Civilinė byla Nr. e2S-1740-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01905-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.;

3.1.18.2.3.; 3.3.2.4.;

                 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos turtai“ ieškinį atsakovui V. S. dėl prievolės įvykdymo natūra.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Dainavos turtai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą V. S. įvykdyti 2006 m. gegužės 12 d. Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punkte nurodytą prievolę natūra, t. y. savo lėšomis nugriauti 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį – piceriją „Palermo“, kuris 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, nustatant atsakovui vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nurodytiems veiksmams atlikti ir atsakovui per teismo nustatytą terminą nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieškovei juos atlikti pačiai atsakovo lėšomis bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: įpareigojo atsakovą įvykdyti 2006 m. gegužės 12 d. Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutarties 5.6 punkte nurodytą prievolę natūra, t. y. savo lėšomis nugriauti 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį – piceriją „Palermo“, kuris 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, nustatant atsakovui vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nurodytiems veiksmams atlikti; atsakovui per teismo nustatytą terminą nurodytų veiksmų neatlikus, leido ieškovei juos atlikti atsakovo lėšomis; iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 5 385,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 3,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
3. Ieškovė UAB „Dainavos turtai“ pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė areštuoti atsakovui V. S. priklausantį 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį – piceriją „Palermo“, kuris 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui nurodytus nekilnojamuosius daiktus parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitais būdais jais disponuoti ar atlikti kitus veiksmus, keičiančius šio turto faktinę ar teisinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2017 m. balandžio 20 d. pranešimu informavo, jog ketina parduoti aukščiau paminėtą turtą. Atsakovui pardavus šį turtą pasidarytų neįmanomas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo, kuris šiuo metu yra apskųstas apeliacine tvarka, įvykdymas, jeigu apeliacinis teismas šį sprendimą paliktų nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino: ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui V. S. priklausantį 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį – piceriją „Palermo“, kuris 2013-03-12 UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui nurodytus nekilnojamuosius daiktus parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitais būdais jais disponuoti ar atlikti kitus veiksmus, keičiančius šio turto faktinę ar teisinę padėtį.
5. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi patikslino 2017 m. gegužės 5 d. nutarties rezoliucinę dalį, joje nurodant atsakovo V. S. asmens kodą.
6. Teismas, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendė, kad atsakovui perleidus nuosavybės teisę į ginčo objektą bei žemę ant kurios jis pastatytas, būtų neįmanoma įvykdyti galimai ieškovei palankaus apeliacinio teismo sprendimo, kadangi byloje yra nagrinėjimas ginčas būtent dėl atsakovo prievolės įvykdyti tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas bei nugriauti laikiną statinį. Priešingu atveju, ieškovė būtų priversta pakartotinai ginti savo teises į procesą įtraukiant ir naująjį savininką, o tai pažeistų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Teismas laikė, kad šiuo atveju yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

7. Atskiruoju skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl žemės sklypo arešto yra nesusijusios su pareikštais reikalavimais dėl ginčo statinio nugriovimo ir šios laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti pritaikytos. Ginčo atveju atsakovo atžvilgiu nebuvo pareikšta reikalavimų dėl žemės sklypo ir tokie reikalavimai nebuvo nagrinėti.
2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nekonkrečios ir neaiškios, pažeidžiančios šalių teisių ir interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės gali būti susijusios tik pardavimo ribojimu.
3. Ieškovė net neįrodinėjo, kad egzistuoja grėsmė, jog atsakovas imsis kitų veiksmų keičiančių šio turto faktinę ar teisinę padėtį ir, kad tokie veiksmai apsunkintų teismo sprendimo vykdymą.
8. Atsiliepimu į atsakovo V. S. atskirąjį skundą ieškovė UAB „Dainavos turtai“ prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas ieškovės civilinės bylos nagrinėjimo metu išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus laikė pagrįstais, todėl 2017 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, kas patvirtina, kad ieškovės reikalavimai yra visiškai pagrįsti.
2. Atsakovui priklausantis ginčo statinys yra laikinasis statinys, kuri neturi jį, kaip nekilnojamąjį daiktą, identifikuojančių duomenų, reikalingų notarinės formos sandoriui sudaryti, todėl vien tik laikinojo statinio pirkimo – pardavimo sutartis (neperleidžiant žemės sklypo) išvis negalėtų būti sudaroma bei tvirtinama notaro, o jei būtų patvirtinta – negaliotų.
3. Atsakovas, siekdamas apeiti imperatyvius apribojimus, kartu su laikinuoju statiniu siekia perleisti ir turimą žemės sklypo dalį. Tokiais veiksmais, akivaizdu, kad atsakovas siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomu ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Perleidus laikinąjį statinį naujam (galimai sąžiningam) įgijėjui, neišvengiamai kiltų nauji ginčai dėl laikinojo statinio bei tokiu būdu ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai būtų apsunkintas.

              Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK144 straipsnio 3 dalis).
13. Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimu buvo visiškai patenkintas ieškovo UAB „Dainavos turtai“ ieškinys, atsakovas V. S. įpareigotas įvykdyti 2006 m. gegužės 12 d. Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutarties 5.6 punkte nurodytą prievolę natūra, t. y. savo lėšomis nugriauti 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį – piceriją „Palermo“, kuris 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, nustatant atsakovui vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nurodytiems veiksmams atlikti. Šis teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, kadangi atsakovas dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo yra padavęs apeliacinį skundą. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo, nurodydama, kad atsakovas ketina perleisti jam priklausančią žemės sklypo dalį, kartu su joje esančiu laikinuoju statiniu, dėl kurio nugriovimo tarp šalių yra iškilęs ginčas, todėl yra reali grėsmė ieškovei priimto ir dar neįsiteisėjusio palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį ieškovės prašymą tenkino ir ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui V. S. priklausantį 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį – piceriją „Palermo“, kuris 2013-03-12 UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui nurodytus nekilnojamuosius daiktus parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitais būdais jais disponuoti ar atlikti kitus veiksmus, keičiančius šio turto faktinę ar teisinę padėtį.
15. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl žemės sklypo arešto nėra susijusios su pareikštais reikalavimais dėl ginčo statinio nugriovimo bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, kadangi yra pritaikytos didesniu mastu, nei yra būtina užtikrini ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo argumentais dėl žemiau šioje nutartyje išdėstytų motyvų.
16. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kyla būtent iš 2006 m. gegužės 12 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo savo lėšomis nugriauti tame žemės sklype esantį laikiną pastatą – piceriją „Palermo“ iki 2006 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 5.6 punktas). Atsakovui neįvykdžius minėtos sutarties sąlygos, ieškovė kreipėsi į tesimą su ieškiniu dėl atsakovo įpareigojimo tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimtas prievoles. Nors nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra ginčo žemės sklype esantis laikinas statinys – picerija „Palermo“, tačiau priešingai nei teigia atsakovas, šios bylos dalyku yra būtent atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas – atsakovas iki šiol nėra įvykdęs Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punkte numatyto įsipareigojimo, t. y. nėra nugriovęs ant ieškovei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies esančio laikino statinio – picerijos „Palermo“.
17. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad prašomas nugriauti atsakovui priklausantis laikinas statinys – picerija „Palermo“, yra laikinas statinys, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, nes laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami (Statybos įstatymo 27 straipsnio 31 dalis). Taigi, akivaizdu, kad ginčo laikinas statinys pats savaime savarankišku teisinių santykių objektu būti negali, todėl vien tik ginčo laikinajam statiniui pritaikius turto areštą, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas. 
18. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad atsakovas pranešimu yra informavęs ieškovę apie ketinimą parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo su jame esančiu laikinuoju pastatu – picerija „Palermo“. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, perleidus ginčo žemės sklypo dalį kartu su ant jo esančiu atsakovui priklausančiu laikinu statiniu, iškiltų ginčas dėl naujam savininkui, įgijusiam ginčo objektus, perleistų buvusio savininko (atsakovo) asmeninių teisių ir pareigų, kurias jis prisiėmė sudarydamas sutartį su trečiaisiais asmenimis (ieškove), apimties, kas ateityje neabejotinai sąlygotų naujus ginčus ir apsunkintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju, sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad pats laikino statinio pardavimas, neperleidus atsakovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, nėra teisiškai įmanomas, todėl siekiant išlaikyti nagrinėjamu atveju byloje status quo padėtį, t. y. pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo metu esančią padėtį, darytina išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio ginčo nekilnojamojo turto areštas (žemės sklypo dalies su ant jo esančiu laikinu statiniu) yra pagrįstai pritaikytos.
19. Atsakovas atskiruoju skundu taip pat nesutinka su pritaikytu laikinųjų apsaugos priemonių mastu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, areštuodamas ginčo nekilnojamąjį turtą, nepagrįstai uždraudė su šiuo turtu atlikti visus veiksmus, keičiančius šio turto faktinę ir teisinę padėtį.
20. Turto arešto aktų registro steigimo ir turto arešto aktų įregistravimo tvarką, šiame registre registruojamus duomenis, jų teisinį statusą nustato Turto areštų aktų registro įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas.
21. Kaip nustatyta iš šios nutarties 20 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pritaikydamas ginčo nekilnojamam turtui areštą, taip pat nustatė ir draudimą juo disponuoti. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamų nutarčių rezoliucinėse dalyse draudimą disponuoti ginčo nekilojamaisiais daiktais nurodė plečiamai, tačiau toks draudimas iš esmės atitinka Turto arešto aktų registro įstatyme įtvirtintą turto disponavimu laikiną apribojimą, todėl, nustačius, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra pritaikytos pagrįstai, nėra pagrindo sutikti, kad nustatytais draudimais atsakovo teisių yra suvaržyta daugiau nei reikia užtikrinti ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymą.
22. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutartys yra teisėtos ir pagrįstos, naikinti jas remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalys 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23. Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė nėra pateikusi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių dokumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

              Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. nutartis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas