Civilinė byla Nr. e2-929-918/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12916-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.8.12; 2.6.16.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei, 

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vytautui Šulijai,

atsakovei L. K.,

atsakovės atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Dizaino vėjas“ ieškinį atsakovei L. K. dėl piniginių lėšų priteisimo ir atsakovės L. K. priešieškinį ieškovei MB „Dizaino vėjas“ dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo R. K.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2 200,00 Eur sumokėtą ir negrąžintą užstatą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą įskaitymą, minimą 2020 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 20/04/14 „Atsakymas į 2020-04-08 datuotą pretenziją kartu su priešpriešine pretenzija bei su pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo“, atmesti atsakovės priešieškinį ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.        Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį, pareiškime dėl ieškovės reikalavimų sutikslinimo ir atsiliepime į patikslintą priešieškinį, rašytiniuose paaiškinimuose dėl trečiojo asmens atsiliepime nurodomų aplinkybių)  nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės sutuoktinio R. K. 2018 m. balandžio 10 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovei buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2 metams, nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 10 d.. Mirus R. K., tarp ieškovės ir atsakovės R. K. teisių perėmėjos 2019 m. gegužės 5 d. buvo sudarytas priedas prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Nuomos sutarties 5.2 p. pagrindu ieškovė sumokėjo 2 200,00 Eur užstatą, kuris turėjo būti grąžintas ieškovei sutarties 6.9-6.10 p. nustatyta tvarka, atlaisvinus nuomos patalpas ir priėmimo-perdavimo aktu grąžinus jas nuomotojui. Po to, kai ieškovė atlaisvino patalpas ir perdavė raktų komplektus nuo patalpų, atsakovė nepateikė pretenzijų dėl patalpų būklės ar nuomos sutarties vykdymo, tačiau atsakovė atsisakė patvirtinti patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. išsiuntė pretenziją grąžinti ieškovės sumokėtą 2 200,00 Eur užstatą. Atsakovė 2020 m. balandžio 14 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad ieškovė turi kompensuoti atsakovei 4 034,12 Eur nuostolius, sumokėti 1 000,00 Eur baudą ir padengti 200,00 Eur defektinį aktą ir lokalinę sąmatą surašiusių specialistų išlaidas. Atsakovė nurodė, kad CK 6.130 str. pagrindu atliko įskaitymą ir į atsakovės patirtą nuostolio ir taikytos baudos sumą įskaičiuoja 2 200,00 Eur sumokėtą depozitą, po atlikto įskaitymo nuomotojo prievolė grąžinti depozitą pasibaigė, o ieškovės prievolė atlyginti nuostolius ir sumokėti baudą sumažėjo iki 3 024,12 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovės atsisakymas grąžinti užstatą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovė atidavė patalpas tokias, kokios buvo priėmimo perdavimo dieną. Atsakovė, nesutikdama grąžinti užstatą ar jo dalį turi pareigą pateikti įrodymus, kad konkretus daiktas buvo sugadintas, ir buvo kitoks, nei jis buvo perduotas ieškovei. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.2 p aptartas šalių susitarimas dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo užstatu laikytinas nustatytu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu. Užstatas atliko negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo fakto patvirtinimo, jos termino laikymosi bei prievolių pagal šią sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo funkciją. Užstatas atliko funkcijas, kurios nebūdingos netesyboms. Ieškovei įvykdžius savo prievoles, užstatas ieškovei turėtų būti grąžinamas nepaisant to, ar prievolių vykdymo eigoje buvo jų pažeidimų, ar ne, jeigu tik pastarieji yra ištaisyti arba atsakovei tokie pažeidimai nesukėlė neigiamų pasekmių. Priešingu atveju, užstatas atliktų baudinę funkciją, todėl jo atžvilgiu pagal analogiją turėtų būti taikoma baudinių netesybų mažinimo taisyklė. Patalpų nuomos laikotarpiu patalpoms nebuvo padaryta nuostolių. Apie tai, kad ieškovė subnuomos patalpas, atsakovė buvo informuota telefonu, atsakovė žodžiu sutiko. Iš atsakovės 2020 m. balandžio 14 d. atsakymo į pretenziją matyti, kad iš esmės jos netenkino tai, kad ieškovė nepratęsė nuomos sutarties.

1.2.        Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės nėra pasiektas joks susitarimas dėl ieškovės atsakomybės, tik esant suderintam ar įsiteisėjusiam teismo sprendimui galima būtų pripažinti, jog yra galiojanti ieškovės prievolė sumokėti atsakovei tariamai patirtą žalą 5 234,12 Eur, arba 1 556,48 Eur. Kadangi tokio susitarimo ar teismo sprendimo nėra, atsakovės reikalavimas ieškovei nėra galiojantis, o negaliojantis reikalavimas negali būti pripažintas vykdytinu. Be to, tarp šalių esant ginčui dėl atsakovės reikalavimo apibrėžtumo, atsakovė neturėjo pagrindo įskaityti ieškovės neginčijamą reikalavimą į atsakovės neapibrėžtą reikalavimą, todėl toks įskaitymas yra neteisėtas ir niekinis. Atsakovė prašo priteisti 200,00 Eur neva patirtą žalą neteisėtos subnuomos pagrindu, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji planavo gauti priešieškinyje aptariamas negautas pajamas, atsakovė nepateikė detalių skaičiavimų, kokios iš tikrųjų yra jos negautos pajamos ir ar jos iš tikrųjų yra realios. Atsakovė taip pat neįrodė, kad tikrai turėjo realią galimybę ir tikrai ketino išnuomoti patalpas UAB „Zufio prekyba“ 4 mėnesių laikotarpiui už 50,00 Eur didesnį nuomos mokestį. iš esmės tikroji ginčo tarp ieškovės ir atsakovės priežastis yra ta, kad ieškovė nepratęsė nuomos sutarties. Vien tai, kad atsakovė negalėjo išnuomoti UAB „Zufio prekyba“ ar kitiems asmenims patalpų po to, kai gavo perduotas patalpas įrodo, kad atsakovė nebūtų gavusi 50,00 Eur didesnių nuompinigių, nei gavo iš ieškovės. Tam, kad galėtų mažinti nuostolius, patiriamus dėl patalpų nuomos, ir galėtų subnuomoti patalpas, ieškovė patyrė dideles išlaidas, kurių neketino patirti atsakovė. Ieškovė patyrė 1 815,00 Eur išlaidų už tarpininkavimo paslaugas, t. y. pagalbą subnuomojant patalpas. Atsakovė nepatyrė nuostolių dėl tariamai negautų pajamų, todėl subnuomos faktas  nereikšmingas. 2019 m. gegužės 2 d. Priedo prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2 p. ieškovės iniciatyva buvo įtraukta sąlyga, suteikianti teisę subnuomoti patalpas nuomininkui, taigi, jau tuo metu atsakovė buvo informuota apie ieškovės ketinimą subnuomoti patalpas. Siekiant išnuomoti patalpas jos buvo viešinamos internetiniame portale www.aruodas.lt. Subnuomojus patalpas, parduotuvė pakeitė pavadinimą, tai buvo daroma viešai, atsakovei visą laiką šios aplinkybės buvo žinomos ir ji nereiškė jokių pretenzijų. Atsakovė iš ieškovės 2020 m. balandžio 14 d. reikalavimu nepagrįstai reikalavo daug didesnių nuostolių atlyginimo, šiame reikalavime atsakovė nurodė, kad patalpų atstatymas į pradinę būklę įvertintas 4 023,12 Eur, tuo tarpu priešieškiniu atsakovė beveik 3 kartus sumažino tariamų defektų šalinimo kainą iki 1 556,48 Eur. Patalpos, kurias atsakovė išnuomojo ieškovei nebuvo naujos ir nebuvo naujai suremontuotos. Perduodant patalpas ieškovei nedideli defektai buvo laikomas natūraliu nusidėvėjimu, todėl šalys šokių trūkumų nefiksavo ir atskirai nepažymėjo. Su atsakovės teiginiais dėl stiklo paketo iš vidinės pusės įbrėžimo ieškovė nesutinka, nes ieškovės tvirtinimu, lango viduje yra apsauginės plėvelės įbrėžimas, kuris jau buvo prieš ieškovei išsinuomojant patalpas iš atsakovės. Ieškovė nurodo, kad patalpose palikta įranga yra ta pati, kuri jau buvo, kuomet patalpos buvo išsinuomojamos. Medinės ir metalinės konstrukcijos ieškovei nepriklausė ir buvo sumontuotos prieš priimant patalpas nuomai. Priešieškinyje tvirtinama, kad ieškovės atstovė el. laiškas įrodo, kad metalinės ir medinės konstrukcijos priklausė ieškovei, tačiau atsakovės minimame el. laiške nerašoma apie metalines ir medines konstrukcijas, o turima minty kita įranga, t. y. baldai, manekenai ir t.t. Grindys liko tokios, kokios buvo dar iki ieškovei perimant patalpas, tačiau ieškovės atstovai tokią grindų būklę laikė įprastu nusidėvėjimu. Tarp šalių sudarytos sutarties 7.2 p. negalioja ir bauda iš ieškovės atsakovei nepriteistina. Tuo atveju, jeigu atsakovė įrodytų, kad ieškovė perdavė atsakovei blogesnės būklės patalpas, nei jos buvo iki jų perdavimo ieškovei, patalpų trūkumai būtų neesminiai, todėl 1 000,00 Eur baudos taikymas būtų neproporcingas ir neteisėtas. Atsakovės atliktas įskaitymas neatitinka CK 6.130 str. 1 d., nustatytų imperatyvių sąlygų, taikomų įskaitymui, todėl yra negaliojantis. Šioje byloje atsakovė priešieškinį reiškė dėl netiesioginių (realių) nuostolių. Dėl netiesioginių nuostolių atsakovės priešieškinyje nebuvo reiškiamas. Atsakovės pajamų iš nuomos sumažėjimą didele dalimi nulėmė COVID-19 pandemija.

1.3.        Teismo posėdžiuose ieškovės vadovė G. J. ir atstovas advokatas Vytautas Šulija palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

2.        Atsakovė, patikslinus priešieškinio reikalavimus,  prašo priteisti iš ieškovės 2 780,48 Eur sumą, kurią sudaro 1556,48 Eur nuostolių atlyginimo ir1 224 Eur negautų pajamų iš subnuomos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1.        Atsakovė procesiniuose dokumentuose (priešieškinyje, patikslintame priešieškinyje) nurodo, kad sutarties 6.3 p sutarta, kad nuomininkė įsipareigoja laikyti patalpas tvarkingai, savo lėšomis atlikti išnuomotų patalpų einamosios priežiūros ir remonto darbus (apdaužytų ar išteptų sienų dažymas, išdužusių stiklų, vitrinų keitimas, sanitarinių mazgų keitimas ir remontas, pažeistos grindų ar lubų dangos keitimas ir remontas ir kitų panašių darbų atlikimas). Sutarties 6.7 p. nurodyta, kad nuomininkė turi teisę savo sąskaita sumontuoti patalpose įrangą, tačiau taip, kad nepažeistų patalpų būklės. Pasibaigus sutarties terminui, nuomininkė privalo grąžinti nuomotojui išnuomotas patalpas ne blogesnės būklės, nei buvo iki jų perdavimo, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimą (Sutarties 6.9 p.), o pažeidusi, įsipareigojo atlyginti visus nuomotojos nuostolius bei sumokėti nuomotojai 1 000 Eur baudą (Sutarties 7.2 p.). 2018 m. balandžio 10 d. patalpų priėmimo-perdavimo akte nuomininkė patvirtino, kad perduotos jai patalpos yra geros būklės ir jokių trūkumų šios patalpos neturi, todėl jai yra pareiga grąžinti patalpas tokios pačios geros būklės, neskaitant normalaus nusidėvėjimo. Patalpas ieškovė grąžino su defektais. Patalpų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas nebuvo, nes atsakovei buvo reikalingas papildomas laikas tiksliai nustatyti žalą. Atsakovė, pasinaudojusi specialistų pagalba, pateikė ieškovei iš savo pusės pasirašytą patalpų priėmimo-perdavimo aktą, nurodydama defektiniame akte nustatytus patalpų trūkumus. Atsakovė kreipėsi į specialistę, kuri paskaičiavo defektų šalinimo kainą – 1 556,48 Eur. Defektai buvo nustatyti patalpų apžiūros defektiniame akte, ši kaina yra mažesnė, nei buvo pateikta kartu su atsakymu į pretenziją, nes atsakovė atsisakė dalies defektų šalinimo išlaidų, tokių kaip radiatorių perdažymas. Atsakovė nurodo, kad palaiko poziciją, kad ieškovė padarė tokią žalą patalpoms: 1) stipriai įbrėžtas stiklo paketas iš vidinės pusės, keičiamas stiklo paketas; 2) paliktos metalinės ir medinės konstrukcijos, skirtos drabužių pakabinimui, priklausančios nuomininkei; 3) nuomininkui demontavus šviestuvus ir pasiėmus juos, lubose tvirtinimo vietose liko skylutės; 4) apgadintos vidaus fanerinės durys, jose yra skylutės iš abiejų pusių; 5) suklijuoti/atstatyti sugadintas 27 vnt. grindų plyteles, perglaistyti jų tarpus, sandūras užsandarinti silikonu; 6) sutaisyti sugagintas apsaugines žaliuzes; 7) išvežti susidariusį statybinį laužą, išnešti iš patalpų ir išvežti utilizavimui; 8) po atstatymo darbų atlikti postatybinį visų dangų valymą.

2.2.        Atsakovė, patikslinusi priešieškinio reikalavimus, nebereikalauja priteisti  1000 Eur baudos, kurios reikalautų tuo atveju, jei padaryta žala patalpoms būtų mažesnė už šalių aptartas netesybas.

2.3.        Atsakovė nurodo, kad apie subnuomą jai tapo žinoma visiškai atsitiktinai, nors niekuomet nebuvo davusi sutikimo subnuomai. Atsakovės duomenimis, ieškovė be atsakovės sutikimo subnuomavo patalpas UAB „Zufio prekyba“, subnuomininkas patalpomis naudojasi mažiausiai nuo 2019 m. lapkričio mėnesio ar gruodžio mėnesio, iki pat nuomos sutarties pabaigos. Atsakovės tvirtinimu, jokio žodinio sutarimo dėl subnuomos nebuvo, joks subnuomininkas atsakovei įvardintas taip pat nebuvo, ji subnuomai nepritarė. Atsakovė neoficialiai sužinojo, kad subnuomininkas mokėjo didesnę subnuomos kainą, nei jai mokėjo nuomininkas nuomos mokestį, todėl ieškovė nepagrįstai praturėjo atsakovės sąskaita, o atsakovė patyrė žalą. Atsakovė laiko, kad visa ieškovės sutarties laikotarpiu neteisėta gauta iš subnuomininko nauda yra atsakovės, kaip nuomotojos nuostolis, kurį prašo priteisti iš ieškovės. Ieškovė už subnuomą gaudavo 1 600,00 Eur plius PVM, t. y. 1 938,00 Eur. Ieškovė atsakovei mokėdavo 1 294,00 Eur. Skirtumas tarp subnuomininko sumokėtos nuomos kainos ir nuomininko (ieškovės) sumokėtos nuomos kainos sudarė 306,00 Eur per mėnesį, o per keturis subnuomos mėnesius ši suma sudarė 1 224,00 Eur. Atsakovė nurodo, kad nesutinka iš šios sumos atimti ieškovės sumokėtos 1 500,00 Eur plius PVM kainos už UAB Centro klubas – Nekilnojamas turtas“ tarpininkavimo paslaugas nuomojant ginčo patalpas, nes ieškovė tokias išlaidas prisiėmė savo rizika dar 2020 m. birželio 25 d. Pasirašydama tarpininkavimo sutartį, nors remiantis patalpų nuomos sutarties sąlygomis tam turėjo gauti atsakovės sutikimą.

2.4.        Teismo posėdžiuose atsakovė ir jos atstovas advokatas palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti visa apimtimi, o ieškinį atmesti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes.

3.       Trečiasis asmuo R. K. sutinka su ieškiniu ir patikslintu priešieškiniu ir prašo juos tenkinti.

3.1.        Trečiasis asmuo R. K. atsiliepime nurodo, kad atsakovės žinioje yra 2 200,00 Eur užstatas, kurį patalpų savininkai privalėtų grąžinti, jei patalpos būtų grąžinto be defektų. Tačiau patalpos buvo grąžintos su defektais, kurie yra nurodyti defektiniame akte ir kurių dydis yra paskaičiuotas lokalinėje sąmatoje. Pabrėžė, kad tą dieną, kai patalpos buvo grąžintos, jis pats dalyvavo priimant patalpas ir nurodė defektus, su kuriais ieškovės vadovė sutiko. Buvo siūloma defektus įvertinti ir paskaičiuoti jų pašalinimo kainą, tačiau ieškovės vadovė išeidama pasakė, kad atsakovės žinioje lieka užstatas, jo turi užtekti defektų šalinimui ir jį gali atsakovė pasilikti, todėl nepageidavo dalyvauti nustatant defektų atlyginimo kainą. Pabrėžia, kad ieškovės vadovė ir kiti ieškovės darbuotojai niekada nedalyvavo patalpų apžiūrėjime, taip pat nepageidavo, kad patalpas apžiūrėtų jos rasti specialistai, kuriems detaliai būtų buvę nurodyti defektai ir kartu paskaičiuota jų šalinimo kaina. Skylės grindyse, sienose, įbrėžimas lange ir apsauginių žaliuzių sugadinimas – atsirado būtent ieškovės nuomos laikotarpiu, dėl to perdavimo akte, kurį pasirašė ieškovės atstovė ir nėra nurodyta jokių defektų. Nurodo, kad jam žinoma, kad naujasis nuomininkas remonto metu nupoliravo stiklo įbrėžimą, todėl šiuo metu jo nesimato. Pažymi, kad patys defektų nešalino, nes neturėjo tam lėšų. Tačiau vėliau rado naują nuomininką, kuris ten įrengė grožio saloną. Naujasis nuomininkas pašalino defektus sienose, grindyse, lange, lubose, taip pat atliko papildomus patalpų įrengimo darbus pagal savo pageidavimą. Nors jis darbus atliko už didesnę kainą, tačiau atsakovė to nereikalauja visa apimtimi, o tik reikalauja žalos, dėl kurios atlyginimo pareiškė priešieškinį. Kad naujasis nuomininkas įskaitė defektų šalinimo išlaidas į nuomos kainą matyti ir iš jo paaiškinimo, kad remonto išlaidos kainavo apie 10 600,00 Eur, taip pat iš to, kad nuomos kaina sumažėjo 300,00 Eur/mėn., neskaitant mokėtino GPM. Toks nuomos sumažėjimas būtent ir siejamas su tuo, kad nuomininkas pašalino defektus, taip pat kad atliko kitą patalpų remontą. Dėl subnuomos nurodo, kad niekada nebuvo duotas tam sutikimas. Ieškovės vadovė bendravo tik su trečiojo asmens broliu J., tačiau nei su pačiu juo, nei su atsakove dėl subnuomos bendrauta nebuvo, tačiau nei vienas iš minėtų asmenų sutikimo subnuomai nebuvo davęs.

3.2.        Trečiasis asmuo R. K. teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4.        Byloje nustatyta, kad R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir MB „Dizaino vėjas“ 2018 m. balandžio 10 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį , kurios pagrindu nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti už užmokestį negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo išnuomotas patalpas naudoti drabužių, batų, aksesuarų ir/ar kitų prekių parduotuvei. Minėtos sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad patalpos išnuomojamos 2 metams, nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. Minėtos sutarties 5.1 p. matyti, kad nuomos mokestis šalių susitarimu yra 1 294,00 Eur (e. b. 5-10 l.).

5.        2018 m. balandžio 10 d. Negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo akto prie 2018-04-10 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalys patvirtino, kad perduotos patalpos yra geros būklės ir jokių trūkumų šios patalpos neturi; patalpose esančio komunikacijų (šildymo, kanalizacijos, ventiliacijos, kondicionavimo, vandentiekio, šilumos tinklų, elektros tinklų, telekomunikacijų tinklų) apšvietimo sistemos, apsaugos bei priešgaisrinės signalizacijos įrenginiai atitinka šiems įrenginiams keliamus nustatytus reikalavimus (el. b. 11 l.).

6.       Pinigų perdavimo aktas patvirtina, kad R. K. I. D. perdavė 3 300,00 Eur sumą, t. y. 1 100,00 Eur už pirmą nuomos termino mėnesį ir 2 200,00 Eur užstato dalį, lygų dviejų mėnesių patalpų nuomos kainai (el. b. 12 l.).

7.       20119 m. gegužės 2 d. Priedu prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarta, kad mirus R. K., su kuriuo buvo sudaryta nuomos sutarties su MB „Dizaino vėjas“, perduodama atstovauti sutuoktinei L. K. Priede numatytas sutarties pakeitimas, kad nuomotojas leidžia subnuomoti patalpas nuomininkui, iš anksto gavus sutikimą iš nuomotojo (el. b. 13 l.).

8.       Teismo iniciatyva gautas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad mirus R. K., gim., (duomenys neskelbtini) nuomojamos patalpos po ½ dalį priklauso L. K. ir trečiajam asmeniui R. K., gim. (duomenys neskelbtini). 

9.       Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad pasibaigus 2018 m. balandžio 10 d. nuomos sutartyje numatytam terminui, ieškovė nuomos santykių tęsti nebepageidavo. Perduodant patalpas nuomotojai, tarp šalių kilo ginčas tiek dėl atsakovės pareigos grąžinti depozitą, tiek dėl to, ar patalpos atsakovei grąžintos su defektais, neatitinkančiais normalaus nusidėvėjimo ir atitinkamai atsakovo pareigos atlyginti nuostolius (įskaitant negautas pajamas).

10.       Iš į bylą pateiktos 2020 m. balandžio 8 d. Pretenzijos dėl prievolių pagal nuomos sutartį vykdymo, siųstos atsakovės ieškovei matyti, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę reikalaudama, ne vėliau kaip iki nuomos sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2020 m. balandžio 10 d. patvirtinti ir ieškovei atsiųsti skenuotą patalpų perdavimo-priėmimo aktą, o atsisakius, ieškovė laikys, kad savo pareigą perduoti nuomotojui patalpas, net ir nuomotojui atsisakius jas priimti ir formaliai tai užfiksuoti rašytiniu dokumentu. Be to, ieškovė pareikalavo nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 12 d. grąžinti nuomininko sumokėtą 2 200,00 Eur užstatą (el. b. 14-15 l.).

11.       Atsakovė 2020 m. balandžio 14 d. „Atsakymu į 2020-04-08 datuotą pretenziją kartu su priešpriešine pretenzija bei su pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo“ Nr. 20/04/14 nurodė, kad nors nuomininkas ir faktiškai perdavė nuomotojui patalpas, tačiau patalpų perdavimo priėmimo aktas iš nuomotojo pusės nebuvo pasirašytas dėl to, kad nuomininkas pateikė ydingo turinio patalpų priėmimo-perdavimo aktą, be to, nuomininkas neįvykdė sutarties 6.9 p. numatytos pareigos grąžinti nuomotojui išnuomotas patalpas ne blogesnės būklės, kuri buvo iki jų perdavimo nuomininkui, atsižvelgiant į natūralų išnuomotų patalpų nusidėvėjimą, ko pasėkoje nuomotojui buvo reikalingas papildomas laikas tiksliai nustatyti žalą patalpoms. Minėta pretenzija atsakovė pranešė, kad šios pretenzijos pagrindu sutinkamai su CK 6.130 str. į nuomotojo patirtą nuostolio bei ieškovei taikytos baudos sumą įskaičiavo 2 200,00 Eur sumokėtą depozitą. Po atlikto įskaitymo nuomotojo prievolė grąžinti 2 200,00 Eur depozitą pasibaigė, o ieškovės prievolės atlyginti nuomotojui nuostolius bau sumokėti baudą sumažėjo iki 3 034,12 Eur. Be to, atsakovė, siekdama nustatyti galimai nuostolių dydį ryšium su iš ieškovės pusės neteisėtai vykdyta patalpų subnuoma, pareikalavo iki 2020 m. balandžio 17 d. pateikti ieškovės su trečiaisiais asmenimis sutarčių kopijas dėl patalpų subnuomos ar kitokio perleidimo tretiesiems asmenims; iš ieškovės tretiesiems asmenims išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, susijusių su patalpų subnuoma ar kitokiu perleidimo tretiesiems asmenims, kopijas (el. b. 16-20 l.).

12.       Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. M. nurodė, kad dirbo MB „Dizaino vėjas“ drabužių dizaineriu ir su prekybos ženklo užsakymais, kadangi tai buvo mažas ženklas, bet ganėtinai žinomas. Nurodė, kad parduotuvės išvaizda sutarties pabaigoje buvo geresnė, nei sutarties pradžioje. Nurodė, kad ant langų buvo uždėta plėvelė, lakštai, kurie tvirtinami prie langų. Buvo aiški vertikali linija, kuri buvo palikta tarp dviejų lakštų nesueinančių. Viršuje buvo tarsi įbrėžimas. Atrodė taip, lyg tas langas būtų sudaužytas, pažeistas. Įėjus į patalpas, buvo iš karto pamatyta, kad grindų danga yra pažeista. Nurodė, kad buvo pažeista stiklo plėvelė, o ne stiklo paketas. Išorinė siena, o plėvelė yra iš vidaus. Pirmiausiai yra sumontuojami stiklo paketai, o ta plėvelė užklijuojama papildomai. Žaliuzės, kaip užuolaidos, neveikė, pačioje pradžioje prie jų nebuvo galima prieiti, nes jos buvo uždengtos plakatu, ir tik tada, kai uždangalas buvo nuimtas, pamatė sugadintas žaliuzes. Motociklai ant plytelių stovėjo prieš MB „Dizaino vėjas“ įsikeliant į patalpas. Prieš įsikeliant MB „Dizaino vėjas“ į patalpas, ant lubų kiek buvo skylučių, neprisimena, nes viskas buvo nudažyta. Kadangi langas yra nestandartinis, o plėvelė standartinė, visą laiką lieka plyšis ir pats pažeidimas buvo viršuje. Kilimas ant grindų buvo maždaug 2 metrų pločio, ir 3 metrų ilgio.

13.       Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. B. nurodė, kad prieš išsinuomojant patalpas jas aprodė buvusi nuomininkė. Nurodė, kad patalpos buvo ganėtinai apleistos, mažai į jas investavo. Įmonė buvo ant bankroto ribos todėl tam, kad atgauti užstatą, savo iniciatyva ėmėsi kitų nuomotojų. Buvo sutarta, kad kartu perleidžiamas ir turtas, kuris buvo įsigytas. Žaliuzės buvo užstatytos, kadangi buvo nenaudojamos. Grindų plytelių būklė buvo bloga. Išsikeliant iš patalpų, medinės ir metalinės konstrukcijos liko patalpose. Išsikeliant iš patalpų buvo išsikviestas K., pasakė jam situaciją. Šviestuvus taip pat sumontavo. Kokį turtą perleido naujajam nuomininkui tiksliai pasakyti negalėjo, bet nurodė, kad tai tikrai buvo jiems nereikalingas turtas, tačiau tai buvo tas turtas, kuris kainavo pakankamai daug.

14.       Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. K. nurodė, kad buvo daug ir įvairių nuomininkų. 2016 m. (duomenys neskelbtini). buvo rasti nuomininkai, kurie siuva drabužius. Po kiek laiko tėvas pasakė, kad nuomininkai neišgali mokėti nuomos, nes atsidūrė ties bankroto riba ir pasakė, kad surado kitą nuomininką, kuriai perduoda visą įrangą. Po to prasidėjo skambučiai, kad pas nuomininkus keičiasi verslo partneriai, kad santykiai nepasikeist, bet pas ją ateina naujas partneris, dėl ko buvo pasakyta, kad jeigu norėtų subnuomoti patalpas, tai atsakovė būtų prieš. Vadovei Gintarei buvo ne kartą paminėta, kad jeigu norės subnuomoti patalpas, reikėtų klausti atsakovės. Prieš sutarties pabaigą buvo gautas iš MB „Dizaino vėjas“ skambutis, kad toliau patalpų nuomotis nebenori. Susitikus priimti patalpas, buvo pastebėta, kad patalpoms yra padaryta žala. Buvo pastebėta, kad nėra apšvietimo sistemos, lubose paliktos skylės nuo bėgelių. Buvo matyti, kad dalis skylių buvo bandyta taisyti, glaistyti ar taisyti, sunku pasakyti, nes ranka neįmanoma pasiekti. Apie subnuomotas patalpas sužinojo iš mamos, mama pasakė, kad buvo senamiestyje užsukusi į parduotuvę.

Dėl atsakovės pareigos grąžinti užstatą 

15.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019). 

16.       2018 m. balandžio 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5 .2 punkte numatyta nuomininko pareiga sumokėti 2 200 Eur užstatą, kuris bus grąžintas nuomininkui sutarties 6.9 -6.10 punktuose nustatyta tvarka atlaisvinus patalpas ir perdavimo – priėmimo aktu grąžinus jas nuomotojui. Tame pačiame sutarties punkte numatyta ir tai, kad , kad nuomininkui anksčiau laiko nutraukus nuomos sutartį, užstatas negrąžinamas ir lieka kaip bauda nuomotojui.

17.       Išanalizavus sutarties sąlygas matyti, kad šalys aptarė tokius atvejus, kai nuomotojas turi teisę negrąžinti nuomininkui užstato: a) nuomininkui anksčiau laiko nutraukus nuomos sutartį (sutarties 5.2 ir 8.3 p.), b) nuomotojo reikalavimu nutraukus sutartį 8.2.1-8.2.3 punktuose nustatytu pagrindu (Sutarties 8.3 p.). taigi, sudarant sutartį šalys sutarė, kad nuomotojas turi teisę pasilikti užstatą tik tuo atveju, jei sutartyje numatytais pagrindais sutartis nutraukiama prieš terminą (nuomininko iniciatyva ar nuomininkui netinkamai vykdant sutartį).

18.       Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad nuomos sutartis nebuvo nutraukta prieš terminą. Nesant sutarties nutraukimo prieš terminą fakto, atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei jos sumokėtą 2 200 Eur užstatą (Sutarties 8.3 p.).

Dėl atsakovės tariamai atlikto įskaitymo

19.       Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, turi būti įstatymo nustatytos sąlygos įskaitymui atlikti (CK 6.130 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pvz., šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; kt.).

20.       Sutiktina su ieškove, kad atsakovė atsakyme į pretenziją nepagrįstai nurodė apie tariamai atliktą įskaitymą, nes tuo metu atsakovės reikalavimas nebuvo nei aiškiai apibrėžtas. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir pati atsakovė savo veiksmais procese – iš pareikšto priešieškinio turinio akivaizdu, kad atsakovė vienašalio įskaitymo nebuvo taikiusi, todėl pareiškimas apie tariamai atliekamą įskaitymą vertintina kaip bandymas sustiprinti savo derybinę poziciją. Teismo vertinimu, dėl atsakovės pranešimas apie atliktą įskaitymą kaip vienašalis sandoris turi valios trūkumų, todėl laikytinus neįvykusiu sandoriu. Teismas atsakovės veiksmus negrąžinant 2 200 Eur depozito sumos kvalifikuoja kaip atsakovės naudojimąsi sulaikymo teise (CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalys, 6.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuomotojo teisės reikalauti nuostolių  

21.       Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas, leisdamas savo turtu naudotis kitiems asmenims, paprastai siekia gauti pajamų, t. y. gauti iš nuosavybės teise turimo daikto ekonominės naudos, todėl tais atvejais, kai išnuomotas daiktas netenka savo funkcionalumo ar jo dalies, daikto teikiama ekonominė nauda gali sumažėti, dėl ko nuomotojas gali patirti nuostolių. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo dėl daikto pabloginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).

22.       Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

23.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Didesnio nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

24.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovė, siekdama priešieškinio patenkinimo, turėjo procesinę pareigą įrodyti padarytos žalos dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir atsakovo kaltę (t. y. kad išnuomoto turto būklė pablogėjo ne dėl normalaus nusidėvėjimo).

25.       Aplinkybę, jog patalpų būklė jas perdavus nuomotojui buvo blogesnė ne dėl normalaus nusidėvėjimo, turėjo įrodinėti atsakovė. Teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad ieškovei perdavus patalpas atsakovei, šios buvo prastesnės būklės – lubose liko skylės demontavus šviestuvus, sienose ir durų varčioje liko įdubos nuo metalinių ir medinių konstrukcijų tvirtinimo detalių, taip pat buvo pažeistos grindys, įbrėžtas stiklo paketas. Remiantis teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008), patalpų trūkumai, padaryti dėl mechaninių pažeidimų, yra nepriskiriami prie natūralaus susidėvėjimo. Teismo vertinimu, tokie defektai, kaip grindų plytelių įdaužos (Patalpų apžiūros defektinio akto 2 pav.), skylės grindų plytelėse (Patalpų apžiūros defektinio akto 7 pav.), demontavus stelažus likusios skylės sienose (Patalpų apžiūros defektinio akto 8 pav.), demontavus apšvietimo sistemą likusios skylės lubose (Patalpų apžiūros defektinio akto 9 pav.), taip pat stiklo įbrėžimas nėra normalus nusidėvėjimas. Kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovė perimdama patalpas nuomai 2018 m. balandžio 10 d. perdavimo priėmimo akte nurodė, kad patalpos yra geros būklės, jokių trūkumų nėra.

26.       Atsakovė patalpoms padarytą žalą iš esmės įrodinėja dviem rašytiniais įrodymais patalpų apžiūros defektiniu aktu ir sąmata. Į bylą pateiktoje lokalinėje sąmatoje Nr. S001 nurodyta, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paruošiamieji, demontavimo darbai, atstatymo darbai ir kiti darbai sudaro 1 556,48 Eur , į šią sumą įtraukta(el. b. 31 l.). Pateiktame 2020 m. balandžio 9 d. Patalpų apžiūros defektiniame akte nurodyti patalpų defektai - 1) įbrėžtas stiklo paketas iš vidinės pusės; 2) neišmontuotos metalinės ir medinės konstrukcijos, po jų demontavimo neužtaisytos tvirtinimo vietos sienose ir lubose, 3) lubose demontuoti nuomotojui priklausantys šviestuvai, įrengti kiti neatitinkantys apšvietimo reikalavimų, prie štai buvę šviestuvai negrąžinti, 4) sienose – nepanaikintos tvirtinimo detalės, neužtaisytos ir neperdažytos pažeistos vietos; 5) apgadintos vidaus fanerinės durys; 6) sugadintos grindų plytelės; 7) sugadintos apsauginės žaliuzės; 8) pakeista radiatorių ir vamzdžių spalva 9) neišvežtas statybinis laužas; 10) po atstatymo darbų atlikti postatybinį visų dangų valymą (el. b. 34 l.).

27.       Iš 2020 m. rugsėjo 15 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. 2020-09-15 turinio matyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo su MB „ENZO Baltic“ sudarė patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė ir trečiasis asmuo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išnuomojo, o nuomininkas išsinuomoja negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 160-166 l.). Iš 2021 m. rugsėjo 14 d. Patvirtinimo nustatyta, kad sudarant 2020 m. rugsėjo 15 d. Patalpų nuomos sutartį Nr. 2020-09-15, tarp MB „ENZO Baltic“ ir atsakovės dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, ir susitariant dėl nuomos kainos buvo įvertinta tai, kad MB „ENZO Baltic“, kaip nuomininkas, savo sąskaita sutiko atlikti patalpų remonto darbus, t. y. demontuoti esamas pakabas, suremontuoti duris, atlikti visų sienų glaistymo ir dažymo darbus, visų lubų glaistymo ir dažymo darbus, suremontuoti apsaugines lango žaliuzes, įrengti naują grindų dangą, kitoje vietoje įrengti naują sanmazgą, nupoliruoti išbrėžimus ant lango stiklo bei atlikti elektros instaliacijos darbus (el. b. 167 l.).

28.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar defektiniame akte minimas stiklo paketo įbrėžimas buvo pačiame stikle, ar tai buvo stiklo plėvelės sandūra. Atsakovė ir jos atstovas iki pat išvažiuojamojo teismo posėdžio tvirtino, kad šiam defektui pašalinti reikalinga keisti visą stiklo paketą. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad apžiūros metu jokio stiklo paketo (ar stiklo plėvelės) mechaninio įbrėžimo nėra. Atsakovė į bylą pateikė naujojo patalpų nuomininko raštą, patvirtinantį, kad stiklo paketas nebuvo keičiamas, tačiau buvo šlifuojamas nuomininko lėšomis. Kita vertus, ieškovė pateikė įrodymus, jog stiklo paketo (ar jo plėvelės) defektai buvo dar iki ieškovei perimant patalpas. Šią aplinkybę patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir ieškovės iš interneto portalų pateiktos archyvinės nuotraukos, kuriose užfiksuotas renginys, vykęs iki nuomos su ieškove. Šiose nuotraukose matosi tokios pačios konfigūracijos stiklo paketo (ar jo apsauginės plėvelės) pažeidimas kaip ir Patalpų apžiūros defektinio akto priede pateikiamoje nuotraukoje. Teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, kad aptariamas stiklo paketo įbrėžimas buvo dar iki patalpų perdavimo ieškovei ir už šį defektą ieškovė negali būti atsakinga.

29.       Ieškovė nurodė, kad kai kurios grindų plytelės buvo įskilusios dar iki jai įsikeliant į patalpas ir tokią aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytojas, nurodydamas siekiant uždengti grindų plyteles buvo naudoti 2 kilimai. Pažymėtina, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog kai kurios grindų plytelės yra įskilusios, o, kaip jau minėta, mechaniniai pažeidimai nėra priskiriami prie natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovė priimdama kaip nuomininkė patalpas su mechaninėmis įdaužomis ir šio aspekto nepatarusi patalpų perdavimo -priėmimo akte prisiėmė dėl tokių savo veiksmų kylančią riziką. Nors ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ankstesni nuomininkai nuomojamose patalpose laikė motociklą, kuris galėjo kristi ir sudaužyti grindų plyteles, tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra, t. y. byloje nėra duomenų, jog mechaniniai grindų pažeidimai (plytelių įskėlimas) atsirado iki momento, kai patalpos buvo perduotos ieškovei.

30.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovei įsikeliant į nuomojamas patalpas, jose buvo sumontuota apšvietimo sistema. Byloje taip pat nėra ginčo, kad šią apšvietimo sistemą ieškovė, prieš išsikeldama iš patalpų, demontavo. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad demontavus apšvietimo sistemą (šviestuvus), lubos liko skylės. Nors teismo posėdžio metu ieškovės vadovė tvirtino, kad šias skylutes lubose užtaisė, tačiau jokiais įrodymais ši aplinkybė nepatvirtinta, taigi, jokie įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė demontavusi ir išsivežusi jai nepriklausančius šviestuvus (šiuos šviestuvus sumontavo ankstesnis nuomininkas vietoje buvusių nuomotojo šviestuvų) tinkamai sutvarkė patalpų lubas, užglaistė likusias skyles, jas perdažė.

31.       Byloje nustatyta ir tai, kad atsakovė, išsikėlus ieškovei, ginčo patalpų neremontavo, ieškovės paliktų patalpų defektų nešalino – šiuos darbus atliko naujasis patalpų nuomininkas, kartu patalpas pritaikydamas savo poreikiams. Nors įstatymas ir teismų praktika nedraudžia žalos dydį įrodinėti sąmatomis, tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad pati atsakovė tiesioginių išlaidų, susijusių su patalpų atstatymu, nepatyrė. Kita vertus, svarbu įvertinti tai, kad atsakovės ir naujojo nuomininko sulygtas nuomos mokestis yra mažesnis su sudarius sutartį su ieškove. Nors ieškovė tvirtino, kad mažesnis nuomos mokestis susijęs išimtinai su bendra situacija rinkoje dėl COVID -19 pandemijos, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokią konkrečią įtaką būtent ginčo patalpų nuomos kainai turėjo pandeminė situacija. Teismo įsitikinimu, bendro pobūdžio apžvalginiai straipsniai interneto portaluose tokios aplinkybės byloje patvirtinti negali. Iš pateikto rašytinio įrodymo - naujojo nuomininko rašto - matyti, kad nuomos mokestis nustatytas atsižvelgiant į aplinkybę, kad nuomininkas pats turėjo patalpas suremontuoti ir pritaikyti savo poreikiams. Svarbu įvertinti ir tai, kad į bylą nėra pateikta ir duomenų apie tai, kokią konkrečią įtaką nuomos kainai turėjo ieškovės paliktų patalpų defektų pašalinimas, o ne pritaikymas nuomininko poreikiams.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria sudarydamos sutartį ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

33.       Apibendrinant, nustačius faktinę aplinkybę kad ieškovė netinkamai vykdė nuomos sutarties 6.9 punkto nuostatą grąžinti patalpas ne blogesnės būklės nei buvo iki patalpų perdavimo nuomininkui, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, taikytinos sutarties 7.2 punkte numatytos pasekmės. Kaip jau minėta, šioje byloje nustatyta, kad atsakovė tiesioginių išlaidų, susijusių patalpų būklės atstatymu, faktiškai nepatyrė, todėl jai iš ieškovės priteistina 1000 Eur bauda – sutartyje numatyti ir preziumuojami nuostoliai. Pažymėtina, kad ieškovė, tikslindama priešieškinio reikalavimus, nurodė, kad baudos nereikalauja, nes siekia didesnės sumos tariamų faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad ši suma preziumuojamų nuostolių suma iš esmės atitinka ieškovės sąmatoje nurodytas sumas, atmetus stiklo paketo pakeitimo, socialinio draudimo, pelno, PVM ir kitas panašaus pobūdžio išlaidas.

Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas

34.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-60-555/2020).

35.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius (t. y. negautas pajamas), turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Skaičiuojant nuostolius negautoms pajamoms atlyginti, negautos pajamos suprantamos kaip grynos pajamos, iš kurių atskaitomos visos sąnaudos, reikalingos pajamoms uždirbti, bei mokesčiai, jeigu gautas žalos atlyginimas nėra apmokestinamas. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos yra grynasis pelnas, apskaičiuotas atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį.

36.       Byloje nustatyta, kad nuomos laikotarpiu ieškovė patalpas subnuomojo UAB „Zufio prekyba“. Šias aplinkybes patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, bet ir į bylą pateikta ieškovės ir UAB „Zufio prekyba“ sutartis, ieškovės išrašytos ir UAB „Zufio prekyba“ apmokėtos už nuomą bei komunalinius mokesčius 2019 m. gruodžio – 2020 m. kovo mėnesiais (2019 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. DV20191218 – 1 936,00 Eur sumai, 2020 m. sausio 28 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. DV20200128 – 1 936,00 Eur sumai, 2020 m. kovo 2 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. DV20200302 – 1 936,00 Eur sumai, 2020 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. DV2020 04 01 – 1 936,00 Eur sumai, 2020 m. sausio 14 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. DV20200114 – 251,50 Eur sumai, 2020 m. vasario 10 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. DV20200210 – 269,39 Eur sumai, 2020 m. kovo 18 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. DV20200318 – 106,85 Eur sumai, 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. DV20200331 – 106,86 Eur sumai) (el. b. 92-99 l.).

37.       Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.5 punkte buvo numatytas draudimas nuomininkui subnuomoti, duoti panaudą ar kitaip perleisti išnuomotas patalpas kitiems asmenims. 2019 m. gegužės 2 d. priedu prie nuomos sutarties ši sąlyga buvo pakeista – susitarta, kad nuomotojas leidžia subnuomoti patalpas, iš anksto gavus sutikimą iš nuomotojo. Kaip  matyti iš ieškovės ir atsakovės įgalioto asmens susirašinėjimo, ieškovės atstovė informavo nuomotoją apie ketinimus patalpas subnuomotis. Nors viename laiškų nuomininko vadovė teigia, kad nėra reikalingo rašytinio sutikimo, tačiau pabrėžtina, kad nuomos sutartis yra rašytinė, todėl bet kokie sutarties pakeitimai turi būti tokios pačios formos – raštu. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad nuomotojas (t. y. atsakovė ar trečiasis asmuo ) būtų išreiškęs sutikimą subnuomai. Atvirkščiai, iš pateikto susirašinėjimo akivaizdu, kad J. K. nedviprasmiškai nurodė, kad šį klausimą yra būtina aptarti su atsakove ir tikėtina, kad atsakovė nesutiks.

38.       Vis dėlto, nepaisant to, kad ieškovo subnuomojo patalpas neturėdama nuomotojo sutikimo, atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti jai skirtumą tarp nuomos ir subnuomos mokesčių kaip tariamai patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad dėl subnuomos fakto atsakovė jokių nuostolių nepatyrė. Pažymėtina, kad nei nuomos sutartis, nei įstatymai nenumato nuomotojui, esant subnuomos faktui bei nuomotojo sutikimo, reikalauti nuostolių. Tiek nuomos sutarties 8.2. punktas, tiek įstatymo nuostatos numato vienintelį nuomotojo gynimo būdą teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Pagal nuomos sutarties 8.3 punktą, vienašališkai nutraukus sutartį dėl nuomos sutarties pažeidimo, įskaitant numatytą nuomos sutarties 6.6 punktą, nuomotoja turi teisę pasilikti užstatą kaip baudą už sutarties nutraukimą. Teismo vertinimu, atsakovė , trečiasis asmuo R. K.  ir jų įgaliotas asmuo J. K. žinojo apie patalpų subnuomą, taigi nuo 2019 m. gruodžio mėnesio turėjo teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą ir pasilikti užstatą kaip baudą. Vis dėlto, nuomotojas pasirinko sutarties nenutraukti ir gauti nuomos mokestį, numatytą sutartyje,. Tokie nuomotojo veiksmai vertinti kaip konkliudentiniais veiksmais duotas sutikimas subnuomai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai, nesant atm jokio teisinio pagrindo reikalauja priteisti jai skirtumą tarp nuomos ir subnuomos mokesčio. Atmetus šį reikalavimą, šalių argumentacija dėl ieškovės patirtų 1 500 Eur išlaidų už tarpininkavimo paslaugas surandant subnuomininką teisinės reikšmės neturi.

39.       Visiškai sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovė nepagrįstai skirtumą tarp subnuomos ir nuomos mokesčio traktuoja kaip negautas pajamas. Pirmiausia, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė tokią sumą būtų iš anksto planavusi gauti. Kaip jau minėta, nuomos sutartyje yra numatyta vienintelė sankcija dėl subnuomos be sutikimo – sutarties nutraukimas prieš terminą ir nutraukus sutartį – galimybė pasilikti depozitą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė šia teise nesinaudojo ir konkliudentiniais veiksmais patvirtino subnuomos teisėtumą.

40.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas negali daryti išvados apie atsakovės pagrįstą lūkestį gauti didesnes, nei sutarta nuomos sutartyje pajamas, taigi  nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neįrodė nuomotojo negautų pajamų realumo, dydžio, priežastinio ryšio, todėl ši reikalavimo dalis negali būti patenkinta.

Dėl priteistinų sumų įskaitymo ir dydžio, procesinių palūkanų priteisimo

41.       Pagal CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas priima priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą. Taigi, viena iš priešieškinio priėmimo sąlygų yra tai, kad priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsakovė, pareikšdama priešieškinį iš esmės siekė įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, kuris, yra tapatus pareiškimui apie įskaitymą materialiosios teisės prasme.

42.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismui išsprendus ginčą ir sprendimu konstatavus kiekvienos iš šalių reikalavimo dydį, reikalavimas tampa galutinai išspręstas ir nebeginčytinas, todėl teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi, teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-53-684/2017).

43.       Šiuo teismo sprendimu yra konstatuota tiek tai, kad atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei 2 200 Eur depozitą, tiek tai, kad ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovei 1 000 Eur baudą. Taigi, kiekviena iš šalių turi priešpriešinius reikalavimus. Siekiant ekonomiško vykdymo proceso, šalių priešpriešiniai reikalavimai šiuo teismo sprendimu įskaitomi CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1 200 Eur suma.

44.       Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tenkinus turtinio pobūdžio reikalavimą, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 % palūkanos nuo priteistos sumos (1 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 18 d.  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 3 004,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2954 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (2020 m. rugpjūčio 24 d. operacijos išrašas – 1 502,00 Eur sumai; 2020 m. rugpjūčio 24 d. operacijos išrašas – 1 502,00 Eur sumai; 2020 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaita faktūra – 3 004,00 Eur sumai).

46.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 400,00 Eur atstovavimo išlaidų (2020 m. birželio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 621 – 500,00 Eur sumai; 2020 m. birželio 3 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 500,00 Eur sumai; 2020 m. rugpjūčio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 639 – 400,00 Eur sumai; 2021 m. birželio 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 689 – 500,00 Eur sumai; 2020 m. rugsėjo 18 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 400,00 Eur sumai; 2021 m. birželio 14 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 500,00 Eur sumai); sumokėjo 63,00 Eur žyminio mokesčio (2020 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. 662 – 62,00 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 22 d. kvitas – 1,00 Eur sumai), iš viso 1463 Eur bylinėjimosi išlaidų.

47.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tenkintus ir atmestus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 54 procentais, o priešieškinio reikalavimai patenkinti 36 procentais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovei atitinkamai priteistina 1622,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 526,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48.       Teismas šioje byloje patyrė 5,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios jas paskirsčius šalims proporcingai tenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams, nesiekia minimalios iš kiekvienos iš šalių išieškotinos į valstybės biudžetą sumos, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 82 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės mažosios bendrijos „Dizaino vėjas“, į. k. 304828796, naudai 1 200 Eur (tūkstantis du šimtai eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1622,16 Eur (tūkstantis šeši šimtai dvidešimt du eurai 16 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Dizaino vėjas“, į. k. 304828796, atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 526,68 Eur (penki šimtai dvidešimt šeši eurai 68 centai) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                Aistė Petrevičienė