Civilinė byla Nr. 2-1415-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01224-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.7.; 3.3.4.2.9.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilža“ ir Šveicarijoje registruotos bendrovės SUEK AG atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3837-560/2017 atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5105-661/2016, išnagrinėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dameta“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilža“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos BUAB „Vilža“ ir Šveicarijoje registruota bendrovė SUEK AG pateikė teismui prašymą (t. 1, b. l. 1–12) atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5105-661/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 9 punkto pagrindais ir, atnaujinus civilinės bylos procesą, įpareigoti UAB „Dameta“ grąžinti BUAB „Vilža“ visą, ką ji yra gavusi pagal 2016-08-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5105-661/2016, kuria buvo patvirtinta 2016-07-05 taikos sutartis tarp BUAB „Vilža“ ir UAB „Dameta“; įtraukti į civilinę bylą Nr. 2-5105-661/2016 bendrovę SUEK AG trečiuoju asmeniu; atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-5105-661/2016 procesą, atsisakyti tvirtinti 2016-07-05 taikos sutartį, sudarytą tarp BUAB „Vilža“ ir UAB „Dameta“, kaip pažeidžiančią BUAB „Vilža“ kreditorių interesus bei civilinę bylą Nr. 2-5105-661/2016 išnagrinėti iš esmės.
2. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas, 2016-08-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5105-661/2016 panaikinęs preliminarų sprendimą, patvirtino BUAB „Vilža“ ir UAB „Damesta“ 2016-07-05 sudarytą taikos sutartį, kuria BUAB „Vilža“ įsipareigojo padengti 20 000 Eur dydžio skolos dalį UAB „Dameta“ perduodant 227,95 tonas akmens anglies, likusią 45 997,01 Eur skolos dalį atsakovė įsipareigojo padengti perduodama taikos sutartyje išvardinamas transporto priemones ir mechanizmus. Tą pačią dieną, kaip ir sudaryta taikos sutartis (2016-07-05), UAB „Dameta“ ir BUAB „Vilža“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2016/07/05, kuria BUAB „Vilža“ pardavė savo akmens anglies atsargų likučius (1 168,63 tonos) ir briketų atsargų likutį (48,59 tonos) UAB „Dameta“ nuosavybėn, kas įrodo, jog BUAB „Vilža“ ir UAB „Dameta“ iš anksto buvo susitarusios dėl viso BUAB „Vilža“ komercinėje veikloje naudojamo turto (transporto priemonių, mechanizmų ir akmens anglies) perleidimo UAB „Dameta“, nutraukiant BUAB „Vilža“ komercinę veiklą. Taikos sutarties sudarymas buvo BUAB „Vilža“ ir UAB „Dameta“ susitarimo dalis, siekiant iki BUAB „Vilža“ komercinės veiklos nutraukimo visa apimtimi atsiskaityti išimtinai su vienintele BUAB „Vilža“ kreditore – su UAB „Dameta“. Po taikos sutarties patvirtinimo BUAB „Vilža“ akivaizdžiai nebeketino (ir objektyviai nebeturėjo galimybės) tęsti komercinės veiklos vykdymo ir atsiskaityti su pagrindine kreditore – su SUEK AG. Tokios taikos sutarties patvirtinimas nepagrįstai suteikė pirmenybę vienai BUAB „Vilža“ kreditorei – UAB „Dameta“, taip neteisėtai apsunkinant kitų BUAB „Vilža“ kreditorių galimybes bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus.
3. Pareiškėjų teigimu, civilinėje byloje prieš patvirtinant taikos sutartį kreditorė SUEK AG nebuvo išklausyta ir neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų, todėl egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas civilinės bylos atnaujinimo pagrindas (teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų). Taip pat egzistuoja ir kitas, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas bylos atnaujinimui (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida). Teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis formaliai turi teismo sprendimo galią, todėl ji negali būti ginčijama jokiais kitais CK įtvirtintais pagrindais, išskyrus CPK 366 straipsnyje numatytus atvejus. Nutarties,  priimtos nuslepiant nuo teismo faktus, panaikinimas yra vienintelė procesinė galimybė pareiškėjams, įskaitytinai ir viešą interesą ginančiam BUAB „Vilža“ bankroto administratoriui, siekti teisingumo.
4. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2016-11-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1668-866/2017 iškėlė bankroto bylą pareiškėjai BUAB „Vilža“, o šios vienintelis akcininkas ir direktorius  duomenis apie Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-5105-661/2016 bei taikos sutarties sąlygas BUAB „Vilža“ bankroto administratoriui perdavė 2016-12-22, CPK 368 straipsnyje įtvirtintas 3 mėnesių terminas pareiškėjai BUAB „Vilža“ skaičiuotinas nuo minėtų dokumentų gavimo dienos. Pareiškėja SUEK AG informaciją apie civilinės bylos išnagrinėjimą gavo kaip BAUB „Vilža“ stambiausia kreditorė tiesiogiai iš BUAB „Vilža“ bankroto administratoriaus 2017-02-24. Taigi abi pareiškėjos nėra praleidusios CPK 368 straipsnyje nustatyto procesinio termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017-06-06 nutartimi (t. 1, b. l. 204–210) pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, priteisė iš pareiškėjų lygiomis dalimis ieškovės UAB „Dameta“ naudai 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos po 211,75 Eur.
6. Teismas sprendė, jog pareiškėjos įstatymo nustatyto termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo nepraleido.
7. Vertindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą buvimą, teismas nurodė, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo sprendžiamas atsakovės (ne)mokumo klausimas, jai tuo metu nebuvo iškelta ar keliama bankroto byla, byloje atsakovę atstovavo ne bankroto administratorius, o įmonės akcininkas ir vadovas. Todėl teismui nagrinėjant tarp šalių susiklosčiusius privačius paskolinius santykius nebuvo pagrindo konstatuoti viešojo intereso byloje buvimo ar spręsti dėl būtinumo įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis atsakovės kreditorius, įskaitant pareiškėją SUEK AG. Pati SUEK AG taip pat nebuvo pateikusi prašymo įtraukti ją į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Be to, nėra pagrindo vertinti, kad teismas nutartyje būtų nusprendęs dėl SUEK AG materialiųjų teisių ar pareigų. Nuo SUEK AG 2016-07-15 pretenzijos BUAB „Vilža“ pateikimo iki taikos sutarties patvirtinimo (2016-08-18) praėjo daugiau nei mėnuo laiko, todėl SUEK AG turėjo galimybę ne tik pati kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Vilža“ iškėlimo, bet ir inicijuoti procesą Londono tarptautinio arbitražo teisme ir prašyti teismo taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas vertino, jog BUAB „Vilža“ prašyme visiškai neargumentavo, kokia buvo teismo, patvirtinusio tarp šalių sudarytą taikos sutartį, esminė teisės normos taikymo klaida, kuri darytų nutartį neteisėta. Šalims suderinus savo valią ir pasiekus taikų susitarimą, teismas, nenustatęs pagrindų, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti taikos sutarties, neturėjo ir pagrindo atsisakyti ją tvirtinti. Šiuo metu taikos sutartis yra visiškai įvykdyta, todėl taikant proceso atnaujinimo institutą nebūtų atsižvelgta į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą.             

