Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1293-1129/2024

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01043-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.5.3; 16.9.4.1; 21.8.1; 21.10.4; 21.11.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 23 d. 

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis, 

sekretoriaujant Urtei Piluckei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)

Teismas

nustatė:

M. P. Institucijos 2024 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. rugsėjo 18 d., 13.17 val., kelio (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę lenkė sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 119 ,,Šalutinis kelias iš dešinės“, vietoje kur kelių eismo taisyklės lenkti draudžia. Pareiškėjui nutarimu paskirta 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams (b. l. 11 – 13).

Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad su M. P. inkriminuojamu nusižengimu iš dalies sutinka, tačiau nors ir sutiktina su Institucijos surašytame AN protokole nurodytu formaliu kaltinimu, tačiau šioje byloje tikslinga atkreipti dėmesį į pagrindines administracinės atsakomybės nuostatas, kurios nustatytos ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Institucija surašiusi AN protokolą nieko nesiaiškino apie asmens trauktino administracinėn atsakomybėn kaltės formą ir rūšį ir netinkamai įvertino pačio galimo nusižengimo aplinkybes. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai BK 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Manytina, kad M. P. inkriminuojama veika nėra padaryta tyčia, o labiau dėl neatsargumo, o šios aplinkybės Institucijos apskritai nebuvo tirtos.

Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Atkreiptina, kad asmens tyčia yra būtinas kvalifikuojantis ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties požymis (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-150-337/2020). Pareigūnai neatliko jiems įstatyme imperatyviai nurodytos pareigos, t. y. privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 str.).

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas Institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 1 dalis), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar M. P. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. ar bylos medžiagoje esanti duomenų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad M. P. vairuodamas transporto priemonę atliko jam AN protokole inkriminuojamus veiksmus tyčia.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą KET. M. P. yra kaltinamas už tai, kad pažeidė KET 140.1 punkto nuostatas, kurios numato, jog yra draudžiama lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. M. P. vairuodamas transporto priemonę priartėjo prie priekyje jo važiuojančios kitos transporto priemonės, kuri važiavo lėtesniu greičiu nei tame kelio ruože leidžiama važiuoti. Priartėjęs prie šios transporto priemonės M. P. dar kurį laiką važiavo iš paskos ir ketindamas atlikti lenkimo manevrą iš anksto pasitraukė prie kairiojo eismo juostos krašto (šie duomenys matomi ir AN byloje esančiame vaizdo įraše) ir įvertinęs kelio reljefą ir kelio būklę, kelio ženklinimą ir kelio ženklus nematė jokio pagrindo važiuoti tokiu (ženkliai lėtesniu) greičiu nei leidžiama šioje kelio atkarpoje, todėl įjungė savo vairuojamos transporto priemonės kairės pusės įspėjamąjį posūkio signalą informuodamas priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotoją apie ketinimą jį aplenkti. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą kelio ženklo informuojančio apie šalutinį kelią iš dešinės (KET 1 priedo 109 p.) nepamatė, kadangi buvo susikoncentravęs į kelią priekyje jo, kadangi norėjo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems (KET 136.3 p.) bei žiūrėjo į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, norėdamas įsitikinti ar nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti (KET 136.1 p.), o kelio ženklinimas lenkimo manevrą toje kelio atkarpoje dar leido atlikti. Lenkimo metu šio kelio ženklo, taip pat nepamatė ir dėl to, kadangi iš priekio švietė skaisti saulė, šį kelio ženklą galimai užstojo lenkiama transporto priemonė. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, jog M. P. prieš lenkimo manevrą iš anksto priartėjo prie eismo juostos kairės pusės ir pakankamai ilgai dar važiavo paskui lenkiamą transporto priemonę, ketindamas įsitikinti, kad aplenkęs priekyje važiuojančią transporto priemonę niekam nesukliudys ir galės saugiai užbaigti lenkimo manevrą. Pažymėtina ir tai, kad kelio horizontalusis ženklinimas nedraudė išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą lenkimo metu ir tokį manevrą atlikti leido. Taip pat pažymėtina ir tai, kad dėl šio lenkimo manevro nebuvo sukelta grėsmė kitų eismo dalyvių saugumui.

