Civilinė byla Nr. 3K-3-473/2013
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00698-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 24.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“, uždarajai akcinei bendrovei „Viltis“ dėl žalos atlyginimo periodinėmis netekto darbingumo kompensacijomis priteisimo; tretieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, E. V., A. M. ir V. J.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, kai asmuo susižaloja darbo metu, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš kiekvieno atsakovo periodinę netekto darbingumo kompensaciją; nuo 2004 m. birželio 2 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. po 200,47 Lt, nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. po 210 Lt, nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 29 d. po 200 Lt, nuo 2005 m. rugsėjo 30 d. iki 2006 m. sausio 6 d. po 118,70 Lt, nuo 2006 m. sausio 6 d. iki 2006 m. birželio 30 d. po 107,32 Lt, nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d. po 120 Lt, nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. po 120 Lt, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. po 120 Lt, nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. po 120 Lt ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki tol, kol nebus pakeistas nustatytas nedarbingumo lygis, po 120 Lt kas mėnesį; priteisti iš kiekvieno atsakovo po 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės mėn. iki 2004 m. birželio 2 d. jis dirbo UAB „Viltis“ akmens apdirbėju–elektriku. 2004 m. birželio 2 d. ieškovui atsakovo UAB ,,Viltis“ nurodymu dirbant UAB ,,Šiaulių kelias“ – atliekant atsakovo UAB ,,Viltis“ iš atsakovo UAB ,,Šiaulių kelias“ įsigytų granito pjaustymo staklių demontavimo darbus – įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – lūžo koja ir stuburas, amputuota dalis kojos. Nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. iki 2005 m. rugsėjo 29 d. buvo pripažinta, kad ieškovas netekęs 100 proc. darbingumo, nuo 2005 m. rugsėjo 29 d. iki dabar – 60 proc. darbingumo. Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl blogo darbo organizavimo, įvykio metu techniškai netvarkingo krautuvo naudojimo ir netinkamo krautuvo vairuotojo instruktavimo, taip pat neįvykdytų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų (pažeistas draudimas stovėti po pakeltu kroviniu, darbo metu nenaudoti alkoholinių gėrimų).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovas buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, nuo 2000 m. sausio 1 d. taikomu apdraustiems asmenims, tačiau įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą (apdraustasis buvo neblaivus), todėl valstybinio socialinio draudimo išmokos jam nemokamos. Ieškovui mokama tik valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimas ir priteista ieškovui iš kiekvieno atsakovo po 11 679,08 Lt turtinės žalos ir po 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė ir neturtinė žala ieškovui iš atsakovų priteista remiantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi. Ieškovui priteista iš atsakovų su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų (vaistams ir įvairioms medicinos priemonėms, geresnio maisto pirkimui, kelionėms ir patalpų nuomai gydytis) atlyginimas, taip pat, nustačius, kad ieškovas neterminuotai neteko 60 proc. darbingumo ir negalės dirbti ūkyje bei gauti iš jo pajamų, priteistos negautos pajamos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą, fizinius praradimus, jam, be kita ko, priteistas neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą periodinėmis netekto darbingumo kompensacijomis, rėmėsi CK 6.283 straipsnio 3 dalies, 6.286 straipsnio nuostatomis, kad iš dalies netekęs darbingumo nukentėjęs asmuo turi teisę bet kada reikalauti padidinti žalos atlyginimą, jeigu jo sveikata pablogėja, darbingumas sumažėja, tačiau tik tuo atveju, jei žala nukentėjusiajam nebuvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma. Teismas nurodė, kad ieškovo darbingumas, kuris yra 40 proc., nesikeičia nuo 2005 m. rugsėjo 29 d., o žalos atlyginimas jam buvo priteistas konkrečia vienkartine pinigų suma. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas papildomai jam priteisti iš atsakovų periodinę netekto darbingumo kompensaciją už laikotarpį nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos, t. y. dar kartą atlyginti jo patirtus nuostolius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.5 straipsnis). Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas, apskaičiuodamas jam priklausantį žalos atlyginimą periodinėmis kompensacijomis, vadovavosi Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) nuostatomis, tačiau šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalos atlyginimas turi būti sumažinamas, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo kaltės laipsnį. Nors pats ieškovas nepripažįsta, kad nelaimingo atsitikimo metu jis buvo neblaivus, tačiau ši aplinkybė pripažinta kaip nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-529/2006. Ieškovo argumentą, kad jo neblaivumas atsirado dėl organizmo reakcijos į stresą arba medicininių duomenų klastojimo, teismas vertino kritiškai. Teismas, spręsdamas atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ prašymą taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad CK 6.288 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų terminas kreiptis dėl žalos atlyginimo priteisimo; šį terminą praleidus, žalos atlyginimas mokamas tik nuo kreipimosi į teismą dienos. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo praėjus septyneriems metams po nelaimingo atsitikimo, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. vasario 8 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad ieškovui Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi priteista ne vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, o turtinė žala, kurią sudarė išlaidos kojos protezui, kelionėms, vaistams, kt., sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pripažinus 2004 m. birželio 2 d. nelaimingą atsitikimą darbe nedraudžiamuoju įvykiu, ieškovas negavo kompensacinių išmokų pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, tačiau pareiškė ieškinį atsakovams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.283 straipsnį nuostatas ir šios žalos atlyginimas ieškovui priteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 6.283 straipsnio 3 dalies, 6.286 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyta išimtis, ribojanti teisę pareikšti reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui, kai žala atlyginta vienkartine pinigų suma. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas įrodinėjo, jog pablogėjo jo sveikata (CK 6.283 straipsnio 3 dalis) ar kad atsirado būtinybė pakeisti žalos atlyginimo dydį (CK 6.286 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo darbingumas, kuris yra 40 proc., nesikeičia nuo 2005 m. rugsėjo 29 d., o žalos atlyginimas buvo priteistas konkrečia vienkartine pinigų suma, todėl ieškovo pareikštas reikalavimas mokėti žalos atlyginimą periodinėmis netekto darbingumo kompensacijomis, esant įsiteisėjusiai nutarčiai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas netinkamai aiškina turtinės žalos sąvoką. Žalos sąvoka, įtvirtinta CK 6.249 straipsnyje, sveikatos sužalojimo atveju detalizuojama 6.283 straipsnio 2 dalyje ir apima negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, bei su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, kt.). Teisėjų kolegijos teigimu, periodinė netekto darbingumo kompensacija, susijusi su materialinio pobūdžio praradimų atkūrimu, yra negautų pajamų išraiška ir patenka į turtinės žalos sąvoką. Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ vienkartine pinigų suma priteistą turtinę bei neturtinę žalą ieškovui jau atlygino, todėl ieškovas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis.
Pasisakydama dėl ieškinio senaties termino taikymo, teisėjų kolegija nurodė, kad, pirmosios instancijos teismui nenustačius ieškovo teisės į periodinę netekto darbingumo kompensaciją, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo pagrindo taikyti nuostatos dėl žalos atlyginimo mokėjimo nuo kreipimosi dienos (CK 6.288 straipsnio 2 dalis, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, esant atsakovo prašymui, tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 6.288 straipsnio 2 dalis).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartį ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatoriaus teigimu, Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi kasatoriui buvo priteistas ne žalos atlyginimas kas mėnesį mokamomis periodinėmis kompensacijomis, t. y. dėl negautų pajamų, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų buvęs sužalotas, o išlaidų vaistams, medicinos priemonėms, maistui, protezavimui, ieškovo sutuoktinės kelionėms į ligoninę ir iš jos, buto nuomai atlyginimas ir ieškovo negautos pajamos iš jo asmeninio šiltnamio ir asmeninio žemės ūkio per dešimt metų. Kasatoriui dėl netekto nedarbingumo nepriteistos ir neatlygintos pajamos, kurias jis būtų galėjęs gauti būdamas sveikas ir dirbdamas samdomą darbą. Dėl šio reikalavimo nėra priimti teismų sprendimai. Dėl to, kasatoriaus nuomone, nepagrįsta bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ieškovui žalos atlyginimas dėl netekto darbingumo jau yra priteistas vienkartine išmoka. Teismams sprendžiant, kad ieškinio reikalavimai jau yra patenkinti ankstesnėje byloje, byla turėjo būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
2. Kasatoriaus įsitikinimu, byloje nepagrįstai konstatuota, kad jis yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti žalą pateikti. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, remiantis CK 6.228 straipsnio 2 dalimi, jeigu teisę į žalos atlyginimą turintys asmenys kreipiasi dėl žalos atlyginimo praėjus trejiems metams, tai žalos atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos, tačiau ieškinį, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą, atmetė.
3. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, pažeidė CPK 265 straipsnį, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes nenustatė bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, neištyrė kasatoriaus nurodytų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų – 2004 m. birželio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytų nelaimingo atsitikimo priežasčių, to, kad ieškovas darbo vietoje nebuvo instruktuotas, jo parašai dėl saugių darbo sąlygų instruktavimo darbo vietoje suklastoti ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat netinkamai įvertino byloje pateiktus Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, kaip patvirtinančius, kad kasatoriui jau yra priteistas žalos atlyginimas vienkartine išmoka.
4. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teisme formuojama nevienoda praktika, nes kitoje byloje, kurios faktinės aplinkybės yra tokios pačios, kaip ir nagrinėjamoje byloje, buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti – patvirtinta šalių taikos sutartis. Be to, kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos žalos atlyginimo sužalojus sveikatą bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-371/2001; paskelbta Teismų praktika 19).
Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Šiaulių plentas“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Atsakovo nuomone, kasatorius, pasisakydamas dėl byloje pareikšto ieškinio esmės, iš naujo tiria faktines aplinkybes, pateikia jų vertinimą, nors tai yra fakto klausimai, kurie kasacinės instancijos teisme nenagrinėjami. Nelaimingo atsitikimo aplinkybės, neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, individualizuojant atsakomybės klausimą, reikšmingi nagrinėjamai bylai yra ištirti išnagrinėtose bylose baudžiamąja ir civilinio proceso tvarka.
2. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo l dalyje nurodyta, kad įstatymo nuostatos taikomos draudžiamiesiems įvykiams, įvykusiems šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat asmenims, kuriems profesinė liga nustatyta po 2000 m. sausio 1 d., jeigu šie asmenys po šios datos buvo drausti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Ieškovas buvo draustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu ir profesinių ligų socialiniu draudimu, tačiau, pripažinus 2004 m. birželio 2 d. nelaimingą atsitikimą nedraudžiamuoju įvykiu, kasatoriui nebuvo (nėra) mokamos kompensacinės išmokos dėl netekto nedarbingumo, tik netekto nedarbingumo pensija. Atsakovo nuomone, tai, kad kasatorius negauna kompensacinių išmokų iš valstybinio socialinio draudimo, nereiškia, jog jis gali reikšti reikalavimą priteisti tokias išmokas iš atsakovo. CK 6.249 straipsnyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos sąvoka sveikatos sužalojimo atveju detalizuojama CK 6.283 straipsnio 2 dalyje ir apima negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo; kt.). Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi iš atsakovų priteista kasatoriui po 11 679,08 Lt turtinės žalos, kuri apima ir negautas pajamas, bei po 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas UAB „Šiaulių plentas“ priteistas sumas kasatoriui sumokėjo, todėl, jo nuomone, nebeturi pareigos mokėti šiam netekto darbingumo kompensacijos.
3. Atsakovas nepritaria kasatoriaus teiginiams dėl CK 6.288 straipsnio 2 dalies taikymo, t. y., kad teismas, taikydamas šią normą, kasatoriaus reikalavimą turėjo tenkinti nuo kreipimosi į teismą dienos, o ne atmesti ieškinį. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad, nenustačius ieškovo teisės į periodinę netekto darbingumo kompensaciją, nėra pagrindo taikyti nuostatos dėl žalos atlyginimo mokėjimo nuo kreipimosi į teismą dienos (CK 6.288 straipsnio 2 dalis, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 3 dalis).
4. Atsakovo teigimu, kasatorius nepagrįstai remiasi Radviliškio rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatą sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, nes jis nevertintinas kaip precedentas, šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendė kilusį ginčą ir pateikė taikos sutartį tvirtinti teismui. Atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-371/2001, pateiktais išaiškinimais, nes skiriasi šios nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės kreiptis į teismą reikalaujant priteisti periodinę netekto darbingumo kompensaciją, kai žalos atlyginimas darbuotojui priteistas ankstesniu teismo sprendimu
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009). Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009).
Kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo jam jau yra priteistas vienkartine išmoka, todėl jo reikalavimas priteisti periodinę netekto darbingumo kompensaciją negali būti tenkinamas.
Remiantis CK 6.288 straipsnio 3 dalimi, su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. CK 6.283 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma. Ši nuostata aiškinama sistemiškai su CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia visiško žalos atlyginimo nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo atveju principą. Siekiant kompensuoti sveikatai padarytą žalą, ji turi būti įvertinta pinigais, o tokios žalos kompensavimo prievolė reiškia turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą, o kita šalis privalo ją atlyginti. Tokia prievolė išreiškia civilinės atsakomybės esmę. Dėl sveikatos sužalojimo ir sumažėjusio darbingumo asmuo gali prarasti galimybę gauti pragyvenimui reikalingų pajamų ir užsitikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Iki sveikatos sužalojimo asmuo gali turėti įvairaus pobūdžio pajamų, kurių, sužalojus sveikatą, jis gali visiškai ar iš dalies netekti. Įstatymas neriboja negautų pajamų, kaip žalos atlyginimo, priteisimo tam tikra pajamų rūšimi, todėl, taikant CK 6.283 straipsnio 2 dalį, iš kaltojo dėl sveikatos sužalojimo asmens esant ir kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms gali būti priteisiamos nukentėjusiojo negautos pajamos, kurias asmuo gaudavo tiek iš darbo, tiek iš kitokio pobūdžio teisinių santykių.
Jei dėl sveikatos sužalojimo patirta žala priteisiama konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad nukentėjusio asmens patirta žala yra išsamiai įvertinta bei visiškai atlyginta, todėl, net ir pablogėjus nukentėjusio asmens sveikatos būklei, jis neturi teisės reikšti ieškinio dėl papildomų išlaidų atlyginimo (CK 6.283 straipsnio 3 dalis). Tokį nukentėjusio asmens pareikštą ieškinį teismas turėtų atsisakyti priimti, nes į teismą nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl jau išspręsto šalių ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kai iš kalto dėl žalos atlyginimo asmens žalos atlyginimas priteisiamas periodinėmis išmokomis, nukentėjusiam asmeniui nėra apribojama galimybė kreiptis į teismą dėl to, kad pablogėjus jo sveikatos būklei jis patyrė papildomų išlaidų arba negavo anksčiau gautų pajamų. Toks ieškinys nėra tapatus anksčiau išnagrinėtam ieškiniui dėl žalos atlyginimo, nes jis grindžiamas vėliau atsiradusiomis naujomis aplinkybėmis, t. y. po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo pablogėjusia nukentėjusio asmens sveikatos būkle.
Kai dėl sveikatos sužalojimo asmuo netenka skirtingų rūšių pajamų, jo elgesys procesine prasme gali būti vertinamas kaip ekonomiškas tada, kai reikalavimai priteisti visų rūšių negautas pajamas pareiškiami vienoje byloje. Tačiau teisės aktuose nėra draudimo asmeniui pirmiausia reikšti reikalavimą priteisti vienos rūšies negautas pajamas, o vėliau reikalauti priteisti kitos rūšies negautas pajamas, išskyrus, jeigu iš asmens procesinio elgesio aiškiai matyti, kad ankstesnis pareikštas ieškinys apėmė visą jo patirtą ir prašomą priteisti žalą. Teisme išsprendus žalos, kurią sudaro vienos rūšies negautos pajamos, atlyginimo klausimą, nepriklausomai nuo to, ar žalos atlyginimas priteisiamas periodine kompensacija, ar vienkartine pinigų suma, nukentėjusiam asmeniui nėra apribojama galimybė teisme reikalauti priteisti kitos rūšies negautas pajamas, jei ginčas dėl jų priteisimo neišspręstas.
Nagrinėjamoje byloje kasatorius reiškė ieškinį priteisti periodinę netekto darbingumo kompensaciją, kurią sudaro netektos darbo teisinių santykių pajamos. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo išspręsti ieškovo reikalavimai priteisti neturtinę žalą, turtinę žalą, susijusią su sveikatos grąžinimu, taip pat negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs dirbdamas žemės ūkio darbus ir augindamas gyvulius. Lietuvos apeliacinis teismas, 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje pasisakydamas dėl atlygintinos žalos dydžio, vertino neturtinės žalos nustatymo kriterijus, kasatoriaus ir jo sutuoktinės patirtas gydymo, kelionės, vaistų, medicininių priemonių įsigijimo ir kitas išlaidas, taip pat ieškovo darbo žemės ūkyje aplinkybes (turėtą žemės plotą, gyvulių kiekį, kt.) bei priteisė kasatoriui vienkartinę 20 000 Lt negautų pajamų kompensaciją. Šią apeliacinės instancijos teismo nutartį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi paliko nepakeistą. Kasatoriaus reikalavimas priteisti su darbo santykiais susijusias negautas pajamas teismuose nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamas. Dėl to bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad žalos atlyginimas kasatoriui jau yra priteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi, netinkamai įvertino prašomos priteisti žalos pobūdį ir taip pažeidė žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojančias teisės normas. Kadangi žalos atlyginimo ieškinys iš esmės liko neišnagrinėtas ir nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškovo prašomo priteisti žalos dydžio ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, tai bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
Dėl kreipimosi į teismą termino įtakos nukentėjusio asmens teisei reikalauti žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimo
CK 6.288 straipsnyje reglamentuojamas žalos dėl sveikatos sužalojimo mokėjimas. Remiantis CK 6.288 straipsnio 1 dalimi, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. CK 6.288 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teisę į žalos atlyginimą turintys asmenys kreipiasi dėl žalos atlyginimo praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos.
Aiškindamas šias įstatymo normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu nukentėjusysis iš karto nereikalauja atlyginti žalą, tai prievolė ją atlyginti nepasibaigia. Jeigu asmuo kreipiasi dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai žalos atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. Vien tas faktas, kad asmuo kreipėsi praėjus trejiems metams, nesudaro pagrindo skolininkui tikėtis, jog jis galės apsiginti, remdamasis ieškinio senatimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. Anykščių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-512/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normose yra specialiai reglamentuotas žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju, kai į teismą dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo kreipiasi praėjus trejiems metams nuo žalos padarymo dienos – trejų metų termino suėjimas nėra pagrindas atmesti ieškinį, o yra pagrindas žalos atlyginimą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos (CK 6.288 straipsnio 2 dalis). Tokiu teisiniu reguliavimu nukentėjęs asmuo skatinamas nedelsti kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, nes, praleidęs trejų metų terminą, jis praras galimybę gauti žalos atlyginimą nuo jos padarymo dienos. Be to, tokiu teisiniu reguliavimu ginamas ir už žalos padarymą atsakingas asmuo, kad jam retrospektyviai nesusikauptų didelė žalos atlyginimo suma.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, taikydami senatį ir dėl šio argumento visiškai atmesdami ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.288 straipsnio normas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinės instancijos teismas turėjo 114,80 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų išlaidų atlyginimo priteisimo pasisakys šis teismas, išnagrinėjęs byla pakartotinai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartį ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Rimvydas Norkus
Dalia Vasarienė