Civilinė byla Nr. 3K-3-344/2013

    Teisminio proceso Nr. nesuteiktas             

    Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.8;

                42.11.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 21 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Algio Norkūno ir Janinos Stripeikienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vestus“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vestus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Žaliasis tiltas“ dėl sutarties nutraukimo bei įskaitymo pripažinimo neteisėtais, avanso grąžinimo bei palūkanų priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaliasis tiltas“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Vestus“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, vienašališką sutarties nutraukimą, pranešimo apie būsimą sutarties nutraukimą tvarką, netesybų mažinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas UAB ,,Vestus“ prašė: pripažinti atsakovo UAB ,,Žaliasis tiltas“ 2008 m. lapkričio 12 d. atliktą vienašalį 2007 m. lapkričio 29 d. šalių sudarytos preliminariosios sutarties nutraukimą neteisėtu; pripažinti atsakovo 2008 m. lapkričio 12 d. atliktą 773 935 Lt avanso sumos įskaitymą kaip baudos pagal 2007 m. lapkričio 29 d. šalių sudarytą preliminariąją sutartį neteisėtu; priteisti iš atsakovo 773 935 Lt negrąžinto avanso ir 32 350,48 Lt palūkanų. Nurodyta, kad 2007 m. lapkričio 29 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis arba Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti ir atskiros rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduoti trijų aukštų biuro pastatą su balkonu (lodžija/terasa) su visa apdaila, dalį požeminės automobilių saugyklos, esančios antrame aukšte po žeme, bei sandėliuką antrame aukšte. Atsakovas įsipareigojo iki 2008 m. birželio 30 d. pabaigti patalpų statybos darbus, taip pat aplinkos sutvarkymą ties biuro pastatu iš fasadinės pusės ir raštu informuoti ieškovą apie darbų pabaigą, numatomą statybos darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo datą ir numatomą pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo datą. Pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti per 10 darbo dienų nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų (Sutarties 7.1 punktas). Ieškovas sumokėjo atsakovui Sutartimi nustatytą 773 935 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitomas į bendrą patalpų (turto) pirkimo–pardavimo kainą. 2008 m. birželio 30 d. patalpų statybos darbai nebuvo pabaigti. Šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas, nurodydamas, kad patalpų statybos darbai buvo baigti 2008 m. rugsėjo 19 d. Pagal Preliminariosios sutarties 3.1.3 punktą atsakovas buvo įsipareigojęs ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų iki numatomos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo datos pateikti ieškovui patalpų Registrų centro nuosavybės pažymėjimą su įregistruotu pastato baigtumu ne mažesniu kaip 98 procentai, tačiau šios nuostatos nebuvo laikomasi. Kadangi pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, t. y. laiku nebaigtų statybos darbų, tai ieškovas 2008 m. spalio 24 d. atsakovui išsiuntė raštą su reikalavimu grąžinti 773 935 Lt avanso. Tačiau atsakovas į tokį reikalavimą nereagavo ir 2008 m. lapkričio 4 d. atsiuntė ieškovui raštą, kuriuo pranešė apie ketinimą nutraukti Preliminariąją sutartį nuo 2008 m. lapkričio 12 d. jos 11.2.3 punkto pagrindu, nes šis ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų nevykdė įsipareigojimų. 2008 m. lapkričio 12 d. atsakovas atsiuntė ieškovui raštą, kuriuo patvirtino, kad vienašališkai nutraukia Preliminariąją sutartį nuo 2008 m. lapkričio    12 d. ir įskaito 773 935 Lt ieškovo sumokėto avanso kaip baudą. Ieškovas, priešingai nei nurodo atsakovas, neatsisakė sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ji nebuvo sudaryta iki 2008 m. birželio 30 d. dėl atsakovo kaltės. Ieškovas visus savo sutartinius įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį vykdė tinkamai. Kadangi pagrindinė pirkimo–padavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo, o ne ieškovo kaltės, atsakovo atliktas vienašalis Preliminariosios sutarties nutraukimas bei įskaitymas yra neteisėti, tai, vadovaujantis CK 6.237 straipsniu, atsakovas neturi jokio pagrindo laikyti ir negrąžinti ieškovo atsakovui sumokėto 773 935 Lt avanso. Teigiama, kad atsakovas privalėjo grąžinti šią sumą ieškovui nedelsiant po 2008 m. birželio 30 d., kai nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis.

              Atsakovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 153 119,72 Lt už atliktus papildomus darbus, priteisti iš ieškovo 4 327 350 Lt negautų pajamų už pastato nuvertėjimą bei iš ieškovo 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodyta, kad pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas niekada nevengė sudaryti pagrindinę sutartį, norėjo įgyvendinti savo ketinimą parduoti pastatą ir buvo pasirengęs pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį. Jo neteisėtų veiksmų bei kaltės dėl prievolės neįvykdymo sutartyje nustatytu terminu nėra, nes ginčo pastato statybos darbai užsitęsė dėl trečiojo asmens, t. y. generalinio rangovo UAB „Constructus“, kaltės. UAB „Vestus“ buvo žinomos aplinkybės dėl užsitęsusių statybos darbų: ieškovas nuolat lankydavosi statybos objekte, iki pat 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos duodavo nurodymus darbų vykdytojams, nei raštu, nei žodžiu nereiškė jokių pretenzijų dėl statybos darbų terminų, todėl tokiu savo elgesiu sukūrė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis tikrai bus sudaryta. Ginčo patalpos turėjo būti parduodamos su visa apdaila, patalpų medžiagų ir darbų įrengimo specifikacija buvo nustatyta Sutarties priede Nr. 3. Tuo tikslu ieškovas 2007 m. gruodžio 27 d. pateikė patvirtintą interjero techninį projektą, pagal kurį atsakovo pasamdytas rangovas UAB „Constructus“ pradėjo įrenginėti biuro patalpas. Ieškovo pateiktas interjero projektas padidino samdomo rangovo darbų apimtis, nes jame buvo nustatyti papildomi darbai, kurie nebuvo numatyti techniniame projekte. Dalį šių papildomų darbų išlaidų pripažino ieškovas, kitas išlaidas šalių sutarimu prisiėmė atsakovas. 2008 m. birželio 30 d. pagal ieškovo atliktą turto vertinimo ataskaitą ir turto apžiūros aktą, perkamų biuro patalpų baigtumas siekė 85 proc., o 2008 m. spalio 30 d. biurų patalpos buvo priduotos Valstybinei komisijai ir yra pripažintos tinkamomis naudoti bei 2008 m. spalio 31 d. įregistruotos VĮ Registrų centre 100 proc. baigtumu. Ieškovui pranešus, kad jis neketina pirkti nei Preliminariojoje sutartyje nustatyto turto, nei vėliau derintos galimybės įsigyti tik trečiojo biuro patalpų aukšto patalpas, nes negavo finansavimo iš kredito įstaigų, bei, pareikalavus grąžinti sumokėtą avansą, po šalių susirašinėjimo 2008 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 08-245 ieškovui buvo pranešta, kad vadovaujantis Preliminariosios sutarties 11.2.3 punktu nuo 2008 m. lapkričio 12 d. vienašališkai nutraukiama 2007 m. lapkričio 29 d. sudaryta Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, o pagal jos 3.1.1 punktą sumokėtas avansas užskaitomas kaip bauda.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, taip pat priėmė atsakovo atsisakymą dalies priešieškinio reikalavimo priteisti 4 327 350 Lt ir bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad šalių 2007 m. lapkričio 29 d. sudarytoje Preliminariojoje sutartyje nebuvo aiškiai ir vienareikšmiškai nurodytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau buvo aiškios datos, iki kurių konkrečius veiksmus, susijusius su statybos darbų pabaiga, atliktų statybos darbų pridavimu, statybos darbų atlikimu ir numatomu pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymu turėjo atlikti pardavėjas ir atitinkamai pirkėjas. Pagal Preliminariosios sutarties 6.1 punktą numatoma patalpų statybos darbų pabaiga – 2008 m. birželio 30 d., pagal 6.2 punktą numatomas administracinės dalies (banko ir biuro patalpų) teikimas Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai – 2008 m. liepos 2 d., pagal 6.3 punktą automobilių stovėjimo vietų teikimas Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai – 2009 m. kovo 15 d., pagal 6.13 punktą aplinka ties biuro pastatu iš fasadinės pusės numatoma baigti iki 2008 m. birželio 31 d., galutinis teritorijos sutvarkymas, gatvių ir šaligatvių dangų užbaigimas numatomas iki 2009 m. birželio 31 d. Teismo teigimu, Preliminariosios sutarties 6 punkte nustatyti terminai visos Sutarties sąlygų kontekste negali būti vertinami kaip pagrindinės sutarties sudarymo terminai, nes vėliau numatyti kiti šalių prisiimti įsipareigojimai, kurie objektyviai negali būti atlikti prieš statybos darbų pabaigą. Atlikęs patalpų statybos darbus, pardavėjas turėjo raštu informuoti pirkėją apie darbų pabaigą, numatomą statybos darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną (6.6 punktas). Pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti per 10 darbo dienų nuo patalpų statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto (statybos darbų priėmimo–perdavimo akto) pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų (7.1 punktas). Pagal šias ­Preliminariosios sutarties sąlygas pagrindinės sutarties pasirašymo data tampa priklausoma nuo patalpų statybos darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, o pastarojo pasirašymas – nuo atliktų patalpų statybos darbų atlikimo pabaigos datos, todėl teismas vertino, kad šis terminas ne atsitiktinai buvo nustatytas kaip numatomas, nes atskiri terminai galėjo priklausyti pagal Sutarties sąlygas tiek nuo ieškovo, tiek nuo atsakovo atliekamų veiksmų. Teismas sprendė, kad, sistemiškai aiškinant Sutarties nuostatas, kai pagrindinės sutarties pasirašymo metu turėjo būti pasirašomas ir patalpų priėmimo perdavimo aktas, patvirtinantis nuosavybės teisės perėjimą pirkėjui (7.2, 7.3 punktai), o pirkėjui turėjo būti parduodamos priduotos patalpos, atlikus visą apdailą (2, 3.1.2 punktai), realiu ir aiškiai apibrėžtu terminu, iki kurio pardavėjas turėjo įvykdyti visus savo prisiimtus įsipareigojimus, laikytinas Preliminariosios sutarties 1.1.5 punkte nurodytas terminas, pagal kurį pardavėjas įsipareigojo, visiškai užbaigus statybos ir apdailos darbus, patalpas priduoti Valstybinei komisijai, gauti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir jį įregistruoti nustatyta tvarka VĮ Registrų centre iki 2009 m. gruodžio 31 d., tik atlikus šiuos veiksmus ir pateikus pagrindinę sutartį tvirtinančiam notarui nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, būtų įvykdytos Preliminariosios sutarties 2.1–2.4, 7.3–7.4 punktų sąlygos. Terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti skaičiuotinas nuo 2009 m. gruodžio 31 d., tai reikštų, kad toks terminas buvo 2010 m. vasario 12 d. (skaičiuojant tik darbo dienas).

Teismas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog šalys Preliminariojoje sutartyje nesusitarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, tai, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra 2008 m. lapkričio 29 d. Pagal byloje pateiktus įrodymus dėl Preliminariosios sutarties vykdymo nustatyta, kad negyvenamųjų administracinių patalpų Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-266-(14.7) buvo išduotas 2008 m. spalio 30 d., o trijų aukštų biuro pastato kiekvienas aukštas buvo įregistruotas atskiru turtiniu vienetu su atskiru unikaliu numeriu (pagal Sutarties 1.1.6 punktą) 100 proc. baigtumu 2008 m. spalio 31 d., patalpų statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktas parengtas     2008 m. rugsėjo 19 d.

Teismas vertino, kad ieškovas turėjo realią galimybę susipažinti su šiuo aktu bei jį pasirašyti (arba pareikšti atitinkamas pretenzijas dėl darbų kokybės), ir, jeigu būtų siekęs pagrindinės sutarties pasirašymo, net po 2008 m. lapkričio 4 d. per 10 dienų turėjo galimybę sudaryti pagrindinę sutartį, kuri būtų buvusi sudaryta nepraleidžiant įstatyme nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti,   t. y. 2008 m. lapkričio 29 d., tačiau ieškovas dar 2008 m. spalio 24 d. raštu pareikalavo ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 4 d. grąžinti 773 935,35 Lt avanso pagal Preliminariąją sutartį, tuo nurodydamas, kad nesirengia sudaryti pagrindinės sutarties, šios savo pozicijos nepakeitė ir tada, kai buvo dar iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos informuotas tiek apie pastato pridavimą, tiek apie jo įregistravimą. Teismas remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis sprendė, kad ieškovas neketino toliau vykdyti Preliminariosios sutarties sąlygų ir pasirašyti pagrindinės pirkimo–pradavimo sutarties, nors terminas jai sudaryti nebuvo pasibaigęs nei pagal įstatymo nuostatas, nei pagal Preliminariosios sutarties sąlygas, o tai suteikė teisę atsakovui nutraukti sutartį. Preliminariosios sutarties 11.2.3 punkte įtvirtinta galimybė nutraukti sutartį pardavėjo iniciatyva ne teismo tvarka, jeigu pirkėjas ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pardavėjui nutraukus sutartį šiuo pagrindu, Sutarties 3.1 punkte nurodyta ir pirkėjo pardavėjui sumokėta suma lieka pardavėjui kaip bauda už pirkėjo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovas remdamasis šia Sutarties nuostata nutraukė Preliminariąją sutartį ir toks nutraukimas teismo vertintas kaip teisėtas.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.62 straipsnio 2 dalimi, atsakovui tektų pareiga grąžinti ieškovui avansu gautus 773 935 Lt, išnykus pagrindams, kuriems esant šie pinigai buvo perduoti, nepriklausomai nuo to, kuri šalis vengė ar atsisakė sudaryti sutartį, tačiau Preliminariosios sutarties sąlygomis šalys nustatė, kad 3.1.1 punkte nurodyta ir pirkėjo sumokėta suma bus įskaitoma į pagrindine sutartimi parduodamo turto kainą, o jei Preliminarioji sutartis bus nutraukta arba nebus sudaryta pagrindinė sutartis, tai avansas bus laikomas bauda ir susitarimo neįvykdžius pirkėjui – jis praranda sumokėtą sumą, susitarimo neįvykdžius pardavėjui – jis grąžina pirkėjui sumokėtą sumą ir papildomai jam sumoka tos sumos dydžio baudą. Teismas sprendė, kad, byloje nustačius, jog ieškovas laikytinas pažeidusiu prievolę ir jam tenka pareiga mokėti baudą, kurios dydžio mažinimui pagrindų nėra, bei nurodžius sumokėto pagal Preliminariąją sutartį avanso grąžinimo pagrindus, šie šalių reikalavimai iš esmės yra priešpriešiniai ir teisėtai buvo atsakovo pareiškimu įskaityti. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo 2008 m. lapkričio 12 d. atliktą 773 935 Lt avanso sumos įskaitymą kaip baudą neteisėtu, taip pat atmestinas reikalavimas priteisti iš atsakovo 773 935 Lt negrąžinto avanso bei palūkanas.