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėjos BUAB „Vilža“ ir SUEK AG atskirajame skunde (t. 2, b. l. 1–11) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-06-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo motyvai dėl taikos sutarties patvirtinimo metu neegzistavusio viešojo intereso ginti tuometinių BUAB „Vilža“ kreditorių (įskaitant SUEK AG) interesus yra neteisingi ir nepagrįsti. SUEK AG objektyviai neturėjo jokių galimybių pateikti prašymą ją įtraukti į išnagrinėtą bylą trečiuoju asmeniu, nes apie šią bylą sužinojo tik 2017-02-24. Kreditorių teisių pažeidimas gali būti pripažįstamas dar iki formalaus skolininko bankroto procedūros inicijavimo, todėl teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad formaliai tuo metu BUAB „Vilža“ bankroto procedūra nebuvo pradėta. Vien ta aplinkybė, kad SUEK AG nepasinaudojo viena ar kita procesine teisių gynybos priemone, negali būti pagrindu pripažinti, jog perleidus didelės vertės turtą vienam BUAB „Vilža“ kreditoriui nebuvo pažeisti likusių BUAB „Vilža“ kreditorių interesai. Civilinių teisių gynybos būdų pasirinkimas ir jų įgyvendinimas yra dispozityvi kiekvieno asmens teisė. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1092/2010 pripažino, jog tuo atveju, jeigu taikos sutartį teismine tvarka tvirtinantis teismas neatsižvelgė į tokios taikos sutarties šalies turtinę padėtį, turimus kitus kreditorius ir aplinkybę, jog taikos sutartimi faktiškai suteikiama pirmenybė vienam kreditoriui – tokioje civilinėje byloje taikos sutartis neturėjo būti tvirtinama, ir yra pagrindas atnaujinti civilinės bylos procesą.
2. Skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatuota, jog BUAB „Vilža“ neįrodė pagrindų atnaujinti procesą buvimo. Teismas apie bankroto administratoriaus ginamą viešąjį interesą ir jo pažeidimą, patvirtinant taikos sutartį, nieko nepasisakė, šių argumentų nevertino. Taikos sutartimi yra pažeidžiamas BUAB „Vilža“ bankroto administratoriaus ginamas viešasis interesas bei CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taikos sutarties šalių pareigos, taip pat CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir panaikinus teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, egzistuotų pagrindas įpareigoti UAB „Dameta“ grąžinti visą, ką ji yra gavusi pagal šią taikos sutartį CPK 373 straipsnio pagrindu (sprendimo įvykdymo atgręžimas).
10. Ieškovė UAB „Dameta“ atsiliepime (t. 2, b. l. 31–37) prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Nebuvo jokių faktų, dėl kurių teismas turėtų įtraukti į skolos priteisimo bylą kitus kreditorius, įskaitant SUEK AG, kuri buvo tokios pat eilės kreditorė kaip UAB „Dameta“. Tuo metu, kai buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuris dar nebuvo įsiteisėjęs, pareiškėjos SUEK AG interesus jau atstovavo advokatų kontora COBALT, kuri jokių konkrečių priemonių jiems ginti nesiėmė. Teismas nei preliminariame sprendime, nei tvirtindamas taikos sutartį nepasisakė dėl SUEK AG teisių ar pareigų. Taikos sutartimi BUAB „Vilža“ įsipareigojo padengti skolą turtu, tačiau tai buvo tik nedidelė BUAB „Vilža“ turto dalis, o ne visas BUAB „Vilža“ turtas. Bankroto bylos iškėlimo metu BUAB „Vilža“ turėjo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, reikalavimų į kitas įmones. BUAB „Vilža“ iš UAB „Dameta“ gavo beveik 150 000 Eur turto nuomos ir pardavimo pajamų kitų sandorių pagrindu, todėl šiomis gautomis pajamomis galėjo iš dalies atsiskaityti su SUEK AG.
