Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-30-699/2017

                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01737-2016-2

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                      2.7.4; 2.7.4.4.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jono Prapiesčio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu S. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – 289 Eur bauda, 128 straipsnio 2 dalį – 434 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu S. J. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 434 Eur bauda.

S. J. nubaustas už tai, kad 2016 m. liepos 6 d., tarp 13-14 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Audi A3 WAHLW Audi S3“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė atimta, manevruodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš kairio šono, kad eismas būtų saugus, ir kliudė šalia stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 126 punktų reikalavimus.

2. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. sausio 30 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. prašymas ir atnaujinta administracinio nusižengimo byla.

4. Pareiškėjas S. J., vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo atnaujinti šios administracinės bylos nagrinėjimą, panaikinti teismų sprendimus ir administracinę teiseną prieš jį nutraukti.

5. Pareiškėjas teigia, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 2 dalyje nustatytus pažeidimus gali padaryti tik specialus subjektas – vairuotojas, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtus straipsnius, privalomai turi būti nustatyta – ar yra visi nurodytų administracinių nusižengimų subjektyvieji požymiai, taip pat ir subjektas. Anot pareiškėjo, nesant šio požymio asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn (ATPK 9 straipsnio 1 dalis, šiuo metu galiojančio ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pareiškime pažymima, kad, aiškinant administracinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus, jie negali išplėsti administracinės atsakomybės ribų ar kaip nors kitaip apsunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties. Todėl, pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J., būtina (privaloma) aptarti teisės aktus, kurie nustato, kas pagal administracinę atsakomybę reglamentuojančius įstatymus yra laikomas vairuotoju.

6. Pareiškėjas nurodo, kad KET 3 punkte yra nustatytos KET vartojamos sąvokos, be to, KET 3 punkte nustatyta, jog kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos yra apibrėžtos ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 82 dalyje nurodyta vairuotojo sąvoka: vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. O SEAKĮ 2 straipsnio 73 dalyje numatyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Iš šių nuostatų pareiškėjas daro išvadą, kad pagal šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus vairuotoju gali būti pripažintinas, taip pat padaryti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 2 dalyje bei KET 14, 126 punktuose numatytus pažeidimus, gali tik toks asmuo, kuris valdo (vairuoja) transporto priemonę būdamas pačioje transporto priemonėje ar ant jos.

7. Pareiškėjas pažymi, kad administracinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. negali būti aiškinamos taip, kad išplėstų administracinės atsakomybės ribas ar kaip nors kitaip apsunkintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Taip pat nurodoma, kad būtent taip SEAKĮ 2 straipsnio 73 dalyje numatytas teisės normas aiškina ir Lietuvos teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-143-361/2016).

8. Pareiškime atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė, jog pareiškėjas neužvestą automobilį perstūmė iš vienos vietos į kitą būdamas šalia transporto priemonės. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje šios esminės aplinkybės nepaneigė. Pareiškėjas nurodo, kad perstumdamas automobilį jis nebuvo nei transporto priemonėje, nei ant jos – taip, kaip tai nustatyta SEAKĮ 2 straipsnio 73 dalyje. Todėl, anot pareiškėjo, pripažintina, kad jo veiksmuose nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 2 dalyje nustatytų pažeidimų visų subjektyviųjų požymių (subjekto), nes pagal SEAKĮ 2 straipsnio 73, 82 dalių reikalavimus jis nebuvo vairuotojas ir negali atsakyti už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

9. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų pareiškėjas mano, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnio 2 dalį, t. y. padarė materialinės teisės normų pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtų nutarimo ir nutarties priėmimui.

10. Pareiškime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptarti apeliacinio skundo argumentai neginčijamai rodo, jog apeliacinės instancijos teismas suprato ir suvokė, kad apeliaciniame skunde keliamas vienintelis klausimas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 128straipsnio 2 dalyje sukonstruotų administracinių pažeidimų subjektyviosios pusės požymio – subjekto – nebuvimo pareiškėjo veiksmuose. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje analizuoja išimtinai tik žodžio „vairuoti“ prasmę, pagal kurią vairuoti – reiškia valdyti vairu. Pasak pareiškėjo, automobilio vairavimas (valdymas vairu) pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 128 straipsnio 2 dalies dispoziciją yra objektyvusis šių pažeidimų požymis, kurio jis net neginčijo pirmosios instancijos teisme, ir tai nebuvo jo apeliacinio skundo pagrindas. Todėl teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, nepatikrino priimto nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo ir tuo padarė esminį procesinės teisės pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

11. Taip pat pareiškime nurodoma, kad abiejų instancijų teismai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartyse, priimtose administracinėse bylose Nr. N-1-413/2007 ir Nr. N-17-885/2006, pateiktais išaiškinimais dėl vairavimo sąvokos aiškinimo, tačiau pažymima, jog šiose bylose faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios administracinės bylos. LVAT išnagrinėtose bylose asmenys buvo automobilio viduje ir būtent tokiu būdu valdė transporto priemonę. Pareiškėjas nurodo, kad šioje administracinėje byloje nustatyta, jog jis nebuvo nei automobilio viduje, nei ant automobilio, todėl, anot jo, šioje byloje abiejų instancijų teismai savo sprendimuose rėmėsi teismų praktika, kuria negalėjo remtis, ir taip padarė esminį procesinės teisės pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui.

12. Aptartų faktinių šios bylos aplinkybių kontekste pažymima, kad administracinę atsakomybę reglamentuojantys įstatymai (bei kiti teisės aktai) negali būti aiškinami taip, kad sunkintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę. Atvirkščiai, pasak pareiškėjo, administracinę atsakomybę reglamentuojantys įstatymai turi būti aiškinami taip: 1) jeigu suvokiant tokį įstatymą kyla neaiškumų ar svyravimų, pirmenybė turi būti atiduota tam, kas lengviau administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui; 2) plečiamasis aiškinimas gali būti taikomas tik siaurinant atsakomybę ar kitaip lengvinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį; 3) plečiamuoju aiškinimu (taip pat aiškinant ir veiką kvalifikuojančius požymius) negali būti išplečiamos administracinės atsakomybės ribos ar kitaip apsunkinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73, 82 dalių normos tiesiogiai siejamos su administracine atsakomybe. Jos nustato, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Vadovaujantis administracinės atsakomybės principais, ši teisės norma negali būti aiškinama plečiamai, kad apsunkintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. O tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn už ATPK (ANK) nustatytus KET pažeidimus gali būti traukiamas tik toks asmuo, kuris valdo transporto priemonę (tarp jų ir automobilį) būdamas jos viduje ar ant jos.

13. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. prašymo netenkinti.

Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos viršininkas teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti bei pagrįsti, priimti atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, tinkamai aiškinant taikytas teisės normas, o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. J. skirta administracinė nuobauda buvo teisingai individualizuota, todėl mano, kad teismų sprendimų naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

14. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. prašymas tenkintinas.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 128 straipsnio 2 dalies taikymo

15. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

16. Nagrinėjamu atveju S. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 128 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

17. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

18. ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Toks pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų arba administracinį areštą

19. Kolegija visų pirma pažymi, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones.

20. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

21. Siekiant asmenį, vairavusį automobilį, patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti šio asmens padarytus KET pažeidimus ir kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimo faktą. Būtina nustatyti, kad toks asmuo sąmoningai vairavo transporto priemonę, dalyvavo viešajame eisme ir yra kaltas dėl šio pažeidimo.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. J., automobilių stovėjimo aikštelėje stumdamas rankomis neužvestą automobilį „Audi S3“, laikydamas vairą per atidarą automobilio langą, taip „manevruodamas atbuline eiga“, pastūmęs automobilį 3,5 metro atgal ir 8 metrus į priekį, nepaliko saugaus tarpo iš kairio šono, kad eismas būtų saugus, kliudė šalia stovėjusį automobilį, taip apgadino savo ir kito asmens transporto priemones.

23. Pagal SEAKĮ 1 straipsnio nuostatas, būtent šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.

Pagal įvykio metu galiojusio SEAKĮ 2 straipsnio 2 punktą automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti. Pagal šio straipsnio 82 punktą vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 73 punktą transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

24. Taigi SEAKĮ nuostatose atskleistos automobilio, vairuotojo ir transporto priemonės vairavimo sampratos. Automobilio vairavimas yra aiškiai susietas su tokiais veiksmais, kai didesnio pavojaus šaltinis – automobilis – važiuoja, dalyvauja viešajame eisme ir yra valdomas būtent šioje transporto priemonėje prie vairo esančio asmens. Šiuo atveju automobilio neužvestu varikliu stūmimas rankomis automobilių aikštelėje, siekiant perstumti automobilį iš vienos stovėjimo vietos į kitą, nelaikytinas vairavimu, važiavimu automobiliu, o asmuo, kuris jį stūmė, nėra automobilio vairuotojas, dalyvaujantis viešajame eisme.

25. Pagal KET 3 punktą šiose taisyklėse vartojamos sąvokos „vairuotojas, vairavimas, automobilis“ apibrėžtos minėtame Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Šiuo atveju, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, teismai neskyrė reikiamo dėmesio tikrindami, ar S. J. pažeidė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus KET 14, 126 punktų reikalavimus. Nebuvo atsižvelgta, kad šiuose KET punktuose esančios taisyklės automobilio vairuotojo pažeidžiamos, kai jo vairuojama transporto priemone važiuojama, automobilis dalyvauja viešajame eisme.

26. Darytina išvada, kad nagrinėjimu atveju nesant KET 14 ir 126 punktų pažeidimų, S. J. nevairavus automobilio, nevažiavus juo, jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą tada, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi ir šio pažeidimo objektyvioji pusė pasireiškia vairavimu, kurį sąmoningai atlieka asmuo, žinodamas, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tokio transporto priemonės vairavimo nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

27. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai dėl S. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 2 dalyje, naikintini, o byla jam nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

28. Šiuo atveju dėl S. J. neatsargiais veiksmais padarytos žalos tarp jo ir kito automobilio savininko V. K. kilo civiliniai prievoliniai teisiniai santykiai, kurių atsiradimo pagrindas yra deliktas. Žalos atlyginimo klausimai spręstini civilinės ir civilinio proceso teisės normų numatyta tvarka.

29. Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai kiekvienu atveju turi skirti dėmesį atribojimui, ar konkrečioje situacijoje yra KET ar bendrųjų atsargumo reikalavimų kitose veiklos srityse pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-2014).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teisėjai                                                                                                                Jonas Prapiestis

                                                                                                                              Tomas Šeškauskas

Aldona Rakauskienė