Vertindamas atsakovo reikalavimą priteisti 153 119,72 Lt už atliktus papildomus darbus, teismas nurodė, kad pagal Preliminariosios sutarties 5.3 punktą pirkėjas turi teisę keisti pateiktą planą aptartomis ribomis, tačiau tokie pakeitimai turi būti abiejų šalių suderinti raštu. Šioje byloje nėra pateiktų abiejų šalių pasirašytų darbų ir kainų suderinimo dokumentų, todėl negali būti priteisiama prašoma už papildomus darbus suma. Vienintelis dokumentas, ant kurio yra abiejų šalių parašai – tai pasiūlymas dėl papildomo aliuminio lango įrengimo biurų patalpose, kuriame aiškiai apibrėžti darbai ir nustatyta kaina (5981,82 Lt). Vertindamas šios sumos priteisimo galimumą, teismas sprendė, kad, konstatavus, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai pasiliko Preliminariojoje sutartyje nustatytą baudą, 5981,82 Lt nuostoliai yra įskaitomi į baudos dydį ir atsakovo priešieškinio reikalavimas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos išvada sprendė, kad Preliminariosios sutarties 6.1 punkte įtvirtintu terminu buvo numatyta darbų pabaiga ir ši nuostata negali būti tapatinama su termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimu. Šį aiškinimą pagrindžia ir tai, kad šis terminas įrašytas Sutarties dalyje, pavadintoje ,,darbų atlikimo patvirtinimas“, o Sutarties 7 dalis, pavadinta ,,patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas“, skirta sutarties sudarymo terminams aptarti ir šios dalies 7.1 punkte nustatyta, kad pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti per 10 darbo dienų nuo patalpų statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas šias Sutarties nuostatas pagrįstai sprendė, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas siejamas su statybos darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo diena ir kad Preliminariosios sutarties 1.1.5 punkte nustatytas terminas patalpoms Valstybinei komisijai priduoti ir Registrų centre įregistruoti –    2009 m. gruodžio 31 d. – būtent ir yra tas terminas, nuo kurio datos skaičiuotinas Sutarties 7.1 punkte įtvirtintas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti.

Teisėjų kolegija sutiko ir su teismo aptarta galimybe skaičiuoti terminą pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti – pagal įstatymą (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Kadangi Preliminarioji sutartis sudaryta 2007 m. lapkričio 29 d., įstatyme įtvirtintas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti – 2008 m. lapkričio 29 d. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tiek Sutarties, tiek įstatymo nustatytus terminus pagrindinei sutarčiai sudaryti, padarė išvadą, kad atsakovas jų nepraleido ir buvo pasirengęs laiku sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, o ieškovas, priešingai, išdėstęs savo poziciją dėl avansu sumokėtų pinigų grąžinimo tiek 2008 m. spalio 24 d., tiek 2008 m. lapkričio 17 d. raštuose, parodė, jog jis neketina sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties ir šią jo nuostatą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip vengimą sudaryti pagrindinę sutartį.

Šalys Preliminariojoje sutartyje susitarė, kad  avanso suma lieka pardavėjui (atsakovui) kaip bauda už pirkėjo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą (11.2.3, 3.1.1 punktai). Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovas, vykdydamas šią Sutarties nuostatą, 2008 m. lapkričio 12 d. raštu ieškovui pranešė, jog sumokėtą avansą jis įskaitė kaip baudą. 

