LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės šilumos tinklai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas UAB „Kelmės šilumos tinklai“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Šiaulių RAAD) 2016 m. birželio 23 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 2 (KOS-21NP) (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas Sprendimu iš dalies patvirtino UAB „Kelmės šilumos tinklai“ 2016 m. gegužės 31 d. patikrinimo aktą Nr. KOS-21(NP) ir patikslino mokėtiną mokestį taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš stacionaraus taršos šaltinio, patvirtindamas 5 791 Eur sumą. Pareiškėjo buvo taikytas 61 Eur mokesčio tarifas už taršą kietosiomis dalelėmis, nurodytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 priedėlyje, o turėjo būti taikytas 191 Eur mokesčio tarifas, nurodytas Įstatymo 1 priedėlyje eilutėje Teršalų grupės II. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punkte nurodyta didesnio mokesčio tarifo skaičiavimo formulė nėra detalizuota ir išaiškinta, todėl joje esantys simboliai yra nesuprantami. Be to, įstatymų leidėjas didesnio mokesčio tarifo taikymą tiesiogiai sieja su neteisėta asmens veika – tyčiniu neveikimu nevykdant pareigos atskleisti ir išviešinti bei deklaruoti išmetamus teršalus arba su neteisėtu veikimu tyčia deklaruojant neteisingą išmetamų teršalų kiekį. Įstatymas nesieja didesnio mokesčio tarifo taikymo su mokesčio mokėtojo veiksmais taikant netinkamą mokesčio tarifą. Šiuo atveju jokio neteisingo, nuslėpto ar nedeklaruoto teršalų kiekio atsakovas nenustatė. Apraše didesnio mokesčio tarifo taikymas jau siejamas su iš esmės nauja sąlyga – kai mokesčio mokėtojas, apskaičiuodamas mokestį už visą išmesto ar išleisto į aplinką teršalo kiekį, neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą ar iš viso netaikė privalomo taikyti pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą koeficiento (k = 1,2). Toks naujas aplinkos mokesčių reglamentavimas pažeidžia teisės aktų hierarchiją bei prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Mokesčių administravimo bei pačiam Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, be jokio įstatyminio pagrindo išplėsdama didesnio mokesčio už aplinkos taršą tarifo taikymą ir nustatydama iš esmės naują mokesčio už aplinkos teršimą teisinį reglamentavimą, viršijo kompetenciją, o atsakovas nepagrįstai priėmė Sprendimą ir vietoje 116 Eur nesumokėto mokesčio apskaičiavo 5 791 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra maža įmonė, neturinti teisės aiškinimo ir taikymo specialistų. Pareiškėjo manymu, Įstatymo forma ir turinys dėl aplinkos teršimo kietosiomis dalelėmis apmokestinimo yra prieštaringi ir sunkiai suprantami, todėl pareiškėjo suklydimas pritaikant ne tą mokesčio tarifą yra pateisinamas objektyvių priežasčių. Toks pareiškėjo suklydimas negali būti aiškinamas kaip tyčinis veiksmas nuslepiant į aplinką išmetamų teršalų kiekį, dėl kurio būtų pagrindas taikyti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies 1 punkte nurodytus didesnius mokesčio tarifus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2015 m. birželio 17 d. buvo atliktas analogiškas patikrinimas, kurio metu surašytas Patikrinimo aktas Nr. 90, kuriame konstatuota, kad pareiškėjo už 2014 m. „Mokesčio už aplinkos teršimą ir mobilių ir stacionarių taršos šaltinių deklaracijos pateiktos, mokesčiai apskaičiuoti teisingai, sumokėti“. 2012, 2013, 2014 metais pareiškėjas deklaravo ir mokėjo mokesčius lygiai taip pat, kaip ir 2015 m. Taigi, pats atsakovas, 2015 metais patvirtindamas mokesčio už aplinkos taršą apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą, klysta ir klaidina pareiškėją, o jau kitais metais, esant analogiškam mokesčio apskaičiavimui ir sumokėjimui, priima naują sprendimą perskaičiuoti mokestį didesniu tarifu, kuris 50 kartų didesnis nei skirtumas nuo neprimokėtos mokesčio sumos. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog atsakovas taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo elgesį po patikrinimo metu nustatyto mokesčio už aplinkos teršimą nepriemokos paaiškėjimo. Patikrinimo aktas surašytas ir įteiktas pareiškėjui 2016 m. gegužės 31 d., pareiškėjas tą pačią dieną pateikė patikslintą mokesčio už aplinkos teršimą deklaraciją bei sumokėjo skirtumą. Be to, pareiškėjas 2016 m. birželio 2 d. pateikė patikslintas mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas už 2012, 2013, 2014 metus, kuriose ištaisė klaidą bei sumokėjo mokesčio skirtumą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jo veikla yra nuostolinga. Sprendimu paskaičiuotos sumos išieškojimas itin neigiamai paveiktų įmonės finansinę padėtį ir jos veikla atsidurtų prie bankroto ribos. Tokios skundžiamo sprendimo įgyvendinimo pasekmės pažeistų visų Kelmės rajono gyventojų, vartojančių pareiškėjo gaminamą šilumą, interesus bei sukeltų neigiamas socialines pasekmes. Pareiškėjas manė, kad Sprendimas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų ir turi būti panaikintas.