2. Taikos sutarties tvirtinimu nebuvo pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjai nepagrįstai remiasi teismų praktika, suformuota savo faktinėmis aplinkybėmis skirtingose bylose. Civilinėje byloje Nr. 2-1092/2010 buvo sprendžiama dėl aukštesnės eilės kreditoriaus (VSDFV) interesų pažeidimo tvirtinant taikos sutartį, kai iš tikrųjų yra viešasis interesas. Šiuo atveju SUEK AG interesai nebuvo užtikrinti turto įkeitimu ar hipoteka, ji kreditorių eilėje nebuvo aukščiau nei UAB „Dameta“. SUEK AG delsė priimti sprendimus ir imtis tinkamų priemonių savo teisėms ginti, juo labiau kai BUAB „Vilža“ laikinai vadovo pareigas ėjęs asmuo V. U. perėjo dirbti į SUEK AG kaip tik po to, kai SUEK AG pardavinėjo akmens anglį pirkėjai BUAB „Vilža“ itin dideliais kiekiais. PAreiškėjai painioja proceso atnaujinimo institutą su actio Pauliana (Pauliano ieškinio) institutu, remiasi kasacinio teismo praktika, suformuota bylose taikant actio Pauliana institutą. Aplinkybė, kad vienas iš proceso atnaujinimo iniciatorių yra bankroto administratorius, savaime nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Iš esmės bankroto administratorius suinteresuotas tik vieno kreditoriaus, SUEK AG, interesų gynimu, apie kitus kreditorius nėra net pasisakoma. Sprendžiant iš bankroto bylos iškėlimo nutarties, yra du kreditoriai (bankas ir SUEK AG).

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir prašymo išreikalauti įrodymus

11. Ieškovė UAB „Dameta“ 2017-10-31 pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui rašytinius paaiškinimus, jog jau po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo ieškovė sužinojusi, kad BUAB „Vilža“ kreditoriais, su kuriais dar nėra atsiskaityta bankroto byloje, yra tik apeliantė SUEK AG ir dar keli kiti smulkūs kreditoriai, o bankroto administratorius turi apie 50 000 Eur lėšų, skirtų atsiskaityti su vienintele kreditore SUEK AG. Atsižvelgiant į tai, prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš bankroto administratoriaus informaciją, kokia šiuo metu kreditorės SUEK AG reikalavimo suma (ar ji sumažėjo) ir kokia yra lėšų suma, šiuo metu turima atsiskaitymams su kreditore SUEK AG. Šį prašymą pagrindžia ir savo nuomone apie nesąžiningą apeliantės SUEK AG elgesį  nagrinėjamos bylos procese, siekiant ne kreditorinio reikalavimo patenkinimo, o pagrindinės konkurentės UAB „Dameta“ įtraukimo į bylinėjimosi procesus, sudarant konkurentei kuo daugiau finansinių, ūkinių bei teisinių nepatogumų.  
12. Apeliacinės instancijos teismas šio ieškovės UAB „Dameta“ prašymo netenkina, pripažinęs, kad prašoma išreikalauti informacija nėra susijusi su apeliacine tvarka sprendžiamo klausimo dėl proceso atnaujinimo dalyku (CPK 177 str. 1 d., 180 str.). Aplinkybės, ar bankroto bylos procese yra, o jeigu taip, tai kokia apimtimi atsiskaitoma su kreditoriais, kurių jų reikalavimai yra (ne)patenkinti, neteiktų pagrindo vertinimui, ar taikos sutarties patvirtinimu teisme buvo pažeistos kurios nors teisės normos ar asmenų teisėti interesai. Šioje nagrinėjamos bylos procesinėje stadijoje yra sprendžiamas tarpinio pobūdžio procesinis klausimas, t. y. sprendžiama ar egzistuoja faktinės bei teisinės prielaidos atnaujinti procesą teismo nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje ir jį pakartoti iš naujo. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas tik sudaro sąlygas vienam iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų priimti, bet savaime nereiškia kitokios šios bylos procesinės baigties, nes prašymas dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo gali būti tiek ir patenkintas, tiek ir nepatenkintas. Be to, toks ieškovės prašymas buvo pateiktas likus vos dienai iki paskirto šios bylos teismo posėdžio, todėl jo patenkinimas neabejotinai lemtų teismo posėdžio atidėjimą, o tai pažeistų proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, juolab pirmiau konstatavus prašomų išreikalauti naujų duomenų neatitikimą įrodymų sąsajumo reikalavimams. Pastaroji aplinkybė sudaro ir savarankišką pagrindą prašymą atmesti (CPK 314 str.).

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

13. Nagrinėjamoje byloje apeliantės (pareiškėjos) CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais prašė atnaujinti procesą taikos sutarties patvirtinimu išnagrinėtoje civilinėje byloje, nurodžiusios, jog teismas šia nutartimi nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – vienos iš taikos sutarties šalių kreditorės SUEK AG, materialiųjų teisių ar pareigų, be to, nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant nutartį patvirtinti taikos sutartį, pažeidžiančią kitų BUAB „Vilža“ kreditorių teisės. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, neatsižvelgė į viešąjį interesą ir į jo pažeidimą, šių aplinkybių apskritai neįvertino, nors teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis sudarė prielaidas didelės vertės BUAB „Vilža“ turtą perleisti tik vienam iš šios įmonės buvusių kreditorių. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliančių pozicija iš esmės sutinka.
14. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010). Taip pat proceso atnaujinimą bei jo pakartojimą gali nulemti poreikis suteikti galimybę asmenims, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, taigi objektyviai negali ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-23 nutartis civilinėje byloje 3K-3-295/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092/2010).
15. Tiek priėmus byloje sprendimą, tiek patvirtinus taikos sutartį teisiškai yra išsprendžiamas šalių konfliktas, nustatomos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, o pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutartis galėtų būti modifikuota ar nuginčyta tik atnaujinus procesą toje byloje, kurioje buvo išspręstas jos patvirtinimo klausimas.
16. Taikos sutarties turinio kontrolę ex officio (pagal pareigas) vykdo teismas, kuriam ji pateikiama tvirtinimui. Įstatymų leidėjo valia teismas neturėtų priimti ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Vadinasi, įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą būti aktyviu ir prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai.
17. Apeliančių su prašymu atnaujinti procesą pateikti duomenys sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad taikos sutarties sudarymo ir jos tvirtinimo metu apeliantės (atsakovės) BUAB „Vilža“ turtinė padėtis jau buvo sunki, nes vos po dviejų mėnesių nuo taikos sutarties sudarymo ir po mėnesio nuo patvirtinimo teisme apeliantės vienintelis akcininkas bei vadovas pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1668-866/2017; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK179 str. 3 d.). Šios taikos sutarties patvirtinimo metu neabejotinai jau egzistavo ir apeliantės SUEK AG finansinis reikalavimas. Be to, BUAB „Vilža“ neginčijo SUEK AG skolos, tai patvirtina byloje esantis 2016-04-29 skolų suderinimo aktas (t. 1, b. l. 55), taip pat apeliantės BUAB „Vilža“ siūlymas apeliantei SUEK AG išdėstyti skolos mokėjimą dalimis (t. 1, b. l. 59–60). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys leidžia įsitikinti, kad Vilniaus apygardos teismui 2017-10-17 patikslinus BUAB „Vilža“ kreditorių reikalavimus, į šį sąrašą, be kitų kreditorių, taip pat įtrauktas ir SUEK AG 372 761,56 Eur dydžio reikalavimas (CPK 179 str. 3 d.).
18. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia vertinti, kad taikos sutartimi galėjo būti pažeista CK 6.9301 straipsnio imperatyviai sureguliuota atsiskaitymų eiliškumo tvarka, kurioje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 str. 1 d.). Atitinkamai, nagrinėjamos bylos šalių BUAB „Vilža“ ir UAB „Damesta“ taikos sutartimi galėjo būti pažeisti ir apeliantės SUEK AG interesai, nes atsakovė BUAB „Vilža“, perleidusi dalį savo turto – akmens anglies atsargas, transporto priemones bei veikloje naudotus mechanizmus už 65 997,01 Eur skolą kreditorei UAB „Damesta“ (t. 1 , b. l. 66-67), neteko galimybės šio turto sąskaita padengti kitų kreditorių reikalavimų, kurių vykdymo terminai galėjo būti suėję anksčiau.
19. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės UAB „Damesta“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad teismas, patvirtindamas taikos sutartį, nepasisakė (nenusprendė) dėl SUEK AG teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai aiškina, kad procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas tuomet, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tuomet, kai tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014). Nagrinėjamu atveju apeliaciniam teismui nekyla abejonių, kad teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, galėjo būti pažeistos apeliantės SUEK AG teisės ar įstatymo saugomi interesai, net jeigu minėtoje taikos sutartyje dėl jos teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta expressis verbis (tiesiogiai, konkrečiai). Šios išvados nepaneigia ieškovės atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad apeliantė SUEK AG nebuvo pirmesnės eilės kreditorė, ypač įvertinus sunkią BUAB „Vilža“ turtinę padėtį taikos sutarties sudarymo metu. Kaip minėta, su tos pačios eilės kreditoriais turėtų būti atsiskaitoma kalendorinio eiliškumo tvarka, o tokios aplinkybės, bylos nagrinėjime apeliantei nedalyvaujant ir negalint pateikti jokių atsikirtimų dėl taikos sutarties turinio ar lyginamųjų duomenų dėl skolų jai ir kitiems BUAB „Vilža“ kreditoriams atsiradimo momento, nebuvo įrodinėtos. Taikos sutarties šalys, neinformavusios teismo dėl kitų kreditorių buvimo ir sunkios vienos iš taikos sutarties šalių turtinės padėties, o kreditorių – dėl taikos sutarties sudarymo, atėmė galimybę apeliantei SUEK AG (tikėtina, ir kitiems kreditoriams) išsakyti savo nuomonę teisme, pateikti argumentus dėl galimybės sudaryti tokią taikos sutartį, dėl šio susitarimo įtakos jų teisėms.
20. Pasisakytina ir dėl teismų pareigos panašias situacijas vertinti bei spręsti jas vienodai, t. y. laikytis savo pačių sukurtų precedentų. Apeliantės pagrįstai atkreipė dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1092/2010 pateiktus išaiškinimus. Minėtoje nutartyje jau buvo pripažinta, kad jeigu kreditorius būtų įtrauktas į teismo procesą, kuriame buvo sprendžiamas taikos sutarties atitikimo įstatymams ir tvirtinimo klausimas, ir jis būtų išklausytas, teismas būtų galėjęs kitaip aiškinti ir taikyti materialines tesės normas, ar, atsisakęs ją tvirtinti, nustatęs, kad egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų. Nurodytoje byloje buvo analizuojama panaši į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinė situacija, kuomet taikos sutartį patvirtinęs teismas neatsižvelgė į taikos sutarties šalies sunkią finansinę padėtį, kitų kreditorių buvimo faktą bei aplinkybę, jog taikos sutartimi buvo nepagrįstai suteikta pirmenybė vienam kreditoriui prieš kitus tos sutarties šalies kreditorius. Šiuo aspektu ieškovės atsiliepimo argumentai, kad toje byloje buvo sprendžiama dėl pirmesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimo, nesudaro pagrindo atsisakyti remtis šiais teismo išaiškinimais, nes, minėta, taikos sutartimi, esant atitinkamoms aplinkybėms, gali būti pažeidžiami ir tos pačios eilės kreditorių interesai.
21. Kitoje, Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje šis teismas 2012-02-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3583-577/2012, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-4679-772-2008 nustatęs, kad taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo dieną įmonė turėjo finansinių sunkumų, nebuvo atsiskaičiusi ir su daugiau kreditorių, todėl taikos sutarties sudarymas turėjo įtakos tų kreditorių teisėms ir pareigoms, o teismui nutartimi tokią taikos sutartį patvirtinus buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1258/2012 tokias pirmosios instancijos teismo išvadas ir procesinį sprendimą pripažino teisiškai pagrįstais. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jeigu be kreditoriaus, kurio reikalavimas buvo patenkintas įskaitymu, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo ir daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad vieno kreditoriaus reikalavimai buvo patenkinti (įskaityti) iki bankroto bylos iškėlimo.
22. Vertinant apeliančių prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu pagrįstumą, aktuali yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasisakyta, jog pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visuma leidžia pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju tvirtinant taikos sutartį galėjo būti padarytas CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimas (teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui), galėjęs lemti neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, proceso atnaujinimo pagrindai, numatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose, nagrinėjamu atveju yra nustatyti. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – procesas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5105-661/2016 atnaujintinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
23. Apeliančių atskirojo skundo argumentai, susiję su nutarties vykdymo atgręžimu CPK 373 straipsnio pagrindu, viena vertus, šioje bylos proceso stadijoje, kai byla dar nėra nagrinėjama iš naujo ir nėra sprendžiama dėl nutarties patvirtinti taikos sutartį panaikinimo, nėra aktualūs. Kita vertus, konkretus turtas galimai perduotas (jeigu buvo perduotas) ieškovei UAB „Dameta“ ne teismo priimto sprendimo, o pačių šalių susitarimo dėl jo perdavimo tvarkos ir sąlygų pagrindu. Todėl vien proceso atnaujinimas byloje dėl skolos iš BUAB „Vilža“ priteisimo pagal UAB „Dameta“ ieškinį ar net paskesnis būtent tokio rezultato, kurio siekia apeliantės, atsiradimas, t. y. teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, panaikinimas ir kitoks ginčo dėl skolos priteisimo išsprendimas,  pats savaime nelemia taikos sutarties, kaip sandorio, bei joje įtvirtintų susitarimų dėl atitinkamo turto perdavimo ieškovei UAB „Dameta“ už BUAB „Vilža“ skolą negaliojimo, nebent būtų keliamas šio sandorio galiojimo ar jo nuginčijimo klausimas (CK 6.984 str., 6.986 str.). Asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus. Tokia pareiga jam kyla dėl taikos sutarties teisinės prigimties: taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors yra reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Vienas jų – sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus. Jei asmuo yra sudaręs sutartį, tai jis yra jos įpareigotas (pacta sunt servanda principas), todėl turi tik dvi teisėtas vienašališko elgesio alternatyvas: arba vykdyti sutartį, arba ją nuginčyti ir nevykdyti. Sutartys ginčijamos įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.78–96, 2.84, 6.66, 6.228, kiti straipsniai). Vadinasi, apeliančių įvardijamas tikslas susigrąžinti ieškovei UAB „Damena“ galimai perduotą turtą galėtų būti pasiektas tik taikos sutartį pripažinus negaliojančia vienu ar keliais materialiosios teisės numatytais sandorio negaliojimo pagrindais ir taikius CK nustatytas sandorio nuginčijimo teisines pasekmes.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

24. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė SUEK AG sumokėjo 1 207 Eur žyminį mokestį už prašymą atnaujinti procesą (t. 1, b. l. 179). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog kiti dalyvaujantys byloje asmenys, kai yra CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė – byloje dalyvauja įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne tik už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, bet ir už prašymus atnaujinti procesą, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimas yra viena iš civilinio proceso stadijų, šio proceso tęstinumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1076/2014; 2016-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1502-464/2016). Nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimi ir savo iniciatyva (CPK 87 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė SUEK AG sumokėjo žyminį mokestį už prašymą atnaujinti procesą, nors jo neprivalėjo mokėti, sumokėtas žyminis mokestis jai grąžintinas, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti.

Patenkinti pareiškėjų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilža“ ir Šveicarijoje registruotos bendrovės SUEK AG prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5105-661/2016, išnagrinėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dameta“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilža“ dėl skolos priteisimo.

Grąžinti pareiškėjai Šveicarijoje registruotai bendrovei SUEK AG (juridinio asmens registracijos Nr. CHE-112.160.817) 1 207 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už prašymą atnaujinti procesą 2017 m. gegužės 9 d. mokėjimo pavedimu Nr. 9940129TI5756098.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė