Civilinė byla Nr. 2-1355/2011

Procesinio sprendimo kategorija 95.6.2.; 126.8. (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 15 d.

Vilnius

             

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atsisakyta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, civilinėje byloje Nr. B2-1763-436/2011 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gilamlita“ bankroto.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos UAB „Gilamlita“ iškėlimo.

Pareiškėjas AB DnB NORD bankas pateikė teismui prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašyme nurodė, kad AB DnB NORD bankas sudarė kredito linijos sutartį, kuria bankas suteikė atsakovui UAB „Gilamlita“ 295 000 Lt kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2009 m. gruodžio 5 d., prievolės įvykdymo užtikrinimui atsakovas įkeitė nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „Gilamlita“ sutarties neįvykdė ir liko skolingas 294 849,21 Lt negrąžinto kredito, 65 608,18 Lt nesumokėtų palūkanų, 1 476,48 nesumokėtų delspinigių. Kreditorius UAB „Gilamlita“ bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo AB DnB NORD banko prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu atmetė.

Teismas nurodė, kad teismui iškėlus UAB „Gilamlita“ bankroto bylą, pareiškėjas savo teises iškeltoje bankroto byloje galės ginti reikšdamas kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, kurį patvirtinus, jis įgis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą, o kartu ir CPK bei Įmonių bankroto įstatymo teises, suteikiančias galimybę, esant atitinkamiems pagrindams, kreditorių susirinkime kelti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo, jo atstatydinimo iš pareigų ar naujo administratoriaus paskyrimo ir kt.

Teismas pažymėjo, kad kreditorius AB DnB NORD bankas prašyme dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio antrąja dalimi, pasiūlė administratoriaus kandidatūrą. Teismas nurodė, kad spręsdamas bankroto bylos atsakovui UAB „Gilamlita“ iškėlimo klausimą, teismas svarstys ne tik ieškovo, bet ir pareiškėjo pasiūlytą bankroto administratoriaus UAB ,,Karaliaučiaus grupė“ kandidatūrą. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo įtraukti AB DnB NORD banką į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje.

         

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Atskiruoju skundu pareiškėjas AB DnB NORD bankas prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl AB DnB NORD banko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, teismas pažeidė AB DnB NORD banko procesinę teisę įstoti (būti įtrauktam) į atsakovo bankroto bylą trečiuoju asmeniu. Apelianto nuomone, atsisakymas įtraukti kreditorių į bankroto bylą trečiuoju asmeniu prieštarauja pačiam bankroto tikslui, nes bankrutuojančios įmonės kreditoriams, jiems pageidaujant, turi būti suteikta teisė dalyvauti šiame procese ir skųsti teismo nutartį dėl administratoriaus paskyrimo. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismui atsisakius įtraukti AB DnB NORD banką į bylą trečiuoju asmeniui, AB DnB NORD banko pasinaudoti teise apskųsti nutartį dėl administratoriaus paskyrimo negalės, o tai vertintina kaip nepagrįstas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teisių suvaržymas.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, Įmonių bankroto įstatymas specialiai nereglamentuoja.

Bylos duomenimis, pareiškėjas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti jį į UAB „Gilamlita“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“. Skundžiama nutartimi teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau, nurodė, kad, spręsdamas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą, svarstys pareiškėjo pasiūlytą bankroto administratoriaus kandidatūrą. Taigi nagrinėjamu atveju yra kilęs bankroto administratoriaus kandidatūrą siūlančio kreditoriaus įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, klausimas. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo atsisakymo įtraukti AB DnB NORD bankas į UAB „Gilamlita“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi ieškovas, kuris pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas – skolininkas, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), t. y. kreditoriai, prisidėję prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Po bankroto bylos iškėlimo į bylą įstoję kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, pripažįstami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Bankroto procesas vyksta tam tikrais etapais. Pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, paprastai dalyvauja tik asmuo, inicijavęs bankroto procedūrą (ieškovas), bei įmonė, kuriai pareikštas reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo (atsakovas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas iki bankroto bylos iškėlimo, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais, turi teisę leisti šiam asmeniui prisidėti prie ieškinio ir tokiu būdu šis kreditorius įgyja visas jo procesinę padėtį atitinkančias teises ir pareigas (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d., CPK 2 str., 3 str. 1 d., 5, 6, 17, 37, 42, 46, 334, 338, 305 str.). Kreditoriai, iki bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimo neišreiškę savarankiško prašymo iškelti skolininkui bankroto bylą, į bankroto procesą gali būti įtraukti iškėlus bankroto bylą skolininkui, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad po bankroto bylos iškėlimo į bylą įstoję kreditoriai, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, pripažintini trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), nes jie į bylą įstoja turėdami tikslą ne inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, o patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui (atsakovui) iškeltoje bankroto byloje. Trečiųjų asmenų teises pastarieji kreditoriai įgyja tik nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų finansinių reikalavimų įtraukimo į kreditorių sąrašą klausimas, priėmimo dienos. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas nesiekė inicijuoti bankroto bylos atsakovui iškėlimo bei formuojamą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įtraukti AB DnB NORD banką į UAB „Gilamlita“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu. Be to, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad atsisakymas įtraukti AB DnB NORD banką į bylą trečiuoju asmeniui, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, vertintinas kaip nepagrįstas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teisių suvaržymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo teises iškeltoje bankroto byloje gali ginti reikšdamas kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei. Patvirtinus jo kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, jis bus laikomas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir įgis kitas teises, numatytas CPK ir Įmonių bankroto įstatyme.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

 Teisėjai                                                                                                                     Artūras Driukas

 

                                                                                                                                 Kazys Kailiūnas

 

                                                                                                                                 Egidijus Žironas