3.       Atsakovas Šiaulių RAAD atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4.       Nurodė, jog vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio Įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas bei nėra atliekamas įmonės patikrinimas. Neplaninis patikrinimas atliktas nuo 2016 m. gegužės 19 d. Pareiškėjui 2016 m. gegužės 31 d. įteiktas patikrinimo aktas Nr. KOS-21 (NP), kuriame detaliai išdėstoma, kaip turėjo būti deklaruojamas ir mokamas mokestis, dėl ko 2016 m. gegužės 31 d. pareiškėjas patikslino mokesčio už aplinkos teršimą stacionarių taršos šaltinių deklaraciją. 2016 m. gegužės 9 d. patikrinimo akte nurodyta, kad durpės nepriskiriamos biokurui, todėl už jas turi būti mokamas mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių. Pareiškėjas neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą, dėl šios priežasties neteisingai apskaičiuotas mokestis (mažesnis) už aplinkos taršą iš stacionarių taršos šaltinių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui taikytas Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo II skyriaus 15 punktas. Mokestis didesniu tarifu yra mokamas ne nuo nesumokėto mokesčio skirtumo, o vadovaujantis didesnio mokesčio tarifo formule. Aprašo 15 punkte aiškiai nurodoma, kad nuslėpta tarša iš stacionaraus taršos šaltinio prilyginama ir neteisingai taikytam mokesčio tarifui. Pareiškėjas yra įmonė, užsiimanti šiluminės energijos gamyba, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, kad dėl tokių teisės akto turinio ir formos išdėstymo ypatumų negalima teigti, kad bet kuris vidutinis statistinis šioje valstybėje gyvenantis asmuo galėjo aiškiai suprasti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifus bei teisingai juos taikyti. Asmuo, dirbantis šiluminės energijos gamybos įmonėje ir teikiantis ataskaitą, supranta, durpė – kietasis kuras, todėl minėtoji įstatymo eilutė nebūtų taikoma.

II.

5.       Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad Šiaulių RAAD Kontrolės organizavimo skyrius atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo teisingumo už 2015 metus. 2016 m. gegužės 31 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. KOS-21 (NP), kuriame nustatyta, kad per 2015 metus į aplinkos orą išmestas teršalų kiekis: kietųjų dalelių (A) – 2,040 T (iš jų 0,733 t deginant durpes) <...>; durpės nepriskiriamos biokurui, todėl už jas turi būti mokamas mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių; UAB „Kelmės šilumos tinklai“ iš taršos šaltinio išmeta kietąsias daleles, kurios išsiskiria deginant kurą (tarifas 191 Eur/t), neteisingai deklaravo kaip kietąsias daleles (nurodytas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje, mokesčio tarifas 61 Eur/t), neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą, dėl šios priežasties neteisingai apskaičiuotas mokestis (mažesnis) už aplinkos taršą iš stacionarių taršos šaltinių; apskaičiuotas 7 489 Eur (0,733×191×1,213×1,2) ×50) mokestis didesniu tarifu. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 31 d. Šiaulių RAAD pateikė rašytines pastabas, kurias įvertinęs Šiaulių RAAD 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 2 (KOS-21NP) iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą, patikslindamas mokėtiną mokestį – 5 791 Eur (0,733×191×1,213×1-54(sumokėta)×50), taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš stacionaraus taršos šaltinio, kai mokesčio mokėtojas, apskaičiuodamas mokestį už visą išmesto ar išleisto į aplinką teršalo kiekį, neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą.

7.       Teismas vadovavosi Įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 7 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 3 dalimi, 9 straipsnio 4 dalies 1 punktu bei Aprašo 15 punktu.

8.       Pareiškėjas skunde išreiškė abejones dėl Aprašo teisėtumo. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė prašymo dėl norminio administracinio akto ištyrimo (šiuo atveju Aprašo) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir nėra nurodęs tokių teisinių argumentų, kurių pagrindu turėtų būti suabejota šio norminio administracinio akto teisėtumu. Teisėjų kolegijai taip pat nekilo abejonių dėl Aprašo teisėtumo ir atitikimo aukštesnės galios teisės aktams.

9.       Byloje taikytino Aprašo 15 punkte nustatyta, jog mokėtinas mokestis taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš stacionaraus taršos šaltinio, kai mokesčio mokėtojas, apskaičiuodamas mokestį už visą išmesto ar išleisto į Aplinką teršalo kiekį, neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą ar iš viso netaikė privalomo taikyti pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą koeficiento (k = 1,2), dėl ko buvo sumokėtas mažesnis mokestis, apskaičiuojamas taikant atitinkamą formulę. Teismas pažymėjo, jog minėtame teisės akte yra išaiškinta nuslėpimo sąvoka, t. y. nuslėpimu laikomas ne tik nedeklaruotas ar deklaruotas mažesnis teršalų kiekis, bet taip pat ir neteisingas mokesčio už aplinkos teršimą tarifo taikymas ar privalomo taikyti pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą koeficiento (k = 1,2), dėl ko sumokamas mažesnis mokestis, netaikymas. Teismas atsižvelgė į Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, redakcija, galiojanti nuo 2010 m. balandžio 28 d.) 1, 10 punktų nuostatas.

10.       Teismas pažymėjo, jog mokestis už į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį apskaičiuojamas ir mokamas Įstatymo bei Aprašo nustatyta tvarka, o už imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymą įstatymas numato sankcijos taikymą – taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo, pateikto Įstatymo 1 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto šio įstatymo 2 priedėlyje.

11.       Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (teisės aktų reikalavimų nežinojimas ar nesuvokimas, suklydimas, tyčios nebuvimas, klaidingo tarifo deklaracijoje nurodymas, ką iš dalies sąlygojo ir pasyvūs atsakovo veiksmai, kuomet buvo atliekamas planinis pareiškėjo veiklos patikrinimas už ankstesnius bylai neaktualius metus) nelaikytos juridiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką mokesčio už aplinkos teršimą didesniu tarifu dydžiui, nustatytam ginčijamu sprendimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo elgesys rodo jo nerūpestingą ir aplaidų požiūrį į teisės aktais nustatytų imperatyvių reikalavimų vykdymą. Teismas pažymėjo, jog pateikti mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę atsakingiems asmenims duomenis yra mokestį mokančio subjekto pareiga, todėl pareiškėjo teiginius, jog jis nesiekė nuslėpti mokesčių ir bendradarbiavo, nes visus reikalingus duomenis pateikė atsakovui, atmetė kaip nepagrįstus.

