| Civilinė byla Nr. e2A-217-372/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04003-2018-0 |
| Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.; 3.4.5.1. |
| (S) |
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9301-291/2018 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: R. Ž., S. K. ir J. Ž..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis, A. K., priėmė palikimą, likusį po mamos E. Ž. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama E. Ž.. Po jos mirties turto paveldėtoju liko jis, vienintelis sūnus, kuris mamos paliktą turtą pradėjo faktiškai valdyti. Pažymėjo, kad dėl sveikatos problemų (duomenys neskelbtini) pareiškimu mamos palikimo atsisakė, tačiau jo sutuoktinė kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti atsisakymą priimti palikimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; šis prašymas buvo tenkintas – Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu teismas pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž. mirties.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismui panaikinus atsisakymą priimti palikimą, jis siekia jį priimti įstatymo nustatytu būdu – prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mamos paliktą turtą (kurį faktiškai valdo iki dabar) pradėdamas jį valdyti faktiškai per tris mėnesius nuo mamos mirties. Pareiškėjas nurodė, jog jo prašymo pagrįstumą patvirtina šios aplinkybės: pažyma apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) – tą pačią, kurioje gyveno ir jo mama; mokėti mokesčiai už minėtu adresu teiktas komunalines paslaugas; sudarytos turto, esančio nurodytu adresu, draudimo, saugos, gamtinių dujų perdavimo ir paslaugų teikimo sutartys; taip pat kitos sutartys, toliau vykdytos po motinos mirties.
4. Suinteresuotas asmuo R. Ž., atsiliepdamas į pateiktą pareiškimą, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad pareiškėjas A. K. yra jo tėvas, kuris po močiutės (E. Ž.) mirties liko gyvento jos name, viskuo rūpinosi, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą kaip savo, taigi močiutės palikimą priėmė per tris mėnesius po jos mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
5. Suinteresuotas asmuo S. K., atstovaujama įstatyminės atstovės A. K., atsiliepdama į pateiktą pareiškimą, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad A. K. yra jos tėvas, kuris po močiutės (E. Ž.) mirties toliau rūpinosi turtu ir tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.
6. Suinteresuotas asmuo J. Ž., atsiliepdama į pateiktą pareiškimą, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs turtą valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytą laiką atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiškimą palikimo atsisakymo vietos notarui; tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog faktinės aplinkybės (tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pareiškimu notarui palikimo atsisakė, tą pačią dieną tam pačiam notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė jo sūnus R. Ž.) patvirtina, kad pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini) palikimo faktiniu valdymu nebuvo priėmęs, o valdė jį dėl kitų įpėdinių interesų. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą, baigėsi (duomenys neskelbtini), iki šio termino pabaigos pareiškėjas faktiškai nepradėjo palikimo valdyti, neatliko kitų veiksmų, sudarančių palikimo priėmimo pagrindą, t. y. praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, vėliau aktyviais veiksmais palikimo atsisakė.
7. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie parodytų, kad jis siekė įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Pažymėjo, kad faktiškai turto po motinos mirties neperėmė, kadangi toje vietoje gyveno ilgą laiką iki motinos mirties; po palikimo atsiradimo mokėjo mokesčius ne savo, o motinos vardu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, jo faktiniai veiksmai bei elgesys buvo nenuoseklūs, pareiškėjas buvo neaktyvus priimant nuosavybėn po motinos mirties atsiradusį palikimą, todėl prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino. Teismas nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. po motinos E. Ž. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
9. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas A. K. po motinos mirties priėmė plikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turinti faktas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė
10. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) J. Ž., skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad ginčijamame sprendime tik deklaratyviai nurodoma, kad būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų, tačiau tokia teismo išvada visiškai nemotyvuojama, be to – nėra vienintelė sąlyga, reikalinga juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Teismas nenustatinėjo kitų aplinkybių, kurias būtina nustatyti sprendžiant klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
11. Pažymėjo, jog bylose dėl juridinio fakto nustatymo (palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti) faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, tuo tarpu vertinant ginčijamo teismo sprendimo argumentus, darytina išvada, kad sprendimą nagrinėjamu atveju nulėmė būtent tik faktinis pareiškėjo gyvenimas palikėjos name.
12. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino suinteresuoto asmens (apeliantės) nurodytų argumentų, kurie apskritai eliminuoja pareiškėjo paveldėjimo teisę – byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad po palikėjos mirties testamentinis įpėdinis palikimo nepriėmė, teisė priimti palikimą pagal įstatymą atsirado kitiems įpėdiniams; konstatavo, kad J. Ž. elgėsi atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, savo teises įgyvendino tinkamai, o A. K. piktnaudžiauja paveldėjimo teise. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) nurodė, kad tik jai pasikreipus į notaro biurą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, pareiškėjas A. K. pateikė pareiškimą nagrinėjamoje byloje dėl kurio paveldėjimo procesas buvo sustabdytas. Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja jau įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo jai buvo atnaujintas terminas palikimui priimti.
13. Akcentavo, kad pareiškėjas A. K. pareiškimu notarui atsisakė palikimo, t y. iki pat atsisakymo momento jo tikroji valia buvo valdyti mirusios mamos turtą dėl antros eilės įpėdinių interesų; pareiškėjas palikimo atsisakė ne tik sūnaus R. Ž. naudai, nes tokios išimtinės teisės suteikimas tik vienam iš antrosios eilės įpėdinių nėra galimas, taigi jis palikimo atsisakė visų antrosios eilės įpėdinių (R. Ž., S. K., J. Ž.) interesais.
14. Pažymėjo, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, taigi nors jai ir nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, esant atnaujintam terminui palikimui priimti ir jai pareiškus valią dėl palikimo priėmimo pas notarą, palikimą jau yra faktiškai priėmusi, todėl juridinis faktas pareiškėjo A. K. naudai nebegali būti nustatytas, nes nebeturi juridinės reikšmės.
15. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) akcentavo, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, šiam terminui praėjus, pareiškimu notarui palikimo atsisakė, teismui panaikinus jo atsisakymą nuo sudarymo momento neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą. Taigi pareiškėjui įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. sąmoningai neišreiškus valios priimti palikimą (iki dėl jo priėmimo kreipėsi suinteresuotas asmuo (apeliantė)) laikytina, kad pareiškėjo neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė.
16. Pareiškėjas A. K., atsiliepdamas į apeliacinį skundą, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas ateityje sukels pareiškėjui subjektines teises į atsiradusį palikimą. Pažymėjo, kad byloje buvo nustatytos visos būtinos sąlygos, reikalingos spręsti, kad juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu (teismas tinkamai nustatė ir konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę į savo motinos palikimą ir kad šį palikimą priėmė pradėdamas turtą valdyti per tris mėnesius po motinos mirties; pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo neturi ir be teismo sprendimo jo gauti negali). Pareiškėjas akcentavo, kad suinteresuotas asmuo siekia paveldėti turtą, būdama antrosios eilės įpėdinė, apeidama pirmosios eilės įpėdinį, siekdama užkirsti kelią jam paveldėti motinos turtą, todėl toks jos elgesys negali būti vertinamas kaip ypatingai sąžiningas.
17. Suinteresuotas asmuo S. K., atstovaujama įstatyminės atstovės A. K., atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje buvo nustatytos visos būtinos sąlygos, kurios reikalingos spręsti, jog juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę į savo motinos palikimą, kad šį palikimą priėmė pradėdamas turtą vadyti per tris mėnesius po savo motinos mirties, tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą. Nurodė, kad pareiškėjas yra vienintelis pirmosios eilės savo motinos turto paveldėtojas, jo palikimo atsisakymo sandoris teismo sprendimu jau yra panaikintas, nebeturi juridinės reikšmės ir suteikia pareiškėjui teisę priimti palikimą.
18. Suinteresuotas asmuo R. Ž., atsiliepdamas į apeliacinį skundą, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pareiškėjas turi teisę į savo motinos palikimą, kad šį palikimą priėmė pradėdamas turtą valdyti per tris mėnesius, tai patvirtina rašytiniai bylos dokumentai. Šio fakto nustatymas teismo sprendimu turės juridinę reikšmę asmeniui, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nuosavybės dokumentą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Suinteresuoto asmens (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.
19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
20. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo A. K. motina E. Ž. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu notaro, visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko A. Ž.. (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo knygoje įrašytas įrašas apie tai, kad A. Ž. pakeitė savo pavardę į K. E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl palikimo nepriėmimo, patvirtintu notaro, A. K. pareiškė, kad motinos palikimo nepriėmė ir į jos paliktą turtą pretenzijų nei dabar, nei ateityje nereikš. (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, patvirtintu notaro, R. Ž. pareiškė, jog palikimą priima pagal įstatymą sudarant turto apyrašą.
21. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2082-949/2016) teismas nusprendė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž. mirties. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
22. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad 2016 m. sausio 28 d. suinteresuotas asmuo J. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2YT-25-776/2017) jos pareiškimą atmetė; nurodė, kad įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimui, teisę priimti E. Ž. palikimą turi tik A. K., testamentinis palikėjos įpėdinis, o J. Ž. nelaikytina asmeniu, pretenduojančiu į palikimą.
23. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis – 2018 m. sausio 4 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas suinteresuoto asmens J. Ž. prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2YT-25-776/2017 atnaujinimo. Procesas civilinėje byloje atnaujintas, Šiaulių apylinės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eA2-1669-841/2018) J. Ž. buvo atnaujintas praleistas terminas E. Ž. palikimui priimti. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis buvo palikta nepakeista.
24. Suinteresuoto asmens J. Ž. atsiliepime į pareiškimą nurodyta, kad Šiaulių apygardos teismui priėmus 2018 m. gegužės 22 d. nutartį, ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Kaip matyti iš byloje esančio notaro siųsto rašto, suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie tai, kad 2018 m. birželio 19 d. buvo gautas advokatų profesinės bendrijos raštas, kad A. K. kreipėsi į advokatų kontorą dėl teisinės pagalbos; kad jis kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo, tad kol negauta teismo nutartis, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.
25. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui A. K. priklauso 6/100 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtu adresu pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini).
26. Pagal civilinės bylos duomenis – nuo 2015 m. spalio 14 d. pareiškėjui A. K. buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis; pareiškėjas buvo nedarbingas šiais laikotarpiais: nuo 2016-07-11 iki 2016-07-15, nuo 2016-07-16 iki 2016-07-22, nuo 2016-09-19 iki 2016-10-06, nuo 2016-10-10 iki 2016-10-28, nuo 2017-03-03 iki 2017-03-08, nuo 2017-03-09 iki 2017-03-14, nuo 2017-03-15 iki 2017-03-17, nuo 2017-03-27 iki 2017-03-31, nuo 2017-04-01 iki 2017-04-07, nuo 2017-09-13 iki 2017-09-18, nuo 2018-05-07 iki 2018-05-18.
27. Į bylą pateiktos: 1) 2006 m. liepos 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp klientės E. Ž. ir AB Lesto dėl elektros energijos tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), pasirašyta A. K. ir AB Lesto atstovės; 2) 2018 m. birželio 12 d. išmaniosios televizijos arba/ir interneto užsakymo sutartis, sudaryta tarp A. K. ir Telia Lietuva, AB, atstovo (paslaugų adresas – (duomenys neskelbtini)); 3) 2015 m. rugpjūčio 27 d. gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp klientės E. Ž. ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl gamtinių dujų tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), pasirašyta A. Ž. ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atstovės; 4) 2015 m. gruodžio 1 d. objektų stebėjimo sutartis, sudaryta tarp A. Ž. ir UAB „Šiaulių sauga“, pasirašyta A. K. ir UAB „Šiaulių sauga“ atstovo (objektas – namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)); 5) 2017 m. rugsėjo 3 d. gyventojų turto draudimo sutartis, sudaryta ir pasirašyta A. Ž. ir UAB DK „PZU Lietuva“ atstovo dėl turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), draudimo; 6) 2014 m. spalio 29 d. paslaugų pirkimo sutartis, sudaryta tarp E. Ž., atstovaujamos A. Ž. ir UAB „Šiaulių hidroprojektas“ dėl žemės sklypo Nr. 60-1, esančio (duomenys neskelbtini), paženklinimo ir plano parengimo; 7) 2014 m. spalio 27 d. paslaugų pirkimo sutartis, sudaryta tarp E. Ž., atstovaujamos A. Ž. ir UAB „Šiaulių hidroprojektas“ dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų 8) 2015 m. liepos 1 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška, pateikta E. Ž. vardu, pasirašyta A. Ž..
28. Į bylą pateikti: (duomenys neskelbtini) E. Ž. įgaliojimas A. Ž. (galiojo iki 2016 m. lapkričio 27 d.) ir (duomenys neskelbtini) E. Ž. įgaliojimas A. Ž. (galiojo 10 metų).
29. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie 2015 m. liepos – gruodžio mėnesiais mokėtus mokesčius už suvartotas gamtines dujas, elektros energiją (tiektus į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)).
Dėl ginčo esmės
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
31. Kaip matyti iš minėtų įstatymo nuostatų, palikimą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
32. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).
33. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
34. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
35. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
36. Pareiškėjas savo reikalavimą pripažinti, kad jis po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: pažyma apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) (tą pačią, kurioje gyveno ir jo motina); mokėtais mokesčiais už minėtu adresu teiktas komunalines paslaugas; dėl šiuo adresu esančio nekilnojamojo turto sudarytomis turto, draudimo, saugos, gamtinių dujų perdavimo ir paslaugų teikimo sutartimis; taip pat kitomis sutartimis, toliau vykdytomis po motinos mirties.
37. Kaip jau buvo minėta, palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), tad nagrinėjamu atveju yra aktualūs po šios datos pareiškėjo atlikti faktiniai bei aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai (pareiškėjas ir toliau gyvena motinai priklausiusiame name, šiuo adresu deklaruota jo gyvenamoji vieta; 2015 m. rugpjūčio 27 d. gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp klientės E. Ž. ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl gamtinių dujų tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), pasirašyta A. Ž. ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atstovės; 2015 m. gruodžio 1 d. objektų stebėjimo sutartis, sudaryta tarp A. Ž. ir UAB „Šiaulių sauga“, pasirašyta A. K. ir UAB „Šiaulių sauga“ atstovo (objektas – namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)); 2015 m. liepos 1 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška, pateikta E. Ž. vardu, pasirašyta A. Ž.; 2015 m. liepos – gruodžio mėnesiais mokėti mokesčiai už į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tiektas gamtines dujas, elektros energiją).
38. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vien tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Kita vertus kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
39. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas palikimą sudarančiame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą buvo deklaravęs nuo (duomenys neskelbtini), jam priklauso 6/100 pastato, pareiškėjas ir po motinos mirties šiame name liko gyventi; pareiškėjui visas E. Ž. priklausęs turtas buvo paliktas testamentu; pareiškėjas motinai priklausiusį turtą – namą tvarkė ir valdė kaip savo, mokėjo mokesčius, tęsė ir vykdė su namu (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) susijusias sutartis; pareiškėjas teikė motinai priklausiusios žemės deklaraciją įstatyme nustatyta tvarka. Nustatytų aplinkybių visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjas A. K. priėmė palikimą po motinos mirties, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Pateiktieji įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus dėl turto išlaikymo, disponavimo juo, rūpinosi turtu kaip savo.
40. Pažymėtina, kad CK 5.51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs turtą valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytą laiką atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų. Kaip buvo nustatyta remiantis civilinėje byloje esančiais įrodymais bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl palikimo nepriėmimo, patvirtintu notaro, A. K. pareiškė, kad motinos palikimo nepriėmė ir į jos paliktą turtą pretenzijų nei dabar, nei ateityje nereikš, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu buvo nuspręsta pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž. mirties. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
41. Atsižvelgdamas į nurodytas CK nuostatas (jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jog šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis)) bei į civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens (apeliantės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (tai, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, šiam terminui praėjus pareiškimu notarui palikimo atsisakė, teismui panaikinus jo atsisakymą nuo sudarymo momento neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą) yra atmestini.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje yra analizuojamas klausimas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti. Tai yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, todėl suinteresuoto asmens (apeliantės) skunde nurodyta pozicija, jog pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu palikimo nepriėmė ir nesikreipė dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Suinteresuoto asmens J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja | Birutė Simonaitienė |
| |