ANK paskirtis yra teisėtomis priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565 1 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Neabejotina ir sutiktina, jog asmenų, vairuojančių transporto priemones, kuomet yra atliekamas lenkimo manevras vietose, kuriose pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, veiksmai priskiriami prie šiurkštesnių ir keliančių pavojų eismo saugumui, tačiau, sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris esamoje situacijoje akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Manytina, kad M. P. neturėtų būti tapatinamas su vairuotojais, kurie tokius nusižengimus daro tyčia ir šiuos veiksmus atlieka keldami realų pavojų eismo saugumui. M. P. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas, kuris akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis, kontekste, suponuoja tai, jog paskyrus jam nuobaudą ir net pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones, šiuo atveju atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, dėl to galimai jam kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi M. P. padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Tos pačios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz., Kauno apygardos teismo 2022-02-22 nutartis Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39- 348/2022).

M. P. niekaip nepateisina tokio savo poelgio ir dėl to labai gailisi, tačiau šį nusižengimą padarė ne iš piktos valios, o dėl neatsargumo bei nenorėdamas pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų. Nors iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad vairuodamas transporto priemonę M. P. formaliai atliko jam inkriminuojamus veiksmus, tačiau šis nusižengimas padarytas tik dėl jau aukščiau aprašytų ir susiklosčiusių aplinkybių visumos. Taip pat svarbu paminėti, kad M. P. vairavimo stažas vairuojant B kategorijos transporto priemones yra pakankamai ilgas. Todėl, manytina, kad jis yra tinkamai įgudęs valdyti transporto priemones. Atkreiptina, kad M. P. nėra sistemingas kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Šiurkščių nusižengimų M. P. nėra padaręs. Atkreiptina, kad šiuo metu M. P. yra dirbantis įmonėje (duomenys neskelbtini) pareigose, o jo darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu. Pareiškėjas yra atsakingas už įmonės aptarnaujamų objektų visoje Lietuvoje (duomenys neskelbtini) priežiūrą ir remontą, įrengimų gedimų prevenciją ir prastovų klientui minimizavimą. Pareiškėjo darbo specifikoje autotransporto vairavimas yra neatsiejama kasdienio darbo dalis. Darbas (kuris yra susijęs su vairavimu) yra M. P. ir jo šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Netekęs teisės vairuoti jis negalėtų tinkamai atlikti darbo pagal savo darbinius įgūdžius, o tai pažeistų asmens konstitucinę teisę į darbą. Taip pat pastebėtina, kad M. P. darbas (atliekamos darbinės funkcijos) nuo gyvenamosios vietos yra nutolęs įvairiais atstumais. Viešojo transporto eismas nuo jo gyvenamosios vietos iki darbo vietos nėra gerai išvystytas, todėl patekti į darbovietę praktiškai neturėtų realios galimybės. M. P. gyvena šeimoje su savo žmona ir du augina du vaikus – 3 metų amžiaus dukrą ir 11 metų amžiaus sūnų, kuris yra neįgalus. M. P. su šeima gyvena nuo miesto nutolusioje vietovėje, kurioje nėra išvystytas viešojo transporto eismas. Sūnaus priežiūrai dėl jo sveikatos būklės dažnai tenka vežti į gydymo įstaigas bei reabilitacijas. Todėl M. P. tenka didesnė atsakomybė rūpintis sūnumi, kuriam yra reikalinga ypatinga priežiūra. Pastebėtina, kad M. P. sūnui diagnozuotas smegenėlių piktybinis navikas, smegenėlių meduloblastoma su metastazėmis galvos smegenyse ir stubure, klasikinis variantas, su TP53 mutacija, PSO IV laipsnio. Atkreiptinas dėmesys ir įtai, kad M. P. pagal vaiko augimo raidą bei diagnozuotas ligas reguliariai lankosi ir veža savo vaiką pas šeimos gydytoją, įvairius lavinimo užsiėmimus ir būrelius, o tokio amžiaus vaikas dar neturi reikiamų įgūdžių keliauti vienas. Susisiekimas viešuoju transportu su gydymo ar kitomis lavinimo įstaigomis praktiškai neįmanomas, kadangi gyvenamojoje vietovėje viešojo transporto eismas nėra išvystytas. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonių M. P. negalėtų tinkamai pasirūpinti savo vaiku, o tai darytų neigiamą poveikį vaiko tinkamos raidos gerovei bei jo sveikatos būklei. M. P. turi kreditorinių įsipareigojimų, jis yra sudaręs kredito ir išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis ir kiekvieną mėnesį privalo mokėti nustatyto dydžio įmokas. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonių M. P. netektų savo ir tuo pačiu savo šeimos vienintelio pajamų ir tuo pačiu pragyvenimo šaltinio, o tai labai apsunkintų M. P. turimų finansinių įsipareigojimų įgyvendinimą bei šeimos gerovę. Sutiktina, kad M. P. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingesnių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų eismo saugumui ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d.  nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-626/2017).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog ATPK 301 str. nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Įtvirtinus analogišką nuostatą naujajame ANK nėra pagrindo spręsti, kad šia nuostata siekiama kitokių tikslų nei ATPK 301 straipsnyje – sudaryti galimybę teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) išskirtiniais atvejais paskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos visai neskirti. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatavę, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, kuris, kaip jau minėta, atitinka ANK 34straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas; tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus; asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei šeimos narių priežiūra; administracinio nusižengimo padariniai; finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-545-255/2017); Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Analizuojant ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus kriterijus ir juos apibendrinus, darytina išvada, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į: 1) padaryto lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 5) vairavimo stažą; 6) ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn; 7) asmeninio pobūdžio aplinkybes; 8) administracinio nusižengimo padarinius, ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstam veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jo paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, tai, jog asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, įvertinus kitus prašyme išdėstytus argumentus, aplinkybę, kad ne tik pažeidėjas, bet ir jo šeima patirs didelius nepatogumus, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. P. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, neskiriant straipsnio sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Manytina, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, todėl prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirtos, vadovaujantis ANK 32, 34 straipsnio nustatytomis nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo taisyklėmis, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies nustatytas sankcijas. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019 11 punktas). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-648/2019 21 punktas).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėjo, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už kelias alternatyvias veikas: „Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus“. Bent vienos iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veikų įvykdymas užtraukia atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį asmeniui inkriminuotas nusižengimas dėl lenkimo draudžiamoje vietoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl KET patvirtinimo“ patvirtintų KET 140.1. p. reglamentuoja, kad „Lenkti draudžiama: >…< sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Institucija laikosi pozicijos, kad asmens įvykdytas administracinis nusižengimas įrodytas byloje esančiu vaizdo įrašu, įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų užfiksuotomis aplinkybėmis, t. y. surašytu administracinio nusižengimo protokolu, užfiksuotomis kelio ženklo nuotraukomis. Pažymėjo, kad KET 4 p. reglamentuoja, kad „Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“; 5 p. reglamentuoja, kad „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis“. Institucija pažymėjo, kad ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Paskirtina administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsniu atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad asmeniui skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – minimalios. Pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Šiuo konkrečiu atveju asmuo lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, kas sukėlė realų pavojų tiek paties vairuotojo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. t. y. asmuo įvykdė šiurkštų KET pažeidimą vairuodamas padidinto pavojaus priemonę – transporto priemonę, elgėsi neatsakingai, pavojingai eismo dalyvių atžvilgiu.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Institucija pareiškėjo skundo teiginius vertina, kaip jo gynybinę poziciją, bandymą išvengti administracinės atsakomybės, sušvelninti savo padėtį. Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Asmens interesas išvengti atsakomybės ir (ar) sušvelninti savo padėtį pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas.

Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėjo, kad darydamas administracinį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, mūsų institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.

Pažymėjo, kas asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėjas pateikdamas save kaip išskirtinai, teigiamai charakterizuojančią asmenybę turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojame, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Asmeniui buvo žinomas iš anksto teisės aktų reikalavimas, kad asmuo vairuodamas transporto priemonę turi turėjo elgtis atsakingai bei nepažeidinėti teisės normų, nevykdyti administracinius nusižengimus, kurie priskiriami šiurkštiems pažeidimams ir už kurių įvykdymą įstatymų leidėjas numatė griežtas sankcijas, imperatyvų specialiosios teisės- teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą. Asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi būti itin atidus, nes nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-3 03/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-5 10-3 17/2017, Nr. AN2-251-593/20l8, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-93 512022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-354/2022 ir kt.).

Pažymėjo, kad asmuo teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų asmenų interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo užtikrinimo. Institucijos nuomone tokių pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnio reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus. Asmeniui taikyta, nustatyta straipsnio sankcijoje minimali nuobauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė minimaliam numatytam terminui.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, saugų eismą, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašo Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu apklaustas M. P. nurodė, kad skundą palaiko jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Institucija savo atsiliepime pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. P. Institucijos 2024 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)  administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 18 d., 13.17 val., kelio (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę lenkė sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 119 ,,Šalutinis kelias iš dešinės“, vietoje kur kelių eismo taisyklės lenkti draudžia. Pareiškėjui nutarimu paskirta 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams (b. l. 11 – 13).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad  už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, M. P. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, o skundu, visų pirma, prašoma pakeisti Institucijos 2024 m. spalio 29 d. nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą. 

