Civilinė byla Nr. e2A-954-866/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12224-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8

(S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 11 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Tikėk ir veik“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. V., atstovaujamo įstatyminio atstovo M. V., ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Tikėk ir veik“ dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė uždrausti atsakovei komercinėje veikloje atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamus A. V. meno kūrinius, tekstus ir kitą kūrybą. Anot ieškovo, jis paveldėjo A. V. (ankstesnė pavardė J.) palikimą, įskaitant ir autorines teises, todėl bet kokie su A. V. kūryba susiję veiksmai gali būti atliekami tik turint ieškovo sutikimą ir sąžiningai ieškovui atlyginant, tačiau atsakovė be ieškovo žinios ir (ar) sutikimo viešai platina A. V. meno kūrinius – tekstus, eskizus, kitą kūrybą; atsakovė nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. pradėjo prekiauti A. V. kurtomis darbo knygomis, kuriose pateikiami A. V. tekstai, piešiniai, eskizai, tačiau atsakovės gaunamos pajamos neskiriamos ieškovui už jo mamos autorių teisių naudojimą.

2.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, ieškovas A. V. palikimą priėmė pagal antstolės sudarytą turto apyrašą ir jokių autorių teisių nepaveldėjo, nes A. V. autorių turtinės ir neturtinės teisės neįėjo į paveldėtą turtą, apyrašas nebuvo keičiamas-papildomas, todėl nėra jokio pagrindo ieškovo laikyti asmeniu, kuriam pavesta saugoti A. V. autorių neturtines teises. Atsakovė pažymėjo, kad ji ėmė prekiauti ne A. V. sukurtomis darbo knygomis, o būtent jos mamos N. J. naujai sukurtomis ir išleistomis 2023-2024 darbo knygomis, taip, be kita ko, tęsiant A. V. idėjas, projektus po jos mirties. Atsakovės nuomone, pareikšti ieškinio reikalavimai yra abstraktūs ir nekonkretūs, nes neaišku, kokius A. V. autorių teisių objektus prašoma uždrausti atgaminti, naudoti, platinti. Be to, A. V. viešai dalinosi savo kūryba, tekstais, kurie buvo viešai prieinami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir uždrausti atsakovei mažajai bendrijai „Tikėk ir veik“, atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamus A. V. meno kūrinius, tekstus ir kitą kūrybą.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovas yra A. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini)., nepilnametis vaikas. Atsakovės mažosios bendrijos steigėja ir vadovė N. J. yra A. V. motina ir ieškovo senelė. Iš 2023 m. birželio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad ieškovas paveldėjo A. V. turtą. Šiame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime taip pat nurodyta, kad ieškovo paveldimas turtas yra nurodytas ir antstolės Brigitos Palavinskienės 2023 m. balandžio 13 d. sudarytame paveldimo turto apyraše. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad paveldimo turto apyraše nenurodyta-neįvardyta palikimo dalis, susijusi su A. V. autorinėmis teisėmis.

5.       Teismas, atsižvelgiant į CK 5.53. 5.54 straipsnių nuostatas, pažymėjo, kad teisiniu reguliavimu įtvirtintas vienintelis galimas teisinis padarinys – įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas visus savo turtu – tais atvejais, kai turto apyraše (dėl įpėdinio kaltės) nurodomas ne visas palikimą sudarantis turtas. Tuo tarpu, nėra tokių nuostatų, kurios paneigtų įpėdinio teisę paveldėti ir tokį palikimą sudarantį turtą, kuris nebuvo nurodytas - įvardytas turto apyraše. Priešingai, bendro pobūdžio Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, o 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

6.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovės argumentai, jog ieškovas nepriėmė palikimo, kiek jis susijęs su autorinėmis teisėmis, yra teisiškai nepagrįsti.

7.       Teismo vertinimu, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, yra realus pavojus, kad atsakovės veiksmais (pažeidžiant ieškovo paveldėtas A. V. autorines teises) ateityje gali būti padaryta ieškovui žalos, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 6.255 straipsnio 1 dalyje. Remiantis šiais motyvais, ieškovo prevencinis ieškinys patenkintas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes (be kita ko, aplinkybes, susijusias su atsakovės išleista 2023-202 metų darbo knyga) teismas vertino kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (ieškovui nepareiškus reikalavimų, tiesiogiai susijusių su atsakovės jau išleista 2023-2024 metų darbo knyga), todėl išsamiau jų nenagrinėjo (CPK 265 straipsnis). 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

8.       Apeliantė (atsakovė) mažoji bendrija „Tikėk ir veik“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

9.       Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo netinkamas ginčo nagrinėjimo ribų nustatymas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto siurprizinio sprendimo priėmimą, dispozityvumo ir rungtyniškumo principų pažeidimą, taip pat ir absoliutų sprendimo negaliojimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių motyvų dėl ieškovo ieškinyje nurodomų aplinkybių – ieškinio faktinio pagrindo, (ne)pagrįstumo.

10.       Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pareikšto ieškinio, taip pat ir dublike nurodomų aplinkybių, akivaizdžiai matyti, jog ieškinio faktinis pagrindas yra atsakovės išleistos 2023/2024 metų darbo knygos (kalendoriai) ir juose esantys A. V. tekstai bei iliustracijos. Atsakovė būtent šiuo aspektu ir teikė savo atsikirtimus ir įrodymus, patvirtinančius Ieškovo argumentų dėl ieškinyje nurodomų Atsakovės neteisėtų veiksmų ir grėsmės žalos kilimui nepagrįstumą (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). 

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aplinkybes, susijusias su Atsakovės išleista 2023/2024 metų darbo knyga, vertino kaip mažareikšmes ir neturinčias teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei, todėl nurodė, jog išsamiau jų nenagrinėja. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo aplinkybių, sudarančių ieškinio faktinį pagrindą, t. y. nepasisakė dėl aplinkybių, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimą (dalyką), todėl šiuo atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimas, kadangi ieškinio faktinio pagrindo aspektu skundžiamas sprendimas apskritai yra be motyvų.

12.       Skundžiamo sprendimo argumentacija suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškinio faktinį pagrindą, nors bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo, pareiga. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie atsakovės neteisėtus veiksmus, neva galinčius nulemti / iššaukti ieškovui žalos atsiradimą, iš esmės ne tik pakeitė ieškinio faktinį pagrindą, bet ir rėmėsi prielaidomis. Iš skundžiamo sprendimo turinio apskritai neaišku, apie kokius atsakovės neteisėtus veiksmus yra pasisakoma bei kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu tokie atsakovės veiksmai nustatyti, t. y. kokie konkrečiai atsakovės veiksmai nustatyti kaip neteisėti ir galintys sukelti ieškovui žalą.

13.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir materialiosios teisės normas. Nurodo, kad oficialus teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas yra notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame ir nurodytas įpėdinio paveldėtas turtas (CK 5.67 straipsnis). Neginčytina aplinkybė, jog ieškovas palikimą priėmė pagal antstolės Brigitos Palavinskienės 2023 m. balandžio 13 d. sudarytą turto apyrašą, kuriame A. V. autorių teisės kaip paveldimas turtas nėra nurodytas.

14.       Taigi, ieškovas nepaveldėjo autorinių teises, taigi jis ir neturi subjektinės teisės naudotis autorių teisių gynimo priemonėmis, įrodinėjant atsakovės veiksmų neteisėtumą, juo labiau realios žalos kilimo grėsmę, pagal CK 6.255 straipsnio nuostatas.

15.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra ieškinyje nurodomų autorių teisių subjektas – A. V. autorių teisių perėmėjas/saugotojas, todėl akivaizdu, jog jis neturi ir subjektinės teisės naudotis ATGTĮ 77 straipsnyje numatytomis autorių teisių gynimo priemonėmis, šiuo atveju reikšti prevencinio ieškinio, prašydamas uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, kurių nėra jokio pagrindo pripažinti nei neteisėtais, nei juo labiau sukeliančiais ieškovui kokią nors žalą.

16.       Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė ir prevencinio ieškinio taikymo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ir galimos realios žalos. Pažymi, kad ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje duodamas paaiškinimus iš esmės pripažino, jog kasmetinis darbo knygų/kalendorių leidimas buvo A. V. projektas (idėja). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal ATGTĮ 5 straipsnio 1 dalį projektams (idėjoms) autorių teisių apsauga negalioja.

17.       Nėra ginčo, jog 2023/2024 darbo knyga, dėl kurios išleidimo ir kilo ginčas, sukurta ne A. V., o jos motinos N. J., kuri aktyviai dalyvavo visose prieš tai išleistų darbo knygų/kalendorių kūrimo procesuose. Pažymi, kad atsakovė nei atgamino, nei pradėjo platinti A. V. sukurtas darbo knygas, nes akivaizdu, jog nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. buvo pradėtos platinti naujos 2023/2024 darbo knygos, o ne iki A. V. mirties sukurtos (išleistos) darbo knygos. Taigi, atsakovė jokių A. V. sukurtų darbo knygų neplatina, o tik po A. V. mirties tęsia (įgyvendina) jos darbus, projektus, vienas jų – 2023/2024 darbo knygos išleidimas.

18.       Ieškovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo atsakovės veiksmus darbo knygose patalpinant A. V. sukurtas iliustracijas ir rašytus tekstus. Pažymėtina, kad nors sisteminė ATGTĮ normų analizė patvirtina, kad ir, sukurdamas naują kūrinį, pavyzdžiui, jį išversdamas ar perdirbdamas, sudarydamas kūrinių rinkinius ir pan., autorius privalo gauti autorių, kurių kūrinius panaudoja, leidimą (ATGTĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys), tačiau taip pat yra taikomos ir išimtys iš autorių teisių apsaugos, numatytos ATGTĮ 19-33 straipsniuose, kuriuose nustatyti autorių turtinių teisių apribojimai, kai tokio leidimo nereikia.

19.       Vienas iš atgaminimo teisės apribojimų – ATGTĮ 21 straipsnio nuostatos, numatančios, jog leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (be kita ko, padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete)) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.

20.       2023/2024 darbo knygose esantys A. V. tekstai akivaizdu, jog yra citatos iš žurnalų, kurie jau buvo teisėtai padaryti viešai prieinamais, ir tai patvirtina po kiekvieno teksto nurodytas šaltinis – „L`Officiel Lietuva“ ir „Aš Ikona“. Tai, kad ginčo darbo knygose patalpintas A. V. tekstas yra paimtas iš būtent atitinkamai nurodytų šių žurnalų numerių, neginčytinai patvirtina 2024 m. sausio 5 d. pirmosios instancijos teismui atsakovės pateikti žurnalų, kuriuose ir buvo viešai publikuoti šie A. V. tekstai, viršeliai ir aktualūs jo puslapiai. 2023/2024 darbo knygose yra cituojamas A. V. kaip žurnalų „L`Officiel Lietuva“ ir „Aš Ikona“ vyriausiosios redaktorės žodis. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai tik patvirtina, kad 2023 / 2024 darbo knygose esantys A. V. tekstai (redaktorės žodis) buvo teisėtai publikuoti ir buvo ir iki šiol yra viešai prieinami. Šias aplinkybes patvirtino ir 2024 m. sausio 15 d. teismo posėdyje liudytojas S. V.. Taip pat ir kitas šiose darbo knygose esantis tekstas buvo pačios A. V. patalpintas, t. y. viešai publikuotas jos Facebook profilyje. Be to, nei prie vienos A. V. publikacijos (teksto) nėra jokių žymų apie saugomas autorių turtines teises.

 

21.       Bylos duomenys patvirtina, jog Atsakovė išpildė ATGTĮ 21 straipsnio reikalavimą – po 2023 / 2024 darbo knygose esančiu A. V. tekstu nurodė naudojamą šaltinį, kuriame tas tekstas jau viešai buvo publikuotas, t. y. nurodė informacijos šaltinį. Taigi, Ieškovo nurodomas tariamas pažeistų autorių teisių gynimo būdas yra sąžiningas naudojimas, reiškiantis, jog tam tikromis aplinkybėmis leidžiama be išankstinio leidimo naudoti kito asmens autorių teisių saugomą medžiagą, vienas tokių – sąžiningai cituoti išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį.

 

22.       Byloje nėra ginčo, kad 2023/2024 darbo knygoje esančios iliustracijos yra sukurtos A. V., tačiau jas A. V. padovanojo (perleido) artimam ir geram bičiuliui S. V.. Šią aplinkybę ir su šiuo perleidimu susijusias aplinkybes patvirtino ir išsamiai paaiškino 2024 m. sausio 15 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. V.. Pastarasis taip pat patvirtino, jog būtent jis ir pasiūlė atsakovei ir inicijavo, kad 2023/2024 darbo knygose prie A. V. tekstų būtų patalpinti ir jo turimi A. V. jam dar 2020 m. gruodžio 3 d. padovanoti eskizai.

 

23.       Tai, kad A. V. išimtines autorių teises į jos sukurtus eskizus (iliustracijas) yra perleidusi S. V. patvirtina ir tai, jog būtent pas S. V. yra 2023/2024 darbo knygose esančių iliustracijų originalai. Taigi, pagal ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalį autorių teisių subjektas laikytinas S. V., kuriam yra perėjusios išimtinės turtinės autorių teisės į juos.

 

24.       Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad Atsakovė, platindama naujai sukurtas 2023/2024 darbo knygas bei tęsdama A. V. idėjas (projektus), būtų atlikusi kokius nors CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodytus neteisėtus veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad tęsiami A. V. projektai nesudaro jokios realios žalos kilimo grėsmės, kuri prevenciniame ieškinyje išskirtinai siejama su ieškovo kaip autorių teisių subjekto teise gauti autorinį atlyginimą.

 

25.       Tiek iš ieškovo reiškiamo reikalavimo (ieškinio dalyko), tiek iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies nėra aišku, kokius A. V. autorių teisių objektus ieškovas prašė, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, uždraudė atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamus, t. y. kokių konkrečių veiksmų šiuo atveju atsakovė turėtų imtis.

 

26.       Vien tai, jog ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra įtvirtintas įstatymu, neatleidžia ieškovo nuo pareigos aiškiai ir tiksliai suformuluoti reikalavimus (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl visų A. V. autorinių darbų akivaizdu, jog sąlygoja ieškinio dalyko neapibrėžtumą ir abstraktumą ir neaiškias inicijuoto ginčo ribas.

 

27.       Ieškovas L. V., atstovaujamas įstatyminio atstovo M. V., atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Teismo sprendimas yra motyvuotas – sprendime nurodyti motyvai, jų faktinis bei teisinis pagrindas, todėl Atsakovė neįrodė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Net nustačius, kad sprendimas nėra išsamiai motyvuotas, tai savaime nereiškia sprendimo neteisėtumo.

 

28.       Ieškovo įsitikinimu ginčo atveju įrodytos abi prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – be autoriaus teisių paveldėtojo sutikimo atgamino, naudojo ir platino A. V. (buv. J.) autorinius darbus (tekstus ir iliustracijas). Tokie atsakovės veiksmai kelia realią žalą Ieškovui, nes atsakovė sąžiningai neatlygino ieškovui. Tokiais savo veiksmais atsakovė akivaizdžiai pažeidė ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalį.

 

29.       A. V. (buv. J.) kūryba yra autorių teisių objektas. A. V. (buv. J.) kurtos darbo knygos pasižymėjo savo išskirtinumu: darbo knygose pateikiami pačios A. V. (buv. J.) kurti tekstai bei piešiniai, darbo knygos buvo unikalaus dizaino. Po A. V. (buv. J.) mirties visas jos turtines ir neturtines teises paveldėjo vienintelis įpėdinis sūnus – L. V.. Kitaip tariant, ieškovas taip pat paveldėjo visas A. V. (buv. J.) autorines teises bei pareigas.

 

30.       Esamu atveju, atsakovė pažeidžia šiuos saugotinus autorių teisių objektus: 1) iliustracijas – atsakovės platinamose Darbo knygose gausu pačios A. V. (buv. J.) kurtų iliustracijų ir eskizų, kuriuos pastaroji sukūrė dar studijų laikais; 2) tekstus – Atsakovės platinamose Darbo knygose taip pat atgaminti A. V. (buv. J.) sukurti tekstai, kurie buvo naudojami ankstesnėse darbo knygose. Taigi, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neteisėtai naudoja A. V. (buv. J.) autorinius darbus.

 

31.       Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiais dėl priimto palikimo apimties, laikydamas juos teisiškai nepagrįstais, bei pažymi, kad N. J. neteisėtai užvaldžius A. V. priklausiusį kilnojamąjį turtą, ieškovas neturėjo galimybės jo įtraukti į turto apyrašą, nes ieškovas negali pateikti antstoliui turtą aiškiai identifikuojančių duomenų. Taigi, dėl neteisėtų N. J. veiksmų, konkretūs autoriniai darbai nėra įrašyti į turto apyrašą. Tuo atveju, jei N, J, nebūtų iš savo anūko, t. y. ieškovo, pasisavinusi jam priklausančio turto – autoriniai darbai būtų tinkamai identifikuoti ir įtraukti į apyrašą.

 

32.       ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus). Esamu atveju, nėra ginčo, kad atsakovės platinamas Darbo knygas sukūrė A. V. (buv. J.); Darbo knygose naudojami A. V. (buv. J.) sukurti tekstai, iliustracijos; atsakovė nėra gavusi A. V. (buv. J.) ir (ar) ieškovo sutikimo platinti ir kitaip atgaminti A. V. (buv. J.) autorinius darbus.

 

33.       Aptartų neteisėtų veiksmų pagrindu atsakovė siekia gauti materialinės naudos. Dėl to, atsakovės veiksmai turi būti savalaikiai uždrausti. Priešingu atveju atsakovė sukels ieškovui didelę žalą ir nepagrįstai praturtės ieškovo sąskaita.

 

34.       Dėl ATGTĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, ieškovas nurodo, kad esamu atveju, Darbo knygoje nurodoma ne nedidelė dalis citatų, visa Darbo knyga yra A. V. tekstai. Darbo knygoje nėra jokio atsakovė indėlio. Atitinkamai, leidimas cituoti nedidelę teksto dalį, negali būti tapatinamas su atsakovės veiksmais cituojant visus Darbo knygoje esančius tekstus. Teisė cituoti nėra absoliuti, citavimas negali būti pateisinamas kai citatų pagrindu išleidžiamas naujas produktas, kurio visas turinys yra citatos. Negana to, A. V. Facebook paskyroje buvo pateiktas aiškus reikalavimas nepublikuoti jokių A. V. autorinių darbų be jos (jos teisių perėmėjo) sutikimo.

 

35.       Ieškovo vertinimu, nėra jokių įrodymų, kad A. V. perleido S. V. ginčo iliustracijas. Net jei perleidimas ir būtų įvykęs, tai nesuteikia teisės S. V. šias iliustracijas viešinti. Teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo S. V. paaiškinimais, nes liudytojas yra suinteresuotas. Liudytojo parodymai laikytini ne tik nepagrįstais, bet ir sąmoningai melagingais. Dėl to ieškovas taip pat prašo teismo priimti atskirąją nutartį dėl baudžiamosios atsakomybės už liudytojo priesaikos sulaužymą taikymo.

 

36.       Pažymi, kad ieškinio reikalavimas yra aiškus ir suprantamas – uždrausti atsakovei be ieškovo sutikimo naudoti (t. y. platinti, atgaminti ir kitaip viešinti) A. V. (buv. J.) autorinius darbus kaip jie apibrėžti ATGTĮ 4 straipsnyje. Būtinybę taikyti tokio pobūdžio reikalavimą patvirtina ir atsakovės steigėjos ir vadovės N J viešai nurodytas tikslas atgaminti ir kitus A. V. (buv. J.) autorinius darbus. Teismų praktikoje vieningai suformuota, tokių reikalavimų tenkinimo praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-187-221/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-241/2010

 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

38.       Byloje nustatyta, kad ieškovas yra A. V., mirusios (duomenys neskelbtini) nepilnametis vaikas. Atsakovės mažosios bendrijos steigėja ir vadovė N.J yra A. V. motina ir ieškovo senelė. Iš 2023 m. birželio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad ieškovas paveldėjo A. V. turtą. Šiame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime taip pat nurodyta, kad ieškovo paveldimas turtas yra nurodytas ir antstolės Brigitos Palavinskienės 2023 m. balandžio 13 d. sudarytame paveldimo turto apyraše. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad paveldimo turto apyraše nenurodyta-neįvardyta palikimo dalis, susijusi su A. V. autorinėmis teisėmis.

Dėl palikimo (ne)priėmimo

39.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškovas yra priėmęs visą palikimą, o pastarojo priėmimas pagal apyrašą, reiškia tik atsakomybės už palikėjo skolas  apribojimą apyraše nurodytu turtu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka ir negali pritarti apeliantės argumentams, kad turto nenurodymas turto apyraše reiškia ir palikimo nepriėmimą šioje dalyje, nes šie apeliacinio skundo argumentai nėra suderinamai su nustatytu teisiniu reguliavimu.

40.       Palikimą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme nustatytų būdų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis): 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, įpėdinis turi teisę pasirinkti ir priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turtą apyrašą. Taigi, įstatymas suteikia teisę įpėdiniui išreikšti valią dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (CK 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.53 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

41.       Duomenis apyrašui sudaryti privalo pateikti įpėdinis (CK 5.53 straipsnio 4 dalis). CK 5.54 straipsnis įtvirtina reikalavimo dėl sudaromo apyrašo duomenų teisingumo nesilaikymo teisines pasekmes – atsakomybę už palikėjo skolas visu paveldėtojo turtu, kurios vertintinos kaip sankcija įpėdiniui už įstatyme įtvirtintų pareigų, sudarant turto apyrašą, nesilaikymą. Tačiau, ne viso turto nurodymas turto apyraše, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, negali būti vertinamas kaip dalinis palikimo priėmimas, nes toks aiškinimas iš esmės prieštarautų CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

42.       Pažymėtina ir tai, kad CK 5.53 straipsnio 7 dalyje, nustatyta įpėdinio pareiga, po turto apyrašo sudarymo jam sužinojus apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ir skolines pareigas, nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, turto apyrašas nebuvo papildytas paveldėtomis autorinėmis teisėmis, nes antstoliui nebuvo nurodyti konkretūs autoriaus objektai. Atitinkamai ieškovas įrodinėjo, kad pastarųjų jis identifikuoti negalėjo, nes autoriniai kūriniai nebuvo ieškovo perimti, tačiau laikydamas save autoriaus teisių paveldėtoju, reiškia ieškinį dėl veiksmų uždraudimo.

Dėl autoriaus (įpėdinio) teisių gynimo būdų

43.       Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti CK 1.138 straipsnyje ir kituose įstatymuose. Specialus Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau ATGTĮ) reglamentuoja autorių teisių ir gretutinių teisių objektus bei jų gynimo būdus, tame tarpe nustato autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises), jų gynimo būdus ir kt. (ATGTĮ 1 straipsnis). Taigi, autoriaus teisių subjektas, saugotinas kūrinys, bei teisių gynimo būdai  yra nustatomi remiantis būtent šiuo specialiu įstatymu.

44.       ATGTĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorių turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą. Autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai (ATGTĮ 49 straipsnio 2 dalis). ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyti teisių gynimo būdai. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai be kita ko gali uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45.       Pažymėtina, kad nors CK 6.255 straipsnyje nustatytu prevencinio ieškinio institutu ir ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu teisių gynimo būdu – uždrausti atlikti veiksmus, yra siekiama iš esmės tų pačių prevencinių tikslų dėl galimos žalos ateityje išvengimo, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, ginčą privalėjo spręsti vadovaujantis specialiu teisinių reguliavimu, t. y. ATGTĮ nuostatomis, visų pirma nustatant ar ieškovo nurodomos iliustracijos ir tekstai yra saugotini autorių teisių objektai ir tik tuomet spręsti dėl taikytinų teisių gynimo būdų.

46.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

47.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad reikalavimas uždrausti atsakovės komercinėje veikloje atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamus A. V. meno kūrinius, tekstus ir kitą kūrybą, savo esme yra aiškiai neapibrėžtas reikalavimas, juolab, kad pagal ATGTĮ nuostatas saugomi tik kūriniai, kurie gali būti apibrėžti kaip saugotini autorių teisių objektai. Todėl, teismas nagrinėdamas bylą iš esmės, atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą, turėjo pareigą arba įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodant konkrečius saugotinus autorių teisių objektus, arba spręsti dėl ieškinio reikalavimo (ne)tenkinimo dalyje, įvertinus ieškinio faktinį pagrindą, t. y. atsakovės veikloje naudojamus tekstus ir iliustracijas. Tačiau šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad aplinkybes, susijusias su atsakovės išleista 2023-2024 metų darbo knyga, teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei, ieškovui nepareiškus reikalavimų, tiesiogiai susijusių su atsakovės jau išleista 2023-2024 metų darbo knyga. Tokios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra suderinamos su aukščiau nurodytomis ATGTĮ nuostatomis.

48.       Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinimas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai	Rūta Burdulienė
	Rosita Patackienė
	Asta Pikelienė