12.       Teismas pažymėjo, jog mokesčio už aplinkos teršimą tikslų įgyvendinimui yra būtina aiški, objektyvi ir pagrįsta mokesčių mokėjimo tvarka ir kontrolė. Viena iš svarbių mokesčio mokėjimo tvarką užtikrinančių prielaidų yra įtvirtinta Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią būtent mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už teršalų išmetimo į aplinką <...> apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje pateiktus duomenis. Taigi, įstatymas nustato mokesčio mokėtojui pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą apskaitos tvarkymą, deklaracijų teikimą ir mokesčio sumokėjimą. Ta aplinkybė, jog mokesčių apskaičiavimas, jų deklaravimas ir sumokėjimas yra pavestas kokiam nors atsakingam asmeniui, neatleidžia mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojo nuo šios įstatyme įtvirtintos pareigos. Pabrėžta, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Todėl, atsižvelgiant į patikrinimo akte pateiktus apskaičiavimus, daryta išvada, jog pareiškėjui apskaičiuota 5 791 Eur suma, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi bei Aprašo 15 punkte įtvirtintomis nuostatomis, laikytina teisėta.

13.       Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos proporcingumo teisėjų kolegija pastebėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateiktoje 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje esantys duomenys neįrodo, kad 5 791 Eur našta bendrovei yra nepakeliama, kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant galėtų būti mažinamas Įstatymo nustatytas mokestis didesniu tarifu, pagrįstų rašytiniais įrodymais, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo neteisėtas veikimas padarė žalą teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, todėl jo juntamos finansinės pasekmės yra teisiškai pagrįstos. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo neteisingai apskaičiuotas mokestis.

14.       Teismas sprendė, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, iš esmės atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo nebuvo pagrindo. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas šiuo sprendimu netenkinamas, pareiškėjas netenka teisės į bylinėjimo išlaidų atlyginimą.

III.

15.       Pareiškėjas UAB „Kelmės šilumos tinklai“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Pareiškėjo manymu, teismo atsisakymas įvertinti Aprašo teisėtumą konkrečioje byloje užkirto kelią visapusiškam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui. Visi argumentai dėl Aprašo neatitikimo Konstitucijai ir įstatymams buvo išdėstyti pareiškėjo skunde, tačiau jie nebuvo nagrinėti. 

17.       Pareiškėjas mano, kad klaidinantys atsakovo veiksmai, turėję įtakos pareiškėjo padarytai klaidai, negali būti laikomi juridiškai nereikšmingomis bylos aplinkybėmis, nedarančiomis įtakos mokesčio už aplinkos teršimą didesniu tarifu dydžiui, nustatytam ginčijamu sprendimui. Akivaizdu, kad jei patį atsakovą taip pat klaidina tokia Įstatymo forma ir atsakovas klysta dėl Įstatymo turinio supratimo ir jo taikymo, tai pareiškėjas juolab negali būti didesnės kompetencijos nei atsakovas.

18.       Pareiškėjas pažymi, kad teismas laikė, jog pareiškėjas, kuris dėl akivaizdžiai netinkamos įstatymo formos sąžiningai suklydo pritaikęs ne tinkamą mokesčio tarifą, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, o atsakovas, kuris ankstesnių metų patikrinimo aktu konstatuoja, kad „Mokesčio už aplinkos teršimą ir mobilių ir stacionarių taršos šaltinių deklaracijos pateiktos, mokesčiai apskaičiuoti teisingai, sumokėti.“ ir taip suklaidina pareiškėją, elgiasi rūpestingai ir atsakingai. Toks dvigubų standartų taikymas yra neleistinas. Pareiškėjas pažymi, kad teismas visiškai nepasisakė ir nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl netinkamos Įstatymo formos.

19.       Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė ir netinkamai įvertino pareiškėjo elgesį po patikrinimo metu nustatyto mokesčio už aplinkos teršimą nepriemokos paaiškėjimo. T. y. pareiškėjas ištaisė klaidas ir sumokėjo mokesčius ne tik už atsakovo akte nurodytus 2015 m. bet ir už dar ankstesnius 3 metus.

20.       Pareiškėjas papildomai pateikė paaiškinimus, kuriuose pažymi, jog metines aplinkos taršos deklaracijas pildo ekonomistė, kuriai šis darbas skirtas kaip papildomas. Pažymi, jog aplinkosaugos specialistai ankstesnių ataskaitinių laikotarpių aplinkos taršos mokesčių apskaičiavimuose klaidų nebuvo nustatę. Teigia, jog darbuotojos klaida netyčinė.

