AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 7 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant ieškovei D. V. – savo ir atsakovo dukros T. M. įstatyminei atstovei bei ieškovės atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, išvadą teikiančios institucijos atstovui Audriui Klišauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pagal D. V. ieškinį atsakovui S. M. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo ir teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo civilinę bylą, kurioje išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

nustatė :

Ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-05-16 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-13-672/2013 ir ištaisytu Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-647-267/2013, nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nustatant tokią 1983-07-18 gimusio atsakovo S. M. bendravimo su nepilnamete jo dukra T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

a) S. M. su dukra bendrauja kas trečią mėnesį (vasario, gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėn.) paskutinį mėnesio savaitgalį šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. S. M. su dukra bendrauja ieškovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Susitikimai vyksta dalyvaujant ieškovei D. V.. Pietų miegą T. M. miega kartu su motina savo gyvenamojoje vietoje;

b) S. M. su dukra T. M. bendrauja internetu („Skype“ video konferencija ar kitų programų pagalba) 1 kartą per savaitę – trečiadieniais nuo 19:00 iki 19:30 val., o liepos ir rugpjūčio mėnesiais – kas antrą savaitę po du kartus – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19:00 iki 19:30 (atsižvelgiant į vaiko sveikatą, nuotaiką, dienos režimą). Ieškovei dirbant vakarinėje pamainoje, video konferencija perkeliama į kitą savaitę, su atsakovu suderintu laiku. Atsakovas ir ieškovė saugo tekstinio pokalbio įrašus, datas ir laikus apie įvykusį bendravimą vienerius metus laiko. Abiem šalims sutinkant, galima keisti bendravimo laiką iš anksto pasirašant atitinkamą susitarimą.

Patikslintame ieškinyje taip pat suformuluotas reikalavimas pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-05-16 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-13-672/2013 ir ištaisytu Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-647-267/2013, ieškovės ir atsakovo dukrai priteistą išlaikymo dydį ir priteisti nepilnametei dukrai T. M. iš 1983-07-18 gimusio atsakovo S. M. išlaikymą kas mėnesį po 1000,00 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki išlaikytinės pilnametystės, pervedant lėšas į ieškovės banko sąskaitą už einamą mėnesį iki to mėnesio 20 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (1 t. 88-94 b.l.).

Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti ir apie teismo posėdį pranešta tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, o apie nedalyvavimo priežastis neinformavo (1 t. 134-136, 146-147 b.l.).

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškinio reikalavimai dėl atsakovo bendravimo su dukra laiko, kurį yra nustatęs teismas, pakeitimo ir priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atitinka nepilnametės T. M. interesus (1 t. 130-132 b.l.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Jungtinėje Karalystėje, Londone, (duomenys neskelbtini) gimusios T. M. tėvas yra S. M., esantis atsakovu šioje byloje, o motina – D. V.-M. (po santuokos nutraukimo – V.), esanti ieškove šioje byloje (1 t. 9 b.l.). Ieškovės ir atsakovo santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukta Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-05-16 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-13-672/2013 (1 t. 14-18 b.l.). Šis sprendimas, kuriuo taip pat nustatyta nepilnametės T. M. gyvenamoji vieta su jos motina ir bendravimo tvarka su tėvu bei iš atsakovo S. M. priteistas (duomenys neskelbtini) gimusios dukros T. M. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį iki išlaikytinės pilnametystės, išlaikymą pradedant mokėti nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-08-06, įsiteisėjo 2013-10-30, kai Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-647-267/2013 išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus paliko nepakeistą minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą (1 t. 21-25 b.l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios, o 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Kaip minėta, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-05-16 sprendimu nepilnametei T. M. iš atsakovo jau priteistas išlaikymas po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-08-06 iki išlaikytinės pilnametystės. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo ar motinos ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškovė nepateikė jokių turtinės šalių padėties esminio pasikeitimo įrodymų. Tai, kad atsakovas yra užsienietis ir dirba užsienyje, savaime nereiškia esminio jo turtinės padėties pasikeitimo ir jos pagerėjimo, tuo labiau, kad atsakovas užsienyje dirbo ir gimstant dukrai, ir 2013 m., kai iš jo nepilnametei jo dukrai buvo priteistas periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį mokamas išlaikymas. Tuo tarpų duomenų, kad po išlaikymo priteisimo būtų iš esmės pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis, ieškovė nepateikė. Priešingai, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pažymų dėl ieškovės darbo ir apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, nuo 2014-01-28 iki 2014-08-30 ieškovė dirbo nurodytoje įmonėje pagal terminuotą darbo sutartį, o nuo 2014-08-31 – jau pagal neterminuotą; 2014 m. vasario – birželio mėnesiais ieškovei buvo išmokamas vidutiniškai 1284,71 Lt darbo užmokestis, kurio dydis įvairuodavo nuo 1044,27 Lt iki 1461,08 Lt per mėnesį (1 t. 28-30, 96 b.l.). Tuo tarpu iki įsidarbinant šioje įmonėje ieškovės turtinė padėtis buvo blogesnė, nes ieškovė buvo bedarbė (1 t. 36 b.l.). Taigi po išlaikymo priteisimo ieškovei įsidarbinus jos turtinė padėtis netgi pagerėjo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau nei tokios išlaidos, nei faktinis jų poreikis šioje byloje nenustatytas. Kaip matyti iš ieškovės skrupulingai surinktų ir pateiktų kasos kvitų ir kitokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų, 2012 m. gegužės, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais bei per 2014 metus ieškovė dukros ugdymui, pramogoms, drabužiams, vaistams, patalynei ir pan. išleido 2816,41 Lt (1 t. 100-116 b.l.; 2 t. 13-17, 44, 46-49 b.l.), t.y. dokumentais pagrįstos apytikriai 176,00 Lt per mėnesį išlaidos minėtiems dukros poreikiams tenkinti. Papildomai ieškovė pateikė kasos kvitus, kurių dauguma yra už 2014 m. spalio mėn. pirkinius iš MAXIMA LT, UAB, parduotuvių ir daugiausia iliustruoja ne vien ieškovės nepilnametės dukros, bet visos šeimos išlaidas mitybai (2 t. 29-35 b.l.). Ieškovės pateikti išrašai iš dukros medicininių dokumentų ir receptai rodo, kad mergaitė serga (duomenys neskelbtini), o taip pat (duomenys neskelbtini), tačiau leidžia spręsti, kad žymesnių sveikatos ar raidos sutrikimų, dėl kurių ženkliai padidėtų išlaikymo poreikis, ieškovės ir atsakovo dukra neturi (2 t. 5, 7, 9, 46-49 b.l.). T. M. esant apie pusantrų metų amžiaus buvę (duomenys neskelbtini) problemos šiuo metu nebestebimos, mergaitės raida beveik visose srityse atitinka amžių (1 t. 32 b.l.; 2 t. 9 b.l.). Įvertinus pateiktus duomenis, taip pat atsižvelgiant ir į vaiko buitinius poreikius (šildymas, vanduo, dujos, elektra ir pan.), spręstina, kad didinti priteistą išlaikymą nėra pagrindo.

Šioje byloje nenustatyti neeiliniai vaiko poreikiai, dėl kurių jam būtų reikalingas padidintas išlaikymas, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių iš tėvo turėtų būti priteista didesnė išlaikymo dalis, nei ta, kurią vaikui turi teikti motina. Aplinkybė, kad vaiko tėvas yra užsienietis ir dirba užsienyje, nėra pagrindas reikalauti iš jo teikti didesnę išlaikymo dalį. Objektyvių kliūčių, trukdančių ieškovei savarankiškai gauti didesnes pajamas, įskaitant darbo užmokestį, taip pat nėra. Vadinasi, abu tėvai išlaikymą dukrai turi teikti lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką dėl išlaikymo dydžio, laikytina, kad abiejų tėvų teikiamas iš viso 1000,00 Lt išlaikymas kas mėnesį yra visiškai proporcingas ieškovės ir atsakovo keturmetės dukters poreikiams ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kadangi tokio dydžio išlaikymą abu tėvai turi teikti lygiomis dalimis, iš ieškovo jau priteistas išlaikymas po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pakankamas. Tiek pat dukros išlaikymui turi skirti ir ieškovė.

Kaip nustatyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2012-11-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-5636-881/2012, T. M. tėvas S. M., esantis atsakovu nagrinėjamoje byloje, siekia per dukrą kerštauti jos motinai D. V., esančiai ieškove nagrinėjamoje byloje, o Jungtinėje Karalystėje savo ir ieškovės dukros akivaizdoje yra naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą prieš jos motiną (1 t. 10-13 b.l.). Dukrai jau gyvenant Lietuvoje su motina, bendraudamas su dukra per „Skype“ programą, atsakovas išnaudojo tai kaip galimybę įžeidinėti šalia dukros esančią jos motiną, vadindamas ją „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. 39, 41 b.l.). Arba: „(duomenys neskelbtini).“ (1 t. 67 b.l.). Taigi akivaizdu, kad galimybę bendrauti su savo vaiku „Skype“ ar kitų panašių programų pagalba atsakovas išnaudoja priešingai savo dukters interesams, mergaitės akivaizdoje žemindamas, keikdamas ir įžeidinėdamas jos motiną. Tiesa, mažametė dar nesupranta užsienio kalbos, tačiau teismas ir nemano, kad atsakovo išsakomi keiksmažodžiai turėtų būti tie pirmieji angliški žodžiai, kuriuos įsimins mažametė. Be to, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad bendraudamas per „Skype“ programą atsakovas dažnai tai daro formaliai, yra tik pasyvus stebėtojas, nesistengia sudominti dukters, būna, kad apie dvidešimt minučių nevyksta jokio bendravimo, S. M. kartais net nesidomi, ką veikia dukra. Artėjant laikui, kai yra numatytas bendravimas su tėvu, T. M. nenori eiti prie kompiuterio ir sako, kad „vėl jungsis dėdė“. Išlaikyti dukrą prie kompiuterio ryšio su jos tėvu metu yra sudėtinga, nes atsakovas neužmezga su ja kontakto. Pats S. M. nesiekia produktyvesnio bendravimo su dukra, nesistengia išmokti savo dukters gimtosios kalbos ir su dukra bendrauja tik anglų ir albanų kalbomis, kurių dukra nemoka ir nesupranta (1 t. 130-132 b.l.). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų „Skype“ programos telekomunikacinių įvykių išklotinių, ieškovei nustatytu laiku bandant užmegzti ryšį su atsakovu, jis dažnai tiesiog neatsakydavo (1 t. 44-54 b.l.). Taigi iš esmės atsakovas galimybę teismo nustatytu laiku per „Skype“ programą bendrauti su dukra išnaudoja ne pagal paskirtį, o kaip priemonę varžyti ieškovę ir smurtauti prieš ją psichologiškai judviejų nepilnametės dukros akivaizdoje. Atsižvelgdamas į tai, kas šioje pastraipoje pasakyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalimi teismas apskritai panaikina ieškovės pareigą užtikrinti dukros bendravimą internetu, panaudojant „Skype“ ar bet kurias kitas programas, su tėvu iš anksto teismo nustatytu metu, o šį klausimą palieką spręsti ieškovės nuožiūrai, atsižvelgiant į atsakovo ir jo dukros nusiteikimą bendrauti kiekvienu konkrečiu atveju.

Kaip nurodyta Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, turėdamas teismo nustatytą galimybę asmeniškai bendrauti su dukra Lietuvoje kiekvieną paskutinį porinio mėnesio savaitgalį, 2014 metais atsakovas dukrą aplankė tik vieną kartą balandžio mėnesį. Anksčiau aptartame kontekste tai rodo, kad ieškovas pats nesiekia pastovaus ir artimo bendravimo su dukra. Neabejotina, kad dėl tokio reto betarpiško bendravimo tarp tėvo ir dukros nėra susiformavęs stabilus emocinis ryšys ir galima pagrįstai manyti, kad nepilnametė nesuvokia atsakovo kaip jai artimo žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti. Pažymėtina, kad ieškovė savo ir dukros laiką turi planuoti atsižvelgdama į teismo iš anksto nustatytus dukros ir tėvo susitikimus, į kuriuos atsakovas paprasčiausiai neatvyksta. Dėl to ieškovė ir jos dukra nepagrįstai patiria suvaržymus. Esant tokioms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, naikintina ieškovės pareiga vieną kartą per metus atvežti dukrą į susitikimą su tėvu Londone, o susitikimų skaičius Lietuvoje mažintinas iki keturių, kaip to prašoma ieškinyje.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-06-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei yra teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100% pagalbos teikimo išlaidų (1 t. 154 b.l.). Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-03-04 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad valstybė šioje byloje patyrė 441,45 € išlaidas. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi ir 99 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo priteistinos nurodytos bylinėjimosi išlaidos ir už neturtinį ieškinio reikalavimą mokėtinas 41,00 € žyminis mokestis.

Vadovaudamasis CPK 22 straipsnio 1 dalimi ir 26 straipsniu bei 375-385 straipsniais teismas

nusprendžia :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-05-16 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-13-672/2013 ir ištaisytu Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-647-267/2013, nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nustatant tokią 1983-07-18 gimusio atsakovo S. M. bendravimo su nepilnamete jo dukra T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

a) S. M. su dukra bendrauja kas trečią mėnesį (vasario, gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėn.) paskutinį mėnesio savaitgalį – šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. S. M. su dukra bendrauja ieškovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Susitikimai vyksta dalyvaujant ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pietų miegą T. M. miega kartu su motina savo gyvenamojoje vietoje;

b) S. M. su dukra T. M. gali bendrauti internetu („Skype“ video konferencija ar kitų programų pagalba) iš anksto teismo nenustatytu metu, bet ne dažniau kaip vieną kartą kas antrą savaitę, ne ilgiau kaip trisdešimt minučių ir ne ilgiau kaip iki 19.30 val., be to, tik ieškovei D. V. leidus.

Netenkinti ieškinio dalyje dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Priteisti iš atsakovo S. M., gimusio 1983-07-18, 41,00 € (keturiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį, 441,45 € (keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro 45 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 13,08 € (trylikos eurų 08 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Nerijus Masiulis