Administracinė byla Nr. AS-42-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03562-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.6; 43.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo R. B.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas N. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašė panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. TE-245 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) R. B.“ (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti tarnybinį patikrinimą ir paskirti proporcingą nuobaudą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi (b. l. 28–30) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5, 23, 55 straipsniais, nurodė, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, o viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, akcentavo, kad subjektas, reikšdamas skundą viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti minėtų sąlygų egzistavimą, t. y. kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą administracinio proceso tvarka, sąrašą, ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą, skunde turi būti nurodoma konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę skundu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nesutinka su 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu R. B. paskirta tarnybine nuobauda – pastaba, bei konstatavo, kad šis įsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes įsakymu pareiškėjui nenustatomos jokios pareigos ir/arba teisės, ginčijamas įsakymas neturi įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jis gina teisinį gėrį valstybės tarnyboje, gina viešąjį interesą, yra susiję su viešuoju interesu, kurį ginti turi teisę prokuroras, kuriam įstatymu suteikta teisė spręsti, ar yra tam tikroje situacijoje viešasis interesas bylai inicijuoti.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti FNTT 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti tarnybinį patikrinimą ir paskirti proporcingą nuobaudą nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Teismas skundžiama nutartimi pareiškėjui grąžino sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

III.

Pareiškėjas N. M. padavė atskirąjį skundą (b. l. 36–39), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d nutartį ir jo skundą priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas yra susijęs su pareiškėjo ir jo šeimos nario teisėmis ir teisėtais interesais, taip pat yra susijęs su viešojo intereso gynimu.

Pareiškėjo teigimu, panaikinus ginčijamą įsakymą, bus apsaugotas teisinis gėris – pareiškėjo ir jo šeimos nario teisės ir teisėti interesai, paneigti melagingi duomenys, kurių pagrindu šis įsakymas priimtas, taip pat bus atkurtas pasitikėjimas institucijomis.

Pareiškėjas teigia, kad fizinis asmuo, gindamas viešąjį interesą, turi teisę pateikti skundą dėl atsakovo ir valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir tuo atveju, kai tarnybinį patikrinimą vykdžiusi institucija rėmėsi valstybės tarnautojos nurodytais melagingais duomenimis, taip pat tuo atveju, kai prokuroras, tikrinęs Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnės veiksmus, neįžvelgė valstybės tarnautojos nusikalstamos veikos ar pažeidimų tyrimo medžiagoje Nr. M-7-01-00043-19 bei, kai, Vilniaus apygardos teismas, tikrinęs prokuroro veiksmus, byloje Nr. IBPS-V-1549395 taip pat neįžvelgė valstybės tarnautojos nusikalstamos veikos ar pažeidimų. Kitoks ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymas, pareiškėjo įsitikinimu, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Pareiškėjas nurodo, kad FNTT aplaidžiai atliko tyrimą ir priėmė palankų sprendimą aukštas pareigas užimančiai pareigūnei. Panaikinus ginčijamą įsakymą, pareiškėjo įsitikinimu, bus apsaugota valstybės tarnyba ir viešieji interesai, atsakovas bus įpareigotas rūpestingiau ir atidžiau atlikti tarnybinius patikrinimus. Pareiškėjo manymu, jei administraciniam teismui trūksta duomenų, pats turėtų praneši prokurorui dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat pareiškėjas prašo jo skundą priimti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su skundu, prašydamas panaikinti FNTT 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą, kuriuo R. B. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjo manymu, FNTT netinkamai atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą ir paskyrė neproporcingą nuobaudą, todėl minėtas įsakymas turi būti panaikintas ir tarnybinis patikrinimas atliktas iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2019 m. spalio 18 d. nutartimi (b. l. 6–8) pareiškėjui nustatė terminą iki 2019 m. lapkričio 7 d. skundo trūkumams pašalinti – paaiškinti, kaip, panaikinus ginčijamą įsakymą, bus apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas ir kt. Pareiškėjas 2019 m. spalio 30 d. pateikė patikslintą skundą (b. l. 14–17), kuriame nurodė, kad, panaikinus ginčijamą įsakymą, bus apsaugotas teisinis gėris – valstybės tarnyba ir viešasis interesas, atsakovas bus įpareigotas rūpestingiau ir atidžiau atlikti tarnybinius patikrinimus. 

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ginčijamas 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir pareiškėjas nėra tinkamas subjektas viešajam interesui ginti, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. 

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, grindžiamą oficialiąja konstitucine jurisprudencija bei tarptautiniais įsipareigojimais, veiksmingos teisminės gynybos prieinamumo principas yra taikomas ir aiškinamas plačiai. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus). Kiekvienas kilęs ginčas dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo privalo būti vertinamas plačios apimties konstitucinės jurisprudencijos. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimą).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo (žr. 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-492/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2018 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018). Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Taigi, skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas tiek skunde, tiek atskirajame skunde teigia, kad šis įsakymas priimtas melagingų duomenų, susijusių su pareiškėju ir jo šeimos nariu, pagrindu, todėl pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus turi būti vertinami, nagrinėjant bylą iš esmės, nes iš pareiškėjo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nėra akivaizdu, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Pagal pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus, pareiškėjas siekia ne tik panaikinti 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą, bet taip pat siekia pakartotinio R. B. tarnybinio patikrinimo. Taigi, šiuo atveju, tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti, ar iš tiesų skundžiamas įsakymas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus ir, atsižvelgiant į pastarąją išvadą, spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Pareiškėjo prašymas priimti jo skundą netenkintinas, nes tik pirmosios instancijos teismas pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas sprendžia skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo N. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo N. M. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                  Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė