Civilinė byla Nr. e2-1037-516/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00155-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1149-524/2017 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. L. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.
2. Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ji, D. K., ir atsakovas A. L. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 17 d. vedė bendrą ūkį ir veikė jungtinės veiklos pagrindu; pripažinti D. K. ir A. L. bendra daline nuosavybe, kurioje kiekvienam iš šalių priklauso po 1/2 nuosavybės teisės dalies, šį turtą: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė – 369 000 Eur; žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė – 3 120 Eur; gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė – 56 800 Eur; ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė – 1 320 Eur; ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė – 627 Eur; ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė – 863 Eur; pastatą-parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė – 425 000 Eur; vilą, adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 1 250 000 Eur; automobilį „Mercedes Benz E-350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 12 150 Eur; automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 6 200 Eur; motorinę valtį „Yamarin 63 Day Cruiser“, vertė – 12 000 Eur; pripažinus nurodytą turtą D. K. ir A. L. bendra daline nuosavybe, priteisti visą nurodytą turtą A. L. asmeninės nuosavybės teise, ieškovei priteisiant 1 068 540 Eur kompensaciją už tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalį; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo A. L. vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, bei pinigines lėšas banko sąskaitose, uždraudžiant A. L. šį turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – už ginčo sumą areštavo atsakovo turtą.
5. 2017 m. balandžio 27 d. ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones –leisti ieškovei ir jos nepilnamečiui sūnui naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat naudotis šiame name elektros energija bei dujomis. Ieškovė nurodė, kad ji su nepilnamečiu vaiku gyvena nurodytame name, tačiau 2017 m. kovo 14 d. atsakovas per antstolę ieškovei įteikė įspėjimą išsikelti, nors kitos gyvenamosios vietos ji neturi. Be to, atsakovas name atjungė elektros energiją ir dujų tiekimą. Ieškovės nuomone, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone faktiškai prašoma nustatyti uzufruktą name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris net nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl, teismo įsitikinimu, tokia laikinoji apsaugos priemonė šioje byloje negali būti pritaikyta. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje laikinosios apsaugos  priemonės yra pritaikytos 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi pareikšto ieškinio ribose, o ieškovės prašyme nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Teismas neatsižvelgė į suformuluotą teismų praktiką, pagal kurią laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui ar pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos į laikiną esamos ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
2. Tenkinus ieškinį, ieškovei atitektų tam tikras turtas arba piniginė kompensacija, o tai leistų ieškovei su vaiku įsigyti ar išsinuomoti kitą būstą, tačiau kol byla neišnagrinėta ieškovė tokių galimybių neturi. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto šiuo metu, jos pajamos minimalios ir ji neturi galimybės įsigyti ar nuomotis kitą būstą, todėl teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, susidaro situacija, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku lieka be gyvenamosios vietos, nes akivaizdu, jog gyventi be elektros ir dujų tiekimo neįmanoma. Tokia situacija kenkia vaikui, nes jis negali ruošti namų darbų, tenkinti higienos ir maitinimosi poreikių.
3. Nors ieškovė nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nedalintinas, nes įgytas dar iki bendro gyvenimo su atsakovu, šiame name ieškovė su vaiku gyvena nuo pat 2015 m. rugsėjo mėnesio, vaikas iki šiol lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), todėl, vykstant ginčui, būtina laikinai užtikrinti vaiko interesus, teisę į gyvenamąją vietą ir netrikdyti mokymosi proceso. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išimtiniais atvejais, byloje prireikus sureguliuoti itin specifinę situaciją, teismas gali ad hoc pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę. Nurodyta situacija nėra standartinė. Be to, pagal Lietuvos teisės sistemą vaiko interesai yra prioritetiniai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
12. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, ne kartą yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo palankaus ieškovui sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-538-798/2017).
13. Teismų praktikoje taip pat yra ne kartą pasisakyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomas tik laikantis ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų. Šių principų užtikrinimas be kita ko reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
14. Savo ruožtu ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – leidimas ieškovei ir jos nepilnamečiui sūnui naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat naudotis šiame name elektros energija bei dujomis – kuri savo esme, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra uzufrukto name, kuris net nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku (ieškovė neprašo padalinti šio namo, nes, kaip pati pripažįsta, jis atsakovo įgytas iki jų bendro gyvenimo pradžios) nustatymu, aiškiai neatitinka šioje byloje pareikšto materialinio reikalavimo esmės ir niekaip nesusijusi su ieškovei galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos taikymas neatitinka CPK laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustatytų reikalavimų.
15. Nors apeliantė akcentuoja, kad teismų praktikoje buvo pasisakyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną esamos ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, be to, teismas išimtiniais atvejais, byloje prireikus sureguliuoti itin specifinę situaciją, gali ad hoc pritaikyti originalaus pobūdžio (t. y. teisės aktuose nenurodytas) apsaugos priemones, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje  Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.), tuo tarpu apeliantė savo atskirajame skunde ne tik remiasi iš konkrečių bylų faktinių aplinkybių konteksto ištrauktomis atskiromis citatomis, bet ir apskritai nenurodo civilinių bylų, kuriose ieškovės nurodoma teisės aiškinimo taisyklė buvo suformuluota, numerių.
16. Kita vertus, pastebėtina, kad nors teismų praktikoje iš tikrųjų buvo pasisakyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo įgyvendinimą, tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, savaime nereiškia, kad esant specifinei (pavyzdžiui, su vaiko interesais susijusiai situacijai), laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos apskritai nepaisant antrosios CPK 144 straipsnyje nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Laikinųjų apsaugos priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ieškovui galimai palankaus sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikymas galimas tik tuo atveju,  kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme.
17. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo konstatuoti, kad nepritaikius ieškovės prašomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, kai ieškinio reikalavimams užtikrinti jau yra areštuotas atsakovo turtas, ieškovei palankaus sprendimo priėmimas ir vykdymas apskritai netektų ieškovei (bei jos sūnui) prasmės, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai, laikydamasis teismų praktikos, suformuluotos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir aiškinimo klausimu, atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl papildomų priemonių taikymo, ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                 Rasa Gudžiūnienė