Byla Nr. 1S-621-493/2019

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS                     

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2;   

 (S)

2.5.19

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,  

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 95-367 taikyti A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

1.       A. M. nuteistas 2014 m. gruodžio 29 d. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu apeliacine 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi, pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, 30 straipsnio 3 dalį, 229.1 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu paskirta bausmė prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 daliai, 21 straipsnio 1 daliai, 199 straipsnio 3 daliai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 9 d., pabaiga – 2021 m. lapkričio 9 d.

2.       2019 m. birželio 3 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-367 nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

3.       Skundu apygardos teismui nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.   

3.1.                      Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 164 straipsnio 2 punkto bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apelianto teigimu, teismas absoliučiai nesivadovavo teisingumo principu, atsižvelgė į nereikšmingas aplinkybes ir priėmė nutartį, kuri grindžiama samprotavimais bei yra subjektyvi. Teismas pernelyg sureikšmino nuteistąjį neigiamai apibūdinančius duomenis ir neatsižvelgė į tai, kad A. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo ne vieną kartą skatintas, dalyvavo daugelyje socialinės reabilitacijos priemonių, įvairiuose renginiuose. Tokiu būdu teismas priėmė trafaretišką nutartį, neatsižvelgdamas į nagrinėjamu atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

3.2.                       Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažymėjo, kad šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, 2019 m. vasario 7 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, per bausmės atlikimo laikotarpį, kuris tęsiasi jau 5 metus, jis tik vieną kartą baustas drausmine tvarka, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, dirba, o už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo tris kartus skatintas, šiuo metu nuteistojo požiūris į taikomą priežiūrą yra pozityvus, jis nusiteikęs toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų, palaiko socialinius ryšius su savo šeima. Be to, nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos jam paskirtas rekomendacijas, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema (31 balas pagal „OASys“ metodiką). Visos šios aplinkybės, nuteistojo teigimu, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3.3.                      Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai sureikšmino jo buvusius teistumus ir sprendė, kad tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti. A. M. pripažįsta savo ankstesnius teistumus, teigia, kad dėl jų padarė išvadas, tačiau pažymėjo, kad lygtinio paleidimo taikymas, vadovaujantis BVK nuostatomis, siejamas išimtinai su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigoje. Apeliantas taip pat nesutinka, jog jam paskirtos bausmės likusi neatlikta dalis yra gana didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas suformuotų nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti prielaida nusikalsti ateityje, kadangi šie teismo teiginiai vėlgi pažeidžia BVK įtvirtintas nuostatas, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas, taip išplečiant įstatymo turinio taikymą, o toks įstatymo interpretavimas pablogino nuteistojo padėtį.

4.       Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

5.       Kaip teisingai nurodo apeliantas, BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. 

5.1.                      Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik šių aplinkybių lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

5.2.                      Atlikus nuteistojo A. M. pakartotinio elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 31 balą, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau būtina įvertinti ir A. M. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

5.3.                      Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

6.       Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. M. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, 2019 m. vasario 7 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą tris kartus paskatintas, kaip teigia nuteistasis, šiuo metu jo požiūris į taikomą priežiūrą – pozityvus, jis nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir įstatymų. Nuteistasis šiuo metu dirba, dalyvauja tiek privalomose, tiek ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, reguliariai bendrauja su savo šeimos nariais, yra vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nepaisant žemos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, atitinkančios 31 balą, nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, vis dar galima ir šiuo konkrečiu atveju būtina, kadangi statinių svertinių taškų suma siekia 23 balus. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

7.       Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Pažymėtina, kad šis teistumas A. M. nėra pirmasis, anksčiau jis buvo teistas du kartus. Analizuojamu atveju nuteistasis buvo pripažintas kaltu už kelias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už sunkaus nusikalstamo padarymą (narkotinių medžiagų kontrabanda), kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir jo elgesio pokyčius šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, reikalauja vertinti itin atidžiai. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant būtent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, taip pat, likusios paskirtos bausmės dalį. Priešingai nei teigia nuteistasis, toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia.

8.       Šiame kontekste pažymėtina, kad galimas nuteistojo finansinis nestabilumas, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį bei finansinės naudos gavimo motyvą, kelia pagrįstų abejonių probacijos sėkme. Iš Sodra duomenų registro matyti, kad A. M. nuo 2000 m. dirbo dviejose įmonėse, vienoje – 8 mėnesius, kitoje – nepilną mėnesį. Pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius dokumentus A. M. privalo išmokėti 10 551,86 Eur, tačiau šios sumos nėra pradėjęs išmokėti, nors pataisos namuose nuo 2019 m. vasario 18 d. dirbo. Tokia nuteistojo darbinė patirtis ir turimi įsipareigojimai sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla ir dirbti. Juolab, kad pats nuteistasis nurodė, jog savo nusikalstamumą aiškina bendrais ekonominiais veiksniais. Įvertinus A. M. padarytos nusikalstamos veikos finansinės naudos gavimo motyvą, teismas sprendžia, jog teisėtais būdais gautų pajamų neužteko patenkinti visus nuteistojo poreikius ir tai paskatino jį nusikalsti. Paminėtų aplinkybių visumoje pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju, kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą. 

9.       Nors A. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad vis dar išskiriami keli nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – emocinė gerovė (padidinta savivertė, vienpusiškas savęs vertinimas), mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu momentiškas elgesys, problemų sprendimų įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas, tikslų nekonkretumas) bei nuostatos (dviprasmiškos nuostatos į įstatymų laikymąsi bei priežiūrą), kurie neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Jie, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis teigia, kad jis nekaltai atlieka bausmę ir narkotinių medžiagų kontrabanda negabeno, o buvo „pakištas“ Rusijos Federacijos pareigūnų. Apskritai nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų ir galvoja, kad didžiausia jo problema yra tai, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes, yra išsikėlęs tikslus, tačiau nedetalizuoja kaip jų sieks, yra linkęs pasitikėti tiesioginiu patyrimu. Visos šios aplinkybės, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti ir visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir A. M. elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. M. yra pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus ir buvo baustas drausmine nuobauda. Nors ši nuobauda, kaip savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, šiuo metu negalioja, tačiau vien jos paskyrimas kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei neleidžia daryti išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamą elgesį yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

10.       Nors skunde nuteistasis akcentuoja glaudžius santykius su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimą, galimybę įsidarbinti ir tai neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima egzistavo ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai analizuojamu atveju yra tokia reikšminga aplinkybė, kurios egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje A. M. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas  įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, palaiko glaudžius socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi realius planus įsidarbinti, dirba, 3 kartus skatintas, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                Arūnas Paštuolis

                  Jurga Vasiliauskienė

                  Aušra Vingilė