Civilinė byla Nr. 3K-3-409/2011
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02079-2009-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.10; 14.7; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gepala“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui bendrai Lietuvos ir Čekijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gepala“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nepanaudotų komandiruotėms skirtų lėšų ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką apskaičiavimą, kai darbdavys ne visiškai atsiskaito su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, taip pat įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas nuo 2008 m. balandžio 9 d. dirbo atsakovo įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi-šaltkalviu, darbo sutartyje nustatytas kas mėnesį mokamas darbo užmokestis – 1040 Lt. Darbo sutartis nutraukta 2008 m. rugpjūčio 18 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.
Ieškovas 2009 m. kovo 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo: 1) 875,83 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 1920 Lt dienpinigių ir 288,25 Lt skolos (išlaidų kelionėms atlyginimą); 2) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 3) 0,07 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną iki darbo sutarties nutraukimo dienos (2008 m. rugpjūčio 15-osios); 4) 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovas nurodė, kad darbo sutarties nutraukimo dieną atsakovas ne visiškai su juo atsiskaitė ir liko skolingas už 2008 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais ieškovo atliktą darbą, kartu ir komandiruotes, taip pat nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti jam iš ieškovo 2656,15 Lt skolos, 106,20 Lt metinių palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų. Atsakovas paaiškino, kad per visą darbo laikotarpį ieškovas buvo išvykęs į aštuonias komandiruotes, kurių išlaidoms padengti atsakovas sumokėjo ieškovui 13 651,25 Lt avansą. Ieškovas iš viso išleido 10 995,10 Lt, todėl, atsakovo nuomone, likusi suma jam grąžintina.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 661,82 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 194,16 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 19,20 Lt delspinigių, 1040,37 Lt vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą darbo užmokesčio už naktinį darbą sumokėjimą, 415,80 Lt neteisėtai iš darbo užmokesčio išskaičiuotą sumą, iš viso – 2331,35 Lt, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2009 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo (2008 m. rugpjūčio 18 d.) iki visiško atsiskaitymo, apskaičiuojamą pagal ieškovo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį – 1040 Lt, vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį – 49 Lt; priteisė atsakovui iš ieškovo 2656,15 Lt skolos, 106,20 Lt metinių palūkanų, iš viso – 2762,35 Lt, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną atsakovas su juo ne visiškai atsiskaitė – nesumokėjo viso ieškovui priklausančio darbo užmokesčio už 2008 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesius (661,82 Lt), kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (194,16 Lt), už darbą nakties metu atsiskaitė tik 2008 m. gruodžio 28 d. Teismas už uždelstą atsiskaityti su ieškovu laiką priteisė jam vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos (2008 m. rugpjūčio 18-osios) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodydamas, kad ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 1040 Lt, atitinkamai vienos darbo dienos – 49 Lt. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo reikalavimus priteisti 1920 Lt dienpinigių ir 288,25 Lt skolos (išlaidų kelionėms atlyginimą), nes šis nepateikė juos patvirtinančių įrodymų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas ieškovui už darbą nakties metu sumokėjo pavėluotai, už pavėlavimo atsiskaityti laikotarpį (2008 m. rugpjūčio 18 d.–2008 m. gruodžio 22 d.) priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį, kurį apskaičiavo pagal ieškovui nesumokėtą už nakties darbą sumą (245,61 Lt), iš viso – 1040,37 Lt. Teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo. Teismas nustatė, kad atsakovas iš ieškovui priklausančios darbo užmokesčio sumos už viršytą pokalbiams telefonu skirtą limitą ir už Rusijos vizos įsigijimą išskaičiavo 415,80 Lt. Teismas sprendė, kad šios lėšos išskaičiuotos nepagrįstai ir priteisė jas ieškovui. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, teismas nustatė, kad ieškovas išleido 10 995,10 Lt iš 13 651,25 Lt komandiruotėms skirtų lėšų, todėl, vadovaudamasis DK 224 straipsniu, CK 6.37, 6.210 straipsniais, priteisė iš ieškovo atsakovui 2656,15 Lt skolos, 106,20 Lt metinių palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2009 m. birželio 10-osios) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. kovo 14 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą pakeitė: priteisė ieškovui iš atsakovo 661,82 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 194,16 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 19,20 Lt delspinigių, 1040,37 Lt vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą darbo užmokesčio už naktinį darbą sumokėjimą, iš viso – 1915,55 Lt, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1915,55 Lt) nuo bylos iškėlimo (2009 m. kovo 19 d.) iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo, 12 840 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, apskaičiuotą nuo atleidimo iš darbo (2008 m. rugpjūčio 18 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos ir po 40 Lt už kiekvieną darbo dieną iki visiško atsiskaitymo dienos.
Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu faktiniu aplinkybių nustatymu ir įvertinimu bei materialiosios teisės normų aiškinimu ir taikymu. Kartu teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas, nors ir ketino iš ieškovo darbo užmokesčio išskaičiuoti išlaidų už viršytą pokalbių telefonu limitą ir išduotą Rusijos vizą atlyginimą, tačiau to nepadarė, todėl teisėjų kolegija sprendė, jog 415,80 Lt suma ieškovui priteista nepagrįstai. Teisėjų kolegija vertino kaip neįrodytas atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis pagal antstolės patvarkymą sumokėjo už ieškovą 283,52 Lt, kurie turėtų būti išskaičiuoti iš ieškovui priteistino darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija nurodė, kad nors atsakovas ir pateikė antstolės patvarkymą ir 283,52 Lt sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, tačiau byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog nurodyta suma nebuvo išskaičiuota iš ieškovo darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija nustatė, kad darbo sutarties nutraukimo dieną atsakovas nesumokėjo ieškovui ne viso, bet tik dalies darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų. Teisėjų kolegija nurodė, kad tokiu atveju darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro būtent neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB ,,Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-284/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010). Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant dėl priteistino už uždelstą atsiskaityti laikotarpį vidutinio darbo užmokesčio dydžio, galima atsižvelgti ir į kitus kriterijus (DK 2, 35 straipsniai), kurie užtikrintų abiejų darbo sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija nustatė, kad iš viso ieškovui neišmokėta 855,98 Lt darbo užmokesčio (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas), ir, remdamasi tuo, kad iki nutarties priėmimo dienos buvo praėję dveji metai ir šeši mėnesiai, sprendė, jog ieškovui turėtų būti priteista 25 679,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio išmoka. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad ieškovas dirbo pas atsakovą tik penkis mėnesius, nutraukęs darbo sutartį, gana ilgai (septynis mėnesius) nesiėmė ginti savo teisių teisme, bylos nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose užtruko apie pusantrų metų ir dėl to konstatavo, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti priteistiną ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą su juo atsiskaityti laiką iki 12 840 Lt, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo po 40 Lt už kiekvieną pavėluotą su juo atsiskaityti dieną nuo teisėjų kolegijos nutarties priėmimo iki visiško atsiskaitymo dienos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas bendra Lietuvos ir Čekijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė ,,Gepala“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 ,,Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Kasatorius pateikė teismams įrodymus, patvirtinančius, kad pagal antstolės J. G. patvarkymą jis sumokėjo už ieškovą 283,52 Lt, todėl, jo nuomone, šia suma turėjo būti sumažinta ieškovui priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Ieškovas pateiktuose įrodymuose esančių duomenų neginčijo. Anot kasatoriaus, teismai, pažeisdami įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nepagrįstai jais nesirėmė.
2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas, nukrypo nuo šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną jis buvo skolingas 2656,15 Lt komandiruotėms skirtų lėšų. Jo nuomone, ši aplinkybė reiškia, kad kasatorius darbo sutarties su ieškovu nutraukimo dieną buvo visiškai su juo atsiskaitęs ir nebuvo teisinio pagrindo priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Be to, teismai, pažeisdami proporcingumo taisyklę, netinkamai apskaičiavo priteisto vidutinio darbo užmokesčio dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo, yra nurodęs, kad šios normos tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Tai reiškia, kad jei su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaityta visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką atitiks normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, tada taikomos sankcijos dydį sudaro vidutinio darbo užmokesčio dalis, proporcinga neišmokėtoms sumoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB ,,Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-284/2009; kt.). Teismas nustatė, kad ieškovui už 2008 m. gegužės ir birželio mėnesius buvo išmokėtas 560 Lt mažesnis, o už 2008 m. liepos mėnesį – 141,82 Lt mažesnis darbo užmokestis nei priklausė pagal darbo sutartį, iš viso – 661,81 Lt. Kasatoriaus teigimu, tai reiškia, kad, apskaičiuojant ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, vidutinis vienos dienos darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo nepagrįstai neišmokėtos darbo užmokesčio sumos ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.1 punktu, pagal kurį skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai, apskaičiuodami ieškovo vienos dienos darbo užmokestį, turėjo padalyti neišmokėtą darbo užmokesčio sumą (661,81 Lt) iš 2008 m. gegužės-liepos mėnesiais ieškovo dirbtų dienų skaičiaus (63 dienos) ir nustatyti, kad ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 10,50 Lt, o bendra kompensacijos suma (apskaičiuojant ją iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos) – 6615 Lt. Kasatorius pažymėjo, kad ieškovas dirbo įmonėje tik penkis mėnesius, į teismą dėl neišmokėtų sumų priteisimo kreipėsi tik po septynių mėnesių nuo darbo sutarties nutraukimo, negrąžino kasatoriui 2656,15 Lt komandiruotėms skirtų lėšų; procesas pirmosios instancijos teisme truko vienerius metus, apeliacinės instancijos teisme – dešimt mėnesių. Kasatoriaus nuomone, ilgas bylinėjimosi laikotarpis ir dėl to priteista didelė kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką nėra proporcinga neišmokėtoms kasatoriui sumoms, pažeidžia DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008). Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, šių principų nesilaikė. Kasatoriaus nuomone, priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma turėtų būti sumažinta iki 3307,50 Lt.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. Z. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatorius iki šiol nėra įvykdęs savo pareigos tinkamai atsiskaityti su ieškovu, būtent dėl jo kaltės auga ieškovui priteistina vidutinio darbo užmokesčio suma. Ieškovo nuomone, nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad jis ieškovui neskolingas, nes dėl ieškovo kaltės patyrė 2762,35 Lt žalos. Darbo teisėje priešpriešinis reikalavimų įskaitymas neleidžiamas. Visais atvejais darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, turi visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju: sumokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.
2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į ieškinio padavimo laiką ir nesumokėto darbo užmokesčio dydį bei perpus sumažino priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumą. DK 141 straipsnio 3 dalyje neįtvirtinta galimybės apskritai nemokėti aptariamos kompensacijos. Ieškovo teigimu, kasatorius netinkamai taiko Aprašo nuostatas. Šiame teisės akte nustatyta konkreti vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka: vidutinio darbo užmokesčio dydį galima mažinti išimtinai Apraše nustatytais atvejais, pavyzdžiui, galima neskaičiuoti to laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl savo kaltės, ir pan. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos, todėl nėra pagrindo sumažinti darbo sutartyje nurodyto vidutinio darbo užmokesčio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų peržengti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas ir dėl to pasisako tik juose keliamais teisės klausimais.
Dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo
Kasaciniame skunde nurodyta, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teisėjų kolegija vertina šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
Reikšmingos bylai aplinkybės – įrodinėjimo dalykas – nustatomas įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymų patikimumas atsiskleidžia faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumu. Sprendžiant įrodymų patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių.
Kasatorius nurodė, kad jis teikė rašytinius įrodymus, jo nuomone, patvirtinančius, jog pagal antstolės patvarkymą jis sumokėjo iš ieškovo išieškotiną sumą, todėl ja turėjo būti sumažinta ieškovui priteistina nesumokėto darbo užmokesčio dalis. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad kasatoriaus pateikti įrodymai nepatikimi, jais remiantis negalima daryti išvados, jog iš ieškovo darbo užmokesčio nebuvo išskaičiuota antstoliui už ieškovą sumokėta suma. DK 224 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio padengti jo skolą gali būti atliekamos darbdavio nurodymu. Toks nurodymas paprastai įforminamas įsakymu, kuriame nurodoma, už ką ir kokios sumos yra išskaitomos, darbuotojas su juo supažindinamas. Be to, DK 202 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. redakcija) buvo įtvirtinta, kad darbdavys visiems darbuotojams turi įteikti atsiskaitymo lapelius, kuriuose įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas, išskaičiuotas sumas. Buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas. Nors byloje nepateikta darbdavio patvarkymo dėl išskaitymo iš ieškovo darbo užmokesčio, atsiskaitymo lapelio ar kito pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas priimto dokumento, kurie patvirtintų atliktą išskaitą iš ieškovo darbo užmokesčio, tačiau, išanalizavę kitus – netiesioginius – įrodymus, teismai sprendė, kad išskaita buvo atlikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad tiriant ir vertinant pateiktus įrodymus dėl išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio fakto nustatymo, buvo pažeistos CPK nuostatos.
Dėl DK 141straipsnio 3 dalyje nurodytų padarinių taikymo, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui
Darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, kai darbuotojas dirba iki atleidimo iš darbo dienos (DK 206 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip (DK 141 straipsnio 1 dalis). Ši pareiga išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Aplinkybė, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, kuris nagrinėjamas teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytą arba, priklausomai nuo darbuotojui neišmokėtos sumos dydžio, proporcingai mažesnę išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Remiantis bylos duomenimis, darbdavys (kasatorius) neigė, kad yra skolingas darbuotojui (ieškovui), dėl šios priežasties šalys nesitarė dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, vėliau, nagrinėjant ginčą teisme, šalims nepavyko susitarti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai dėl šalių reikalavimų pagrįstumo sprendė, vadovaudamiesi ginčo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir byloje pateiktais įrodymais; apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, teisėtai ir pagrįstai pakeitė tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta dėl ieškovo reikalavimų tenkinimo.
Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo, kai atleidžiamam darbuotojui neišmokėta dalis jo vidutinio mėnesinio atlyginimo
Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta išmoka – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio ar daugiau darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui buvo neišmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir kt. v. AB ,,Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-66/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kasatorius uždelsė atsiskaityti su ieškovu, nes atleidimo iš darbo dieną su juo ne visiškai atsiskaitė, neišmokėjo jam dalies pagal teisės aktus priklausančio darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovui jo atleidimo iš darbo dieną neišmokėta darbo užmokesčio suma – 855,98 Lt, yra mažesnė už vieno mėnesio darbo užmokestį, kuris pagal šalių darbo sutartį buvo 1040 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais dėl ieškovo darbo savaitės trukmės, apskaičiavo jo darbo dienos užmokestį – 40 Lt, atsižvelgdamas į tai, kad iš viso neišmokėta 855,98 Lt darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Kasatoriaus nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas nereglamentuoja, kiek ir kaip gali būti teismo sumažinamas priteisiamas darbo užmokestis, kai neišmokėta dalis yra mažesnė už vieno mėnesio darbo užmokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatorius, teigdamas, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas kitoks priteistinos išmokos apskaičiavimo būdas, nenurodo teisinių argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismo atliktas apskaičiavimas yra neteisingas. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, kasacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai taikė pirmiau nurodyto Vyriausybės nutarimo nuostatas, yra nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas tinkamai apskaičiavo ir priteisė atitinkamas išmokas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo tos dienos, kurią darbdavys privalėjo atsiskaityti, iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas taip pat turi teisę gauti iš darbdavio išmokas už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki uždelsimo atsiskaityti pasibaigimo dienos, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė priteisiamą išmoką už kiekvieną darbo dieną už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011).
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose suformuotos praktikos dėl proporcingumo principo taikymo, sprendžiant dėl piniginės kompensacijos priteisimo, kai atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitoma su atleidžiamu darbuotoju, – laikomasi pozicijos, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta išmoka kaip sankcija darbdaviui už tinkamą neatsiskaitymą su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną negali būti neadekvati padarytam pažeidimui, iš esmės pažeisti šalių interesų pusiausvyrą, prieštarauti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje F. B. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas perpus sumažino iš kasatoriaus ieškovui priteistiną darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad neatsižvelgė į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovui kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatė T. Kočegarova; ieškovas už suteiktas teisines paslaugas iš viso sumokėjo advokatei 1500 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje pateiktas procesinis dokumentas – atsiliepimas į kasacinį skundą, į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, pagal kurį už atsiliepimo (į kasacinį skundą) surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą, taip pat į tai, kad ieškovą advokatė T. Kočegarova atstovavo ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, ginčas nebuvo labai sudėtingas ir nereikalavo specialių žinių, daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo prašymą ir priteisti jam iš kasatoriaus 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 35,60 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi kasacinis skundas netenkintinas, tai šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Gepala“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Gepala“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 35,60 Lt (trisdešimt penkis litus 60 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
Antanas Simniškis