankamo laiko“ reikalavimo gali kilti dėl suteikto riboto laiko susipažinti su bylos medžiaga (žr. EŽTT 2011 m. liepos 26 d. sprendimo byloje Huseyn ir kiti prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 35485/05, par. 174–178; 2012 m. sausio 12 d. sprendimo byloje Iglin prieš Ukrainą, peticijos Nr. 39908/05, par. 70–73) arba dėl trumpo laikotarpio nuo kaltinimų pranešimo iki teismo posėdžio (žr. EŽTT 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo byloje Vyerentsov prieš Ukraina, peticijos Nr. 20372/11, par. 75–77).
67. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad, Advokatų tarybai priimant sprendimą, jam nebuvo suteikta reali ir veiksminga teisė pakankamu terminu iki posėdžio, kuriame svarstytas jo klausimas, žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nebuvo suteiktas pakankamas terminas jam pasirengti ir pateikti paaiškinimus.
68. Teisėjų kolegijos vertinimu, Advokatų taryba, priimdama ginčo sprendimą, greičiau veikė ne kaip teisingumą vykdanti institucija, o kaip savivaldos organas ir nagrinėjamoje byloje Konvencijos reikalavimai veikiau įgyvendinami per vėlesnę visos jurisdikcijos teismo kontrolę.
69. Vis dėlto, net ir vertinant proceso teisingumą pirminiame etape, pažymėtina, kad, nors ir sutiktina su ieškovu, jog Kvietime nebuvo detaliau nurodytas nei etikos pažeidimo pobūdis, nei Etikos kodekso normos, kurias ieškovas pažeidė, tačiau įvertinus tai, kad ieškovas buvo advokatas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, teikiantis teisines paslaugas, darytina išvada, kad ieškovo teisinio teksto, teisinių dokumentų suvokimo standartai yra aukštesni, t. y. ieškovui, kaip profesionaliam teisininkui, nuoroda į konkrečių Etikos kodekso normų pažeidimą turėtų būti suprantama. Todėl sutiktina su teismų ir atsakovės argumentais, kad apie faktinį ir teisinį pagrindus ieškovui buvo pranešta tinkamai ir aiškiai: nurodyta, kad gautas 2024 m. rugsėjo 23 d. pranešimas apie įtarimą ir Nutarimas, kad posėdyje bus svarstomi klausimai, ar jis atitinka advokatui taikomus elgesio ir veiklos reikalavimus, nustatytus Etikos kodekse, ar jis neprarado nepriekaištingos reputacijos pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktą ir pan. Be to, vertinant teismų nustatytą faktinę situaciją, labiau tikėtina, kad ieškovas aiškiai suprato, kuo yra kaltinamas, nes Advokatūrai 2024 m. spalio 4 d. pateikė išsamų rašytinį paaiškinimą, iš kurio turinio galima suprasti, kad ieškovui buvo suprantama aplinkybė, jog klausimas dėl ieškovo nepriekaištingos reputacijos vertinimo, kuris buvo svarstomas posėdyje, kilo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo.
70. Advokatų tarybai priėmus sprendimą ieškovas pasinaudojo teise į teisminę gynybą, bylą nagrinėję teismai išnagrinėjo jo argumentus, pateikė į juos argumentuotus atsakymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismams turint visą jurisdikciją ir patikrinus tiek faktinius, tiek teisinius klausimus, tokia vėlesnė Advokatų tarybos sprendimo kontrolė kompensuoja bet kokius galimus proceso Advokatų taryboje trūkumus.
71. Ieškovas taip pat teigia, kad buvo pažeista jo teisė pateikti paaiškinimus per tinkamą terminą, kadangi Kvietime nustatytas vos dviejų dienų terminas paaiškinimams pateikti. Nors teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad dviejų dienų terminas yra gana trumpas, vis dėlto pagrindo sutikti, kad tuo buvo pakenkta proceso teisingumui, neturi.
72. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovas faktiškai galėjo rengtis gynybai 13 dienų, nes pats ieškovas laiku nepranešė Advokatų tarybai apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Be to, ieškovui nereikėjo susipažinti su didelės apimties medžiaga, ieškovas jokiomis aplinkybėmis nenurodė, kad jam reikalingas papildomas laikas dokumentams pateikti, neprašė atidėti jo klausimo svarstymo, pratęsti termino, kasaciniame skunde taip pat nenurodytos jokios aplinkybės, kurių jis negalėjo aptarti, ar įrodymai, kurių negalėjo pateikti Advokatų tarybai. Galiausiai primintina, kad Advokatų tarybai ieškovas pateikė išsamus paaiškinimus. Be to, kaip minėta, ieškovas po Advokatų tarybos sprendimo turėjo galimybę kreiptis į teismus, šie išnagrinėjo jo argumentus, pateikė į juos argumentuotus atsakymus. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad priimant skundžiamą Advokatų tarybos sprendimą buvo esmingai pažeistos procedūros ir Konvencijos 6 straipsnis.
73. Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad teismai kaip precedentu turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-675-143/2017 pateiktais išaiškinimais, ir sutinka su teismų išvadomis, kad administracinėje byloje Nr. A-675-143/2017 buvo sprendžiama dėl valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – kompetencijos ribų Valstybės tarnybos įstatymo kontekste. Nagrinėjamu atveju Valstybės tarnybos įstatymas, kurio nuostatos buvo aiškinamos minėtoje administracinėje byloje, nėra aktualus, nes advokatai nėra valstybės tarnautojai.
74. Ieškovas byloje taip pat remiasi EŽTT 2020 m. gruodžio 1 d. Didžiosios kolegijos sprendimu byloje Gu?mundur Andri ?str??sson prieš Islandiją, peticijos Nr. 26374/18, teigdamas, kad nekompetentingo subjekto priimtas sprendimas neatitinka šioje byloje suformuotos praktikos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais. Nurodytoje byloje iš esmės buvo analizuota, ar vidaus teisės pažeidimai, padaryti teisėjo paskyrimo į tam tikrą teismą etape, vėliau gali pažeisti asmens teisę į „pagal įstatymą įsteigtą teismą“. Nagrinėjamoje situacijoje šie EŽTT išaiškinimai netaikytini: viena vertus, sprendžiama ne dėl teisėjo, o dėl advokato statuso, antra vertus, Advokatų tarybos kompetencija šiuo klausimu nebuvo peržengta.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodymų pateikimo reikalavimus, aiškinimo ir taikymo
75. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija atsakovės į bylą pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis, nurodo, kad šių duomenų panaudojimas yra neteisėtas, nes jie į civilinę bylą pateko neturint prokuroro leidimo, kaip reikalauja įstatymas.
76. BK 247 straipsnio normos dispozicija, kurioje įtvirtinta ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo sudėtis, yra blanketinė. Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo (paskelbimo) teisinis reguliavimas nustatytas BPK 177 straipsnyje. Tik šiuo teisiniu reguliavimu nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo tvarkos pažeidimas gali sudaryti ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo nusižengimo, nustatyto BK 247 straipsnyje, sudėtį. Todėl minimo baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai, tarp jų ir subjekto, turi būti apibūdinami remiantis ir BPK 177 straipsnio nuostatomis. Kiti asmenys, atskleidę ikiteisminio tyrimo duomenis ir neatitinkantys BPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, negali būti pripažįstami nusižengimo, nustatyto BK 247 straipsnyje, subjektais – vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2005).
77. Kitaip suprantant ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo – baudžiamojo nusižengimo subjektą – vykdytoją, t. y. juo pripažįstant bet kurį kitą asmenį (ne proceso dalyvį ar asmenį, nemačiusį atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų), atskleidusį ikiteisminio tyrimo duomenis be leidimo, būtų pažeidžiami konstitucinio lygybės principo reikalavimai, nustatant baudžiamosios atsakomybės pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2005).
78. Atsižvelgdama į tai, kas minėta, teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis, kad atsakovė nėra BPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas, todėl negali būti laikoma, kad ji neteisėtai atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
79. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį, todėl ieškovo kasacinis skundas atmetamas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
80. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo kasacinis skundas nebuvo patenkintas, atsakovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo 3484,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą. Nurodytas išlaidas atsakovė grindžia 2026 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BV 1-04/26 ir 2026 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymu. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“
7 ir 8.14 punktuose nustatytų maksimalių už teisinę pagalbą priteisiamų sumų, todėl atsakovei iš ieškovo priteisiama 3484,80 Eur suma.
81. Kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei Lietuvos advokatūrai (j. a. k. 300099149) 3484,80 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Eglė Zemlytė