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-942/2016).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nusižengimą pripažįsta, labai gailisi ir palaiko skundą jame nurodytais motyvais. Dėl savo neteisėto elgesio pareiškėjas nuoširdžiai gailisi, šis įvykis buvo atsitiktinio pobūdžio. Pareiškėjas nurodė, kad M. P. vairavimo stažas vairuojant B kategorijos transporto priemones yra pakankamai ilgas, todėl manytina, kad jis yra tinkamai įgudęs valdyti transporto priemones. M. P. nėra sistemingas KET pažeidėjas. Šiurkščių nusižengimų M. P. nėra padaręs. M. P. yra dirbantis įmonėje (duomenys neskelbtini) pareigose, o jo darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu. Pareiškėjas yra atsakingas už įmonės aptarnaujamų objektų visoje (duomenys neskelbtini) ir prastovų klientui minimizavimą. Pareiškėjo darbo specifikoje autotransporto vairavimas yra neatsiejama kasdienio darbo dalis. Darbas yra M. P. ir jo šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Netekęs teisės vairuoti jis negalėtų tinkamai atlikti darbo pagal savo darbinius įgūdžius, o tai pažeistų asmens konstitucinę teisę į darbą. Taip pat pastebėtina, kad M. P. darbas nuo gyvenamosios vietos yra nutolęs įvairiais atstumais. Viešojo transporto eismas nuo jo gyvenamosios vietos iki darbo vietos nėra gerai išvystytas, todėl patekti į darbovietę praktiškai neturėtų realios galimybės. M. P. gyvena šeimoje su savo žmona ir du augina du vaikus – 3 metų amžiaus dukrą ir 11 metų amžiaus sūnų, kuris yra neįgalus. M. P. su šeima gyvena nuo miesto nutolusioje vietovėje, kurioje nėra išvystytas viešojo transporto eismas. Sūnaus priežiūrai dėl jo sveikatos būklės dažnai tenka vežti į gydymo įstaigas bei reabilitacijas, todėl M. P. tenka didesnė atsakomybė rūpintis sūnumi, kuriam yra reikalinga ypatinga priežiūra, kadangi sūnui diagnozuotas smegenėlių piktybinis navikas, smegenėlių meduloblastoma su metastazėmis galvos smegenyse ir stubure, klasikinis variantas, su TP53 mutacija, PSO IV laipsnio. M. P. pagal vaiko augimo raidą bei diagnozuotas ligas reguliariai lankosi ir veža savo vaiką pas šeimos gydytoją, įvairius lavinimo užsiėmimus ir būrelius. Pastebėtina, kad tokio amžiaus vaikas dar neturi reikiamų įgūdžių keliauti vienas. Susisiekimas viešuoju transportu su gydymo ar kitomis lavinimo įstaigomis praktiškai neįmanomas, kadangi gyvenamojoje vietovėje viešojo transporto eismas nėra išvystytas. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonių M. P. negalėtų tinkamai ir savalaikiai pasirūpinti savo vaiku, o tai pažeistų ir vaiko tinkamos raidos gerovei bei jo sveikatos būklei. M. P. turi kreditorinių įsipareigojimų, jis yra sudaręs kredito ir išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis ir kiekvieną mėnesį privalo mokėti nustatyto dydžio įmokas. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonių M. P. netektų savo ir tuo pačiu savo šeimos vienintelio pajamų ir tuo pačiu pragyvenimo šaltinio, o tai labai apsunkintų M. P. turimų finansinių įsipareigojimų įgyvendinimą bei šeimos gerovę. Vienareikšmiškai sutiktina, kad M. P. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingesnių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų eismo saugumui ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas, kaip minėta, gailisi dėl padaryto nusižengimo, išgyvena dėl darbinės veiklos galimo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti savo bei šeimos ateitimi.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams nepagrįstai apsunkintų pareiškėjo padėtį labiau nei tai būtina administracinio nusižengimo nuobaudos tikslams pasiekti. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, pareiškėjas netektų vienintelio savo pajamų šaltinio, neturėtų galimybės pasirūpinti savo neįgaliu sūnumi, kuriam diagnozuotas smegenėlių piktybinis navikas, smegenėlių meduloblastoma su metastazėmis galvos smegenyse ir stubure, klasikinis variantas, su TP53 mutacija, PSO IV laipsnio, veža į švietimo bei gydymo įstaigas. Teisė vairuoti yra būtina pareiškėjo darbinės veiklos tęstinumui, pažymėtina, pareiškėjo sūnaus sveikatos gerinimo, todėl negalint tęsti darbinės veikos, negalinti nuvykti į gydymo įstaigas dėl būtinų procedūrų, asmenys nesusiję su pareiškėjo padarytu administraciniu nusižengimu, negalėtų patenkinti būtiniausių poreikių. Kaip minėta, pareiškėjas gailisi dėl įvykdyto administracinio nusižengimo, kaltu prisipažįsta, o tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors šios išvardintos aplinkybės nėra pateisinančios neteisėtą pareiškėjo elgesį, tačiau tai yra pažeidėjo asmenybę ir santykį su visuomenės pripažįstamomis vertybėmis atskleidžiančios aplinkybės, rodančios, kad šio visuomenės nario pataisymui gali pakakti ir mažesnį neigiamą poveikį jam ir jį supantiems žmonėms sukeliančios sankcijos.

Apibendrinus pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas M. P. nėra linkęs nesilaikyti įstatymų, charakterizuojamas teigiamai, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės laikytinos išskirtinėmis, rodančiomis, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimas pareiškėjui M. P. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įvertinęs aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, todėl Institucijos nutarimas iš dalies keistinas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas neskirtinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo M. P. skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje M. P. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 (trims) mėnesiams, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, M. P. administracinio poveikio priemonės neskirti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                    Dominykas Rusonis