21.       Atsakovas Šiaulių RAAD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22.       Atkreipia dėmesį, kad mokestis padidintu tarifu mokamas ne nuo nesumokėto mokesčio skirtumo, o vadovaujantis padidinto mokesčio tarifo formule. Pažymi, jog Aprašo 15 punkte aiškiai nurodoma, kad nuslėpta tarša iš stacionaraus taršos šaltinio prilyginama ir neteisingai taikytam mokesčio tarifui.

23.       Dėl pareiškėjo teiginio, kad nėra tiksliai išaiškinta formulė, kuria vadovaujamasi pritaikant mokestį didesniu tarifu, atsakovas paaiškina, jog Aprašo konstrukcija yra tokia, kad kiekvienas dėmuo yra paaiškinamas kartą ir nesikartoja; paaiškintas simbolis nėra perkeliamas į kitą punktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 2 (KOS-21NP) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo iš dalies patvirtintas 2016 m. gegužės 31 d. patikrinimo aktas bei patvirtintas 5 791 Eur mokestis didesniu tarifu už neteisingai taikytą kietųjų dalelių (A) mokesčio už aplinkos teršimą tarifą, teisėtumo ir pagrįstumo.

25.       Byloje nustatyta, kad Šiaulių RAAD Kontrolės organizavimo skyrius atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo teisingumo už 2015 metus. 2016 m. gegužės 31 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. KOS-21 (NP), kuriame nustatyta, kad UAB „Kelmės šilumos tinklai“ neteisingai deklaravo ir neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą, dėl šios priežasties neteisingai apskaičiuotas mokestis (mažesnis) už aplinkos taršą iš stacionarių taršos šaltinių; apskaičiuotas 7 489 Eur mokestis didesniu tarifu. Šiaulių RAAD 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 2 (KOS-21NP) iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą, patikslindamas mokėtiną mokestį – 5 791 Eur, taikant didesnį tarifą už nuslėptą taršą iš stacionaraus taršos šaltinio, kai mokesčio mokėtojas, apskaičiuodamas mokestį už visą išmesto ar išleisto į aplinką teršalo kiekį, neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą.

26.       Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį. Už nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, sąvartyne pašalintų atliekų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą (Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kaip apskaičiuojamas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą. Pastarąją nuostatą patikslina Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, nustatančio mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo, mokėjimo ir lengvatų suteikimo tvarką, 15 punktas. 

27.       Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

28.       Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas konkrečiu atveju užpildė deklaraciją bei apskaičiavo mokestį už į aplinkos orą išmetamus teršalus, taikant mažesnį tarifą, pareiškėjas sutinka su atsakovo pozicija nagrinėjamu atveju dėl didesnio tarifo taikymo, t. y. teršalų priskyrimo II teršalų grupei, tačiau tvirtina, kad tokia situacija susidarė dėl žmogiškos klaidos, kuri padaryta ne sąmoningai, neturint tyčios išvengti mokesčio mokėjimo – pati Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracija (2015 m. laikotarpio) pateikta laiku (iki 2016 m. vasario 15 d.), išmetamų teršalų kiekiai deklaruoti teisingai, tikslo sumažinti mokėtinas sumas įmonė neturėjo, todėl atsakovo apskaičiuotą jam mokestį didesniu tarifu laiko neatitinkančiu protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl faktinių bylos aplinkybių nėra.

29.       Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde išreikštas abejones dėl Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo teisėtumo. Pareiškėjas kelia klausimą, kad Apraše didesnio mokesčio tarifo taikymas siejamas ne su išmetamų teršalų kiekio nuslėpimu, bet su iš esmės nauja sąlyga – kai mokesčio mokėtojas, apskaičiuodamas mokestį už visą išmesto ar išleisto į aplinką teršalo kiekį, neteisingai taikė mokesčio už aplinkos teršimą tarifą ar iš viso netaikė privalomo taikyti pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą koeficiento (k = 1,2), t. y. toks naujas aplinkos mokesčių reglamentavimas pažeidžia teisės aktų hierarchiją bei prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Mokesčių administravimo bei pačiam Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymui.