Pranešėjas Audrius Saulėnas                                                     Civilinė byla Nr. 2S-617-622/2011

Teisėja Larisa Šimanskienė                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                        94.2.2.; 94.2.5.; 122.4.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Alvydo Žerlausko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Blic kreditas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-10 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Blic kreditas“ ieškinį atsakovei V. Ž. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą,

nustatė:

ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ieškiniu atsakovei V. Ž. dėl 466,00 Lt skolos ir 954,92 Lt netesybų, 20 procentų metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-10 nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Blic kreditas“ ieškinį atsakovei V. Ž., nes ieškinys neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad ieškinys turėtų būti paduotas pagal atsakovės gyvenamąją vietą, t. y. Kauno miesto apylinkės teismui. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas kildinamas iš sutarties, kuri kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Todėl iš jos kylantys ginčai sprendžiami teismuose pagal stipresniosios sutarties šalies buveinę, apriboja vartotojo pasirinkimą, įpareigoja jį bylinėtis teisme pagal paslaugos teikėjo buveinę ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 str. 2 d. 18 p. nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga.

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo      2010-12-10 nutartį ir perduoti spręsti iš naujo  ieškinio priėmimo klausimą. Nurodo, kad pagal CPK 32 straipsnį šalys gali pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Toks autonomijos principas reiškia laisvę susitarti dėl bylos nagrinėjimo kitos vietos nei numato bendrosios teismingumo taisyklės. Šalių valia keisti teritorinį teismingumą tik įstatyminiu draudimu šalims keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą. Tvirtina, kad atsakovas sudarė kredito sutartį banko mokėjimo nurodyme patvirtindamas, kad sutinka su sutarties sąlygomis. Atsakovas, laisva valia patvirtindamas bendrąsias kredito sutarties sąlygas, jas suprato ir sutiko su jomis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovui sutartyje numatytas teismingumas būtų netinkamas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pasiremta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009. Teigia, kad šioje byloje teismas pasisakė dėl nesąžiningos keleivio vežimo sutarties sąlygos dėl teismingumo, skiriasi faktinės bylos aplinkybės.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi                            CPK 32 straipsnyje numatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Šiuo atveju ieškovas nurodė, kad atsakovės V. Ž. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o kredito sutarties bendrųjų sąlygų, baigiamųjų nuostatų 8.1. numatyta, kad ginčų sprendimo vieta – paskolos davėjo (kreditoriaus) registruotos buveinės vietos teismas. Kreditoriaus registracijos vieta yra Žolynų g. 13–1, Klaipėda, todėl byla yra teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik tiek, kiek pažeidžia imperatyvias rūšinio ir išimtinio teritorinio teismingumo taisykles. Susitarimas, nepažeidžiantis šių taisyklių, turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas esant galimybei jį įgyvendinti. Ieškovė pagrįstai pateikė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi toks pasirinkimas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti. Taip pat pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismui nėra žinoma atsakovo pozicija dėl teismingumo, todėl šioje proceso stadijoje teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad šalių susitarimas dėl teismingumo negalioja.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje negali vadovautis minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nes skiriasi šių bylų ratio desidenti, t. y. pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009 teisminės gynybos kreipėsi fizinis asmuo kaip vartotojas, nagrinėjamu atveju teisminės gynybos kreipėsi juridinis asmuo, todėl jis turėjo teisę pateikti ieškinį pagal sutartinį teismingumą. Be to, atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-541/2009 teismingumas buvo nustatytas ne CK 6.188 str. 2 d. 18 punkto pagrindu, o vadovaujantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004 16 straipsnio nuostata, kad kiekvienas keleivis gali pasiskųsti bet kuriai pagal 16 straipsnio 1 dalį paskirtai įstaigai arba bet kuriai kitai valstybės narės paskirtai kompetentingai įstaigai dėl bet kurio įtariamo šio Reglamento pažeidimo bet kuriame valstybės narės teritorijoje esančiame oro uoste arba dėl bet kurio skrydžio iš trečiosios šalies į oro uostą, esantį toje teritorijoje, taip pat CK 1.39 straipsniu, kuriame reglamentuota užsienio teisės taikymo vartojimo sutartims klausimų sprendimo tvarka ir nustatyta, kad šalių teisė pasirinkti sutartinei prievolei taikytiną teisę neatima ir neriboja vartotojo teisės ginti savo interesus priemonėmis ir būdais, kuriuos nustato jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, teisėjų kolegija konstatavo, jog ieškovas turėjo teisę kreiptis į savo gyvenamosios vietos teismą, t. y. į Lietuvos Respublikos teismą.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-10 nutartis naikintina, UAB „Blic kreditas“ ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasi CPK 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-10 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas                                                                                        Audrius Saulėnas

Kolegijos teisėjai                                                                                              Alvydas Žerlauskas

                                                                                                                        Erika Misiūnienė