Vertindama netesybų dydį teisėjų kolegija sprendė, kad šalių Sutarties 11.2.3 ir 11.2.4 punktuose nustatyta tokio paties dydžio (avanso dydžio) bauda tiek pirkėjui, tiek pardavėjui, pažeidusiems sutartį. Taigi nė vienai šalių Sutartimi nesuteikta privilegijos nemokėti baudos kaip sankcijos už sutarties pažeidimą, todėl šiuo aspektu šalių teisinė padėtis yra lygiavertė ir pagrindo mažinti šalims sutartimi nustatyto netesybų dydžio nėra.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Vestus“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo    7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Analizuojant šalių sudarytos Preliminariosios sutarties nuostatas aiškiai galima nustatyti tiek šalių ketinimus, tiek pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties turinį, tiek jos sudarymo terminus. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai įvertino, kad atsakovas nepažeidė Preliminariosios sutarties 6.1 straipsnyje nustatyto statybos darbų užbaigimo termino. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad statybos darbų pabaigos terminas 2008 m. birželio 30 d. yra numatomas, todėl teismai jį aiškino kaip neprivalomą atsakovui. Remiantis Sutarties 6.4 straipsniu matyti, kad šis terminas galėjo būti keičiamas tik sutarties šalims sutarus raštu, pirkėjui pakeitus projektinius sprendinius, pirkėjo pageidavimu atliekant papildomus darbus, vienašaliu pardavėjo pranešimu, jei pirkėjas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Nė vienos iš nurodytų aplinkybių nebuvo visą laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki atsakovo įvykdyto vienašalio Sutarties nutraukimo 2008 m. lapkričio 12 d., todėl atsakovo Sutarties pažeidimas yra neabejotinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys susitarime nurodė, jog pirkėjo pareiga sumokėti visą statomą biuro patalpų kainą atsiranda įregistravus ne baigtą statybą, o 98 proc. patalpų baigtumą, ir tai lemia ieškovo teisę ir atsakovo pareigą įforminti pirkimo–pardavimo sutartį, priklausomai nuo 98 proc. statinio baigtumo įregistravimo, kuri neabejotinai turėjo būti ankstesnė nei 2008 m. birželio 30 d., statybos darbų užbaigimo diena (Sutarties 3.1.2, 6.1, 6.3 punktai). Sisteminis visų Sutarties punktų aiškinimas lemia, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties terminas, nesant Sutarties 6.4 punkte nustatytų statybos darbų užbaigimo terminą nukeliančių sąlygų, sietinas ne su viso statinio įregistravimu registre data – 2009 m. gruodžio 31 d., bet su Sutarties 6.1 punkte nustatyta statybos darbų pabaiga. Teismų pateiktas Sutarties 6.1 punkto sutarties išaiškinimas, kad atsakovas neatsako už statybos darbų atlikimo vėlavimą, prieštarauja CK 6.257 straipsniui. Tą aplinkybę, kad 2008 m. birželio 30 d. nebuvo baigti statybos darbai, patvirtina byloje pateikti įrodymai. Šie darbai nebuvo baigti ir 2008 m. rugsėjo 19 d., tai patvirtina 2008 m. spalio 2 d. antstolės V. Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tik 2008 m. spalio 30 d. gautas pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir kitą dieną gauti registro pažymėjimai įrodo, kad statybos darbai objekte buvo baigti. Tačiau šiame akte nenurodyta, kad terasa, sudaranti 12,5 proc. sutarto pastatyti objekto vertės, buvo baigta. 2009 m. kovo 2 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad terasoje nebuvo suklijuotos akmens masės plytelės, neįrengti atitvarai, laiptų turėklai, neatlikti kiti apdailos darbai. Atsakovas įrodinėjo, kad turėjo teisę gauti pripažinimo tinkamu naudoti trečiojo aukšto patalpas su terasa, nesant atliktų joje grindų įrengimo darbų, o šiuos darbus turėjo teisę užbaigti pasibaigus žiemos sezonui. Tačiau toks aiškinimas prieštarauja STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ 29 punktui, taip pat byloje nepateiktas šio teisės akto 20 punkte nurodytas komisiją skiriančios institucijos leidimas atlikti šiuos darbus po patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti. Taigi atsakovo Sutarties 6.2 punkte nurodyto statybos darbų užbaigimo termino pažeidimas 2008 m. lapkričio 12 d. atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo dieną  nebuvo pasibaigęs.
2. Dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą. Nurodyta, kad jokio rašto apie galimą Sutarties nutraukimą su pridėtais dokumentais kasatoriui nei siųsta, nei įteikta nebuvo. Dėl to nepagrįstai bylą nagrinėję teismai tinkamu pranešimu apie milijoninės sutarties nutraukimą pripažino siuntos įteikimą nepateikiant net registruotos pašto siuntos kvito, esant išdėstytai Lietuvos pašto pozicijai, kad siunta įteikta kitai įmonei, o kasatoriaus, kaip gavėjo, nurodymas vienoje pažymoje buvo klaida. Pašto siuntos įteikimas adresatui net esant pašto kvitui ir įrodymams, kad adresatas gavo siuntą, remiantis CPK 178 straipsniu, negali būti tinkamas įteikto teksto įrodymas. Tinkamu teksto įteikimo adresatui patvirtinimu laikytinas dokumentų įteikimas per notarą arba per antstolį. Dėl to pripažintina, kad atsakovo nurodytas pranešimas ir darbų atlikimo patvirtinimo aktas kasatoriui 2008 m. lapkričio 23 d. nebuvo įteikti. Be to, atsakovas kasatorių iš anksto įspėjo ne prieš 20 dienų, kaip nustatyta Sutarties 11.2.3 punkte, o tik prieš 8 dienas, t. y. 2008 m. lapkričio 4 d., nepateikdamas nei akto apie statybos užbaigimą, nei duomenų apie patalpų įregistravimą.
3. Dėl CK 6.260 straipsnio 3 dalies taikymo. Remiantis proporcingumo principu, ieškovas, dėl atsakovo kaltės ir rinkos pokyčių patirdamas neproporcingų jo prisiimtai rizikai nuostolių, įgijo pagrindą atsisakyti atsakovo prievolės įvykdymo natūra – pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Kadangi atsakovas daugiau kaip keturis mėnesius praleido terminą prievolei įvykdyti, t. y. užbaigti sutartų pirkti biuro patalpų statybos darbus, sutartų pirkti patalpų vertė nukrito, todėl kasatorius prarado interesą jas pirkti nesumažinus kainos pagal tuo metu buvusį kainų kritimą. Dėl to kasatorius teisėtai ir pagrįstai 2008 m. spalio 24 d. pareiškė reikalavimą grąžinti avansą kaip dalį iš anksto sumokėtos kainos (CK 6.309 straipsnio 2 dalis).
4. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo. Teismai pakankamu pagrindu atsakovui nutraukti sutartį laikė 2008 m. spalio 24 d. kasatoriaus pareiškimą dėl avanso grąžinimo ir 2008 m. lapkričio 17 d. raštą dėl pinigų grąžinimo. Šiame rašte kasatorius nurodė, kad avansą grąžinti reikalauja todėl, jog atsakovas pažeidė Sutarties vykdymo terminą, ir kad siūlo pirkti trečio aukšto patalpas. Remiantis CK 6.204 straipsniu kasatorius susitarimą nutraukė teisėtai. Šalys prieš sudarydamos sutartį neįvertino ir negalėjo įvertinti būsimos nekilnojamojo turto krizės padarinių. O atsižvelgiant į tai, kad atsakovo siūloma nuolaida yra neproporcinga atsakovo pažeidimui, vėlavimo pastatyti objektą padariniams, kasatorius tokį atsakovo pasiūlymą pagrįstai vertino kaip nesąžiningą, neatitinkantį favor contractus principo ir 2008 m. spalio 24 d. raštu pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą iki lapkričio 4 d. Tai nereiškė, kad kasatorius iš viso atsisako sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, bet kad jam netinka atsakovo teikiamas pasiūlymas pirkti tik trečią Preliminariojoje sutartyje aptartų patalpų aukštą, nemažinant kainos adekvačiai atsakovo padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovo      vienašalis sutarties 2008 m. lapkričio 12 d. nutraukimas galėjo būti padarytas tik remiantis Sutarties 11.2.4 punkto pagrindu, grąžinant kasatoriui jo sumokėtą avansą.   
5. Dėl netesybų mažinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Sprendžiant klausimą dėl konkrečių netesybų dydžio, turi būti atsižvelgiama į sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį, neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotų delspinigių sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovui, kuris pirmasis pažeidė susitarimą, teismai paliko visą avansą. Bylą nagrinėję teismai iš viso nevertino kasatoriaus teisės nutraukti sutartį ar bent jau sutartinės atsakomybės sumažinimo klausimo. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovas nebesiūlė kasatoriui įsigyti viso Preliminariojoje sutartyje aptarto nekilojamojo turto, buvo siūlomas tik trečias aukštas. 

              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Žaliasis tiltas“ prašo ieškovo UAB „Vestus“ kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs visas Preliminariosios sutarties nuostatas, aiškino jas sistemiškai, įvertino šalių tikruosius ketinimus, todėl jokių CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių nepažeidė.  Preliminariosios sutarties 7.1 punkte buvo nustatyta, kad pagrindinė sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo biuro patalpų statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto pasirašymo dienos. Toks terminas buvo įtvirtintas neatsitiktinai, nes po biuro patalpų statybos darbų užbaigimo šalys turėjo pasilikti laiko biuro patalpų apžiūrai, nesutarimų išsprendimui, trūkumų šalinimui (Sutarties 6.6–6.9 punktai). Dėl to pagrindinės sutarties pasirašymo terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti po to, kai visi šie klausimai yra išspręsti ir šalys pasirašė biuro patalpų statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktą. Atsakovas sutinka, kad preliminariai šalys susitarė, jog biuro patalpų statybos darbai bus baigti iki 2008 m. birželio 30 d., tačiau šis terminas jokiu būdu negali būti laikomas terminu pagrindinei sutarčiai sudaryti. Sutarties 6.1 punkte nustatytas terminas buvo apytikris, šalių spėjimas atsižvelgiant į reikalingų biuro patalpų statybos darbų apimtis. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad objektyviai negalėjo užbaigti visų biuro patalpų statybos darbų šiuo terminu dėl kasatoriaus veiksmų nuolat keičiant biuro patalpų interjero projektą, kas lėmė papildomų projektavimo ir statybos darbų atlikimą. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo pagrindą partęsti terminą biuro patalpų statybos darbams užbaigti pagal Sutarties 6.4.2 ir 6.4.3 punktus. Kasatoriaus direktorius po 2008 m. birželio 30 d. lankėsi biuro patalpose ir iki pat 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigos teikė atsakovui pastabas bei nurodymus dėl statybos, apdailos darbų ir inžinerinių sistemų įrengimo. Kasatoriaus neginčytoje specialisto    V. S. 2011 m. vasario 14 d. išvadoje nurodyta, kad interjero techninio projekto sprendinių suderinimo su pastato projekto dalies vadovu ir naujų darbų projektų parengimo terminai buvo įprasti praktikoje. Papildomi projektavimo darbai lėmė biuro patalpų statybos darbų pabaigos termino pailgėjimą. Nurodyta, kad Sutarties 6.1 punkte nustatyto termino pratęsimo šalys neprivalėjo atskirai susitarti raštu, nes tokia sąlyga Sutarties 6.4.2 ir 6.4.3 punktuose nenustatyta. Pasisakydamas dėl antstolės 2008 m. spalio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, atsakovas nurodė, kad joje minimi trinkelių klojimo darbai buvo atliekami šalia biuro patalpų esančio daugiabučio, kuris taip pat buvo statomas tuo metu, pusės, taip pat reikėtų vertinti ir darbus tvarkant kelią biuro patalpų teritorijoje, kitas kelias į biuro patalpų teritoriją buvo baigtas ir sutvarkytas. Be to, pagal Sutarties 6.8 punktą kasatorius visas pretenzijas dėl darbų atlikimo turėjo nurodyti biuro patalpų statybos darbų atlikimo patvirtinimo akte, o ne konstatuojant faktines aplinkybes. Nepagrįstai kasatorius abejoja 2008 m. spalio 30 d. biuro pripažinimo tinkamomis naudoti akto ir 2008 m. spalio 31 d. Registro centro pažymėjimų teisingumu, nes šių dokumentų teisėtumas nebuvo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo dalykas, jie nėra nuginčyti, todėl juose esantys duomenys laikomi teisėtais ir teisingais. Atsakovas siekdamas bendradarbiauti pateikė kasatoriui Preliminariosios sutarties pakeitimą, kuriame numatė tris kartus mažesnę terasos kainą. 
2. Dėl CK 6.260 straipsnio 3 dalies taikymo. Pažymėtina, kad dėl paties kasatoriaus veiksmų keičiant biuro patalpų interjero projekto sprendinius atsakovas turėjo teisę pratęsti Preliminariosios sutarties 6.1 punkte nustatytą biuro patalpų užbaigimo terminą, todėl jis nevėlavo užbaigti biuro patalpų statybos darbus. Dėl biuro patalpų rinkos vertės sumažėjimo po 2008 m. birželio 30 d. kasatorius bet kokiu atveju neturėjo teisės atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį motyvuodamas CK 6.260 straipsnio 3 dalimi. Biuro rinkos kainos kritimas yra normali verslo rizika, kurią prisiėmė kasatorius. Šalys Preliminariojoje sutartyje vadovaudamosi laisvės principu susitarė dėl biuro patalpų kainos ir šiuo atveju nėra svarbu, ar ši kaina atitiko jų rinkos kainą susitarimo sudarymo metu. Biuro patalpų rinkos kainos sumažėjimo aplinkybė niekaip negali būti laikoma kasatoriaus nuostoliais, atsiradusiais neva atsakovui vėluojant užbaigti biuro patalpų statybos darbus. Be to, biuro patalpos buvo pastatytos ir įrengtos esant aukštoms statybinių medžiagų kainoms, todėl jau vien dėl šios priežasties kasatorius neturi teisės reikalauti sumažinti biuro patalpų kainą ir atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. 
3. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatoriaus teiginiai, jog neva išnuomojęs biuro patalpos atsakovas net nebesiūlė kasatoriui įsigyti biuro patalpas, neatitinka tikrovės, nes 2008 m. spalio 21 d. ir 2008 m. lapkričio   4 d. raštuose atsakovas aiškiai nurodė kasatoriui, kad iki 2008 m. lapkričio 12 d. jis gali įsigyti tiek visas biuro patalpas, tiek trečiąjį aukštą. Be to, būtent kasatoriaus pageidavimas buvo įsigyti tik trečiąjį aukštą, nes jau 2008 m. rugsėjo mėn. jis žinojo apie banko finansavimo problemas, todėl pradėjo domėtis galimybe įsigyti ne visas biuro patalpas, o tik trečiąjį aukštą. Kasatoriaus pozicija dėl CK 6.204 straipsnio taikymo šioje situacijoje yra visiškai nepagrįsta. Jis niekada nesikreipė į atsakovą dėl Preliminariosios sutarties keitimo. Pagal šios nuostatos 3 dalį šalis neturi teisės savavališkai, nesant kitos šalies pritarimo ar teismo sprendimo, keisti sutarties nuostatų ar atsisakyti jas vykdyti. Nagrinėjamoje situacijoje kasatoriaus nurodytos aplinkybės dėl biuro patalpų rinkos kainos sumažėjimo iš viso nesudaro pagrindo konstatuoti sutarties vykdymo suvaržymo, nes dėl nurodytos aplinkybės kasatoriaus įvykdymo kaina nė kiek nepasikeitė. Pažymėtina, kad kasatorius, priešingai nei atsakovas, nedėjo jokių pastangų įvykdyti Preliminariąją sutartį ir sudaryti pagrindinę. Kasatoriui užsiminus apie finansines problemas įsigyti visas biuro patalpas, reaguodamas į tai ir siekdamas bent iš dalies įvykdyti Preliminariosios sutarties nuostatas, atsakovas pasiūlė sudaryti jų susitarimo pakeitimą, numatant, kad kasatorius įsigis biuro patalpų trečiame aukšte.
4.   Dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą. Byloje yra Lietuvos pašto 2008 m. lapkričio 6 d., 2009 m. birželio 15 d., 2009 m. rugpjūčio 18 d., 2009 m. gruodžio 16 d. raštai, kuriuose patvirtinta aplinkybė, jog atsakovo 2008 m. spalio 21 d. raštas 2008 m. spalio 23 d. buvo įteiktas administratorei R. A., kuri buvo tiek kasatoriaus, tiek UAB „Agency Vestus“ administratorė ir priiminėjo abiem bendrovėms siunčiamą korespondenciją. Kita vertus, UAB „Agency Vestus“ buveinė yra toje pačioje vietoje kaip ir kasatoriaus, jų administratorė yra ta pati ir abiejų bendrovių direktorius bei akcininkas buvo tas pats asmuo, V. Š., todėl net jei atsakovo raštas per klaidą būtų patekęs UAB „Agency Vestus“, kasatoriaus direktorius negalėjo nežinoti apie šį raštą bei atsakovo ketinimą nutraukti Preliminariąją sutartį. Jos 12.2 punkte susitarta, kad visi šalių pranešimai ar kita informacija turi būti pateikti raštu ir yra laikomi įteiktais, jei yra siunčiami registruotu paštu, praėjus trims darbo dienoms nuo išsiuntimo momento. Dėl to kasatoriaus argumentai, kad dokumentai turėjo būti siunčiami per antstolį ar notarą, yra nepagrįsti. Tai, kad biuro patalpų statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktas buvo parengtas 2008 m. rugsėjo 19 d. ir tą pačią dieną pateiktas kasatoriaus direktoriui, patvirtina liudytojų V. I., A. U. parodymai, šią aplinkybę netiesiogiai patvirtino ir pats direktorius, nes posėdžio metu nurodė, kad apie 2008 m. spalio 20 d. jau buvo gavęs atsakovo raštišką siūlymą įsigyti biuro trečiojo aukšto patalpas, o šitas siūlymas buvo siųstas kartu su pirmiau nurodytu raštu. Be to, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose kasatorius nekvestionavo Preliminariosios sutarties nutraukimo teisėtumo procesine prasme, todėl šie kasacinio skundo argumentai neturi būti nagrinėjami kasacinės instancijos teisme. Be to, Preliminariosios sutarties 11.2.3 punkte 20 kalendorinių dienų terminas buvo nustatytas ne pranešti apie ketinimą nutraukti Preliminariąją sutartį, o šios Sutarties pažeidimo faktui konstatuoti.    
5. Dėl netesybų mažinimo. Pažymėtina, kad Preliminariojoje sutartyje kasatoriaus ir atsakovo atsakomybė buvo reglamentuojama proporcingai, o baudos dydis nustatytas vienodai abiem šalims. Bylą nagrinėję teismai išanalizavo CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytus bei kitus Lietuvos teismų praktikoje pripažįstamus netesybų mažinimo kriterijus, tačiau šiuo atveju teisingai nusprendė, jog kasatoriaus ir atsakovo susitartas baudos dydis buvo pagrįstas, todėl jo nemažino. Atsižvelgta į tai, kad Preliminarioji sutartis buvo komercinio pobūdžio, abi šalys yra profesionalai, verslą vykdantys juridiniai asmenys, turintys didelę sutarčių sudarymo patirtį, pagrindinės sutarties vertė būtų buvusi net 7 739 350 Lt, dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsakovas patyrė didžiulių nuostolių, nes patalpų kaina nukrito.  

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo

              Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl 2007 m. lapkričio 29 d. jų sudarytos Preliminariosios sutarties turinio ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties termino nustatymo sąlygų aiškinimo, pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, taigi dėl šio klausimo kasacinio teismo teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

              Sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrąją sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, kuriuose nustatytos bendrosios nuostatos yra taikomos aiškinant ir preliminariųjų sutarčių nuostatas. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas šias sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminio sutarties aiškinimo principas, kuris reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą, sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Kasatorius nurodo, kad sisteminis visų Sutarties punktų aiškinimas lemia, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties terminas sietinas ne su statinio įregistravimo data, bet su statybos darbų pabaiga.

              Preliminariąja sutartimi šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Terminu yra laikomas apibrėžtas laikotarpis, kuriam suėjus ar pasibaigus įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrą civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Terminas gali būti apibrėžiamas ne tik kalendorine data ar nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, bet ir įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 straipsnis). Nustačius, kad šalys susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, kuris tikrai įvyks, negalima laikyti, kad terminas nenustatytas. Tokiu atveju laikoma, kad terminas yra nustatytas sutartimi ir nėra pagrindo taikyti įstatymo nuostatų, pagal kurias preliminarioji sutartis galioja vienerius metus nuo jos sudarymo dienos, o pasibaigus šiam terminui šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 3, 5 dalys).

              Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys Preliminariojoje sutartyje nustatė, kad numatoma patalpų statybos darbų pabaiga – 2008 m. birželio 30 d. (6.1 punktas), numatomas administracinės dalies (banko ir biuro patalpų) teikimas Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai – 2008 m. liepos 2 d. (6.2 punktas), automobilių stovėjimo vietų teikimas Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai – 2009 m. kovo 15 d. (6.3 punktas), aplinka ties biuro pastatu iš fasadinės pusės numatoma baigti iki 2008 m. birželio 31 d., galutinis teritorijos sutvarkymas, gatvių ir šaligatvių dangų užbaigimas numatomas iki 2009 m. birželio 31 d. (6.13 punktas). Teismai pagrįstai vertino, kad visos šios Sutarties 6 punkto sąlygos nustatė numatomus statybos darbų pabaigos terminus ir jų atlikimo patvirtinimus. Apie pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą yra užsimenama 6.6 punkte, kuriame įtvirtinta, kad, atlikęs patalpų statybos darbus, pardavėjas raštu informuoja pirkėją apie darbų pabaigą, numatomą statybos darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo datą ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo datą. Sutarties 7 skyriaus „Patalpų/turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas“ 7.1 punkte nustatyta, kad pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti per 10 darbo dienų nuo patalpų statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto (statybos darbų priėmimo–perdavimo akto) pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų. Taigi bylą nagrinėję teismai, sistemiškai vertindami šalių laisva valia sudarytos Sutarties nuostatas, pagrįstai padarė išvadą, kad pagal šias Preliminariosios sutarties sąlygas pagrindinės sutarties pasirašymo data tampa priklausoma nuo patalpų statybos darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, o pastarojo pasirašymas – nuo atliktų patalpų statybos darbų atlikimo pabaigos datos. Kaip matyti iš Sutarties 6.7–6.12 punktų, patalpų statybos darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymas buvo siejamas su pirkėjo teise apžiūrėti pastatytą perkamą turtą ir pareikšti pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės ir jų atitikties norminių aktų reikalavimams, pardavėjo pareiga ištaisyti esamus statybos darbų trūkumus per atskirai nustatomus terminus, už kurių nesilaikymą kaltajai šaliai taip pat buvo numatytos netesybos (8.2 punktas). Taigi šalys Sutartyje nustatė, kad po statybos darbų pabaigos dar turi būti atliekami pirmiau nurodyti veiksmai, kurie taip pat gali užsitęsti ir taip atidėti pagrindinės sutarties sudarymo datą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis pagrįstai įvertino, jog sisteminis Sutarties aiškinimas neleidžia sutapatinti pagrindinės sutarties sudarymo su konkrečia Sutartyje nurodyta statybos darbų pabaigos data, t. y. 2008 m. birželio 30 d.

              Sutarties 3.1.2 punktu šalys buvo susitarusios, kad likusius 90 proc. visos sumos atlikus visą apdailą ir pateikus pažymą apie nebaigtą statybą (ne mažiau kaip 98 procentų baigtumas) pirkėjas sumoka pardavėjui ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki pagrindinės sutarties sudarymo. Spręstina, kad šalys savo veiksmus turėjo derinti, jog būtų galima sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. ne tik pardavėjas turėjo atlikti laiku statybos darbus, bet ir pirkėjas turėjo pareigą sumokėti pinigus. Taigi pagrindinės sutarties sudarymo data priklausė nuo šalių tinkamo pareigų vykdymo. Įvertinusi visas šias šalių susitartas sutartines sąlygas, taip pat tai, kad šalys šia sutartimi siekė sudaryti kitą pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kurios objektas, t. y. trijų aukštų biuro pastatas su požemine automobilių saugykla, būtų tinkamai suformuotas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles spręsdami, jog realiu ir aiškiai apibrėžtu terminu, iki kurio pardavėjas turėjo įvykdyti visus savo prisiimtus įsipareigojimus, laikytinas Preliminariosios sutarties 1.1.5 punkte nurodytas terminas – iki 2009 m. gruodžio 31 d. Būtent nuo šios datos gali būti skaičiuojamas Preliminariosios sutarties 7.1 punkte nurodytas terminas, t. y. terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti skaičiuotinas nuo 2009 m. gruodžio 31 d. Tai reikštų, kad galutinis terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo 2010 m. vasario 12 d. Byloje nustatyta, kad patalpų statybos darbų atlikimo aktas buvo parengtas dar 2008 m. rugsėjo 19 d., o trijų aukštų biuro pastato kiekvienas aukštas buvo įregistruotas atskiru turtiniu vienetu su atskiru unikaliu numeriu (pagal Sutarties 1.1.6 punktą) 100 proc. baigtumu ir priduotas Valstybinei komisijai – 2008 m. spalio 30–31 d. Taigi atsakovas visus Sutartyje sutartus darbus atliko greičiau negu susitarime buvo įtvirtintas galutinis pagrindinės sutarties sudarymo terminas, taip nepažeisdamas Preliminariosios sutarties nuostatų. Atsakovo Preliminariojoje sutartyje įtvirtintų darbų atlikimo terminas (greičiau negu per metus) taip pat atitinka protingą įstatymo leidėjo pasiūlytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 straipsnio 3 dalis).

              Kasatorius, vertindamas, kad statybos darbų pabaigos data buvo terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti ir remdamasis CK 6.165 straipsnio 5 d., laikė, jog pažeidus šį terminą jo prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, 2008 m. spalio 24 d. išsiuntė atsakovui raštą su reikalavimu grąžinti sumokėtą avansą.

              Pažymėtina, kad už Sutarties 6.1 punkte nustatyto statybos darbų pabaigos termino pažeidimą šalys nustatė netesybas, t. y. pardavėjas moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną (8.4 punktas). Sutarties 8.5 punkte jos susitarė, kad delspinigių sumokėjimas neatleidžia šalių nuo sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymo. Taigi šalių susitarimas lemia, kad statybos darbų pabaigos termino praleidimas suteikia teisę kasatoriui skaičiuoti delspinigius ir taip atsakovą skatinti juos kuo greičiau pabaigti. Jeigu sutartyje nenustatyta, kad darbų atlikimo terminas tapatus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, tai toks darbų neatlikimas negali būti pagrindas nutraukti Preliminariąją sutartį ir atleisti vieną Preliminariosios sutarties šalį nuo prievolės vykdyti susitarimą ir sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, kasatorius nepagrįstai sutapatino pagrindinės sutarties sudarymą su darbų pabaigos terminu, kai jokios sutarčių aiškinimo taisyklės nesudaro pagrindo konstatuoti tokio termino sutaptį.

              Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo   

              Kasatorius ginčija, kad jis 2008 m. spalio 24 d. raštu nenutraukė Sutarties, tačiau, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto krizės padarinius atsakovo daroma nuolaida, t. y. siūlymas pirkti tik trečią aukštą, buvo neproporcinga jo pažeidimui – statybos darbų pabaigos vėlavimui keturis mėnesius.

              Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Visais atvejais, kai viena šalių nesutinka, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis ją vienašališkai nutraukti, teismas patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Preliminariosios sutarties 11.2.2–11.2.4 punktuose nustatyti vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, kurie skiriasi priklausomai nuo šalies kaltės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiomis šalių susitarimo nuostatomis, nes jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms.

              Kasatorius 2008 m. spalio 24 d. raštu pareikalavo ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 4 d. grąžinti UAB „VESTUS“ pagrindinę 773 935,35 Lt sumą, sumokėtą kaip avansą pagal Preliminariąją sutartį, taip pat nurodė, kad atsakovas statybos darbus pabaigti vėluoja keturis mėnesius, o pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalies nuostatą, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Teisėjų kolegija sutinka su teismų padaryta išvada, kad šiuo raštu ieškovas neabejotinai nurodė, kad nesirengia sudaryti pagrindinės sutarties pagal Preliminariosios sutarties sąlygas. Šios savo pozicijos jis nepakeitė ir tada, kai buvo dar iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos informuotas tiek apie pastato pridavimą, tiek apie jo įregistravimą. Kadangi terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo pasibaigęs, tai tokie ieškovo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip sutarties atsisakymas pagal Preliminariosios sutarties 11.2.2 punktą. Minėta, kad už statybos darbų pabaigos termino pažeidimą pagal Sutarties 8.4 punktą buvo galima skaičiuoti delspinigius, bet ne nutraukti Sutartį. Pirkėjui nutraukus susitarimą remiantis 11.2.2 punktu pirkėjo sumokėtas avansas lieka pardavėjui kaip bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Tokie patys padariniai yra nustatyti ir Sutartį nutraukus 11.2.3 punkto pagrindu – pardavėjo iniciatyva, jei pirkėjas ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tam, kad būtų galima remtis šia Sutarties nuostata kaip pagrindu nutraukti Preliminariąją sutartį, pirkėjas turi ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų nevykdyti ja prisiimtų įsipareigojimų. Byloje nustatyta, kad patalpų statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktas buvo parengtas 2008 m. rugsėjo 19 d. ir nusiųstas kasatoriui pagal Sutarties 12.2 punkte šalių suderintą informacijos pranešimo tvarką. Tačiau po šios informacijos pateikimo atsakovas sulaukė tik 2008 m. spalio 24 d. rašto apie Sutarties nutraukimą. Dėl to laikytina, kad nuo šio laikotarpio kasatorius nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, neketino sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Taigi ieškovui aiškiai išdėsčius savo poziciją dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pagal Preliminariosios sutarties sąlygas, atsakovas pagrįstai nutraukė Preliminariąją sutartį 11.2.3 punkto pagrindu, nes pirkėjas atsisakė pirkti visą Preliminariojoje sutartyje nurodytą objektą.

              Atsakovas UAB „Žaliasis tiltas“ 2008 m. lapkričio 4 d. raštu pranešė kasatoriui, kad nuo 2008 m. lapkričio 12 d. vienašališkai nutrauks Preliminariąją sutartį, o 2008 m. lapkričio 12 d. raštu – apie Sutarties nutraukimą ir sumokėto avanso kaip baudos įskaitymą pagal Sutarties 3.1.1 punktą. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo jo informavimo apie Sutarties nutraukimą laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino tikslas – informuoti šalį apie ketinimą nutraukti sutartį ir taip išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti sutarties šaliai esant netinkamai informuotai apie sutartį ketinančios nutraukti šalies poziciją. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad kasatorius pirmas 2008 m. spalio 24 d. raštu nutraukė Preliminariąją sutartį ir nevykdė jokių ja prisiimtų įsipareigojimų. Nepaisant to kasatorius nurodo, kad atsakovas jį turėjo informuoti apie sutarties nutraukimą prieš 20 kalendorinių dienų, tačiau šį terminą pažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys pasinaudodamos sutarčių laisvės principu pačios susitarė dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Preliminariosios sutarties 11.2.3 punkte nurodyta, kad dėl pirkėjo kaltės, t. y. ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų nevykdytų sutartinių įsipareigojimų, pardavėjas gali vienašališkai nutraukti susitarimą. Šalys susitarė, kad šio Sutarties pažeidimo atveju, kai pirkėjas ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų nevykdo sutarties, pardavėjas nėra ribojamas jokiais šalių sutartais informavimo terminais ją nutraukti. Kasatoriaus minimas 20 kalendorinių dienų terminas yra nustatytas pardavėjo iniciatyva vienašališkai nutraukiant sutartį, kai nėra pirkėjo kaltės, t. y. 11.2.4 punkte, tačiau nagrinėjamu atveju jo kaltės buvimas yra teismų nustatytas, todėl taikoma Sutarties 11.2.3 punkto nuostata. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Sutarties nutraukimas yra atliktas pagal šalių susitarimo nuostatas ir jose įtvirtintą vienašališką sutarties nutraukimo pagrindą, t. y. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, todėl įstatyme nurodytas vienašališkas sutarties nutraukimo sąlygas taikyti šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo.

              Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytos Preliminariosios sutarties objektas buvo aiškiai įtvirtintas jos 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose, t. y. trijų aukštų biuro pastatas, dalis požeminės automobilių saugyklos ir sandėliukas. Dėl to kasatorius, pasikeitus ekonominei situacijai, nenorėdamas pirkti viso trijų aukštų pastato ir pažeisti galiojančios Preliminariosios sutarties įsipareigojimų, turėjo inicijuoti Sutarties pakeitimą. Pagal Sutarties 12.1 punktą ši gali būti keičiama ar papildoma tik atskiru raštišku šalių susitarimu. Tačiau nustatyta, kad ginčo Sutarties objekto pakeitimas nebuvo šalių raštiškai patvirtintas. Taigi šalys tik derėjosi dėl galimybės kasatoriui įsigyti ne visą pastatą, bet tik trečiąjį aukštą, todėl jo argumentai dėl nepakankamai atsakovo sumažintos kainos pagrindo yra nepagrįsti. Byloje nepateikta įrodymų, kad kasatorius kreipėsi į atsakovą prašydamas sutartį pakeisti CK 6.204 straipsnio pagrindu ir įrodinėjo pasikeitusias aplinkybes, jis susitarimą vienašališkai nutraukė nesikreipdamas į teismą, todėl su šio straipsnio taikymu susiję argumentai atmestini.

              Dėl netesybų mažinimo

              Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. UAB „Baltijos Orfėjas“, bylos Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Ju2“ v. UAB „Lietuvos kino studija“, bylos Nr. 3K-3-238/2011; kt.). Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Nagrinėjamoje byloje pagal šalių sudarytos Sutarties sąlygas ir teismų nustatytas aplinkybes, reikšmingas sutarties aiškinimui, teigtina, kad kasatoriaus sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją – išankstinės įmokos, kuri įskaitoma į patalpų kainą, ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis (3.2, 11.2.2, 11.2.3, 11.2.4 punktai).  

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. P. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-71/2013; 2012 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. A. ir kt. v. UAB „Šiaurinė žvaigždė“,  bylos Nr. 3K-3-303/2012; kt.).

Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

Nagrinėjamos bylos atveju vertinant netesybų dydį teismų buvo atsižvelgta į tai, kad šalys buvo verslininkai, Sutartis buvo komercinio pobūdžio, jos objekto bendra kaina – 7 739 350 Lt, Preliminariosios sutarties 3.1.1, 11.2.2–11.2.4 punktuose buvo susitarta dėl konkretaus dydžio (avanso dydžio) baudos mokėjimo vienašališkai nutraukus Preliminariąją sutartį, įtvirtintas apie 10 proc. bendros prievolės vertės baudos dydis buvo vienodas abiem šalims. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas statė trijų aukštų biuro pastatą, derindamas ir tikslindamas projektą pagal kasatoriaus pageidavimą, siekdamas jį parduoti, tačiau, kasatoriui nutraukus Preliminariąją sutartį, ar pavyko dabar pardavėjui parduoti šį objektą, byloje duomenų nėra. Nustatyta, kad atsakovas siekdamas bendradarbiauti derino kasatoriaus pateiktą pasiūlymą pirkti ne visą pastatą, bet tik trečią aukštą, taip prisiimdamas galimus nuostolius dėl likusių patalpų nepardavimo, tačiau ir šios derybos kasatoriaus buvo nutrauktos. Konstatuota, kad atsakovas patyrė didelių nuostolių, nes patalpų kaina nukrito, atsakovas dėl pastato statybos finansavimo turėjo prisiimtų įsipareigojimų bankui, o kitas šio pastato ar jo dalies pirkėjas nebuvo surastas. Taigi ginčo pastatas dabar yra nuomojamas, tačiau teigti, kad nuoma kompensuoja atsakovo patirtus nuostolius dėl kasatoriaus teisinės pareigos nevykdymo, nepakanka. Pažymėtina tai, kad atsakovas trijų aukštų pastato statybos darbus pabaigti pavėlavo tik keturis mėnesius, dalis šio papildomo laiko buvo skirta kasatoriaus pateiktoms interjero projektų korektūroms, kurios lėmė papildomų projektavimo darbų atlikimą. Atsakovo įrodyta dalis šių papildomų išlaidų, t. y. 5 981,82 Lt nuostolių, pirmosios instancijos teismo buvo įskaičiuota į netesybų dydį.

Kasatorius argumentuoja, kad dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų kritimo ir darbų užsitęsimo jis prarado suinteresuotumą ginčo objektą pirkti, pablogėjo jo galimybės pasiskolinti šiam objektui įsigyti planuotą sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas ir mažinti šalių sutartimi sulygtas netesybas. Kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės).

Pagrindų konstatuoti netesybų dydį kaip neprotingą (akivaizdžiai per didelį) nagrinėjamu atveju, anot apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, nebuvo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šia apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, pabrėždama, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas Sutarties nutraukimo aplinkybes, Sutarties objekto kainą ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo principą, atsakovui sumokėta 773 935 Lt bauda nepripažintina aiškiai per didele.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, neturinčių teisinės reikšmės šios bylos galutiniam rezultatui.

              Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, netesybų mažinimo nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nagrinėjamu teisės klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti, kasacinis skundas netenkintinas.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartimi kasatoriui atidėtas žyminio mokesčio už paduodamą kasacinį skundą            (6031,50 Lt) sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Kasacinio skundo netenkinant, šis 6 031,50 Lt žyminis mokestis (bylinėjimosi išlaidos) valstybės naudai priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

              Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, priteisiant šalies išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, taikytini Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Atsakovas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą bei dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą jis sumokėjo 4308,36 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovo prašomas priteisti išlaidų atlyginimas viršija rekomenduojamą maksimalų dydį – 2000 Lt, sprendžia, kad atsakovui iš kasatoriaus priteistinas išlaidų atlyginimas, neviršijantis šio dydžio – 2000 Lt.

              Kasaciniame teisme patirta 25,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. birželio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartį  palikti nepakeistą.

              Priteisti iš ieškovo UAB „Vestus“ (j. a. k. 141186634) 6056,67 Lt (šešis tūkstančius penkiasdešimt šešis litus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

              Priteisti iš ieškovo UAB „Vestus“ (j. a. k. 141186634) 2000 (du tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ (j. a. k. 121405946) naudai.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Rimvydas Norkus

                                                                                                                                            Algis Norkūnas

                                                                                                                                            Janina Stripeikienė